Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. J. gynėjos advokatės Gintarės Girdzijauskienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. J. nuteistas 2014 m. gruodžio 18 d. Jungtinės Karalystės Tysaido baudžiamojo karūnos teismo pagal 1861 nusikalstamos veikos prieš asmenį 18 skyrių galutine 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartimi buvo pripažintas 2014 m. gruodžio 18 d. Jungtinės Karalystės Tysaido baudžiamojo karūnos teismo nuosprendis, nusikalstama veika suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir paskirta galutinė 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (įskaitant 245 dienas, nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 7 d.).

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. gruodžio 18 d., bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 16 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2024 m. liepos 29 d.) – 1 metai 2 mėnesiai 21 diena.

4. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. liepos 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. J.. Apylinkės teismas konstatavo, kad nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė itin teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. Dar iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis nesusidūrė su specifiniais sunkumais, kurie būtų susiję su darbine veikla, gyvenamąja vieta ar socialiniais ryšiais. Įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo R. J. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.

6.1. Egzistuoja formalus pagrindas R. J. taikyti lygtinį paleidimą, nes jis faktiškai atliko keturis penktadalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teigiamas nuteistojo elgesys per beveik 10 metų laisvės atėmimo bausmės laikotarpį rodo, kad R. J. iš tiesų pasitaisė. Asmeniui, kuris keičia savo elgesį, bausmės atlikimo metu elgiasi tinkamai, turi būti švelninama teisinė padėtis.

6.2. Skunde pažymima, kad skundžiama nutartis sukėlė neigiamas pasekmes ne tik R. J., tačiau ji yra demotyvuojanti ir kitus nuteistuosius, kadangi itin teigiamas nuteistojo elgesys yra nuvertinamas. Remiantis 2024 m. sausio 22 d. ir 2024 m. liepos 29 d. komisijos nutarimais, skunde teigiama, kad R. J. asmenybė charakterizuojama teigiamai, nurodoma, kad nuteistojo palikimas įkalinimo įstaigoje būtų itin formalus ir nepagrįstas. Likęs laisvės atėmimo bausmės laikas yra šiek tiek didesnis nei vieneri metai ir tikėtina, kad likusios bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje neduos tokios naudos kaip lygtinio paleidimo taikymas.

6.3. Skunde kaip analogiška situacija cituojama Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartis byloje Nr. 1S-336-485/2024, nurodant, kad priimdamas priešingą sprendimą nei priėmė apylinkės teismas, aukštesnės instancijos teismas nepaneigė proporcingumo principo, tinkamai pritaikė galiojančias teisės normas ir atsižvelgė į nuteistojo padėtį. R. J. lūkestis gyventi pilnavertišką gyvenimą, integruotis į visuomenę, negali būti pasiekiamas kitaip, kaip tik taikius lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. gynėjos advokatės Gintarės Girdzijauskienės skundas atmetamas.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

10. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, elgesį bausmės atlikimo metu. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tam nesudaro pagrindo ir nuteistojo R. J. gynėjos advokatės Gintarės Girdzijauskienės skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo atsisakyta nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

12. Nustatyta, kad nuteistasis R. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, tačiau teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad nepaisant to, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau itin teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nustatyta nebuvo.

13. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių. R. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmės atlikimo metu skatintas vienuolika kartų, bausmės atlikimo metu dirba, turi teigiamas darbines nuostatas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišsako diskriminacinių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje R. J. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam.

14. Apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nuvertino teigiamus R. J. elgesio pokyčius. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. J. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.

15. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad nors nuteistajam nuo 2021 m. gegužės 12 d. yra nustatoma žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau bausmės atlikimo metu jis septynis kartus pažeidė įkalinimo įtaigos taisykles, trys iš pažeidimų yra susiję su alkoholio ar jo surogatų vartojimu, kas laikytina itin šiurkščiu nustatytų taisyklių pažeidimu. Nors nuteistasis siekdamas išspręsti alkoholio vartojimo problemą ir baigė įžanginės grupės užsiėmimus, kurie skirti prevencijai dėl psichiką veikiančių medžiagų bei asmenims, priklausantiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ir siekiantiems išlaikyti blaivybę, taip pat sėkmingai baigė anoniminių alkoholikų / anoniminių narkomanų užsiėmimų ciklą paremtą 12 žingsnių programa. Vis dėl to, kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, net ir po minėtų kursų baigimo ir aiškiai parodyto siekio nevartoti alkoholio, buvo nustatyti du atvejai, kuomet nuteistasis vartojo alkoholį. Po minėtų pažeidimų nuteistasis papildomose programose nebedalyvavo. Tai parodo, kad nuteistasis vis dar neišsprendė turimos priklausomybės alkoholiui ir net struktūrizuotoje aplinkoje šį kriminogeninį veiksnį suvaldyti yra problemiška. Šiame kontekste pažymėtina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką R. J. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tai yra viena iš sričių, kurios sprendimui nuteistasis turėtų dėti itin dideles pastangas.

16. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors R. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau nuteistajam nustatyti du statiniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija – ir 6 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, negebėjo atpažinti problemų, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros / apribojimų pažeidimai. Būtent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį jo nusikalstamumą, todėl būtent šių sričių koregavimui turi būti sutelktas didžiausias nuteistojo dėmesys. Ta aplinkybė, kad šie veiksniai vis dar išlikę, duoda pagrindą teismui spręsti, kad atliktos bausmės dalis nėra pakankama, kad būtų padaryta akivaizdi intervencija nuteistojo elgesiui, siekiant užkirsti kelią galimam recidyvui.

17. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu yra atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumo bei pobūdžio. Nuteistasis atlieka bausmę už vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Jo padaryta nusikalstama veika susijusi su kito asmens sunkiu sveikatos sutrikdymu iš chuliganiškų paskatų, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą R. J. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys.

18. Nesutinkant su nuteistojo gynėjos skundu, aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji R. J. neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2024 m. liepos 29 d.) yra 1 metai 2 mėnesiai 21 diena, ir nors tai yra sąlyginai nedidelė likusios laisvės atėmimo bausmės dalis, tačiau vertinant likusį bausmės atlikimo laiką nuteistojo įkalinimo įstaigoje padarytų pažeidimų kontekste (paskutinis pažeidimas buvo padarytas 2024 m. kovo 11 d., nuobauda paskirta nebuvo ir buvo apsiribota tik svarstymu), negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį R. J. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

19. Pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai: patvirtinta gyvenamoji ir darbo vieta po bausmės atlikimo, geri socialiniai ryšiai, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikalstamų veikų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog R. J. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tuo tarpu skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, nutylint jam nepalankius aspektus, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.

20. Nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys. Šiame kontekste pažymėtina, kad skunde nurodoma Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartis negali būti laikoma precedentu analizuojamoje situacijoje. Vien tai, kad abiem atvejais buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nereiškia, kad buvo nustatyti ir tokie patys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ar apsauginiai veiksniai. Be to, pačiame skunde yra nurodoma, kad asmuo, kuriam buvo taikomas lygtinis paleidimas, tik vieną kartą pažeidė pataisos įstaigos sąlygas, o analizuojamu atveju yra nustatyti net septyni pažeidimai. Be to, po paskutinio paskatinimo (2023 m. sausio 27 d.) R. J., kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, du kartus pažeidė įkalinimo įstaigos taisykles – 2023 m. kovo 21 d. vartojo alkoholinius gėrimas ar jų surogatus, o 2024 m. kovo 11 d. nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos. Įvertinus šias aplinkybes nėra jokio pagrindo teigti, kad netaikant griežtos kontrolės R. J. laikysis įstatymų, o bausmės tikslai bus pasiekti.

21. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu netvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia tam tikrus teigiamus R. J. elgesio pokyčius, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi ir ilgalaikė, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde cituojami įstatymai bei teismų praktika neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas atvejis dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo yra vertinamas individualiai.

22. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. J. gynėjos advokatės Gintarės Girdzijauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.