- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-29
- Bylos Nr.
- 2A-962-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08130-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- B. L.
- Ieškovas
- K. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1161-1041/2018 pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovei B. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – Z. L..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas K. A. 2017 m. balandžio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo priteisti iš atsakovės B. L. 8 469,64 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. liepos 17 d. ieškovas pateikė teismui dubliką.
Procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, jog nuo 2016 m. sausio mėnesio ieškovas su atsakove pradėjo bendrauti kaip pora. Atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), todėl ji 2016 m. balandžio mėnesį paprašė ieškovo padėti jai nusipirkti ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kitos ¾ dalys šio gyvenamojo namo priklausė atsakovės motinai Z. L.. Atsakovė ketino įsigytoje namo dalyje atlikti remontą ir pritaikyti ją neįgalios motinos slaugymui. Namo remontui atsakovė buvo nusprendusi imti paskolą. Ieškovas, kad atsakovei nereikėtų imti paskolos iš banko ir už tai mokėti palūkanas, pinigus jai paskolino. 2016 m. balandžio 17 d. buvo sudaryta preliminari pirkimo–pardavimo sutartis dėl 391/1563 dalių žemės sklypo ir ¼ dalies namo pirkimo. Atsakovė paprašė ieškovo paskolinti 1 000 Eur, šią sumą sumokant kaip pradinį įnašą pagal sutartį. Ieškovas 1 000 Eur sumokėjo grynais pinigai namo dalies pardavėjai J. A.. 2016 m. liepos 8 d. buvo sudaryta šio turto pirkimo–pardavimo sutartis. Likusią 13 000 Eur sumą už turtą sumokėjo atsakovė, kadangi ji buvo grįžusi į Lietuvą. Atsakovei grįžus atgal į (duomenys neskelbtini), ji paprašė ieškovo padėti paruošti jos įsigytą nekilnojamąjį turtą remontui. Visus šiuos darbus ieškovas atliko 2016 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais. Atsakovė 2016 m. rugpjūčio mėnesį paprašė ieškovo surasti statybos darbus atliekančią bendrovę, kuri galėtų atlikti namo dalies kapitalinį remontą. Ieškovas elektroniniu paštu kreipėsi į keletą statybinių bendrovių, kurių vadovai buvo atvykę prie namo aptarti planuojamų remonto darbų ir paruošti tokių darbų atlikimo sąmatas. Šiuos pokalbiuose dalyvavo ieškovas ir atsakovės sesuo R. L.. Ieškovas su MB „Milesa“ pasirašė 2016 m. rugpjūčio 25 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl namo kapitalinio remonto darbų atlikimo. Bendra planuojamų atlikti darbų vertė buvo numatyta 7 060 Eur. Papildomai ieškovas 2016 m. rugpjūčio 29 d. sumokėjo rangovui 1 500 Eur avansą. Ieškovas iš savo pinigų atsakovės paprašytas pirko visus kapitaliniam gyvenamojo namo dalies remontui reikalingus daiktus. Daiktų pirkimo metu kartu su ieškovu dalyvavo ir atsakovės sesuo. 2016 m. rugpjūčio pabaigoje atsakovė sudaužė telefoną ir paprašė ieškovo paskolinti pinigų naujam telefonui įsigyti. Atsakovė elektroninėje parduotuvėje išsirinko telefoną, o ieškovas bankiniu pavedimu už jį sumokėjo 469 Eur. Atsakovės prašymu ieškovas 2017 m. sausio 5 d. suorganizavo susitikimą su T. V., dirbančiu pagal verslo liudijimą, dėl įmontuojamų rūbų spintos pagaminimo ir sumontavimo. Už darbus ieškovas grynais pinigais jam sumokėjo 500 Eur, o pabaigus darbus dar 580 Eur, iš viso 1 080 Eur. Statybos rangovas 2016 m. spalio 5 d. išrašė sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už remonto darbus 8 850 Eur sumai, kurią atsakovei paprašius, iš dalies apmokėjo ieškovas 2016 m. spalio 12 d. bankiniu pavedimu (7 350 Eur), nes 1 500 Eur jau buvo sumokėjęs. Ieškovas 2017 m. kovo 19 d. bankiniu pavedimu atsakovės prašymu apmokėjo 2017 m. sausio 5 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už stogo ir turėklų įrengimą bei papildomus darbus – 1 200 Eur. Visus pinigus, susijusius su gyvenamojo būsto kapitalinio remonto atlikimu bei mobiliojo telefono įsigijimu, ieškovas atsakovei skolino, todėl laikė, jog iš viso paskolino atsakovei 17 454,67 Eur. Atsakovė bankiniais pavedimais 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. spalio 5 d., 2016 m. spalio 10 d., 2016 m. lapkričio 7 d., 2016 m. lapkričio 22 d., 2016 m. lapkričio 25 d., 2016 m. gruodžio 13 d., 2017 m. sausio 9 d. ir 2017 m. sausio 10 d. jam iš viso grąžino 8 985 Eur ir liko skolinga 8 469,67 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė B. L. 2017 m. birželio 12 d. atsiliepimu į ieškinį ir 2017 m. rugsėjo 19 d. tripliku prašė teismo ieškinį atmesti bei priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.
Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jai gyvenant (duomenys neskelbtini) ji su ieškovu artimai draugavo, turėjo planų ateityje sukurti šeimą, pradėti bendrą šeimyninį gyvenimą. Jų santykiams nutrūkus, ieškovas pradėjo visiškai kitaip interpretuoti susiklosčiusius santykius ir reikalauti iš atsakovės apmokėti sumas už suteiktas dovanas, kurias jis pradėjo traktuoti paslaugomis, darbais, prekėmis ir pan. Ieškovas niekada nėra davęs jai pinigų, jis užsiima nekilnojamojo turto perpardavimu. Aktualiu laikotarpiu ieškovas turėjo nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), kurį remontavo. Atsakovė niekada nėra davusi jokių pavedimų ieškovui, nėra prašiusi pirkti ieškinyje nurodytų daiktų ar medžiagų, juo labiau sudarinėti rangos ar kitų sutarčių, visą tai ieškovas darė savo iniciatyva ir savo vardu, be atsakovės pavedimo. Neneigia, jog kai kurie ieškovo nurodyti pirkiniai galėjo būti panaudoti name, nes jis siekė jos palankumo artimesniems santykiams. Atsakovė tam neprieštaravo. Atsakovė bankiniais pavedimais pervedė ieškovui 8 985 Eur už remontą, tačiau tai nebuvo skolos ieškovui grąžinimas. Ieškovas niekada neteikė ir neperdavė atsakovei pirkimo dokumentų, sutarčių ir / ar garantijas suteikiančių dokumentų. Atsakovė niekada nebūtų investavusi tokių sumų į namo remontą. Ieškovas savo veiksmais sukūrė tokius santykius, kurie kvalifikuotini kaip dovanojimas, o kitokia santykių kvalifikacija retrospektyviai modifikuotų susiklosčiusių santykių teisinį pobūdį.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu ieškovo K. A. ieškinį tenkino visiškai, priteisė jam iš atsakovės 8 469,64 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 469,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 255,6 Eur žyminį mokestį, liudytojui S. A. 114 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 48,05 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad šalys susipažino 2011 m. birželio mėnesį ir bendravo iki spalio mėnesio, santykius atgaivino 2016 m. sausio mėnesį, o 2016 m. liepos mėnesį jiedu bendravo jau kaip pora. Jų santykiai nutrūko 2017 m. sausio mėnesio pradžioje. Atsakovė 2016 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo 391/1563 dalių žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir ¼ dalis gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (kitos ¾ dalys priklausė atsakovės motinai – trečiajam asmeniui), esančių (duomenys neskelbtini) (senasis adresas (duomenys neskelbtini)). Šio namo dalies įsigijimui ir kapitaliniam remontui reikalingų visų piniginių lėšų atsakovė neturėjo, todėl šiuo klausimu jai padėjo ieškovas.
