Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Patikslintame ieškinyje (b.l. 19-23, dok-77812, dok-3481) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovas bei jos atstovė nurodė, kad D. R. ir T. R. turi nepilnametę dukrą G. R., kuri gimė šalims esant santuokoje.

Ieškovo nuomone, dukra rūpinamasi nepakankamai, nes susitikimo su dukra metu buvo jos purvina striukė, suplyšę batai ir t.t. Ieškovo teigimu, dukrai pabuvus kelias dienas su juo, dukra išreiškė norą nuolat gyventi su tėvu.

Ji girdėjo, kad motina sakė seneliui, jog G. visuomet jai meluoja ir niekada nesako tiesos. Vaikas nurodo, kad ji dieną išgėrė, apšaukė vaiką, vaikui buvo sunku kvėpuoti. Pasakė vaikui „idi nafik“. Vaikas pasakęs motinai, kad jai sunku kvėpuoti, motina atsakė, kad jai taip pat sunku kvėpuoti ir keikėsi. Vaikas nurodo, kad motina porą kartų į savaitę išgeria. Motina visuomet keikiasi naktimis kai kalba su draugėmis. Vaikas nurodo, kad tas ją labai skaudina. Motina jos negirdi, nors vaikas prašo taip nesielgti.

Vaikas pasakojo, kad pas tėvą jai daug geriau, nes niekas nerėkia, nevartoja alkoholio. Ji nurodo, kad ji nematė, kad ieškovas vartotų alkoholį. O motina vartoja alkoholį su drauge, kuri ateina, arba su kita drauge, kuri gyvena kitoje šalyje. Vaikas pasakojo, kad su tėvu ji gali apsikalbėti, papasakoti jam viską. Vaikas nurodo, kad nori pabūti čia, nenori grįžti į namus. Mergaitės žodžiais, ji nežino, kas galėtų padėti pagerinti santykius su motina. Gal būtų viskas kitaip, jei ji nevartotų alkoholio. Mokykloje vaikui sekasi gerai. Ji stengiasi. Mergaitė pasakojo, kad po mokyklos lanko šiuolaikinius šokius, norėtų lankyti dailę, nes jai patinka piešti. G. teigia, kad ji nėra lankiusi psichologo, nurodo, kad norėtų pasikalbėti ir nueiti pas psichologą.

Vaikas pasakojo, kad mokykloje turi draugų, kartu vyksta į prekybos centrus. Pokalbio metu mergaitė graudinosi, verkė kalbėdama apie motiną. Vaikas gyvena su motina. Namuose švaru, tvarkinga, yra visi būtini baldai ir namų apyvokos daiktai, tačiau namuose juntamas slogus, nemalonus kvapas. Tėvo gyvenamojoje vietoje vaikas gyvena namo dalyje kartu su tėvu ir jo šeima. Namuose švaru, tvarkinga. Nepriežiūros požymių nepastebėta.

Taigi tik teismui nešališkai įvertinus geriausius vaiko interesus ir vaiko nuomonę, teismas galės įvertinti, kas yra geriausia vaikui, ir teisingai išspręsti klausimą šioje civilinėje byloje.

Atsakovė taip pat pažymi, kad ji siekia vaiko auklėjime dalyvauti maksimaliai kartu su ieškovu.

Pagal CK 3.155 str. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, taip pat privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus (CK 3.165 str. 1-2 d.). Vaikas taip pat turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 str. 3 d.). NegA. to, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 1-2 d.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Atsakovės nuomone, jai neturėtų būti daromos kliūtys bendrauti su vaiku. Atsakovė taip pat niekuomet nedarė kliūčių ieškovui bendrauti su vaiku.

Išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto skyrius, j. a. k. 188752021, (toliau ir – Tarnyba) pateikė išvadą (b.l.26-29, dok-88856), kurioje nurodė, kad buvo lankytasi ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog D. R. su sutuoktine ir vaikais gyvena, 2-jų aukštų gyvenamojo namo 2-trame aukšte. Pasak ieškovo, namas priklauso jam su sutuoktine. 2-trame namo aukšte yra 4 kambariai - miegamasis - svetainė, mergaičių kambarys, pilnamečio sūnaus kambarys, sūnaus kambarys, virtuvė. Name yra visi patogumai. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. G. gyvena viename kambaryje su ieškovo dukra. Kambaryje yra lova, minkštas sofos kampas, sekcija, drabužių kabykla. Namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Ieškovo namuose sudarytis sąlygos nepilnametės poreikiams tenkinti.

Anot D. R., dukra išreiškė norą gyventi su jo šeima. Vyras nurodė, jog tiek, jis, tiek jo sutuoktinė neprieštarauja, kad G. gyventų jų namuose. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė 2 mėnesius moka vaikui išlaikymą.

Lankytasi atsakovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). T. R. gyvena 3-jų kambarių, su visais patogumais bute, kuris pasak moters, priklauso jai. Bute yra svetainė, miegamasis, vaiko kambarys, virtuvė, WC, vonia ir 2 balkonai. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. G. turi atskirą kambarį, kuriame yra lova, spinta, rašomasis stalas su kėde, sėdmaišis. Kambarys jaukus ir šviesus, siena dekoruota tapetais su princesėmis. Namuose yra reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Atsakovės namuose sudarytos sąlygos nepilnametės poreikiams tenkinti.

Anot T. R., ji nežino kodėl dukra taip pasielgė, išvažiavo, dabar negrįžta, kodėl taip atsitiko, visada bendravo normaliai, gal tik kartais pasakydavo ką griežčiau. Atsakovė mano, kad mergaite dabar manipuliuojama, ji nuteikinėjama prieš ją, dukra yra visokiais būdais papirkinėjama. Pasak atsakovės, po dukros išvykimo vasario mėnesį, Ieškovas padarė dukrai banko kortelę, dukra labai džiaugėsi, kad galės pasigirti draugėms. Atsakovė pažymi, kad ieškovas gyvena užmiestyje, jis leidžia savo dukrai Boltu važiuoti į PC „(duomenys neskelbtini)“, ji žinanti bent 2 tokius atvejus. Žinoma, ieškovas iškviečia TAXI, sumoka, bet atsakovė jokiais būdais nesutinka, kad dukra viena važinėtų į miestą su Boltu, niekas nežino, kas yra vairuotojas.

Vaiko motina nurodė, jog per praeitus metus, dukra matė ieškovą gal tik 3-4 kartus, nes ieškovas pats niekada neprašė, kad jam reikia daugiau laiko bendravimui su dukra, kai dukra pati paskambindavo, tai tada susitikdavo, bendrauti atsakovė niekada netrukdė. Pasak atsakovės, per 11 metų ieškovas niekada nėra nuvežęs dukros į polikliniką, ar pas dantistą, nei per karantiną padėjo jai mokytis, o dabar ieškovas - „Metų tėtis“. Atsakovė teigė, kad ieškovas dabar jai pareiškė, kad tai yra jo „Principo reikalas“, „Jis ne tam pasiėmė dukrą, kad dabar grąžintų ieškovei“.

Moteris teigė, kad šiuo metu sunku bendrauti su dukra, po ilgo laiko dukra pas ją buvo 4 dienas. Penktadienį G. išėjus į mokyklą, o atsakovei į darbą, jos susitarė, kad mergaitė grįžus namo paskambins jai. Atsakovė, nesulaukus skambučio, pati paskambino dukrai, o ji nurodė, kad yra išvažiavus pas ieškovą, jis buvo atvažiavęs ir ją pasiėmė. Atsakovė teigia, kad mergaitė per tas dienas nekalbėjo apie tai, kad grįš pas ieškovą, jos puikiai bendravo. Pasak atsakovės, dabar mergaitė vangiai bendrauja, atsakovė parašo žinutę, o dukra tik atsako, o anksčiau rašydavo, kad pasiilgo, kad myli, siųsdavo širdutes, tačiau po atvejo vadybos posėdžio viskas nutrūko.

