Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. gynėjo advokato L. S. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau - Komisija) 2024 m. sausio 22 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. J. nuteistas 2014 m. gruodžio 18 d. Jungtinės Karalystės Tysaido baudžiamojo karūnos teismo pagal 1861 nusikalstamos veikos prieš asmenį 18 skyrių galutine 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartimi buvo pripažintas 2014 m. gruodžio 18 d. Jungtinės Karalystės Tysaido baudžiamojo karūnos teismo nuosprendis, nusikalstama veika suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir R. J. paskirta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2014 m. gruodžio 18 d., bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 16 d.

2. Komisija 2024 m. sausio 22 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis R. J. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. J. gynėjo advokato L. S. B. skundas atmetamas.

5. BVK 82 straipsnyje yra išdėstyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. J. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. J. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, yra priskiriama žemai. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. J. už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo paskatintas vienuolika kartų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nuo 2021 m. birželio mėnesio dirbo šaltkalvio suvirintojo pareigose, nuo 2022 m. liepos mėnesio – Medienos ir baldų gamybos cecho darbininku, nuo 2023 m. gegužės 17 d. – MB ,,O.“, o nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. dirba UAB ,,N.“. Nuteistasis bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su mama, patėviu, broliais, dukra, sužadėtine, yra lankomas pasimatymų metu. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo prasmingai užimamą laiką bausmės atlikimo metu, tvirtą darbinę motyvaciją, nenutrūkstamus socialinius ryšius su artimaisiais ir asmeninio tobulėjimo siekį. Byloje esančiame V. N. prašyme nurodomos teigiamai nuteistąjį R. J. charakterizuojančios aplinkybės, tačiau prašyme pateikiama tik subjektyvi nuteistojo sugyventinės nuomonė dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, kuri, natūralu, kad yra palanki nuteistajam. Vis dėlto, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, nuteistojo artimųjų nuomonė nesaisto teismo ir jokios įtakos šio klausimo nagrinėjimui neturi.

8. Nors nuteistojo elgesyje galima įžvelgti teigiamus pokyčius, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi duomenys kelia abejonių išimtinai tik teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir sėkminga probacijos taikymo galimybe. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis R. J. praeityje teistas du kartus, pirmą kartą su teisėsauga susidūrė dar būdamas nepilnametis. Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis atliko dėl kito asmens įtakos. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis R. J. yra linkęs nusikalsti bei nėra atsparus neigiamai kitų asmenų įtakai, o tai ateityje gali būti paskata pakartotinai nusikalsti. Svarbu pažymėti ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo R. J. elgesys, priešiškas nustatytoms taisyklėms ir tvarkai, ir toliau tęsėsi, kadangi jis net šešis kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles, iš kurių penkis kartus buvo baustas drausmine tvarka (du kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, vieną kartą įgijo ar laikė draudžiamus daiktus ir tris kartus vartojo alkoholinius gėrimus ir jų surogatus). Vertinant pačių pažeidimų pobūdį, matyti, kad nuteistasis R. J. padarė net keturis šiurkščius pažeidimus: uždraustų medžiagų vartojimas ir draudžiamų daiktų laikymas. Šios aplinkybės liudija, kad, net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje, nuteistasis nepaklūsta nustatytoms elgesio taisyklėms, jas pažeidinėja ir savo elgesio išimtinai teigiama linkme negeba pakeisti. Nors šiuo metu nuobaudos jau yra negaliojančios, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad paskutinysis pažeidimas padarytas vos prieš vienerius metus, t. y. 2023 m. kovo 21 d., nors iki tol nuteistasis jau buvo skatintas net dešimt kartų. Tai liudija, kad nuteistojo elgesys atliekant bausmę pataisos namuose nebuvo nuoseklus, nukreiptas elgesio korekcijai teigiamai linkme, o išimtinai tik teigiamas nuteistojo elgesys stebimas pakankamai trumpą laiko tarpą. Kartu tai leidžia abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe, kadangi net atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kur nustatytos tam tikros griežtos vidaus elgesio taisyklės, jų nesilaiko, todėl ir būdamas laisvėje gali skeptiškai žiūrėti į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi ir pataisos procesą laisvėje. Pažymėtina, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, privalo savo elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis ir po lygtinio paleidimo taikymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir eilė kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių ir kt.), iš kurių didžioji dalis yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis, tęsdamas bausmės atlikimą ir siekdamas lygtinio paleidimo instituto taikymo, turi stengtis eliminuoti.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu R. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Padarytos nusikalstamos veikos pobūdis liudija apie padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir parodo jo niekinantį požiūrį į svarbiausias ir labiausiai saugomas vertybes - žmogaus sveikatą ir gyvybę. Sutiktina su gynėju, kad padarytos nusikalstamos veikos sunkumas, padarymo aplinkybės yra statiniai veiksniai, kurie jau buvo įvertinti nuosprendį priėmusio teismo, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas. Svarbu įvertinti ir tai, kad minėtą nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl kyla abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, sugebės susitvarkyti su problemomis dėl alkoholio vartojimo ir su tuo susijusiomis neigiamomis pasekmėmis, juo labiau, kad bausmės atlikimo metu R. J. nesugebėjo susitvarkyti su turima priklausomybe ir už tai buvo nubaustas tris kartus. Nors nuteistasis baigė Įžanginės grupės užsiėmimus, kurie skirti prevencijai dėl psichiką veikiančių medžiagų bei asmenims, priklausantiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ir siekiantiems išlaikyti blaivybę, baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, tačiau struktūruotoje aplinkoje problemos dėl alkoholio vartojimo išryškėjo, piktnaudžiavimo alkoholiu sritis išlieka aktualus kriminogeninis veiksnys, turintis glaudžias sąsajas su nusikalstamo elgesio raiška. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, tačiau siekia pateisinti savo veiksmus, kaltindamas netinkamai susiklosčiusias aplinkybes. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo asmenybės, nesupranta savo elgesio priešiškumo visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, įstatymams, negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių negrįžtamų padarinių, todėl būdamas laisvėje taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvu, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 1 metai 8 mėnesiai 28 dienos, paskirta bausmė – 11 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam R. J. jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam R. J. lygtinis paleidimas, atsižvelgiant į nutartyje nurodytus motyvus, šiuo metu netaikytinas. Nuteistojo R. J. pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. J. gynėjo advokato L. S. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.