Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. U. ieškinį atsakovui R. S., išvadą teikiančioms institucijoms Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas teismo šaukimu, prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 1 dalis, b. l. 156). Atsiliepimo į ieškinį ar kitokių prieštaravimų arba įrodymų nėra pateikęs.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi O. ir su sugyventiniu gyvena jo tėvams priklausančiame name, kuriame O. turi savo kambarį. Ieškovė nedirba, darbo biržoje neregistruota, tačiau planuoja užsiregistruoti, namuose švaru ir tvarkinga. O. sveikas, specialiųjų poreikių neturi, 2019 m. rudenį turėtų pradėti lankyti darželį. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis yra minimalus, adekvatus teismų praktikai, o minimalios algos dydis pripažįstamas reikalingu per mėnesį būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti (b. l. 38-39).

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Plungės rajone pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovo pozicija byloje nežinoma, nes nuvykus į jo gyvenamąją vietą, jo motina V. S. paaiškino, kad sūnus yra išvykęs dirbti į užsienį, jos žiniomis, su sūnumi O. bendrauja ir jį išlaiko pagal galimybes. Sekančio apsilankymo metu V. S. paaiškino, kad R. S. yra įkalinimo įstaigoje. Duomenų apie atsakovo negalėjimą teikti prašomo dydžio išlaikymą nėra, jei atsakovas negalėtų tokio išlaikymo teikti, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo (b. l. 41-42, 94-95).

6. Išvadą teikiančių institucijų atstovai posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio O. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai, kurie nėra susituokę. Nepilnametis vaikas O. S. gyvena su ieškove jos pažįstamiems priklausančiame būste (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo gyvenamosios vietos nėra deklaravęs, nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini).

8. Nepilnametis šalių sūnus O. S. sveikatos problemų neturi, tačiau jam reikalingos logopedo konsultacijos.

9. Ieškinio pateikimo metu O.lavinimo įstaigos nelankė, nes nebuvo laisvų vietų, jis buvo auginamas ir prižiūrimas ieškovės. Nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. O. lanko (duomenys neskelbtini).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

10. Kai nepilnamečių vaikų turintys tėvai gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vietas nustatoma tėvų susitarimu. Jeigu gyvenantys skyrium tėvai nesutaria, su kuriuo iš jų turėtų gyventi nepilnamečiai vaikai, šį ginčą sprendžia teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos ir galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių bei pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeniniai bruožai ir kiekvieno iš jų realios galimybės sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti bei vystytis, vaiko ir tėvų tarpusavio santykiai bei jų pobūdis, vaiko prisirišimas prie tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2010 m. vasario 1 d. Nr. 3K-3-24/2010, 2008 m. spalio 9 d. Nr. 3K-3-383/2008, 2008 m. rugsėjo 3 d. Nr. 3K-3-411/2008, kt.).

11. Ieškovė prašo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus O. gyvenamąją vietą su ja. Kaip matyti iš byloje teiktų paaiškinimų, ieškovė visą laiką nuo vaiko gimimo iki šiol užtikrina šalių vaikui sąlygas augti, vystytis, rūpinasi visais vaiko poreikiais, sveikata, lavinimu, auklėjimu ir kitų jo interesų užtikrinimu. Duomenų apie netinkamą motinos pareigų atlikimą, netinkamas sąlygas ar kitas svarbias vaiko gyvenamosios vietos nustatymui aplinkybes teismas neturi. Atsakovas dėl tokio ieškovės reikalavimo prieštaravimų nėra pareiškęs. Nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko O. S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka šio vaiko interesus, o tokiai pozicijai neprieštarauja ir byloje išvadą teikiančios institucijos (CK 3.169 straipsnis). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovės reikalavimas tenkinamas – šalių nepilnamečio vaiko O. S., gimusio 2016 m. vasario 3 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su jo mama ieškove S. U..

12. Atsakovo ir šalių nepilnamečio sūnaus O. S. bendravimo tvarka nenustatoma, nes toks reikalavimas byloje nereiškiamas, duomenų apie ginčą šiuo klausimu tarp šalių nėra. Iškilus ginčui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, skyrium gyvenantis tėvas turi teisę pateikti ieškinį, kad būtų nustatyta konkreti bendravimo su vaiku tvarka (CK 3.170 straipsnio 4–5 dalys, Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

13. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte, harmoninga bei visapusiška asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

14. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir negalima šios pareigos perkelti tik vienam iš tėvų. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui iki jo pilnametystės privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Išlaikymas priteisiamas ir iš tėvų, gaunančių tik minimalias pajamas, o sunki tėvų turtinė padėtis gali turėti reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti juos nuo pareigos išlaikyti vaikus.

15. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, todėl pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Sprendžiant reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nustatoma koks išlaikymo dydis yra pakankamas to nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti ir turėtų būti priteisiamas. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

16. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikomas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (CK 6.461 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2009 m. lapkričio 10 d. Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. vasario 9 d. Nr. 3K-3-71/2010, 2011 m. gruodžio 19 d. Nr. 3K-3-525/2011, 2016 m. balandžio 18 d. Nr. 3K-3-209-916/2016, kt.).

