Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovei E. J. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovei E. J. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatė atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) motina bendrauja su vaikais kiekvieną šeštadienį nuo 12.00 val. iki 16.00 val., kartu dalyvaujant ir ieškovui T. D.; 2) Bendravimo vieta pasirenkama šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir pomėgius; ieškovas įpareigojamas užtikrinti vaikų atvykimą į sutartą susitikimo vietą; 3) vaikams negalint dalyvauti (pvz. dėl ligos, iš anksto suplanuotos išvykos ir pan.), šalys praneša viena kitai ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, Skype programa ir pan.) ne vėliau kaip prieš dieną iki planuojamo susitikimo; 4) susitikimui neįvykus dėl svarbių priežasčių (pvz. ligos), teismo nustatytas 4 val. susitikimas su vaikais privalo būti perkeltas į artimiausią tinkamą dieną, t. y. per mėnesį motina su vaikais turi bendrauti ne mažiau kaip 16 valandų. Atsakovė pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1) kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį pasiima vaikus penktadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžina vaikus pirmadienį iki 8.30 val. į vaikų ugdymo įstaigą; 2) atsakovė su vaikais praleidžia vaikų vasaros atostogų metu 14 kalendorinių dienų, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją suplanuotų atostogų dieną 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip iki 18 val.Atsakovė nurodė, kad ieškovas piktybiškai trukdo jai matytis su vaikais savaitgaliais, teigia, kad vaikai serga, tačiau nepateikia tai patvirtinančių medicininių pažymų, specialiai surengia vaikų gimtadienio šventę tą savaitgalį, kada vaikai turi bendrauti su motina ir pan. Atsakovė norėtų pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigos, taip išvengdama tiesioginio bendravimo su ieškovu. Atsakovė teigia, kad nenustačius atsakovės prašomos bendravimo tvarkos, vaikų ryšys su motina gali visai nutrūkti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovė prašo nustatyti analogišką bendravimo tvarką, kokią ir buvo prašiusi taikyti nustatant laikinąsias apsaugos priemones ir dėl kokių jau yra išsamiai pasisakyta 2017 m. lapkričio 8 d. nutartyje. Šioje nutartyje buvo išdėstyti motyvai, kodėl teismas nusprendė neleisti atsakovei pasiimti vaikus su nakvyne ir atostogų metu bei kodėl nustatė, jog susitikimuose bendrautų ieškovas. Kadangi dėl analogiškos atsakovės prašytos bendravimo tvarkos jau yra pasisakyta, teismas tų pačių motyvų nekartoja ir iš naujo atsakovės prašomos tos pačios bendravimo tvarkos neanalizuoja. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41420-17 atsakovės atžvilgiu nėra baigtas. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis dėl nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos yra galiojanti ir privalo būti vykdoma tiek ieškovo, tiek atsakovės. Atsakovė, prašydama pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, jokių naujų esminių motyvų dėl jos pageidaujamos bendravimo tvarkos būtinybės nenurodė. Tai, kad ieškovas, atsakovės teigimu, nutarties nevykdo, yra pagrindas priverstiniam vykdymui, dėl kurio atsakovė turi kreiptis į pasirinktą antstolį, bet nėra tinkamas pagrindas keisti laikinąsias apsaugos priemones. Priverstinio nutarties vykdymo tvarka ir sankcijų ieškovui už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą skyrimo tvarka atsakovei buvo išsamiai išaiškinti 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė E. J., atstovaujama advokatės Editos Marijos Šlapikienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti nustatant atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: 1) E. J. su savo vaikais - E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį (lyginėmis metų savaitėmis), paimdama vaikus iš ugdymo įstaigos penktadienį ir grąžindama į vaikų ugdymo įstaigą pirmadienį ryte, ne vėliau kaip 8.30 val.; 2) E. J. su savo vaikais E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. D., gim. (duomenys neskelbtini), vaikų vasaros atostogų metu praleidžia 14 kalendorinių dienų, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją suplanuotų atostogų dieną, 10 val. ir grąžinant juos į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną, ne vėliau kaip 18 val. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Civilinė byla vyksta dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, o ne dėl atsakovės, kaip vaikų motinos valdžios apribojimo, todėl teismas nepagrįstai ir neproporcingai riboja atsakovės teisę bendrauti ir matytis su vaikais. Ieškovas sistemingai nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos ir neteisėtai bei be pagrindo riboja atsakovės kaip motinos valdžią vaikų atžvilgiu. Būtent dėl ieškovo veiksmų atsakovė negali matytis su vaikais, todėl nustačius tokią tvarką, kai atsakovė vaikus paima iš ugdymo įstaigos ir grąžina į ją, atsakovės teisė bendrauti su vaikais būtų užtikrinta. Dabartinė laikina bendravimo tvarka visiškai neužtikrina atsakovės ir vaikų ryšio nepertraukiamumo ir neatitinka laikinos bendravimo tvarkos tikslų užtikrinti, kad motina ir vaikai bendrautų bei neprarastų tarpusavio ryšio.Teismas nepagrįstai nurodo, kad dėl teismo nutarties vykdymo atsakovė turėtų kreiptis į antstolį. Vaikus paimant su antstolio pagalba, vaikai patirtų stresą, ko pasėkoje jie gali ir atsisakyti bendrauti su motina.

