- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-302-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18478-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3384-947/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ekfita“ ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekfita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) uždrausti atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas paimti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius, o būtent: pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovė įsigijo pastatą-klubą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovėms imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas paimti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius, o būtent: pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovė įsigijo pastatą-klubą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su ieškiniu pateikė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 20 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), poreikio infrastruktūros objektui (objektams)“ Nr. T-451 (toliau – Tarybos sprendimas), kuriuo yra pritarta ieškovės nuomojamo žemės sklypo, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, poreikiui infrastruktūros objektams. Viešai skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad žemės sklype yra planuojama statyti automobilių stovėjimo aikštelę. Tarybos sprendimu Kauno miesto savivaldybės administracijai yra pavedama atlikti ir organizuoti veiksmus, reikalingus žemės sklypo paėmimui visuomenės poreikiams. Ieškovė nurodė aplinkybes ir pateikė argumentus, patvirtinančius Tarybos sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės atliks veiksmus ir imsis priemonių tam, kad ketinimas paimti žemės sklypą kartu su jame esančiais statiniais būtų realiai įgyvendintas. Tokiu atveju prevencinio ieškinio reikalavimas realiai taptų neįvykdomas – atsakovių ketinimas paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams būtų realizuotas, žemės sklype pradėtos planuojamos automobilį stovėjimo aikštelės statybos, o ieškovei priklausantys statiniai nugriauti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovėms imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas paimti visuomenės poreikiams žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais ieškovė įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškinys šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra preliminariai nepagrįstas.
5. Atsižvelgęs į ieškinio pagrindą bei dalyką, galimo sprendimo teisinius padarinius, teismas padarė išvadą, kad egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas.
6. Teismas konstatavo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo, atsakovės, remdamosi Tarybos sprendimu, turėtų galimybę atlikti veiksmus, susijusius su ginčo žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, kuriuos ieškovei, palankaus teismo sprendimo atveju, tektų ginčyti, o tai sąlygotų papildomus teisminius ginčus, užsitęstų visas bylinėjimosi procesas, ginčo šalys patirtų papildomas išlaidas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį, atleisti nuo žyminio mokesčio. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones privalėjo įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pagal ieškovės pasirinktą savo teisių gynimo institutą, bei kiekvieno atsakovo veikimo sritį. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.
7.2. Įstatymų leidėjas įstatymu yra įtvirtinęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisę paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, tuo tarpu ieškovė šią Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įstatyminę teisę bando užginčyti prevenciniu ieškiniu. Akivaizdu, kad toks ieškovės pasirinktas savo teisių gynimo būdas yra prieštaraujantis viešajam interesui, nukreiptas išimtinai tik sau naudos gavimu, negali būti ginamas, todėl akivaizdu, kad teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
7.3. Šiai dienai žemės sklype esantys pastatai yra sunykę (dalis sunykę pilnai ir dalis sunykę taip, kad negalima jų eksploatuoti) tik dėl pačios ieškovės neveikimo, išsaugoti tik Kultūros departamento dėka, nes būtent ieškovė savo nepriežiūra leido sunykti žemės sklype esantiems statiniams; Kaimo miesto savivaldybės administracija pasinaudodama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintomis savarankiškomis savivaldybės funkcijomis – suteikė teisinę apsaugą (duomenys neskelbtini) teatro pastato fasadui, todėl teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėtų būti panaikinta.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Ekfita“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovė ieškinyje nurodė tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tiek kitų atsakovių būsimus neteisėtus veiksmus kaip prevencinio ieškinio sąlygą, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tvirtinimas, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėti veiksmai ieškinyje nėra įvardijami, yra visiškai nepagrįstas.
8.2. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskirajame skunde taip pat nepagrįstai tvirtina, jog ieškovė neįrodė būsimų neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų kaip būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8.3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepagrįsti tvirtina, jog ieškovė riboja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įstatyme numatytas teises. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tvirtinamas, kad prevenciniu ieškiniu uždraudžiama jai įgyvendinti įstatyme numatytą teisę, yra visiškai nepagrįstas.
8.4. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskirajame skunde neįvardija, kokios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos egzistavimą paneigia atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su tariama statinių nepriežiūra ir jų sunykimu, o taip pat vienam iš statinių suteikta teisine apsauga.
8.5. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskirajame skunde nurodo ir eilę kitų faktinių aplinkybių, iš esmės neįvardydama jokių tiesioginių jų sąsajų su sprendžiamu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, todėl ieškovė neturi galimybės dėl jų pasisakyti.