G. R., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Mergaitė lanko šokių būrelį (moka Atsakovė), ir siuvimo dizaino ir modeliavimo užsiėmimus (moka Ieškovas - 40 Eur/mėn.). Nepilnametės gydymo įstaiga - (duomenys neskelbtini) poliklinika.

Su G. S. bendravo vyriausioji specialistė (psichologė).

Kontaktas su G. mezgasi greitai, tačiau pradžioje palaikomas santūrus, mandagus. Mergaitė atrodė truputį įsitempusi, nors į neutralias temas (apie būrelius, pomėgius) atsakinėjo noriai, tikslino informaciją. Pokalbio eigoje buvo galima aiškiai stebėti, jog kai kurios temos mergaitei kelia daug nerimo - apie mamą, apie tai, kaip jaučiasi su mama, apie tarpusavio santykius su mama. Kalbantis apie tai keitėsi G. balso intonacija, mergaitė pritildavo, balsas virpėdavo, atsakinėdama verkdavo arba stengdavosi sulaikyti ašaras, jas braukdavo nuo skruostų, susigūždavo fotelyje, užsidengdavo rankomis veidą, atsisakydavo kalbėti („nenoriu prisiminti“). Kartais ypatingai tyliai atsakydavo. Pasakodama apie buvusias situacijas su mama, mergaitė emociškai stipriai reagavo. Susidarė įspūdis, kad mergaitei apie tai kalbėti buvo labai skausminga.

Apie tėtį G. kalbėjo laisviau ir sklandžiau - pasakojo ir vardijo, ką su juo veikia, kaip bendrauja.

Pasiūlius įsitaisyti, kur G. atrodo jaukiausia vaiko nuomonės išklausymo kambaryje, mergaitė atsisėdo į fotelį. Paklausus, ar sakė ką nors tėtis dėl ko šiandien reikės kalbėtis, G. atsakė, kad jai pasakė, jog reikės išsakyti savo nuomonę. Mergaitei pristatytos bendravimo taisyklės (jei/kai nenorės bendrauti, apie tai pasakys; „nežinau“; „nesuprantu“; sakys tiesą).

Prisistačius ir paklausus, ar G. žino, kas yra psichologas, mergaitė patvirtino bei pridėjo, kad ir dabar lanko SOS vaikų kaime, su psichologe bendrauti patinka. Toliau paaiškinta, kad šiandien, ką mergaitė pasakys bus užrašyta bei perduota kitiems suaugusiems teisme susipažinti, kurie vėliau priims sprendimą, kaip šiuo metu geriausiai G. būtų bendrauti bei gyventi su tėvais. Apie tai mergaitė sutiko bendrauti.