Ieškovas T. D., atstovaujamas advokato Martyno Vilčinsko, atsiliepimu į atsakovės E. J. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:

9.2. 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra nustatyta išskirtinai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, t. y. į tai, kad būtų užtikrintas vaikų bendravimas su motina ir į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose vyksta baudžiamosios bylos Nr. 1-416-926/2018, kurioje atsakovė yra kaltinama smurtavimu prieš mažametį vaiką. Atsakovės bendravimas su nepilnamečiais vaikais turi vykti dalyvaujant ieškovui. Tokia griežta atsakovės matymosi su vaikais tvarka yra nustatyta tam, kad nepilnamečių vaikų interesai būtų maksimaliai apsaugoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatyta laikina atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais E. ir K. kiekvieną šeštadienį nuo 12.00 val. iki 16.00 val., kartu dalyvaujant ir ieškovui T. D.. Atsakovė prašė pakeisti 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, nustatant, jog atsakovė su vaikais bendrauja šios nutarties 3 punkte nurodyta tvarka, t. y. savaitgaliais su nakvyne ir atsakovės atostogų metu. Atsakovės nuomone, dabartinė laikina bendravimo tvarka visiškai neužtikrina atsakovės ir vaikų ryšio nepertraukiamumo ir neatitinka laikinos bendravimo tvarkos tikslų užtikrinti, kad motina ir vaikai bendrautų bei neprarastų tarpusavio ryšio.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, jog 2017 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatyta atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka neužtikrina maksimalaus atsakovės dalyvavimo auklėjant savo nepilnamečius vaikus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką nurodė vienintelį argumentą, jog atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka leidžiant vaikams pasilikti vieniems su atsakove bei pas ją nakvoti negali būti tenkinama dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo atsakovės atžvilgiu, kuriame ji kaltinama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, t. y. sukėlusi fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą nepilnametei dukrai E. D.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovės atžvilgiu dar nėra baigtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, t.y. vienintelis vaikų teisių pažeidimas, kuriuo atsakovė yra įtariama, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė ir ateityje netinkamai gali elgtis nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu taikytos kardomosios priemonės – draudimas E. J. bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais E. ir K. panaikintos 2017 m. spalio 19 d. nutarimu. Iki ikiteisminio tyrimo nėra užfiksuota jokių pranešimų apie atsakovės galimai netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu. E. J. ir T. D. nebuvo įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą Kauno miesto savivaldybėje. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. (ieškovo pranešimo) nebuvo gavęs asmenų ar įstaigų pranešimų dėl šeimoje augančių vaikų K. D. ir E. D. nepriežiūros. Nepilnamečiai E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuo gimimo iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. (kai ieškovas pasiėmė vaikus ir kreipėsi su pareiškimu į Kauno VPK Centro PK) gyveno su atsakove, todėl vaikai yra prisirišę prie atsakovės, o tokios bendravimo tvarkos, kuomet atsakovei leidžiama matytis su vaikais tik 2 valandas per savaitę, nustatymas neužtikrintų vienodo tiek ieškovo, tiek atsakovės ryšio su vaikais palaikymo, atsakovės ryšys su vaikais susilpnėtų, o tai neatitinka CK 3.175 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų principų.Kartu pažymėtina, kad tarp šalių yra akivaizdus konfliktas. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nuo 2016 m., t.y. nuo šalių inicijuoto santuokos nutraukimo proceso, tarp šalių teismuose vyko (ar vyksta) jau 11 civilinių procesų (dėl santuokos nutraukimo, dėl tėvų pareigų vaikams, dėl antstolio veiksmų vykdymo procese). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konfliktai tarp šalių negali įtakoti vaikų teisės bendrauti su kiekvienu iš tėvų.Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismo sprendimas turi būti įvykdomas. Nagrinėjamuoju atveju spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka neužtikrina vaikų teisės bendrauti su motina. Darytina išvada, kad tai yra pagrindas keisti nustatytą bendravimo tvarką ir nustatytina laikina bendravimo tvarka iki byla pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovei E. J. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bus išnagrinėta iš esmės.Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose ir bendravimo tvarką tarp skyrium gyvenančių tėvų ir vaikų, todėl nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės nustatant atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką pagal atsakovės prašymą (CK 3.175 straipsnio 2 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytą atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pakeisti ir išdėstyti taip:

1) E. J. su savo vaikais - E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį (lyginėmis metų savaitėmis), paimdama vaikus iš ugdymo įstaigos penktadienį ir grąžindama į vaikų ugdymo įstaigą pirmadienį ryte, ne vėliau kaip 8.30 val.;

2) E. J. su savo vaikais E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. D., gim. (duomenys neskelbtini), vaikų vasaros atostogų metu praleidžia 14 kalendorinių dienų, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją suplanuotų atostogų dieną, 10 val. ir grąžinant juos į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną, ne vėliau kaip 18 val.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.