Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovei E. J. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas T. D. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą dalyje dėl nepilnamečio sūnaus K. D. ir nepilnametės dukros E. D. gyvenamosios vietos, ją išdėstant taip – nepilnamečio sūnaus K. D. ir nepilnametės dukros E. D. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu T. D., nepilnamečio sūnaus K. D. ir nepilnametės dukros E. D. išlaikymui iš atsakovės E. J. priteisti išlaikymą po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą T. D..Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną (iki teismo sprendimo priėmimo dienos) nepilnamečio sūnaus K. D. ir nepilnametės dukros E. D. gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu T. D., priteisti iš atsakovės E. J. nepilnamečio sūnaus K. D. ir nepilnametės dukros E. D. naudai laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos po 275 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą T. D.. Ieškovas nurodė, kad nepilnamečiai vaikai su juo gyvena nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., todėl laikinas išlaikymas jiems turėtų būti priteistas nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovo T. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nustatė laikiną (iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos) nepilnametės E. D. ir nepilnamečio K. D. gyvenamąją vietą, ją nustatant su tėvu ieškovu T. D., priteisė iš atsakovės E. J. nepilnametės dukros E. D. ir nepilnamečio sūnaus K. D. naudai laikiną išlaikymą nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos po 275 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą T. D..Teismas sprendė, kad, tenkinus ieškovo prašymą nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, tenkintinas ir ieškovo prašymas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismas pažymėjo, kad nepilnamečiams vaikams turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti visuomeninėje veikloje, socializuotis ir lavintis, ypač atsižvelgiant į jų amžių. Pareikšto ieškinio aplinkybės leidžia manyti, kad, neužtikrinus reikalavimo priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki bus priimtas sprendimas byloje, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Nepilnamečiams vaikams K. D. ir E. D. šiuo metu būtino išlaikymo dydis nagrinėjamu atveju jau yra nustatytas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1613-800/2016. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš esmės nesprendžiamas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė E. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išdėstyti ją taip – priteisti iš atsakovės E. J. nepilnametės dukros E. D. ir nepilnamečio sūnaus K. D. naudai laikiną išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos kiekvienam po 180 Eur periodinių išmokų per mėnesį, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą T. D., priteisti iš ieškovo teismo išlaidas už atskirojo skundo nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. D. ir K. D. po 275 Eur kiekvienam prieštarauja CK 3.192 straipsnio 2 daliai, kurioje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Atsakovės darbo užmokestis siekia 1 096,82 Eur per mėnesį, iš šių pinigų atsakovė turi mokėti komunalinius mokesčius, skirti lėšų degalams automobiliui, skirti lėšų savo būtiniesiems poreikiams tokiems, kaip automobilio draudimas, maistas, higiena, laisvalaikis, telefonas, drabužiai ir avalynė. Todėl gali teikti išlaikymą savo vaikams po 180 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.Teismas, nustatydamas vaikų poreikių dydį, vadovavosi Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1613-800/2016, tačiau toje byloje teismas tik patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susiderėjo dėl visų santuokos nutraukimo sąlygų taip, kaip joms atrodė tinkamiausia tuo metu. Toje byloje išlaikymo dydis po 275 Eur vaikams priteistas iš ieškovo T. D. todėl, kad jis buvo proporcingas ieškovo gaunamoms pajamos ir turimam kilnojamajam ir nekilnojamam turtui. Ieškovas užsiima privačia advokato praktika, dirba profesinėje bendrijoje „D. ir partneriai“. Ieškovo pajamos yra mažiausiai penkis kartus didesnės nei atsakovės, todėl vaikų tėvo prisidėjimas prie būtinųjų vaikų poreikių tenkinimo ir išlaikymo, įvertinant įstatyme nustatytą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą taip pat turi būti atitinkamai didesnis. Aplinkybės, dėl kurių ieškovas gali prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi nepasikeitė.Ieškovas, teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pareigą pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį, o teismas turėjo bent dalinai vertinti šalių gaunamas pajamas ir vaikų išlaikymo poreikio dydį. Orientaciniu kriterijumi vaikų išlaikymui yra laikomas minimalaus gyvenimo lygio suma, kuri Lietuvos Respublikoje yra 380 Eur, todėl laikinas išlaikymas net nevertinant proporcingumo negalėjo viršyti pusės šio dydžio, t. y. 190 Eur per mėnesį. Šiuo metu yra iš esmės pasikeitę vaikų poreikiai, nes jiems jau nebesamdoma juos prižiūrinti auklė, o vaikai pradėjo lankyti ugdymo įstaigas (darželį). Be to, ieškovas nusprendė nutraukti K. užsiėmimus MENAR akademijoje, kurių mėnesio kaina 90 Eur, taigi vaikų poreikiai dar labiau sumažėjo.Teismas laikiną išlaikymą priteisė nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., tačiau atsakovė dar gegužės mėnesį buvo nupirkusi K. D. užsiėmimus MENAR akademijos stovykloje nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d., nors jis šiuose užsiėmimuose nedalyvavo dėl to, kad ieškovas jo ten neišleido. Atsakovės nuomone, laikinas išlaikymas turi būti priteisiamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos.Ieškovas T. D. atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad E. J. Kauno apylinkės teisme pareiškusi ieškinį dėl šalių santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalavo priteisti iš T. D. kiekvienam vaikui po 325 Eur, tačiau šalys priėjo kompromisą ir realiai įvertinę nepilnamečių vaikų poreikius, susitarė dėl 275 Eur išlaikymo dydžio kiekvienam vaikui. Šalių susitarimas, t. y. nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimo sumos dydis, buvo sutartas prieš vienerius metus, o atsakovė nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių vaikų poreikiai būtų sumažėję. Atsakovė, norėdama skirti vaikų išlaikymui mažesnę sumą, sutrikdytų įprastas vaikų gyvenimo sąlygas, galimai nebūtų užtikrinti vaikų poreikiai, dėl kurių šalys buvo sutarusios tarpusavio derybų metu. Atsakovė melagingai nurodo, kad jos turtinė situacija yra bloga ir nuslepia faktą, kad turi nekilnojamojo turto. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu bus atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovės pajamos, jos tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Tuo tarpu taikant laikinąsias apsaugos priemones prioritetiškai ginami vaiko interesai, o tai reiškia, kad laikinas išlaikymas bet kokiu atveju turi būti tokio dydžio, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovo T. D. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovės E. J. priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nepilnamečiams vaikams K. D. ir E. D. šiuo metu būtino išlaikymo dydis jau yra nustatytas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1613-800/2016, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovės E. J. nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 275 Eur per mėnesį kiekvienam.Apeliantė (atsakovė) E. J., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą, neatsižvelgė į šalių turtinę padėtį, neįvertino sumažėjusių nepilnamečių vaikų poreikių, orientaciniu išlaikymo kriterijumi laikytinos minimalaus gyvenimo lygio sumos, taip pat nepagrįstai laikiną išlaikymą priteisė ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pagrįstumo

CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas T. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti nepilnamečių vaikų E. D. ir K. D. gyvenamąją vietą, nustatytą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu, ir priteisti iš atsakovės E. J. nepilnamečių vaikų išlaikymą po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Be to, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo ir priteisti iš atsakovės E. J. nepilnamečių vaikų laikiną išlaikymą po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Kauno apylinkės teismas skundžiama 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu T. D., priteisė iš atsakovės E. J. nepilnamečių vaikų naudai laikiną išlaikymą nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos po 275 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį.Apeliantė (atsakovė) E. J. atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą, nepagrįstai vadovavosi Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1613-800/2016 ir priteisė išlaikymą, neproporcingą vaikų poreikiams ir jos turtinei padėčiai. Minėtoje byloje teismas tik patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susiderėjo dėl visų santuokos nutraukimo sąlygų taip, kaip joms atrodė tinkamiausia tuo metu, o šiuo atveju atsakovės gaunamas darbo užmokestis neleidžia jai teikti nepilnamečiams vaikams nustatyto dydžio laikino išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, šiuos apeliantės argumentus laiko pagrįstais ir pažymi, jog nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai (įvertinant, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt.Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi buvo patvirtinta pareiškėjų E. J. ir T. D. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 5.1. ir 5.2. punktus ieškovas T. D. įsipareigojo šalių nepilnamečiams vaikams K. D. ir E. D. mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 275 Eur materialinį išlaikymą iki vaikai sulauks pilnametystės. Teismui tvirtinant minėtą sutartį, nei šalių vaikų poreikių apimtis, nei tėvų turtinė padėtis nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, šalys konkrečių nepilnamečių vaikų poreikių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir geranoriškai susitarė dėl ieškovo T. D. teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio. Be to, nuo teismo nutarties, kuria buvo nustatyta ieškovo T. D. išlaikymo nepilnamečiams vaikams prievolė, praėjo ilgesnis kaip vienerių metų laikotarpis, per kurį tiek nepilnamečių vaikų poreikiai, tiek šalių turtinė padėtis galėjo iš esmės pasikeisti. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikino išlaikymo iš atsakovės E. J. priteisimo, negalėjo besąlygiškai remtis anksčiau šalių tarpusavio susitarimu nustatytu išlaikymo dydžiu, kuris beje buvo priteistas iš kito vaikų tėvų – jų tėvo.Be to, apeliantė (atsakovė) E. J. atskirajame skunde pagrįstai nurodo, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi išlaikymo dydis po 275 Eur vaikams buvo priteistas iš ieškovo T. D. todėl, kad jis buvo proporcingas ieškovo gaunamoms pajamoms ir turimam kilnojamajam ir nekilnojamam turtui, atsakovas pats įvertino savo galimybes teikti nustatyto dydžio išlaikymą ir sutiko jį mokėti, tuo tarpu atsakovės E. J. galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymą nebuvo vertinamos, teismas, patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip jau minėta, nevertino šalių turtinės padėties ir nenustatinėjo kiekvieno iš tėvų dalies, kuria jie turi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sutampa su ieškiniu pareikštais reikalavimais, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, teisinės pasekmės iš esmės būtų tokios pat, kaip ir visiškai tenkinus ieškinį.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės E. J. po 275 Eur laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Nurodyto dydžio laikiną išlaikymą teismas priteisė nepagrįstai, neatsižvelgdamas į vaikų amžių, neįvertindamas, kad byloje tiksliai nenustatyti vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis bei į tai, kad vaiko išlaikymo pareigą turi įgyvendinti abu tėvai. Atsižvelgiant į tai, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikams, tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje – kol neišsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, vaikų poreikių mastas (įvertinant vaikų amžių, būtinuosius ir specialiuosius jų poreikius), kol neįvertintos abiejų šalių galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymą vaikams – laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams (iš esmės nesprendžiant ginčo) priteisiant po 190 Eur (pusę MMA) būtų protingo dydžio ir yra pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų 5 ir beveik 4 metų amžiaus vaikų minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų K. D. ir E. D. turtiniai interesai (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad tokio paties dydžio suma prie vaikų laikino išlaikymo turi prisidėti ir ieškovas.Sprendžiant klausimą tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai. Taigi taikant šią laikinąją apsaugos priemonę prioritetiškai ginami vaiko interesai, o tai reiškia, kad laikinas išlaikymas bet kokiu atveju turi būti tokio dydžio, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius.