17. Taigi, pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai, kurie yra individualūs ir priklauso nuo daugelio įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), o mažas vaiko amžius nereiškia, kad vaiko poreikiai yra mažesni (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Šiuo atveju šalių vaikas yra 3 metų amžiaus ir visiškai suprantama, kad jis turi poreikius maistui, aprangai, higienai, buičiai, ugdymui, laisvalaikio praleidimui, taip pat jo poreikiams priskiriamos ir išlaidos būstui, komunalinėms paslaugoms, kurios, kaip visuotinai žinoma, turi tendenciją didėti.

18. Teismas pažymi, kad aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punktas).

19. Ieškovė sūnaus O. poreikius įrodinėjo paaiškinimais, pateikta vaiko poreikių lentele, detalizacija, maitinimo, higienos, aprangos išlaidų, reikalingų vaikui, įrodymais, taip pat būsto, kuriame gyvena su šalių nepilnamečiu sūnumi, išlaidų rašytiniais įrodymais.

20. Iš pateiktos nepilnamečio O. poreikių lentelės matyti, kad per mėnesį jam reikalinga 400,00 Eur suma: 130,00 Eur – maistui; 50,00 Eur – vaistams, vitaminams; 20,00 Eur – sauskelnėms; 60,00 Eur – aprangai; 20,00 Eur – higienos priemonėms; 50,00 Eur – būsto išlaidų dalis; 20,00 Eur – lavinimo priemonėms; 30,00 Eur – laisvalaikiui, 20,00 Eur – žaislams. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 200,00 Eur mėnesiui. Ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos įprastiniams ir visiškai suprantamiems poreikiams – maistui, aprangai, sveikatai, higienai, lavinimui, ugdymui ir kt., nėra neprotingos, jos iš esmės atitinka šalių vaiko amžių bei poreikius. Vaiko poreikiams patenkinti nurodytos reikalingos išlaidos apskaičiuotos, vertinant prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje, todėl nelaikomos nepagrįstomis ar padidintomis. Pažymėtina, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas labai sunku, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių, kurių galimai ieškovė nenurodė. Be to, išlaidos poreikiams kinta – vienų nebereikia (pvz. sauskelnių), kiti atsiranda (transportui, darželiui ar kt.). Be to, O. reikalingos logopedo paslaugos, kurios yra nemokamos, tačiau lėšos reikalingos vaikui transportuoti pas gydytoją.

21. Atsakovas šiuo atveju jokių prieštaravimų dėl reikalaujamo priteisti išlaikymo dydžio sūnui O.nereiškė. Nesant ginčo, nėra pagrindo išsamiau analizuoti ieškovės pateiktą nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, juolab, kad ieškovės nurodyta reikalinga sūnaus išlaikymui suma neviršija Lietuvos Respublikoje nustatytos minimalios mėnesio algos iki mokesčių.

22. Įvertinus šalių nepilnamečio vaiko poreikių lentelėje ieškovės nurodytas sumas, ieškovės ir jos atstovės argumentus, išvadą teikiančių institucijų nuomonę, objektyviai egzistuojančius vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, vaiko amžių, ekonominę situaciją šalyje, nuolat augantį pragyvenimo lygį, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais, bei prioritetiniu vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, daroma išvada, jog šalių sūnui O. šiuo metu yra pakankama ir protinga ne tik minimalioms, bet ir visoms būtinoms vystymosi sąlygoms sudaryti – patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir ki­tokiam ugdymui, išlaikymo suma yra 400,00 Eur (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, 185 straipsnis).

21. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą vertinama kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas (tėvų turtinė padėtis) gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Kai tėvų turtinė padėtis leidžia, nustatomas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

22. Vertinant nepilnamečio O. tėvų turtinę padėtį, matyti, kad ieškovė nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi, duomenų apie atsakovui priklausantį turtą byloje nėra. Ieškovė be šalių sūnaus O. kitų išlaikytinių neturi, yra sveika, darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu nedirba, stovi darbo biržoje. Ieškovė gauna socialinę pašalpą bei išmoką vaikui, viso apie 340 Eur. Tai, kad ieškovę atstovauja valstybės garantuojamas advokatas, taip pat rodo, jog ieškovės turtinė padėtis nėra ypač gera. Nors ieškovės nurodyta reikalinga nepilnamečiui O. išlaikymo suma ženkliai viršija ieškovės šiuo metu per mėnesį gaunamas pajamas, tačiau ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad finansiškai ieškovei padeda išlaikyti sūnų jos mama ir močiutė, o vaikui lankant ugdymo įstaigą ieškovė pati galės dirbti. O. nuo rugsėjo 2 d. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini), ieškovė tikisi rasti darbą.