Dėl ieškovo paskolinto atsakovei 1 000 Eur avanso teismas nustatė, kad šalys nesutaria, jog šiuos pinigus ieškovas paskolino atsakovei ginčo turto įsigijimui. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo teismas nustatė, kad jų bendravimas dėl atsakovės nekilnojamojo turto pirkimo iš kaimynės prasidėjo atsakovės iniciatyva 2016 m. balandžio 10 d. Atsakovei užsiminus ieškovui, kad „reikėtų susitvarkyti namus iš pagrindų“, o tuo metu kaimynė ketino turto dalį parduoti už 50 000 Lt (14 500 Eur), ieškovas pasisiūlė padėti. Nuo 2016 m. balandžio 14 d. vyko su tuo susijęs (turto apžiūros ir pan.) šalių susirašinėjimas, 2016 m. balandžio 16 d. ieškovas atsiuntė atsakovei preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, dėl kurios atsakovė neprieštaravo, o priešingai, nurodžiusi, kad dėl to džiaugiasi taip pat ir jos mama, paprašė ieškovo parašyti sąskaitos numerį. 2016 m. gegužės 16 d. atsakovei buvo kilusios dvejonės dėl šio sandorio realaus įgyvendinimo, tačiau to priežastys buvo išimtinai šeimyninės. Ieškovas nurodė, kad turto neketintų įsigyti savo vardu. 2016 m. balandžio 17 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią J. A. įsipareigojo parduoti, o trečiasis asmuo už 14 000 Eur nupirkti šį turtą. Ieškovas 1 000 Eur pradinį įnašą (avansą) sumokėjo grynais J. A.. 2016 m. liepos 8 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis dėl šio turto tarp J. A. ir atsakovės, kuri buvo grįžusi į Lietuvą. Likusią 13 000 Eur sumą už turtą sumokėjo atsakovė, iš viso buvo sumokėta 14 000 Eur. Ieškovui atsakovei susirašinėjimo metu pacitavus pirkimo–pardavimo sutarties 2.1, 2.2, 2.2.1, 2.2.2, 2.2.3 punktus, šalys sulygo, kad ieškovas 1 000 Eur paskolino atsakovei, kuriuos ji žadėjo atiduoti grįžusi į Lietuvą.
Dėl namo remontui panaudotų lėšų teismas nustatė, kad atsakovė pinigų kapitaliniam namo remontui neturėjo, todėl svarstė galimybę imti paskolą. 2016 m. liepos 10 d. susirašinėjimo su ieškovu metu ji iškėlė klausimą dėl paskolos paėmimo. Atlikti darbai ir daiktai, statybinės medžiagos ar kitos paslaugos, reikalingos ginčo turto remontui, buvo pirkti su atsakovės žinia, panaudoti ginčo turto remontui, tokiu būdu ieškovui atsakovės interesais išleido 17 454,67 Eur, iš kurių bankiniais pavedimais: 2016 m. rugsėjo 30 d. – 1 000 Eur, 2016 m. spalio 5 d. – 1 000 Eur, 2016 m. spalio 10 d. – 1 000 Eur, 2016 m. lapkričio 7 d. – 1 000 Eur, 2016 m. lapkričio 22 d. – 1 000 Eur, 2016 m. lapkričio 25 d. – 1 000 Eur; 2016 m. gruodžio 13 d. – 1 000 Eur, 2017 m. sausio 9 d. – 1 000 Eur ir 2017 m. sausio 10 d. – 985 Eur atsakovė grąžino ieškovui 8 985 Eur. Todėl negrąžinta dalis yra 8 469,67 Eur, ką patvirtina ne tik šalių susirašinėjimas, tačiau ir skolos suvestinės, sąskaitos faktūros, kasos kvitai, sutartys bei bankinių pavedimų išrašai. Atsakovės sesuo ir trečiasis asmuo už remontą nemokėjo. Ieškovas (dalyvaujant atsakovės seseriai) su MB „Milesa“ 2016 m. rugpjūčio 25 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), darbai buvo atliekami adresu (duomenys neskelbtini), o bendra planuojamų atlikti darbų vertė – 7 060 Eur. Ieškovas 2016 m. rugpjūčio 29 d. sumokėjo rangovui 1 500 Eur avansą. Rangovas 2016 m. spalio 5 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 8 850 Eur sumą, kurią ieškovas 2016 m. spalio 12 d. bankiniu pavedimu apmokėjo, t. y. sumokėjo 7 350 Eur, nes 1 500 Eur avansą jau buvo sumokėjęs. Rangovas išrašė 2017 m. vasario 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už stogo ir turėklų įrengimą bei papildomus darbus už 1 200 Eur sumą, kurią 2017 m. kovo 19 d. bankiniu pavedimu ieškovas apmokėjo ir ji buvo paskaičiuota prie galutinės sumos. Ieškovas su tėvu V. A. 2016 m. rugpjūčio 26 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas nupirko laikančiąją metalinę sąramą ir jos konstrukciją, išnuomojo stelažą ir perforatorių (prietaisas skirtas gręžimo ir ardymo darbams) už 227 Eur. Ieškovas handyflash.de (interneto duomenimis, tai (duomenys neskelbtini) bendrovė prekiaujanti telefonais) 2016 m. rugpjūčio 30 d. pervedė 469 Eur. Iš šalių susirašinėjimo nustatė, kad ieškovas siūlė įsigyti telefoną už pinigus, nurašytus nuo skolos, kas leido teismui spręsti, kad šalis siejo paskoliniai santykiai bei, kad atsakovė nori nusipirkti, o ne kitokiu būdu (kaip dovaną) gauti telefoną. Sąskaita už telefoną buvo iškarto įtraukta į atsakovei siunčiamą „Excel“ dokumentą su atsakovės skola (t. 1, b. l. 152). Atsakovė to neginčijo. Ieškovas iš UAB „Kesko Senukai“ 2016 m. rugpjūčio 30 d. pirko grindų dangą, dekorą, plyteles, sumokėdamas bankiniu pavedimu iš viso 942,34 Eur. Ieškovas už grindų parketlentes 2016 m. spalio 8 d. sumokėjo 212,69 Eur. 2016 m. spalio 9 d. jis pirko šviestuvus už 85,92 Eur, o 2016 m. spalio 15 d. pirko šviestuvus už 225,03 Eur, dušo komplektą ir vonios maišytuvą už 120,83 Eur, 2016 m. spalio 23 d. rankšluosčių džiovintuvą, tapetus, dažus – už 73,41 Eur ir grindjuostes – už 51,70 Eur, iš viso už 125,11 Eur. Ieškovas iš UAB „Moki veži“ („Makveža“) 2016 m. spalio 26 d. pirko vonios spintelę, maišytuvą ir plautuvę už 127,75 Eur. Iš UAB „Londeta“ 2016 m. gruodžio 17 d. pirko baldus už 125 Eur, o iš parduotuvės „Ikea“ 2016 m. gruodžio 18 d. – spintas lentynas už 149 Eur. Ieškovas su K. B. sudarė pirkimo–pardavimo 2016 m. rugsėjo 24 d. sutartį, kuria nupirko 4 vienetus langų ir cinkuotas lauko palanges už 750 Eur (600 Eur + 150 Eur). UAB „Saunita“ ieškovas už dvejas lauko duris, spyną, durų montavimą 2016 m. rugsėjo 25 d. sumokėjo 850 Eur ir už dvi vidaus duris 2016 m. spalio 12 d. sumokėjo 415 Eur, o atsakovės sesuo dėl šių darbų tarėsi. Ieškovas iš T. V. pagal prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo 2017 m. vasario 22 d. kvitą Nr. 2 nusipirko stumdomų durų spintą už 1 080 Eur. Atsakovės sesuo pripažino, kad jai suradus virtuvės komplektą ieškovas už juos (virtuvės komplektą, šaldytuvą, gartraukį, akmens masės kriauklę ir maišytuvą) 2016 m. spalio 9 d. sumokėjo 500 Eur grynais. Atsižvelgdamas į nustatytą teismas laikė, jog ieškovas įrodė, kad už atsakovę sumokėjo 17 454,67 Eur (16 454,67 Eur + 1 000 Eur) sumą, laikė ją įrodytą. Teismas iš šalių susirašinėjimo nustatė, kad atsakovė skolą ieškovui pripažino, vis siūlydama tam tikras sumas prirašyti prie jos skolos. Nuo pat paskolinių santykių pradžios atsakovei buvo žinoma apie jos skolą ir vedamą skolos apskaitą. Nutrūkus šalių santykiams skola dar nebuvo grąžinta. Pati atsakovė teiravosi ieškovo, kokia jos galutinė paskolos suma. Ieškovas įrodė, kad paskolino ginčo sumą atsakovei, t. y. įrodė pinigų perdavimo faktą, o atsakovė neįrodė, kad šią visą sumą grąžino ieškovui Teismas laikė, jog atsakovės poziciją dėl tarp šalių susiklosčiusių dovanojimo teisinių santykių ar dėl ieškovo paties iniciatyvos paneigia šalių susirašinėjimas, iš kurio turinio akivaizdu, kad per visą šalių bendravimo laikotarpį nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2017 m. kovo 18 d., atsakovė nesistebėjo jai daromais siurprizais, bet reguliariai paklausdavo ieškovo, kiek ji yra jam skolinga ir sutikdavo su ieškovo pateiktais paskaičiavimais, kas tik patvirtina patį paskolos sutarties sudarymo faktą ir šalių susitarimą atsakovei skolinamus pinigus sumokėti tretiesiems asmenims už atsakovės nuosavybėn įgyjamus daiktus ar jos naudai suteikiamas statybos–remonto paslaugas. Apie tai, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai ir kad dalį piniginių lėšų atsakovė ieškovui grąžino patvirtino ir liudininke apklausta jos sesuo. Apie tai, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai ir pinigines lėšas atsakovė ieškovui grąžins patvirtino ir liudininku apklaustas ieškovo tėvas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė B. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė pažeisdamas teismingumo taisykles ir 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatas.
Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo skubotai, pažeisdamas vienos iš šalių (atsakovės) procesines teises ir interesus, nepaisydamas savo paties priimtų nutarčių - 2017 m. rugsėjo 29 ir 2017 m. spalio 19 d.
Skundžiamas sprendimas nepagrįstai buvo grindžiamas ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie pateikti netinkamos formos. Dėl atsakovės pusei nežinomų priežasčių ieškovo pateiktų įrodymų kopijos nepatvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka, dokumentai pateikti anglų kalba (CPK 198 straipsnio 2 dalis, 114 straipsnio 1 dalis, Advokatūros įstatymo 44 straipsnis.). Teismas neturėjo pagrindo vadovautis pateiktomis nepatvirtintomis rašytinių įrodymų kopijomis arba tokį įrodymų vertinimą turėjo atskirai motyvuoti ir pagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė skundžiamą sprendimą nekreipdamas dėmesio į būtinybę užtikrinti trečiojo asmens teises vykstančiame civiliniame procese. Teismas nepaisė to, kad jis privalo ne vien formaliai vadovautis proceso taisyklėmis, bet ir objektyviai įvertinti šalies galimybes realizuoti procesines teises bei ginti savo interesus. Teismas turi pareigą šalims ir kitiems proceso dalyviams sudaryti galimybę ginti savo interesus nagrinėjant civilinę bylą teisme. Teismas spekuliatyviai imitavo trečiojo asmens teisių užtikrinimą vykstančiame civiliniame procese ir paneigė šio žmogaus teisę į teisminę gynybą.
Teismas išnagrinėjo bylą nesudarydamas atsakovams galimybės pasisakyti dėl 2018 m. sausio 4 d. naujai į bylą pateiktų rašytinių įrodymų.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir dėl to priėjo prie nepagrįstos išvados dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimties ir jų vertinimo. Ieškovas niekada nėra perdavęs pinigų atsakovei, atsakovė nėra prašiusi ieškovo jai paskolinti 17 454,67 Eur sumą (atsakovė apskritai nėra prašiusi ieškovo paskolinti jai pinigų), o šalys niekada nebuvo sulygusios dėl kokios nors paskolos. Byloje nėra jokių ieškovo dėstytas deklaratyvias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Todėl nėra jokių teisinių pagrindų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, kad tarp šalių būtų susiklostę paskoliniai teisiniais santykiai. Aplinkybės, kad ieškovas pats leido savo pinigus, kuriuos jo teigimu jis paskolino atsakovei, taip pat mokėjo sau už pagalbą atsakovei, nesudaro pagrindo kvalifikuoti paskolinių teisinių santykių.
Atsiliepimas
Ieškovas K. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialinė, nei procesinės teisės normų, nesuvaržė jokių proceso dalyvių procesinių teisių. Teismas pagrįstai ir tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus pagrįstai nustatė, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai.
Atsakovė niekada neginčijo šios bylos teismingumo, nors nuo pat proceso pradžios naudojosi dviejų kvalifikuotų teisininkų pagalba, todėl jos apeliacinio skundo teiginiai dėl bylos teismingumo taisyklių pažeidimo laikytini deklaratyviais ir nesudarančiais įstatyminio pagrindo skundžiamo procesinio sprendimo panaikinimui.
Skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų protingų ir proceso šalims neabejotinai prieinamų priemonių, užtikrinančių atsakovės teisę betarpiškai dalyvauti bylos nagrinėjime, bylos nevilkinti, duoti paaiškinimus teismui bei užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, jeigu atsakovė to tikrai pageidauja. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų nei atsakovė, nei jos atstovai 2017 m. spalio 25 d. nutarties nevykdė ir nesiėmė apskritai jokių veiksmų, siekdami užtikrinti atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas bei nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių atsakovės negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje dėl objektyvių priežasčių.
Apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti ir nesudaro įstatyminio pagrindo naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Apeliacinio skundo argumentai dėl tariamai pažeistų trečiojo asmens teisių yra nepagrįsti ir nesudaro įstatyminio pagrindo naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Trečiojo asmens statusas, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, nesukuria jam pareigos betarpiškai dalyvauti procese ar vesti bylą per atstovą, kaip ir nesukuria pareigos pateikti teismui kokius nors procesinius dokumentus. Be to, tiek atsakovei, tiek jos seseriai, kuri byloje buvo apklausiama liudytoja, buvo žinoma apie bylos nagrinėjimą ir jų motinos įtraukimą į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, todėl buvo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu jos interesų atstovavimu byloje.
Apeliacinio skundo argumentas dėl bylos išnagrinėjimo nesudarius galimybės šaliai susipažinti su naujai pateiktais įrodymais yra visiškai nepagrįstas, kadangi ieškovo rašytiniai paaiškinimai teismui buvo pateikti likus 4 dienoms iki bylos nagrinėjimo. Todėl atsakovės atstovai, tinkamai vykdydami jiems pavestas pareigas, turėjo galimybę su šiais dokumentais susipažinti iki teismo posėdžio pradžios ir pareikšti nuomonę dėl jų. Šis apeliacinio skundo argumentas negali būti laikomas pagrindu naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir kvalifikuodamas teisinius santykius, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nuo jos nenukrypo, tinkamai įvertino teismui pateiktus įrodymus, o būtent šalių tarpusavio susirašinėjimą, kuris neabejotinai patvirtina, kad atsakovė turėjo neabejotiną tikslą pasiskolinti pinigų, sudaryti paskolos sutartį.
Trečiasis asmuo Z. L. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.
Atsakovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas atsakovės ir apsiginti negalinčio trečiojo asmens teisę į teisingą procesą, neužtikrino atsakovei galimybės būti išklausytai, užduoti klausimus ieškovui, dalyvauti tiriant įrodymus. Laiko, jog šios aplinkybės sudaro pagrindus pripažinti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme būtinu, kadangi pirmosios instancijos teismas neužtikrino atsakovės ir trečiojo asmens teisių į teisingą procesą.
CPK 321 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas, gavęs šalių procesinius dokumentus, kuriuose ieškovas reiškė prašymą pripažinti atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, o atsakovė triplike – bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, byloje jos interesus atstovaujant advokatams, 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka bei pripažino šalių dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. 2017 m. spalio 16 d. atsakovė pateikė medicininius dokumentus, patvirtinančius, jog ji laukiasi, o atsakovės atstovai 2017 m. spalio 17 d. pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, iki tol, kol praeis du mėnesiai po atsakovės gimdymo, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 1 d. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog atsakovės interesus byloje atstovauja du atstovai (profesionalūs teisininkai), atsakovė savo argumentus yra išdėsčiusi ieškinyje ir triplike, bei remdamasis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais 2017 m. spalio 18 d. nutartimi atsakovės atstovų prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo atmetė. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 19 d. protokoline nutartimi, atsakovės atstovui pareiškus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nutarė bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi tenkindamas ieškovo atstovo prašymą užtikrino atsakovės dalyvavimą bylos nagrinėjime CPK 175² straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. naudojant informacines technologijas, nutarties vykdymą pavedė atsakovės atstovams. Tačiau nei atsakovė, nei jos atstovai Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties nevykdė. Atsakovės atstovai bylą nagrinėjusiai teisėjai du kartus reiškė nušalinimus, tačiau Kauno apylinkės teismo pavaduotoja šiuos atsakovės atstovų prašymus atmetė kaip nepagrįstus bei įspėjo dėl šalies piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apie bylos nagrinėjimo procesą trečiajam asmeniui atsakovės motinai Z. L. buvo pranešta CPK nustatyta tvarka, todėl žinoma. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jos motina (trečiasis asmuo) negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jog yra kreiptasi dėl jos veiksnumo apribojimo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, laiko, jog nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese tvarkos - bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių ir skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio apeliacinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmeta.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas K. A. ir atsakovė B. L. nuo 2016 metų artimai draugavo, turėjo planų ateityje sukurti šeimą. Atsakovė nuo 2015 m. liepos mėnesio gyveno (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 8 d. atsakovė dalies pastatų ir dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo dalį pastato ir dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini). Kitos ginčo turto dalies savininke buvo atsakovės motina trečiasis asmuo Z. L.. Po ginčo turto įsigijimo buvo vykdomas jo kapitalinis remontas. Ieškovo ir atsakovės santykiams nutrūkus ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti jam iš atsakovės skolą, susidariusią iš avanso, ieškovo paskolinto atsakovei šiai siekiant įsigyti ginčo turtą, išlaidų, susijusių su ginčo turto, priklausiusio atsakovei ir jos motinai trečiajam asmeniui, kapitaliniu remontu bei ieškovo pirktų daiktų atsakovei jos pačios prašymu. Atsakovė su tokiais ieškovo argumentais nesutiko, ieškinį prašė atmesti. Nurodė, jog ieškovas jai niekada nėra perdavęs pinigų, ji pati niekada nėra davusi jokių pavedimų ieškovui, nėra prašiusi jo pirkti ieškinyje nurodytų daiktų, sudarinėti sutarčių. Ieškovas savo iniciatyva ir savo vardu, neinformuodamas ir savo veiksmų nederindamas su atsakove, savo nuožiūra sudarinėjo sutartis, pirko įvairius daiktus, tvarkė ginčo turtą. Ir tik šalims susipykus ieškovas nusprendė laikyti, jog visus pinigus, susijusius su ginčo turto įsigijimu, jo kapitalinio remonto atlikimu bei atsakovei pirktais daiktais, atsakovei skolino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Teismas konstatavo, kad byloje esantis šalių tarpusavio susirašinėjimas ir kiti ieškovo kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Apeliaciniu skundu atsakovė B. L. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimą prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės B. L. apeliacinį skundą, su paminėtais ieškovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir todėl netenkintinas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės E. S. apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą byloje, išnagrinėjo bylą pažeisdamas teismingumo taisykles.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė byloje teikė procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį, tripliką, rašytinius paaiškinimus), buvo atstovaujama dviejų profesionalių teisininkų, t. y. iš esmės ginčydama ieškovo ieškinio reikalavimus, nereiškė prieštaravimo dėl teismo, kuriame pareikštas ieškinys, jurisdikcijos. Tik pareikšdama apeliacinį skundą atsakovė ginčija Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją, motyvuodama tuo, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog ieškovas ir teismas, į kurį kreiptasi, iš pirmųjų atsakovo pateiktų gynybos argumentų turi aiškiai suprasti, kad jais siekiama užginčyti jurisdikciją (Teisingumo Teismo 1981 m. birželio 24 d. sprendimas byloje E. S., 150/80). Atsižvelgdamas į tai, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė iš esmės ginčydama ieškovo ieškinio reikalavimus, nereiškė prieštaravimo dėl teismo, kuriame pareikštas ieškinys, jurisdikcijos, apeliacinės instancijos teismas apeliantės apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas teismingumo taisykles, laiko nepagrįstu.
Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės nesutinka tik dėl to, jog teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė CPK 176 - 185 straipsnių nuostatas.
Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškinyje reiškiamiems reikalavimams pagrįsti pateikė turimus rašytinius įrodymus, tame tarpe ir laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2017 m. kovo 18 d. tarp jo ir atsakovės elektroninėje erdvėje vykusio intensyvaus bendravimo, atskleidžiančio jų tikruosius ketinimus, susijusius su ginčo dalyku. Atsakovė byloje teikė procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį, tripliką, rašytinius paaiškinimus), buvo atstovaujama dviejų profesionalių teisininkų, t. y. iš esmės ginčydama ieškovo ieškinio reikalavimus, neteikė prieštaravimų dėl tokių rašytinių įrodymų tinkamumo ir pagrįstumo, neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų neteisėtumu.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus ir įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Ieškovo ir atsakovės susirašinėjimas socialiniame tinkle „Facebook“ yra vienas iš įrodymų. Aplinkybių, patvirtinančių šio dokumento turinio neatitikimą tikrovei, apeliantė neįrodinėja, teigdama, jog šis dokumentas, pagal savo techninį formatą, galėjo būti laisvai koreguojamas ir taisomas tiek pašalinant iš jo įrašus, tiek ir juos papildant, nepateikia jokių įrodymų. Todėl atsakovės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu ir procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Faktų ir įrodymų nurodymas, jų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112, 226 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teises, kadangi bylą išnagrinėjimo nesudaręs galimybės jai susipažinti su naujai pateiktais įrodymais.
Proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami išspręsti ginčą, bendradarbiautų, kad per įmanomai trumpiausią laiką būtų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Būtent todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Tačiau byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, 2018 m. sausio 4 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų – rašytinių paaiškinimų – prijungimo. Teismo posėdis byloje buvo numatytas 2018 m. sausio 8 d. Kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, atsakovės atstovas 2018 m. sausio 8 d. pateikė teismui prašymą, kuris jo paties pasirašytas 2018 m. sausio 5 d., dėl bylos nagrinėjimo jiems nedalyvaujant, atsižvelgiant į jų atostogas. Pirmosios instancijos teismas, 2018 m. sausio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu nustatęs, jog atsakovės atstovai 2018 m. sausio 8 d. teismui pateiktame prašyme neprašo atidėti bylos nagrinėjimo atsižvelgdamas į proceso ekonomiškumo principus bei į tai, jog atsakovės atstovai susipažino su ieškovo pateiktais rašytiniai įrodymais (turėjo 4 dienas), tenkino atsakovės atstovų prašymą ir baigė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės atstovų prašymą dėl bylos nagrinėjimo jiems nedalyvaujant šiems susipažinus ir nepareiškus prieštaravimų dėl ieškovo naujai į bylą pateikto rašytinio įrodymo – rašytinių paaiškinimų.
Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės nesutinka tik dėl to, jog teismas, nagrinėdamas bylą ir netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius bei tokiu būdu pažeidė materialinės teisės normas.
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017).
Bylose dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalykas visuomet yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsnių nuostatas tenka tam, kas teigia. Nagrinėjamoje byloje ieškovas paskolos teisinių santykių buvimą įrodinėji šalių tarpusavio susirašinėjimu, kuriame atsispindi šalių tikrieji ketinimai, sąskaitomis, patvirtinančiomis paslaugų, prekių įsigijimą, atitinkančius tarp šalių elektroniniu susirašinėjimu aptariamas faktines aplinkybe, atsakovės atsiskaitymai su ieškovu už jo vykdomus atsakovės pavedimus įsigyjant prekes, skirtas jai ir jos motinai nuosavybės teise priklausančio turto tvarkymui.
Atsakovė byloje įrodinėjo, kad ją ir ieškovą siejo draugiški santykiai, jie artimai bendravo, todėl ieškovas visus pinigus davė ir darbus apmokėjo savo noru, nepasitaręs su atsakove, kaip dovaną, o jo pateikti įbylą rašytiniai įrodymai negali pagrįsti tarp šalių susiklosčiusių paskolos santykių, kadangi atsakovė neįsipareigojo jų grąžinti ieškovui, t. y. nėra vienos iš būtinųjų paskolos sutarties sudarymą patvirtinančių sąlygų, nustatytų CK 6.870 straipsnio 1 dalyje. Atsakovė įrodinėja, kad ginčo pakvitavimas savo esme atitinka prievolės įvykdymo patvirtinimo institutą (CK 6.65 straipsnis). Atsakovė teigia, kad ji jokių pinigų iš ieškovo nesiskolino. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, patvirtina byloje pateiktas elektroninis šalių susirašinėjimas, prekių ginčo turto remontui įsigijimą patvirtinantys įrodymai, atsakovės dalinis skolos grąžinimas pervedant pinigus ieškovui.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiais įrodymais ir aplinkybėmis, kad ieškovas paaiškino, jog lėšos buvo skolinamos, lėšos buvo skolinamos šalis siejant draugiškiems santykiams, taip pat remdamasis byloje apklaustų liudytojų paaiškinimais, pagrįstai sprendė, jog šalis siejo paskolos teisniai santykiai.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigą bei įrodymų vertinimą, tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė sprendime nurodytas faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir sprendė, kad ieškovas įrodė, jog atsakovė jam negrąžina jo jai paskolintų pinigų, o atsakovė neįrodė, jog ji ieškovui nėra skolinga, dėl ko pagrįstai ieškovo ieškinį patenkino.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir ieškovo atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
Kiti apeliacinio skundo argumentai, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo pagrįstumo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi, todėl dėl jų kolegija nepasisako.
Atmetus atsakovės B. L. apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovas K. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Iš atsakovės B. L. priteistinos 7,53 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės B. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,53 Eur (septynis eurus ir 53 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą. (Šią sumą mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.