Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovei E. J. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas T. D. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1613-800/2016 dalyje dėl nepilnamečio sūnaus K. D. ir nepilnametės dukros E. D. gyvenamosios vietos ją išdėstant taip: nepilnamečio sūnaus K. D. ir nepilnametės dukros E. D. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu T. D.; 2) nepilnamečio sūnaus K. D. išlaikymui iš atsakovės E. J. priteisti išlaikymą po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą T. D.; 3) nepilnametės dukros E. D. išlaikymui iš atsakovės E. J. priteisti išlaikymą po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą T. D..

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-23886-615/2017 iki įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu (teismo nuosprendžiu) bus pabaigtas šiuo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41420-17.Teismas nustatė, kad ieškinys yra pareikštas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir grindžiamas tuo, kad nepilnamečių vaikų mama (atsakovė) vartojo smurtą prieš savo nepilnametę dukterį. Būtent dėl šių aplinkybių Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41420-17. Todėl objektyvaus sprendimo, kuris atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, civilinėje byloje priėmimas yra galimas tik pabaigus ikiteisminį tyrimą ir jame nustačius buvo ar nebuvo nepilnametės E. D. atžvilgiu vartojamas smurtas, o jeigu taip, tai kas tą smurtą vartojo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas T. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškinys dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo yra grindžiamas ne vien tik tuo, kad atsakovė smurtavo prieš šalių nepilnametę dukrą, tačiau ir tomis aplinkybėmis, kad vaikai nori gyventi ir būti su tėvu, t. y. ieškovu; vaikai nerodo iniciatyvos ir noro bendrauti ir būti su mama, t. y. atsakove; ieškovas gali suteikti palankesnes ir geresnes sąlygas vaikų vystymuisi ir augimui, skirti vaikams daugiau dėmesio, nei tai darė atsakovė, kai vaikai gyveno pas ją. Tuo tarpu atliekamo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bus tik vieni iš įrodymų šioje byloje.CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Ikiteisminio tyrimo procese atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK nurodytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai bei prokuroras. Kasacinis teismas kategoriškai ir nuosekliai laikosi pozicijos, kad ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Ikiteisminis tyrimas gali būti tik fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, bet tokiu atveju turi būti kruopščiai vertinama civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių tiesioginė prejudicija.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.Kauno apygardos teisme 2017 m. spalio 24 d. buvo gautas apelianto (ieškovo) T. D. prašymas dėl civilinės bylos Nr. e2S-2461-230/2017 nutraukimo, kuriame jis nurodė, kad atsisako savo pareikšto atskirojo skundo, atskirojo skundo atsisakymo pasekmės jam yra žinomos, prašo civilinę bylą nutraukti.Atskirojo skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Kartu toks atsisakymas nuo skundo nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą, nes teismas nepriima atsisakymo nuo skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui yra žinomi atsisakymo nuo skundo teisiniai padariniai. CPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apeliacinį skundą padavusio asmens teisė atsisakyti jo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Proceso teisės normos, reglamentuojančios su atskiraisiais skundais susijusius klausimus, nenumato kitokių taisyklių, todėl sprendžiant klausimą dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo, taikomos aukščiau nurodytos bendrosios teismo neįsiteisėjusių sprendimų apskundimo taisyklės (CPK 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju ieškovas T. D. pareiškimą dėl atskirojo skundo atsisakymo ir prašymą nutraukti bylą pateikė iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka pradžios.Teismui išnagrinėjus pareiškimo dėl atskirojo skundo atsisakymo pagrįstumą, nenustatyta, kad skundo atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovas T. D. patvirtino, kad atskirojo skundo atsisakymo pasekmės jam yra žinomos (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 6 dalis, 308 straipsnio 2 ir 3 dalys). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos, būtinos atskirojo skundo atsisakymui priimti.Kadangi Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis nebuvo apskųsta kitų asmenų, priėmus ieškovo atskirojo skundo atsisakymą, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsniu, 308 straipsniu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo T. D. atsisakymą nuo atskirojo skundo priimti.

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo T. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-23886-615/2017.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.