23. Duomenų apie kitiems vaikams atsakovo teikiamą išlaikymą teismui nepateikta. Teismas neturi duomenų apie atsakovo nedarbingumą, negalią ar kitas priežastis, dėl kurių jis negalėtų teikti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio šalių sūnui O.. Duomenų apie gaunamas pajamas atsakovas nepateikė, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje Alytuje.

24. Atsakovas nepateikė jokių prieštaravimų dėl savo pareigos išlaikyti vaiką ar dėl ieškovės prašomo priteisti nepilnamečiui šalių vaikui išlaikymo dydžio. Atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl gali bei privalo užtikrinti pilnavertį išlaikymą visiems savo vaikams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių gauti pajamas, pakankamas visiems savo vaikams išlaikyti. Atsakovo kaip tėvo asmeninė pareiga – teikti išlaikymą savo vaikui negali būti perkelta tik vaiko motinai, juolab, kad jai ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

25. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, konstatuojama, jog šalys turi iš esmės vienodas galimybes išlaikyti savo nepilnametį sūnų O., nes abi yra sveikos ir darbingo amžiaus, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo vaikams teiktino išlaikymo lygių dalių principo. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimo laikomas pagrįstu, įrodytu ir tenkinamas – toks išlaikymas priteisiamas iš atsakovo jo sūnui O. S. nuo 2018 m. spalio 9 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės (CK 1.5, 3.156, 3.192 straipsniai, 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, 177, 178, 185 straipsniai). Laikoma, kad toks išlaikymo dydžio nustatymas nepablogins nei vienos šalies turtinės padėties, atitiks realias šalių galimybes išlaikyti nepilnametį vaiką ir užtikrins nepilnamečio O. S. būtinų poreikių patenkinimą. Taip pat pažymėtina, jog ir ieškovė turi vadovautis ekonomiškumo principu, neišlaidauti skirstant lėšas visoms nepilnamečio išlaidoms.

26. Išlaikymo paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, taigi, jis reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, todėl lėšos turi būti pervedamos reguliariai kas mėnesį. Priteistos periodinio išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsniai).

27. Sprendimas priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

28. Nepilnamečiui O. S. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaiko motina – ieškovė S. U., kuri išlaikymo lėšas privalo tvarkyti išimtinai vaiko interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.190, 3.203 straipsniai).

29. Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu 2018 m. spalio 11 d. teismo nutartimi iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui O. S. po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus išnagrinėta civilinė byla (b. l. 21-23). Šis išlaikymas buvo skirtas minimalių vaiko poreikių tenkinimui, o nepilnametis vaikas turi teisę gauti pilną išlaikymą iš abiejų tėvų ir bylos nagrinėjimo metu, todėl gautos pagal laikiną išlaikymą sumos įskaičiuojamos į nepilnamečiui vaikui priteisiamą išlaikymą (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.198, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 376 straipsnio 3 dalis). Sprendimui įsiteisėjus 2018 m. spalio 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

30. Šalims išaiškinama, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo.

31. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 4 000,00 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2018 m. spalio mėn.

32. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodyti, jog išlaikymo pareigą vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011, kt.).

33. Ieškovė prašo išlaikymo įsiskolinimo už nepilnus 20 mėnesių iki kreipimosi į teismą, nurodo, kad atsakovas sūnui išlaikymo visiškai neteikia nuo 2017 m. vasario mėnesio. Neabejotina, kad šalių vaikas ir ieškovės nurodytu laikotarpiu turėjo poreikius maistui, drabužiams, higienai, ir kt. Nesant byloje įrodymų, kad atsakovas gera valia tuo metu teikė sūnui O. išlaikymą, prašymas tenkinamas – iš atsakovo priteisiamas prašomas 4 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui sūnui O. (CPK 175, 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, be to, jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl iš atsakovo valstybei priteisiama – 292,00 Eur (100,00 Eur + ((200,00 Eur × 12 mėnesių × 3 proc.) + (4 000,00 Eur × 3 proc.)).= 292,00 Eur) žyminis mokestis už vieną neturtinį reikalavimą (gyvenamosios vietos nustatymas) ir 2 turtinius reikalavimus (išlaikymo ir jo įsiskolinimo), taip pat 429,65 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir 32,75 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98, 99 straipsniai, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (su pakeitimais), b. l. 2, 43).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 282, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio O. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo mama ieškove S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui O. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2018 m. spalio 10 d. iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 000,00 Eur (keturių tūkstančių eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui O. S., gimusiam 2016 m. vasario 3 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti ieškovę S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui O. S., gimusiam 2016 m. vasario 3 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Panaikinti 2018 m. spalio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui O. S., gimusiam 2016 m. vasario 3 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisimo.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 292 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį ir 32,75 Eur (trisdešimt dviejų eurų 75 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją pristatyti į teismo raštinę prijungimui prie bylos.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 429,65 Eur (keturių šimtų dvidešimt devynių eurų 65 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją pristatyti į teismo raštinę prijungimui prie bylos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.