Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. J. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas Jungtinės Karalystės Tysaido baudžiamojo karūnos teismo (Teesside Criminal Crown Court) 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal 1861 Nusikalstamos veikos prieš asmenį įstatymo 18 skyrių, paskiriant jam 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo R. J. gynėja advokatė R. Lazauskienė 2018 m. gegužės 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarties, ir priimti nuteistojo teikiamą skundą.

2018 m. gegužės 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas advokatės prašymo netenkino ir termino apeliaciniam skundui dėl 2017 m. sausio 25 d. nutarties paduoti neatnaujino.

Advokatės teigimu, terminą skundui paduoti nuteistasis praleido dėl svarbių nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįsigilino į nuteistojo nurodytas faktines aplinkybės, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad nuteistasis terminą skundui praleido dėl svarbių priežasčių. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, nepagrįstai sprendė skaičiuoti BPK 314 straipsnyje nustatytą 6 mėnesių terminą nuo nutarties nuteistajam įteikimo dienos (2017 m. vasario 8 d).

Advokatės teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios terminas buvo praleistas yra ta, jog nuteistasis visą laiką buvo įsitikinęs, kad tinkamai ir laiku įgyvendino įstatymų suteiktą teisę apskųsti teismo Nutartį. Nuteistojo paaiškinimuose nebuvo aiškiai suformuluotas prašymas, tačiau iš paties paaiškinimo turinio akivaizdu, kad nuteistasis skundžia Nutartį, kadangi jis pažymi, jog jo visa šeima gyvena Jungtinėje Karalystėje taip pat nuteistasis aiškiai nurodė, kad jis nesutinka, jog nuosprendis ir liudijimas būtų perduoti vykdančioje šalyje. Teismas turėjo spręsti klausimą dėl termino nustatymo apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, arba informuoti gynėją, o ne savarankiškai išnagrinėti nuteistojo paaiškinimus, prisiimant apeliacinės instancijos teismo vaidmenį. Nuteistasis aiškiai nurodė, kad priimta nutartis pažeidžia jo interesus bei prieštarauja jo pozicijai, todėl, nors teismas ir negali teikti teisinių konsultacijų dėl skundo surašymo, tačiau buvo būtina atsižvelgti į nuteistojo išsilavinimo ir teisinių žinių stoką.

Advokatė atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistajam apie posėdžio datą ir laiką pranešta nebuvo, taip pat nebuvo gautas nuteistojo sutikimas, jog jį byloje atstovautų paskirta gynėja. Nors byloje yra lydraštis, iš kurio matyti, kad siųsti dokumentai įkalinimo įstaigoje įteikti 2017 m. vasario 8 d., tačiau nėra duomenų apie tai, kada nutartis įkalinimo įstaigoje įteikta nuteistajam. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis pateikė skundą praleidęs įstatymo numatytą terminą.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, įteikdamas nuteistajam dokumentus. Visų pirma, nuteistasis sutikimą dokumentus gauti elektroniniu paštu buvo suteikęs tik Lietuvos Respublikos ambasadai Jungtinėje Karalystėje, todėl teismas privalėjo visus procesinius dokumentus nuteistajam siųsti registruota pašto siunta. Antra, nuteistasis nėra patvirtinęs nei nutarties, nei 2017 m. balandžio 3 d. atsakymo gavimo fakto.

Nuteistojo advokatės vertinimu, BPK 314 straipsnyje numatytas 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai ji pati susipažino su byla, kadangi tik tada nuteistasis sužinojo apie jo pažeistas teises. Be to, nuteistasis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, priešingai – ėmėsi visų jam prieinamų priemonių tinkamai ir laiku pasinaudoti teise į gynybą, tačiau dėl teisinių žinių stokos, menkaverčio išsilavinimo nesugebėjo pateikti įstatymų reikalavimų atitinkančio apeliacinio skundo. Nuteistasis vertino, kad jo pateikti prašymai laikytini tinkamai pateiktu skundu, laukė, kol šis skundas bus išnagrinėta apeliacine tvarka.

Advokatė prašo teismo atsižvelgti į pasekmes, kurias teismo atsisakymas atnaujinti praleistą procesinį terminą turės byloje dalyvaujančiam asmeniui bei teisingumui, kas yra pabrėžiama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Turėjo būti įvertinta, kad Jungtinė Karalystė yra nuteistojo ekonominių ir socialinių ryšių centras. Be to, teismas nepagrįstai vertino, kad pats nuteistasis sutinka su nuosprendžio pripažinimu ir vykdymu Lietuvoje, kadangi Liudijime yra nurodyta priešinga pastarojo pozicija.

