- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-09
- Bylos Nr.
- e2S-983-921/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03116-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11596-584/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ prevencinį ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl uždraudimo atsakovei Kauno miesto savivaldybei atlikti neteisėtus veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Stoties turgus“ (toliau – ieškovė) prevenciniu ieškiniu prašo:
1.1. uždrausti atsakovei imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus dėl žemės sklypo (toliau – ir Žemės sklypas), esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančiais ieškovei priklausančiais statiniais paėmimo visuomenės poreikiams;
1.2. įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sustabdyti teritorijų planavimo procedūras, vykdomas pagal 2022 m. sausio 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Savivaldybės direktoriaus įsakymas);
1.3. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki šio prevencinio ieškinio išnagrinėjimo uždrausti atsakovei imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančiais ieškovei priklausančiais statiniais, paėmimo visuomenės poreikiams (toliau – ir prašymas);
1.4. priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovės UAB „Stoties turgus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
3. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškinys šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra preliminariai nepagrįstas, t. y. šioje bylos stadijoje preliminariai nenustatyta, kad prevenciniu ieškiniu reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus. Tačiau vien tik tai negali būti savarankišku pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), poreikio visuomenei“, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pavesta teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti Žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir numatyti šio sklypo ir jame esančių statinių paėmimą visuomenės poreikiams; duomenų, kad atliktos kitos procedūros, reikalingos organizuoti ir spręsti dėl Žemės sklypo paėmimo visuomeninei procedūros, byloje nėra. Todėl teismas, susipažinęs su ieškinio reikalavimais ir juos grindžiančiomis aplinkybėmis bei prašyme nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į atsiliepime nurodytus motyvus bei teisinį Žemės paėmimo visuomenės poreikiams reglamentavimą, darė išvadą, kad ieškovė neįrodė teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, nes iki Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo žemę paimti visuomenės poreikiams, vadovaujantis nurodytų teisės aktų nuostatomis, būtina atlikti daugybę juose nurodytų veiksmų, kurie gali būti ginčijami teismine tvarka kompetentinguose teismuose.
5. Teismas atkreipė dėmesį, jog Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatos projekto rengimo procese numato visuomenės bei žemės savininkų (naudotojų) dalyvavimą. Taigi ieškovei užtikrinama galimybė dalyvauti bei įtakoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šiuo metu neuždraudus atsakovei atlikti veiksmų, susijusių su žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, ieškovė nepatirtų reikšmingų neigiamų pasekmių ir teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju iš esmės nepasunkėtų ir(ar) nepasidarytų negalimas.
6. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog atliekami atsakovės darbai ar veiksmai, ieškovės ieškinio tenkinimo atveju, sudarytų realias kliūtis atkurti iki ieškinio pateikimo buvusią padėtį. Taikant ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos bei uždraudus atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vykdymu, t. y. uždraudus atsakovei vykdyti jai numatytas teisėtas įstatymines funkcijas, nepagrįstai neapibrėžtam laiko tarpui būtų sustabdytas visuomenei reikšmingų klausimų sprendimas, o tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Stoties turgus“ prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai įvertino ginčo esmę šioje byloje. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės motyvų susijusių su atsakovės statusu (t. y. jog atsakovė veikia ir kaip viešojo administravimo subjektas, ir kaip ieškovės akcininkė) bei atsakovei suteiktų įgaliojimų panaudojimu ne pagal jų paskirtį.
7.2. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tik šiame procese ieškovė turi teisę ginčyti atsakovės piktnaudžiavimą viešojo administravimo įgaliojimais akcininkų ginčo kontekste, ir atsakyti esminį ginčo klausimą – ar atsakovė apskritai galėjo inicijuoti turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, kai atsakovės ketinimai nesuderinami su jos kaip akcininkės pareigomis.
7.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad neuždraudus atsakovei atlikti veiksmų, susijusių su Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, ieškovė nepatirtų reikšmingų neigiamų pasekmių. Esamu atveju, realios žalos grėsmę ieškovė sieja su aplinkybe, kad skundžiamas sprendimas tiesiogiai pažeidžia ieškovės teises, nes užkertą kelią vykdyti verslo veiklą ir to sekoje generuoti pajamas.
