Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir kitų reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.2. Atskirojo skundo motyvai leidžia daryti išvadą, jog ieškovas siekia baudžiamosios bylos duomenų vertinimo iš naujo šioje civilinėje byloje ir naujų priešingų nuosprendžiui išvadų. Didžiąją atskirojo skundo dalį sudaro ieškovo byloje pateiktų duomenų aprašymas, tačiau visi šie duomenys yra įvertinti baudžiamojoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

5. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės – laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškovu, iš atsakovės priteistas laikinas vaikų išlaikymas bei nustatyta laikina atsakovės bendravimo su vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

6. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – liudytojų (duomenys neskelbtini) apklausos protokolus, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), šalių elektroninius laiškus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį atsisakyti priimti kasacinį skundą, ieškovo ir nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareiškimus Europos Žmogaus Teisių Teismui, Europos Žmogaus Teisių Teismo pranešimą apie gautą dokumentų siuntą.

7. (duomenys neskelbtini) apygardos teisme 2021 m. vasario 22 d. gautas ieškovo prašymas priimti į bylą papildomus įrodymus (dokumento registracijos Nr. DOK-4147) – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 25 d. apklausos protokolus, (duomenys neskelbtini) administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštą, specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 31 d. paaiškinimų protokolą, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. vasario 23 d. teisiamojo posėdžio protokolus.

8. (duomenys neskelbtini) apygardos teisme 2021 m. vasario 25 d. gauta atsakovės nuomonė dėl papildomų įrodymų priėmimo (dokumento registracijos Nr. DOK-4621). Kartu su nuomone buvo pateikti nauji įrodymai – šalių ir atsakovės atstovės susirašinėjimas elektroniniais laiškais.

9. (duomenys neskelbtini) apygardos teisme 2021 m. kovo 10 d. gautas ieškovo prašymas priimti naujus įrodymus –nekilnojamojo turto registro išrašus apie butą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) progimnazijos pažymą apie nuotolinio mokymosi užtikrinimą, (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokinio rezultatų pusmečio vertinimus; viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pažymas apie vaikų sveikatą ir receptą; (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašą, (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą; viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 19 d. pažymą, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimą; 2021 m. vasario 8 d. prašymą (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriui.

10. (duomenys neskelbtini) apygardos teisme 2021 m. kovo 12 d. gautas ieškovo prašymas priimti naujus įrodymus – viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 12 d. pažymą apie vaikų sveikatą, 2021 m. sausio 8 d. susirašinėjimą el. laiškais tarp ieškovo ir VšĮ (duomenys neskelbtini) psichologės-psichoterapeutės (duomenys neskelbtini).

11. Atsisakytina priimti ieškovo su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus, išskyrus ieškovo ir nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareiškimus Europos Žmogaus Teisių Teismui, taip pat ieškovo su 2021 m. vasario 22 d. prašymu pateiktus naujus įrodymus (dokumento registracijos Nr. DOK-4147) – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 25 d. apklausos protokolus, (duomenys neskelbtini) administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštą, specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 31 d. paaiškinimų protokolą, kadangi jie visi yra nagrinėjamoje byloje ir teismas su jais gali susipažinti naudojantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis. Teismas taip pat atsisako priimti ieškovo pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti kasacinį skundą, kadangi su šiuo procesiniu dokumentu teismas taip pat gali susipažinti naudojantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjos 2021 m. kovo 15 d. rezoliucija atsisakyta priimti ieškovo 2021 m. kovo 10 d. ir kovo 12 d. pateiktus naujus įrodymus, kadangi šie įrodymai pateikti prieš teismo posėdį (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis e2-374-823/2016 ir joje nurodyta teismų praktika).

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimai, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, priima kitus ieškovo ir atsakovės pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Nagrinėdamas šeimos civilines bylas teismas yra aktyvus ir turi teisę savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti (CPK 376 straipsnio 2 dalis).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo argumentą apie pirmosios instancijos teismo nepagrįstai preliminariai nustatytą tikimybę, kad ieškovo ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas – pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo ieškinio pagrįstumo.

15. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė šalių santuoką, patvirtino (duomenys neskelbtini) pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove (sutarties 4.1 punktas), vaikų tėvas moka kas mėnesį po 275 Eur materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės (5.1 ir 5.2 punktai); nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka (6 punktas). Ieškovas kreipėsi į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną (iki teismo sprendimo priėmimo dienos) nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos po 275 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir nustatė laikiną (iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos) nepilnamečių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisė iš atsakovės nepilnamečių vaikų naudai laikiną išlaikymą nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos po 275 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo pakeitė – priteisė iš atsakovės nepilnamečių vaikų laikinam išlaikymui nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų. Likusios nutarties dalies nekeitė. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo (nutarties) priėmimo nustatė tokią atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tvarką: 1) motina bendrauja su vaikais kiekvieną šeštadienį nuo 12.00 val. iki 16.00 val., kartu dalyvaujant ir ieškovui; 2) bendravimo vieta pasirenkama šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir pomėgius. Ieškovas įpareigojamas užtikrinti vaikų atvykimą į sutartą susitikimo vietą; 3) vaikams negalint dalyvauti (pvz. dėl ligos, iš anksto suplanuotos išvykos ir pan.), šalys praneša vien kitai ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, Skype programa ir pan.) ne vėliau kaip prieš dieną iki planuojamo susitikimo; 4) susitikimui neįvykus dėl svarbių priežasčių (pvz. ligos), teismo nustatytas 4 val. susitikimas su vaikais privalo būti perkeltas į artimiausią tinkamą dieną, t. y. per mėnesį motina su vaikais turi bendrauti ne mažiau kaip 16 valandų. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikino ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytą atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pakeitė ir išdėstė taip: 1) atsakovė su savo vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį (lyginėmis metų savaitėmis), paimdama vaikus iš ugdymo įstaigos penktadienį ir grąžindama į vaikų ugdymo įstaigą pirmadienį ryte, ne vėliau kaip 8.30 val.; 2) atsakovė su savo vaikais vaikų vasaros atostogų metu praleidžia 14 kalendorinių dienų, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją suplanuotų atostogų dieną, 10 val. ir grąžinant juos į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną, ne vėliau kaip 18 val. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo (nutarties) civilinėje byloje Nr. e2-59-615/2019 priėmimo papildomai nustatė tokią atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su atsakove bendrauja kiekvienos savaitės antradienį, pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos 18 val. ir grąžinant juos į ugdymo įstaigą trečiadienį 8 val. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu (teismo nuosprendžiu) bus pabaigtas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinę bylą atnaujino, kadangi išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdyta civilinė byla.