Paprašius trumpai papasakoti apie save, G. pasakė, kad jai vienuolika metų, lanko šiuolaikinius šokius ir siuvimą. Siuvimą lanko dar neseniai ir šiuo metu siuva sijoną. Šokius lanko jau trečius metus, tačiau mąsto pereiti į kitus, išbandyti naują stilių. Šokius lankė dar darželyje ir pradinėje mokykloje ir apskritai G. patinka sportas. Į susitikimą atvyko su tėčiu, jo vardas D. G. turi mažą brolį pas tėtį, kurio vardas E., tačiau mama apie jį nežino, nes mergaitė nėra pasakojusi, „nors tėtis ne prieš“. Mamos vardas T. Dabar gyvena pas tėtį „jau gan senokai“. Paklausus, kaip G. pradėjo pas tėtį gyventi, mergaitė atsakė, kad anksčiau važiuodavo pas tėtį „tiesiog išeiginėms su nakvyne ar šiaip į svečius“ ir kartą grįžus, mama klausinėjo, ką ji ten veikė. „Aš viską papasakojau, bet mama pagalvojo, kad tai per mažai ir kad kažkas ten vyko. Tada pradėjo ant manęs rėkti, pykti, po to ignoravo mane, išėjo iš namų, nieko nepasakojo“. Tuomet mergaitė papasakojo, kad pas ją mokykloje atsirado dėžutės, kur telefonus prieš pamokas sudeda, o po pamokų atiduoda. Ji nusiuntė jų nuotrauką mamai. Mama pakomentavo, kad labai gerai, nes mokykloje ir reikia mokytis, o ne telefone sėdėti ir namuose irgi tokia dėžutė bus. Tuomet šnekantis su mama, G. pastaroji pasakė, kad išsiaiškins visą tiesą, ką ji veikia pas tėtį. Mama sakė „ne dabar, bet vėliau aš viską sužinosiu“ - o G. tik nenorėjo pasakoti apie brolį, apie viską kitką ji mamai pasidalino. Tada mama ją kaltino melu ir sakė, jog visą „tiesą“ išsiaiškins. Tuomet G. parašė tėčiui ir paprašė, kad ir jis mamai nieko nesakytų apie brolį. Po to laiko „beveik kas dieną man buvo panikos atakos“ [mergaitei pradėjo riedėti ašaros, kurias su ranka vis nubraukdavo, drebėti balsas kalbantis]. Ir kiekvieną dieną mergaitei buvo labai sunku - „ką veikiau, tai kiekvieną dieną verkiau, neturėjau jėgų nieko daryti ir paskambinau tėčiui, o jis pasiėmė mane tada“. G. tuo metu buvo pas senelį, nes mama dirbo naktimis, „o tėtis iš ten ir pasiėmė“ [pasakojo ypatingai susijaudinusi]. Pasidomėjus kodėl apie tai pasakoti G. taip sunku, mergaitė atsakė, kad „man žiauriai bloga buvo tuo metu“. Paklausus dėl ko taip buvo bloga, G. atsakė, kad „mama rėkė ant manęs, pyko, už tai, kad nekalbu. Tiesiog ji buvo susigalvojusi situaciją, o kaltino mane. Mamai kai kažkas blogai nutinka, kalta aš. Visą laiką kalta aš, jos nuomone“. Pasidomėjus, kodėl G. nenorėjo mamai pasakoti apie brolį, mergaitė atsakė, kad „bijojau, kad pradės pykti, ko anksčiau jai apie tai nepasakiau“. Paklausus, kas būna, kai mama pyksta, G. atsakė, kad „rėkia ant manęs žiauriai“. „Vieną dieną, kai aš grįžau, ji neatsakinėjo ir pasakė, kad mane užblokavo ir daugiau neatsakinės į mano skambučius“. Paklausus, kaip dėl to G. jautėsi, atsakė, kad „blogai“. Mama ją užblokavo, „nes aš atseit jai nieko nepasakojau“. Ar mama apie jos brolį nieko nežino G. nėra tikra, ji tik žino, kad mama jai nieko neužsiminė ir mergaitė nieko mamai apie brolį nepasakojo.

Pasidomėjus, ar G. mama ir tėtis bendrauja, mergaitė atsakė, kad „tėtis su ja bendrauja labai ramiai, viskas gerai, o mama ignoruoja, neatsakinėja į skambučius“. Neseniai G. buvo pas mamą savaitei. Ji norėjo pradžioje visus daiktus namuose pasidėti, o tada jau važiuoti iš karto į mokyklą. Kai tėtis mamai skambino, pastaroji iš karto numetė ragelį, o kai iš karto paskambino G., mama tada atsiliepė.