7.4. Teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nes dar nepriėmus sprendimo dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, jau yra inicijuojamas detaliojo plano sprendinių keitimas, dėl ko ieškovė nebegalės vykdyti planuojamos komercinės veiklos bei tinkamai naudotis savo turimu turtu, nors dar net nėra aišku ar Žemės sklypas apskritai yra tinkamas ir naudotinas nurodytiems visuomenės poreikiams.
Žemesnės instancijos teismas
7.5. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą sprendė, kad nėra pagrindo manyti, kad atliekami atsakovės darbai ar veiksmai, ieškovės ieškinio tenkinimo atveju, sudarytų realias kliūtis atkurti iki ieškinio pateikimo buvusią padėtį. Visgi, ieškovės vertinimu, atsakovei neteisėto ketinimo pagrindu tęsiant ginčo procedūras grįžimas į pradinę padėtį nebus įmanomas, nes galimai nebeliks juridinio asmens, kurio teisės ginamos šiame procese, nebeliks turto, kurį siekiama apsaugoti.
7.6. Teismas nesivadovavo jau suformuota aktualia teismų praktika. Kauno apylinkės teisme jau yra priimta bei nagrinėjama analogiška civilinė byla, kurioje reiškiami tapatūs reikalavimai dėl atsakovės veiksmų neteisėtomis priemonėmis siekiant perimti privataus turto valdymą. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-65-451/2022 teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Negana to, pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo pareigą vadovautis aukštesnės instancijos teismo suformuota praktika. O konkrečiai, Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-302-480/2021 analogiškoje byloje sprendė, kad yra ne tik pagrindas priimti ir nagrinėti tokio pobūdžio prevencinį ieškinį, tačiau kartu konstatavo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Esamu atveju, pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja aukštesnės instancijos suformuotai teismo praktikai, todėl yra neteisėta.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo teismo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Atskirajame skunde ieškovė nurodo aplinkybes, kurios nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir nagrinėjamu ginču. Visi ieškovės teiginiai apie atsakovės – kaip ieškovės akcininkės – veiksmus prieštarauja įstatyminiam reglamentavimui ir yra nepagrįsti, nes juridinio asmens dalyvio interesai ne visada privalo sutapti su paties juridinio asmens ar kito akcininko interesais.
8.2. Ieškovė atskirajame skunde painioja ir sutapatina atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, ir atsakovės, kaip akcininkės, teises bei pareigas, tariamą žalos nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimą grįsdama atsakovės, kaip akcininkės pareigomis ir (ar) jų nevykdymu. Tačiau tokia ieškovės pozicija neatitinka jos pačios suformuluotam ieškinio pagrindu ir ypač dalykui.
8.3. Skundžiama teismo nutartis neprieštarauja naujausiai formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose. Ieškovės teiginiai, kad tariamai pirmosios instancijos teismas nesivadovavo jau suformuota aktualia teismų praktika – negali būti laikomi pagrįstais. Atskirajame skunde nurodomos tariamai šiai bylai precedentą turinčios bylos, tačiau, ieškovės nurodomos nutartys yra nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o tokios nutartys neturi res judicata ir prejudicinės galios.
8.4. Atskirasis skundas nepagrįstas, nes atsakovės atliekami teisėti veiksmai, negali būti laikomi atsakovės nesąžiningumu ir juo labiau, negali būti laikomi grėsme tariamai galbūt palankiam ieškovei teismo sprendimo vykdymui. Atsakovė vykdo teisėtus, įstatymo numatytus ir kol kas tik visiškai vidinius viešojo administravimo subjekto funkcijas atitinkančius veiksmus, kurie niekaip nedaro ir negali dar daryti įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms.
8.5. Nepagrįstai atskirajame skunde teigiama, jog ieškovė būtent prašomomis prevencinėmis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia užkirsti atsakovei neteisėtais veiksmais (piktnaudžiaujant viešojo administravimo subjekto įgaliojimais) kelti žalą ieškovei. Tuo tarpu ieškovės pozicija, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės bus stabdomas ieškovės verslas ir ieškovei neįgyvendinus verslo plano, ji patirs žalą – negali būti laikomi pagrįstais, kadangi net jei ir būtų nuspręsta sklypą su statiniais paimti visuomenės poreikiams, ieškovė gautų atitinkamą teisingą atlyginimą. Be to, minėti ieškovės teiginiai neįrodo teismo sprendimo nevykdymo grėsmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 ir 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
12. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliatyvios. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
13. Pagal prima facie (liet. preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013 ir kt.). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-927-798/2021).