9. Atskiruoju skundu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškinys yra ne tik prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio) nepagrįstas, bet jis netgi negali būti nagrinėjamas teisme. Nagrinėjamu atveju nekeliamas ginčas dėl teisės, o ieškiniu ir nutartimi siekiama nepagrįstai uždrausti atsakovėms atlikti teisėtus veiksmus ir vykdyti savo įstatymines funkcijas, o ieškinio reikalavimas uždrausti imtis bet kokių priemonių ir veiksmų ir priimti sprendimus dėl žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams objektyviai ir akivaizdžiai niekada negalėtų būti patenkintas.
9.2. Net teismui ir manant, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjimas teisme (su kuo atsakovės nesutinka) – ieškinys vis tiek yra prima facie nepagrįstas, nes jis yra teismingas administraciniam teismui. Nutartimi teismas nepagrįstai sprendė dėl reikalavimo, kuris nėra jam teismingas, užtikrinimo ir įsikišo į bendros kompetencijai nepriklausančius teisinius santykius.
9.3. Ieškinys yra prima facie nepagrįstas, nes bet kuriuo atveju neatitinka prevencinio ieškinio sąlygų.
9.4. Nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė prieštarauja teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principams ir yra neadekvačios.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Ekfita“ prašo atmesti Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
10.1. Atskirajame skunde nepagrįstai siekiama paneigti prevencinio ieškinio esmę – ieškiniu siekiama uždrausti atsakovėms atlikti neteisėtus veiksmus, kurie sukeltų žalos ieškovei.
Šalies argumentai
10.2. Apeliantų teiginiai, jog ieškovė prevenciniu ieškiniu mėgina uždrausti atsakovėms įgyvendinti savo teisėtas įstatymines funkcijas, yra visiškai nepagrįsti. Nors teisės aktai ir numato atitinkamas atsakovių funkcijas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procese, šie įgaliojimai turi būti įgyvendinami teisėtai ir žemė visuomenės poreikiams paimama esant aiškiai įstatyme nurodytiems pagrindams.
10.3. Priešingai nei tvirtina apeliantės, ieškiniu prašoma uždrausti atlikti neteisėtus veiksmus. Šių veiksmų neteisėtumas yra pagrįstas pareikštame ieškinyje. Išsamų atsakovių būsimų neteisėtų veiksmų vertinimą teismas atliks bylą išnagrinėjęs iš esmės ir priėmęs galutinį sprendimą.
10.4. Apeliantės nepagrįstai tvirtina, kad ieškinys niekada teismo negalėtų būti patenkintas, nes pareikštas reikalavimas neva yra ydingas.
10.5. Atskirajame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad ginčas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai. Nors atsakovėmis byloje ir yra įtraukti viešojo administravimo subjektai, teisinis santykis, iš kurio yra kilęs ginčas – turto paėmimo visuomenės poreikiams, yra civilinio pobūdžio, todėl ieškinys pateiktas kompetentingam jį nagrinėti teismui – bendrosios kompetencijos teismui.
10.6. Atskirajame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad ieškinys neatitinka prevencinio ieškinio sąlygų. Apeliančių nurodomi teiginiai dėl prevencinio ieškinio sąlygų neegzistavimo yra bylos nagrinėjimo iš esmės klausimas ir šioje bylos stadijoje nėra aktualūs, todėl tokia apimtimi, kaip pageidauja apeliantės, nevertintini, nes tai prilygtų bylos išnagrinėjimui iš esmės.
10.7. Apeliantės nepagrįstai tvirtina, kad nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė prieštarauja teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principams ir yra neadekvati.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
12. Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2003 m. sausio 9 d. sudaryto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano, 2003 m. sausio 9 d. sudaryta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. žemės naudojimo patikinimo akto Nr. 8ŽN-215-(14.8.71.), Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2018 m. rugsėjo 25 d. rašto dėl informacijos pateikimo Nr. 04-2-730, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2018 m. rugsėjo 18 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus rašto dėl informacijos pateikimo Nr. 8SD-4354-(14.8.125 E.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018 m. liepos 11 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 8ŽN-122-(14.871.), 2012 m. vasario 27 d. susitarimo dėl 2007 m. spalio 11 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2007-201 pakeitimo Nr. 8SŽN-33, 2007 m. spalio 11 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2007-201, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 5 d. įsakymą dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo Nr. A-2617, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus reikalavimo, UAB „Įraža“ avarinės būklės šalinimo konstrukcijų konservavimo darbų aprašo, UAB „Įraža“ griovimo darbų ir konstrukcijų konservavimo aprašo, Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus 20230 m. spalio 26 d. rašto Nr. 55-2-197, žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apjungimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detaliojo plano, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, 2020 m. liepos 29 d. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), registro duomenų bazės išrašo su istorija, 2020 m. liepos 29 d. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), registro duomenų bazės išrašo su istorija, ortografinių vaizdų kopijas.
13. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu pateikti įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamiems atskiriesiems skundams, t. y. pateikti nauji įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, o šiuo atveju sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas bei patikslinto ieškinio pagrįstumas vertinamas tik preliminariai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų bei rašytinių paaiškinimų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirųjų skundų argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl ginčo esmės
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovių teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
17. Ieškovė UAB „Ekfita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama uždrausti atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas paimti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius, esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be nurodytų ieškinio reikalavimų, ieškovė taip pat prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovėms imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas paimti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius, esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintas.
18. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi.
19. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-338/2013, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
20. Apeliantės atskiruosiuose skunduose pasisakydamos dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalingos sąlygos buvimo nurodo, jog teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones privalėjo įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pagal ieškovės pasirinktą savo teisių gynimo institutą bei kiekvienos atsakovės veikimo sritį, kad toks ieškovės pasirinktas savo teisių gynimo būdas prieštarauja viešajam interesui, nukreiptas išimtinai tik naudos sau gavimui, negali būti ginamas, taip pat teismas nepateikė motyvų, kodėl laiko ieškinį tikėtinai pagrįstu, nors tokią pareigą turėjo, be to, nagrinėjamu atveju nekeliamas ginčas dėl teisės, o ieškiniu ir nutartimi siekiama nepagrįstai uždrausti atsakovėms atlikti teisėtus veiksmus ir vykdyti savo įstatymines funkcijas, o ieškinio reikalavimas uždrausti imtis bet kokių priemonių ir veiksmų ir priimti sprendimus dėl žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams objektyviai ir akivaizdžiai niekada negalėtų būti patenkintas.
21. Spręsdamas dėl pirmosios sąlygos buvimo teismas įvertina ieškinio preliminarų pagrįstumą (prima facie ieškinio įvertinimas). Ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir nagrinėjant bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
22. Taigi ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas nėra ir neturi virsti išsamia ieškinio (taip pat ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje konstatuojant ir teismo nutartyje įvardijant, kokie konkrečiai (iš ieškovo pateiktų) įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan., t. y. neturi virsti bylos nagrinėjimu iš esmės. Aktualu pažymėti, kad ieškinio prima facie pagrįstumo įvertinimo motyvavimas negali būti tapatinamas su ieškinio pagrįstumo motyvavimu teismo sprendime, bylą išsprendžiant iš esmės, tuo labiau kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net apskritai nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-962-330/2016, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010), ir nelemia tokios nutarties neteisėtumo.
23. Nagrinėjamu atveju teismas, atlikęs prima facie ieškovės pateikto ieškinio įvertinimą, konstatuoja, kad nėra pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju iš pateikto ieškinio bei jo priedų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškinys tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas. Taigi, apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą nutartį egzistavo pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas, o apeliančių argumentai atskiruosiuose skunduose dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra labiau susiję su bylos išnagrinėjimu iš esmės, t. y. teismui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pasisakant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos tokia apimtimi, kokia mano esant reikalinga apeliantės, reikštų ne ką kitą, o ieškinio reikalavimų išsprendimą iš esmės.
24. Apeliantės dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. dėl grėsmės galimam ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nurodo, jog deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises, nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė prieštarauja teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principams ir yra neadekvačios. Ieškovė, atskirsdama į šiuos apeliančių argumentus, nurodo, jog ieškiniu prašoma uždrausti paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams esant konkrečioms ieškinyje nurodytoms aplinkybėms (tarybos sprendimui, kuriuo pritariama žemės sklypo poreikiui infrastuktūros objektui – automobilių stovėjimo aikštelei statyti), o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės įgyvendintų savo neteisėtą ketinimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, o taip pat atliktų jame planuojamus automobilių stovėjimo aikštelės statybos darbus, nugriaudamos ieškovei nuosavybės teises priklausančius pastatus, todėl susiklosčius tokiai situacijai ir tenkinus prevencinį ieškinį, ieškovės grąžinimas į status quo (iš lot. esama situacija) situacija būtų faktiškai neįmanomas, t. y. ieškovei palankus teismo sprendimas būtų realiai neįvykdomas.
25. Dėl antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443-186/2016).
26. Vertindamas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytas aplinkybes ir kartu su prašymu pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad, kaip tai nurodo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo, atsakovės, remdamosi Tarybos sprendimu, turėtų galimybę atlikti veiksmus, susijusius su ginčo žemės sklypu ir jame esančiais statiniais. Tokiu atveju palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės taip pat turi būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui. Taigi ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja antroji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
27. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai vadovavosi civilinio proceso principais, dėl to visiškai pritaria išdėstytiems motyvams, visų jų neatkartojant. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2020 m. lapkričio 23 d. teismo nutartį, todėl atskirieji skundai atmetami, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.