Advokatė teigia esant nesuprantama, kokiu teisiniu ar faktiniu pagrindu remiantis teismas sprendė, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo požymius. Šiuo atveju, teismas veikos atitikimą vertino pagal pažodinį nuosprendžio vertimą, nesigilinant į tai, kokio masto sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam. Tokias aplinkybes turėjo įvertinti specialistas, o priklausomai nuo jo duotos išvados, veikos kvalifikavimas gali keistis į BK 138 straipsnį, taigi, tokiu atveju, neatnaujinus termino skundui paduoti, nuteistasis be teisinio ar faktinio pagrindo kalėtų dvigubai ilgiau. Advokatė akcentuoja ir tai, kad nuteistojo teisė apskųsti žemesnės instancijos teismo sprendimą yra viena iš esminių ir apriboti šią teisę galima tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo R. J. gynėjos advokatės R. Lazauskienės argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad 2018 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria buvo nuspręsta netenkinti Advokatės prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pripažintas Jungtinės Karalystės Tysaido karūnos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendis ir šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Nekelia abejonių aplinkybė, kad ši nutartis nuteistajam buvo įteikta. Šį faktą patvirtina ne tik Lietuvos pašto duomenys (siunta gavėjui, t.y. įkalinimo įstaigai, kurioje tuo metu buvo nuteistasis, įteikta 2018 m. vasario 8 d. (b.l. 70), bet ir paties R. J. apylinkės teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis patvirtina, kad nutartį gavo (b.l. 78, 78). Pastarieji, kaip matyti iš spaudo ant voko, išsiųsti 2017 m. kovo 7 d. Tačiau, kaip pagrįstai nurodyta skunde, duomenų, kada nutartis įteikta asmeniškai nuteistajam, byloje nėra.

Aukštesnysis teismas sutinka su Advokatės skundo argumentais, jog iš aptariamų nuteistojo paaiškinimų turinio galima spręsti, kad R. J. išreiškė nesutikimą su 2017 m. sausio 25 d. nutartimi. Taigi pagrįstai nuteistasis vertino, kad pateikė apeliacinį skundą dėl minimos nutarties ir turėjo pagrindą manyti, kad vyksta apeliacinis procesas dėl Jungtinėje Karalystėje priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs nuteistojo R. J. paaiškinimus, surašė raštą, kuriuo informavo, kad byla išnagrinėta, nutartis yra priimta ir vykdoma (b.l. 85-86). Tačiau šis raštas registruota siunta įkalinimo įstaigai (įteikiant nuteistajam) siųsta nebuvo. Teismas sutinka su Advokatės argumentais, kad teismo procesinių dokumentų siuntimas elektroniniu paštu į pataisos įstaigą, kur nuteistajam yra iš esmės apribota prieiga prie interneto, negali būti vertinamas kaip tinkamas dokumentų įteikimas. Nors nuteistasis nurodė sutinkantis gauti dokumentus elektroniniu paštu, toks sutikimas buvo duotas tik Lietuvos Respublikos ambasadai, kartu nurodant ir savo telefono numerį. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistasis pats turi prieigą prie interneto pataisos įstaigoje. Tikrinti elektroninio pašto dėžutes dėl Lietuvos Respublikos ambasados siunčiamų dokumentų galėjo paprašyti ir savo šeimos narių. Pastebėtina ir tai, kad toks prašymas buvo suformuluotas dar 2016 m. Tuo tarpu, nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo klausimas buvo sprendžiamas nuo 2017 m. pradžios. Taigi nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad nuteistojo šeimos nariai ir toliau, po 2016 m. turėjo priėjimą prie R. J. elektroninio pašto ir nuteistojo prašymu jį tikrino. Nei siunčiant 2017 m. sausio 25 d., nei 2017 m. balandžio 3 d. raštą, patvirtinimo, kad elektroniniu paštu siųsti dokumentai buvo gauti, nėra. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi tvirto pagrindo spręsti, kad R. J. žinojo apie tai, kad jo paaiškinimai nebuvo laikomi apeliaciniu skundu ir apeliacinis procesas pradėtas taip pat nebuvo. Be jokios abejonės, būtina atsižvelgti ir į tai, kad užsienio valstybėje nuteistajam yra pakankamai sudėtinga laiku gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, informaciją dėl jo atžvilgiu vykdomo proceso tiek dėl kalbos barjero, tiek dėl teisinių žinių ar gyvenimo patirties stokos.

Klausimas dėl Jungtinėje Karalystėje priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje buvo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Nuteistojo interesus atstovavo paskirta gynėja, kuri pateikė atsiliepimą ir nurodė neprieštaraujanti prašymo tenkinimui, ginamojo interesų ir teisių toks sprendimas nepažeidžia, patogiau ir palankiau bausmę atlikti Lietuvoje (b.l. 59). Kaip matyti iš teismui pateikto Liudijimo (b.l. 15-18), taip pat ir vėlesnių nuteistojo paaiškinimų, R. J. pozicija nagrinėjamu klausimu vis dėlto buvo priešinga. Taigi negalima vertinti, kad priimant 2018 m. sausio 25 d. nutartį pastarojo teisės bei teisėti interesai buvo tinkamai atstovaujami.

Aukštesnysis teismas vertina, kad skundas dėl 2018 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties nebuvo paduotas laiku dėl objektyvių, dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių. Nors yra praėjęs reikšmingas laiko tarpas nuo aptariamos nutarties priėmimo (daugiau nei vieneri metai), ypatingai svarbu užtikrinti nuteistajam teisę, kad būtų patikrintas jo atžvilgiu priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Esant tokioms aplinkybėms, 2018 m. gegužės 31 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. J. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį ir bylą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.