G. apie tris mėnesius jau gyvena su tėčiu, bet anksčiau G. gyveno pas mamą ir „kelioms dienom“ nuvažiuodavo pas tėtį. Aiškaus grafiko nebuvo, tiesiog G. susitardavo ir nuvažiuodavo. Ji su tėčiu galėjo susitarti susitikti ir nuvažiuoti, pavyzdžiui, į (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini) parką. Pasidomėjus, ar mama ją leisdavo bendrauti su tėčiu, G. atsakė „jo“. Bet mergaitė yra girdėjusi, kad vaikystėje, gal kai jai buvo penki metai, mama neleisdavo susitikti su tėčiu ir sakydavo, kad mergaitė serga, išvažiavusi arba dėl kažko tiesiog negali susitikti. Tai G. yra girdėjusi iš tėčio žmonos A. Su ja G. sutaria „labai gerai“ - ji yra „gera, geraširdė, linksma, visada padės“. Tėtis su A. jau seniai gyvena, bet G. neprisimena nuo kada. Dar su tėčiu kai G. bendravo susirašinėdavo per Messenger ar Viber programas, susiskambindavo. Ir ji tėčiui skambino, ir tėtis jai skambindavo. Atostogoms taip pat „kelioms dienom“ nuvažiuodavo pas tėtį. Vasaros atostogoms irgi nuvažiuodavo pas tėtį. Paklausus, ar mama leisdavo atostogoms važiuoti pas tėtį, G. atsakė, kad „ne visom“, nors G. norėdavo ilgiau pas jį pabūti. Apie tai ji pasakydavo mamai, bet mama atsakydavo, kad „negalima tiek daug būti“. Tada G. pas tėtį mažiau būdavo.

Paklausus, ką G. kartu su mama veikia, mergaitė atsakė, kad „nežinau, nieko“, po pauzės pridėjo, kad anksčiau būdavo, kad į centrą nuvažiuodavo, į kokią nors parduotuvę. Bendrų veiklų neturėjo. Paklausus, kas G. patinka jos mamos elgesyje, mergaitė po ilgos pauzės atsakė, kad „nežino“. Domintis, o kas nepatinka mamos elgesyje, G. atsakė, kad „būna kartais, kad apie alkoholį juokauja“. Pavyzdžiui, sumaišo viskį su Cola ir sako, „O, Cola“. Paklausus, kaip dažnai mama vartoja alkoholį, G. atsakė, kad per savaitę kelis kartus ir pradėjo labai tyliai šnekėti.

Paklausus, kaip jaučiasi mergaitė apie tai kalbėdama, atsakė, kad „nelabai“. Pasidomėjus, dėl ko ji pergyvena, atsakė, kad „sunku, nenoriu apie tai prisiminti“. [Vėl pradėjo riedėti ašaros]. Paklausus, kas ten vykdavo, dėl ko mergaitė nenori to prisiminti, G. atsakė [balsas trūkčiojo], kad „tiesiog, man reikėdavo į mokyklą, o ji sėdėdavo ten virtuvėje, sėdi, rėkia, kalba ten su kažkuo garsiai, o man miegoti reikia. Man į mokyklą reikia, o ten ji rėkia apie pirmą valandą nakties“. Paklausus, su kuo mama būdavo virtuvėje, atsakė, kad arba draugė jos ateidavo, arba per telefoną bendraudavo su kuo nors. Domintis ar G. ką nors darydavo tada, mergaitė atsakė, kad galėdavau pradėti rėkti, kad „nusiramink“ ir taip toliau, bet mama nieko nedarydavo, nereaguodavo. Būdavo kartais, kad mama pritildavo, bet ir vėl greitai tą patį pradėdavo daryti. Pasidomėjus, kaip G. atsikeldavo į mokyklą, mergaitė atsakė, kad „sunkiai“. G. keldavosi pati, mama jos nežadindavo, pusryčių negamindavo. Pasidomėjus, ar G. valgo pusryčius, atsakė, kad ne visada, nes dažnai nėra apetito rytais. Bet pietus ir vakarienę mama pagamindavo. Tačiau „paskutiniu metu mama pradėjo tiesiog pirkti tuos pačius blynus, kur galima į „mikrobangę“ įsidėti ir pasišildyti ir viskas, daugiau nieko nebuvo“. Tai truko apie kokį mėnesį. Pasidomėjus, kas dar G. mamos elgesyje nepatinka, mergaitė nutilo ir atsakė „nežinau“. Pasidomėjus, kaip ji jaučiasi apie tai šnekėdama, mergaitė atsakė, kad sunku. Klausiant, ar būna, kad G. dar dėl ko nors susipyksta, mergaitė atsakė, kad „kai mama kažką pameta, tai kaltina mane, visą laiką, kai tik nesiseka, kaltina tik mane“ [vėl pradėjo labai virpėti balsas, riedėti ašaros]. Paklausus, už ką namuose G. yra atsakinga, mergaitė atsakė, kad reikėdavo išplauti grindis bute, kai tvarkydavosi, dar šiukšles išnešti ir padėti mamai. Pasidomėjus, kas būdavo, jei ko nors nepadarydavo, G. atsakė, kad mama pykdavo, rėkdavo, kodėl mergaitė negali visko padaryti laiku, sakydavo, kad kalta. Paklausus, ar mama skriausdavo, G. atsakė, kad kartą, kai ji sėdėjo su ranka pasirėmusi smakrą, mama galvojo, kad ji griaužia nagus, nors to nebuvo ir tada mama jai trenkė per veidą. Tuo metu mergaitei buvo apie devynis metus. Paklausus, ar kam nors apie tai pasipasakojo, mergaitė atsakė, kad tėčiui. Paklausus, ką tėtis darė, G. atsakė, kad „tėtis negalėjo patikėti, kad mama taip gali“. Pasidomėjus, su kuo G. šnekėdavosi, kai jai būdavo sunku, mergaitė pašnibždom atsakė, kad „nė su kuo“. Paklausus, kas padėdavo jai nusiraminti, mergaitė atsakė, kad muzika. Teiraujantis, kaip taikydavosi su mama, G. atsakė, kad tiesiog vėl bendraudavo.