Dėl laikino išlaikymo teikimo termino pradžios

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai tėvas nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti vaikus.Iš byloje esančio ieškovo T. D. 2017 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimo Kauno apskrities VPK Centro PK matyti, kad ieškovas pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką pasiėmė šalių nepilnamečius vaikus K. D. ir E. D. iš jų motinos (ieškovės) E. J. namų 2017 m. rugpjūčio 2 d. Pagal Kauno apskrities VPK Kauno miesto centro policijos komisariato veiklos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 14 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą duomenis Centro PK buvo gautas T. D. pareiškimas, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. ant mažametės E. D. šlaunų pastebėtos kraujosruvos. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvada taip pat patvirtina, kad ieškovas T. D. sužalojimus ant E. D. kūno pastebėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d. Ieškovas T. D. nurodo, kad nepilnamečiai vaikai su ieškovu yra nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. Nuo tos dienos ieškovas tenkina visus būtinus vaikų poreikius. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašė priteisti laikiną išlaikymą nuo tada, kada vaikai faktiškai pradėjo būti su ieškovu, iki teismo sprendimo priėmimo. Tuo tarpu atsakovė E. J. atskirajame skunde nurodo, kad ieškovas paėmė vaikus neteisėtai, neturėdamas teismo sprendimo, todėl laikinas išlaikymas turi būti priteisiamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog šalių nepilnamečiai vaikai yra pas ieškovą T. D., t. y. faktiškai su juo gyvena ir yra ieškovo išlaikomi, nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d., atsakovė E. J. nuo šio momento vaikams išlaikymo neteikia ir prie jų išlaikymo neprisideda, t. y. nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti vaikus (priešingų duomenų atsakovė nepateikė), todėl, vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, darytina išvada, jog teisės į išlaikymą atsiradimo diena yra 2017 m. rugpjūčio 2 d. Tuo tarpu atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ieškovas paėmė vaikus neturėdamas teismo sprendimo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo, kadangi šiuo metu šalių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta jau yra nustatyta su ieškovu (atsakovė šios teismo nutarties dalies neskundžia), iš atsakovės vaikams priteistas laikinas išlaikymas, o atsakovė niekaip nepagrindė, jog vaikų buvimo pas ieškovą laikotarpiu prisidėjo prie vaikų išlaikymo.Nors apeliantė (atsakovė) E. J. atskirajame skunde nurodo, jog ji dar gegužės mėnesį buvo nupirkusi K. D. užsiėmimus MENAR akademijos stovykloje nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d., tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog laikinas išlaikymas, visų pirma, yra skirtas būtiniesiems vaiko poreikiams (maistui, aprangai, avalynei, higienai ir pan.) tenkinti, tuo tarpu išlaidos stovyklai prie būtinųjų vaiko poreikių nėra priskirtinos. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nurodo sumokėjusi tik už vieno iš vaikų stovyklą, o apie ginčo laikotarpiu teiktą išlaikymą kitam iš vaikų jokių duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, minėtos išlaidos stovyklai nelaikytinos pagrindu sutrumpinti laikino išlaikymo priteisimo šalių vaikams laikotarpį.Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK 3.65 straipsnio nuostatas, nes laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisė iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23886-615/2017 įsiteisėjimo dienos. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti šio straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaudamasis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipia vykdyti skubiai. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje negrįstai nurodė, kad priteisia laikiną nepilnamečių vaikų išlaikymą iki byloje įsiteisės teismo sprendimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis patikslintina, nurodant, kad laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteisiamas nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tiek apeliantė (atsakovė) E. J. atskirajame skunde, tiek ieškovas T. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas, kadangi ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės, bus paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė iš dalies nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalis dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pakeistina – iš atsakovės E. J. nepilnamečių vaikų E. D. ir K. D. naudai priteistinas laikinas išlaikymas nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą T. D. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo pakeisti – priteisti iš atsakovės E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų E. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir K. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) laikinam išlaikymui nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą T. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusios nutarties dalies nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.