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio preliminarų pagrįstumą, sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirojo skundo turiniu, vertina, jog byloje nėra ginčo dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
15. Atskirajame skunde ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes neegzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
16. Pasisakant dėl antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-1018-881/2020, 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
17. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad neuždraudus atsakovei atlikti veiksmų, susijusių su Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, ieškovė nepatirtų reikšmingų neigiamų pasekmių. Apeliantės teigimu, esamu atveju, realios žalos grėsmė siejama su aplinkybe, kad skundžiamas sprendimas tiesiogiai pažeidžia ieškovės teises, nes užkertą kelią vykdyti verslo veiklą ir to sekoje generuoti pajamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ji patirs realią žalą. Ieškovės argumentai laikytini deklaratyviais, kadangi byloje nepateikti jokie įrodymai ir skaičiavimai, kokią žalą ieškovė patyrė, patiria ar patirs. Be to, net jei ir būtų nuspręsta sklypą su statiniais paimti visuomenės poreikiams, ieškovė gautų atitinkamą teisingą atlyginimą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnis). Minėti ieškovės teiginiai neįrodo teismo sprendimo nevykdymo grėsmės.
18. Taip pat nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nes dar nepriėmus sprendimo dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, jau yra inicijuojamas detaliojo plano sprendinių keitimas, todėl ieškovė nebegalės vykdyti planuojamos komercinės veiklos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), poreikio visuomenei“, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pavesta teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti Žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir numatyti šio sklypo ir jame esančių statinių paėmimą visuomenės poreikiams; duomenų, kad atliktos kitos procedūros, reikalingos organizuoti ir spręsti dėl Žemės sklypo paėmimo visuomeninei procedūros, byloje nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ir pati ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad dar nėra priimtas sprendimas dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, nėra aišku ar Žemės sklypas apskritai yra tinkamas ir naudotinas nurodytiems visuomenės poreikiams.
19. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ieškovės atskirojo skundo argumentus, kad atsakovei neteisėto ketinimo pagrindu tęsiant ginčo procedūras grįžimas į pradinę padėtį nebus įmanomas, nes galimai nebeliks juridinio asmens, kurio teisės ginamos šiame procese, nebeliks turto, kurį siekiama apsaugoti. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų nenustatė, jog nagrinėjamu atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų grėsmė dėl ieškovės bankroto ar nebeliktų saugotino turto, šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų byloje nėra pateikta. Be to, minėti argumentai tiek, kiek jie susiję su ieškovės finansine padėtimi, nepagrindžia būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
20. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo teisinio pobūdžio gynybos priemonės, juo labiau kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčas neišsprendžiamas iš esmės, tokia nutartimi pasisakoma tik dėl tarpinio procesinio pobūdžio klausimo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo, todėl tokioje nutartyje nustatytos aplinkybės neturi nei prejudicinės (privalomos kitam teismui ir todėl iš naujo neįrodinėtinos), nei res judicata (galutinai teismo išspręstas klausimas) galios (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dar daugiau, net ir toje pačioje byloje, jeigu pasikeistų faktinė situacija, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas gali būti apsvarstytas iš naujo tiek pirmoje, tiek ir bet kurioje aukštesnėje teisminėje instancijoje, išsprendžiant šį klausimą skirtingai, nei jis buvo išspręstas anksčiau (CPK 147 straipsnio 1 dalis 148 – 149 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-548-407/2022).
21. Atsižvelgdamas į šios nutarties 20 punkte pateiktus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo jau suformuota aktualia teismų praktika. Kadangi tai, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-65-451/2022 bei Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-302-480/2021 taikė pareiškėjų teigimu, analogiškas nagrinėjome byloje prašomas taikyti, laikinąsias apsaugos priemones, neturėjo teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl nagrinėjamoje byloje pateikto prašymo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo.
22. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus, jog teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tik šiame procese ieškovė turi teisę ginčyti atsakovės piktnaudžiavimą viešojo administravimo įgaliojimais akcininkų ginčo kontekste, ir neįvertino ieškovės motyvų, susijusių su atsakovės statusu bei atsakovei suteiktų įgaliojimų panaudojimu ne pagal jų paskirtį, laiko nesusijusiais su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Minėti ieškovės argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų plačiau nepasisako.
23. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantės UAB „Stoties turgus“ atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Apeliantei išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, apeliantei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.