Paklausus, ką G. su tėčiu kartu veikdavo susitikusi ir ką dabar kartu su juo veikia, mergaitė atsakė, kad tardavosi kur nors kartu nuvažiuoti, važiavo į (duomenys neskelbtini) atostogoms, eina į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ten pavalgyti nueina, ant ledo pačiuožinėti, į centrą važiuoja, tai būna tik jos ir tėčio laikas. Pasidomėjus, kas G. patinka tėčio elgesyje, atsakė, kad „gal nereaguoja į pažymius, kad tai galas, pasaulio pabaiga“. Mama reaguodavo į pažymius, jei tai būdavo žemiau aštuoneto. Paklausus, kaip reaguodavo, mergaitė vėl pradėjo graudintis ir atsakė, kad mama rėkdavo ir bardavo, „sakydavo, kokia aš kvaila ir durna, kad nesuprantu tokio paprasčiausio dalyko, tada aš buvau padarius gal dvidešimt klaidų“. Per visus metus mergaitė prisimena gavusi gal du dvejetus. G. vidurkis yra aštuoni. Pasidomėjus, kaip tėtis reaguoja į jos pažymius, G. atsakė, kad tėtis sako, jog galima išsitaisyti. Dar G. patinka, kad tėtis su ja praleidžia daugiau laiko. Paklausus, kas G. nepatinka jos tėčio elgesyje, mergaitė atsakė, kad „nėra tokio kažko blogo“. Paklausus, ar būna, kad su tėčiu G. pykstasi, mergaitė atsakė „kad ne, viską ramiai išsprendžiam“. Klausiant, ar tėtis ją skriaudžia, negražiai vadina, G. atsakė neigiamai. Pasidomėjus, kokias atsakomybes G. turi gyvendama pas tėtį, mergaitė atsakė, kad kambaryje su A. susitvarkyti savo dalį, kur jos daiktai guli, dar pakaitomis siurbia tvarkantis, daugiau atsakomybių neturi.

Paklausus, kas padeda daryti namų darbus, G. atsakė, kad jei paprašo, tuomet padeda ir A., ir tėtis. Pas mamą retai prašydavo ir mama „nelabai“ padėdavo, nes „gal pati nesuprasdavo“.

Paklausus, ar dabar G. su mama bendrauja, mergaitė atsakė, kad „nelabai“. Neseniai G. važiavo pagyventi savaitei pas mamą, t. y. pirmadienį ryte prieš mokyklą atvažiavo ir penktadienį po mokyklos išvažiavo. Jos tada bendravo. G. jautėsi „keistai“. Pasidomėjus, kas keista buvo, atsakė, kad po tiek laiko negyvenus, buvo keista. Bet joms būnant kartu bendravosi ir abi bendravo. Buvo geriau, nes „nebuvo tų juokelių apie alkoholį“. Paklausus, ar žino kada vėl važiuos pas mamą, G. atsakė ne. Paklausus, kodėl tai savaitei važiavo, G. atsakė, kad norėjo pažiūrėti, ar pasikeitė kažkas, o mama pakvietė ir G. sutiko. Anksčiau mama irgi kviesdavo grįžti namo, bet visam laikui, o ne savaitei. G. tada sakydavo, kad nenori. Pasiteiravus, ką mama tada darydavo, atsakė, kad ignoruodavo. Dabar, kai G. buvo nuvykusi savaitei, „mama pagalvojo, kad visam laikui grįžau“. Paklausus, kaip reagavo, kai sužinojo, kad tik savaitę G. bus, atsakė, kad niekaip nereagavo. Domintis, kaip dabar G. su mama bendrauja, mergaitė atsakė, kad „jinai man nerašo, arba kai būna, kad aš jai parašau, tai tiesiog ignoruoja“.

Paklausus, kaip dabar G. įsivaizduoja, kaip ji norėtų, kad toliau gyventų su tėvais, mergaitė atsakė, kad „norėčiau gyventi pas tėtį. Visą laiką. Ir kad kaip būtų anksčiau, tik apsikeistų“, t. y. kad gyventų pas tėtį, o kai su mama susitaria, tada susitinka. Paklausus, o kaip jai atrodo, jei, pavyzdžiui, būtų vieną savaitę pas mamą, o kitą savaitę pas tėtį, G. iš karto atsakė „ne“. „Norėčiau gyventi vienoje vietoje, nes nepatogu važinėti, daiktus vežioti“.

Paklausus, kam pirmam G. pasakytų, jei atsitiktų kokia nors nelaimė, mergaitė atsakė, kad „tėčiui, nes juo labiau pasitikiu“. Pasidomėjus, ar mamai pasakytų, G. labai tyliai atsakė „žiūrint kokia situacija, gal pasakyčiau“. Klausiant, jeigu nutiktų kas nors ypatingai smagaus, kam tada pirmam pasakytų, G. atsakė, kad „irgi tėčiui“. Paklausus kodėl, mergaitei pradėjo riedėti ašaros ir pasakė, „kad tėtis labiau pasidžiaugtų už mane“. Mamai taip pat pasakytų.

Paklausus, jei sutiktų auksinę žuvelę, kuri galėtų išpildyti tris norus, ko mergaitė prašytų, G. nutilo, susimąstė ir tada pasakė, „kad nebūtų konfliktų nei su kuo“. Kitų norų nesugalvojo. Paklausus, kas būtų kitaip jos gyvenime, jei daugiau su niekuo nekonfliktuotų, atsakė „gal geriau subendraučiau su kitais. Tada ir mokykloje, jei reiktų atlikti kokį grupinį darbą, geriau bendrautume“.

Paklausus, ar yra mokykloje patyčios, G. atsakė teigiamai. Pasidomėjus, į ką nukreiptos patyčios, mergaitė atsakė „su visais“. Mokytojai žino ir reaguoja į tai, bet pradinėje mokykloje mokytoja žinojo ir nereagavo. Tėčiui apie situaciją mokykloje yra pasakojusi. Paprastai vaikai praneša klasės vadovei, o ji jau kviečia tėvus arba su jais bendrauja.

Pasidomėjus, ar dar ką nors norėtų G. papasakoti, ko nebuvo paklausta, mergaitė atsakė, kad viską papasakojo. Klausimų psichologei taip pat neturėjo. Pasidomėjus, kaip jaučiasi, mergaitė atsakė „gerai“.

Remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis, šeima Tarnybai yra žinoma - Skyriuje buvo gautas pranešimas, jog vaiko tėvas negražina dukros, tačiau vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Šeimai nuo 2024-03-04 taikomas atvejo vadybos procesas.

Skyriaus nuomone, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, pareikštas nepilnametės interesais, tačiau prašomas išlaikymo dydis galimai patenkintų minimalius G. poreikius.

Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 d. sprendimu civilinėje byloje N2-3724-131/2014 šalių santuoka, sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) d., akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šiuo sprendimu, tame skaičiuje, buvo nustatyta šalių nepilnametės dukros G. R. gyvenamoji vieta su motina T. R., o iš atsakovo D. R. priteistas dukros išlaikymas po 500 Lt (150 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos t. y. nuo (duomenys neskelbtini)iki G. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo sprendimu nustatyta, kad šalių nepilnametės dukros G. R. skirtomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaiko motina, atsakovė T. R., o ieškovas netrukdomai bendrauja su dukra G. R. prieš tris dienas įspėjęs ir suderinęs su dukros motina - atsakove bendravimo su dukra laiką.

Atsakovė prašo ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus; išklausyti nepilnamečio vaiko G. R. nuomonę.

Mergaitė faktiškai po teismo sprendimo gyveno su atsakove. Ieškovas teikė dukros išlaikymą. Ginčo dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nebuvo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Išvadoje (b. l. 26-29, dok-88856) nurodyta, kad Skyriaus atstovė lankėsi tiek ieškovo, tieks atsakovės gyvenamosiose vietose, kur mergaitei nustatytos tinkamos sąlygas gyventi.

Apsilankymo metu ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog D. R. su sutuoktine ir vaikais gyvena, 2-jų aukštų gyvenamojo namo 2-trame aukšte. Pasak ieškovo, namas priklauso jam su sutuoktine. 2-trame namo aukšte yra 4 kambariai – miegamasis – svetainė, mergaičių kambarys, pilnamečio sūnaus kambarys, sūnaus kambarys, virtuvė. Name yra visi patogumai. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. G. gyvena viename kambaryje su ieškovo dukra. Kambaryje yra lova, minkštas sofos kampas, sekcija, drabužių kabykla. Namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Ieškovo namuose sudarytis sąlygos nepilnametės poreikiams tenkinti.

Skyriaus specialistei mergaitė pareiškė norą gyventi su tėvu.

Taip pat vaiko situacijos vertinimo 2024 03 mėn. anketoje G., gim. (duomenys neskelbtini) d. ((duomenys neskelbtini) metų), tėvo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), specialistėms M. K. bei M. G. teigė, kad pas tėvą jai geriau, ji nenori grįžti į namus (pas motiną) (b.l.10). Mergaitės noras gyventi pas tėvą užfiksuotas ir 2024-05-31 d., 2024-06-04 d. vaiko nuomonės išklausimo Tarnybos aktuose (b.l.44-48).

Nurodytą išvadą Tarnybos specialistė teikė ir teisminio nagrinėjimo metu (2024-08-29 d.).

Ieškovo ieškinio reikalavimas nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą kartu su juo atitinka prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str.), teisingumo ir protingumo principus (CK 1.5 str. 4 d.) bei teisinio apibrėžtumo principą (CK 1.2 str. 1 d.).

Bylos duomenimis, ne tik atsakovė, tačiau ir ieškovas sudaro dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrina saugią, stabilią, jų amžių ir poreikius atitinkančią aplinką, mergaitė Tarnybos specialistei išreiškė norą gyventi su tėvu, todėl teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir nustato nepilnametės dukros G. R. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu), jo gyvenamojoje vietoje, keičiant šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-3724-131/2014.

CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena iš pagrindinių vaiko teisių. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Vadovaujantis Aukščiausiojo teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019), skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su abiem savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CPK 175 str. 2 d.).