16. Sutiktina su apeliantu, kad pagal teismų praktiką ir faktines bylų aplinkybes išteisinamasis nuosprendis negali būti absoliučiai visais atvejais pripažįstamas turinčiu prejudicinę galią, tačiau, sprendžiant dėl atsakovės galimo smurto prieš nepilnametę šalių dukrą, šie teiginiai nesudaro pagrindo (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. išteisinamajame nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini), nustatytas aplinkybes vertinti taip, kaip to pageidauja apeliantas ieškovas.

17. Ieškovas atsakovės kaltę grindžia nepilnamečių vaikų parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, ieškovui ir jo artimiesiems bei eksperto išvadomis. Visgi (duomenys neskelbtini) apygardos teismas, baudžiamojoje byloje apklausęs šalių nepilnametę dukrą, konstatavo, kad apklausos metu nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) nenurodė jokių aplinkybių, kad mama būtų smurtavusi jos atžvilgiu. Mergaitė į daugumą jai pateiktų klausimų neatsakė arba atsakė nekonkrečiai ir neaiškiai, žodeliais „nelabai, nežinau“. Nesutiktina su apeliantu, kad tos pačios su atsakovės kalte susiję aplinkybės civilinėje byloje turėtų būti vertinamos kitaip. Įrodinėjimo dalykas bei atsakovės veiksmų vertinimo kriterijai šiuo atveju nesiskiria. Išteisinamuoju nuosprendžiu konstatuota, kad motinos fizinio smurto dukros atžvilgiu nebuvo.

18. Nors apeliacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje nevertino šalių nepilnamečių vaikų parodymų, teiktų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes tie parodymai buvo gauti pažeidžiant BPK nustatytą jų gavimo būdą (BPK 82 straipsnio 2 dalies ir BPK 184 straipsnio 4 dalies reikalavimus), pastebėtina, jog ir šios apklausos metu vaikai teikė prieštaringus atsakymus: pvz., (duomenys neskelbtini) nurodė, kad „mama manęs nemušė. Mama tik truputį mušė. Truputį buvau parke. Lijo lietus. Žaidžiau parke su (duomenys neskelbtini). Griuvau parke, susimušiau kojytę. Verkiau ir man skaudėjo. Mane (duomenys neskelbtini) nešė namo. <...> Mama mušė su diržu. Diržas buvo nuo mamos džinsų. Diržas buvo juodos spalvos.“; (duomenys neskelbtini) nurodė, kad „pas (duomenys neskelbtini) ant kojyčių mačiau mėlynes. Nežinau, kas jai atsitiko. Aš nežinau, iš kur jos pas ją atsirado. <...> Kai mes neklausome, mamytė pyksta. Nenoriu sakyti apie diržą. Diržą mačiau. Jis buvo baltas. Nežinau, kokio jis dydžio. Nežinau, kur mušė su diržu. <...> (duomenys neskelbtini) nieko nepadarė, kai ją mušė. Mušė mama (duomenys neskelbtini). Nežinau, ką (duomenys neskelbtini) darė, kai ją mušė. <...> (duomenys neskelbtini) verkė, kai ir parke nukrito. Kai nukrito (duomenys neskelbtini) ant keliukų buvo mėlynė. Ji tada labai verkė. Ją tada reikėjo nešti. Ją nešė (duomenys neskelbtini). Buvo žaizda ant keliukų“. Taigi, ir šie vaikų parodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad atsakovė prieš šalių dukrą naudojo fizinį smurtą. Apelianto ginčijamo atsakovės kaltės nustatymo kontekste reikšminga aplinkybė, kad, siekiant įvertinti vaikų parodymų patikimumą, (duomenys neskelbtini) apygardos teismui 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrinė – psichologinė ekspertizė nebuvo atlikta, nes vaikų tėvas ieškovas pasirašė nesutikimą dėl ekspertizės atlikimo ir neįvykdė teismo įpareigojimo pristatyti juos į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrių.

19. Nesutiktina su apeliantu, kad atsakovės kaltę dėl galimo jos smurto prieš nepilnametę dukrą vienareikšmiškai patvirtina eksperto (duomenys neskelbtini), kuris byloje yra atlikęs du tyrimus Nr. (duomenys neskelbtini), išvados.

20. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad baudžiamojoje byloje buvo pateikta ir kito eksperto (duomenys neskelbtini) teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje remtasi specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apygardos teismas baudžiamojoje byloje sprendė, kad šie du ekspertai, įvertinę (duomenys neskelbtini) padarytos kraujosruvos vaizdą, padarė skirtingas išvadas, todėl, siekdamas išsiaiškinti visus kylančius neaiškumus bei pašalinti atsiradusius prieštaravimus, paskyrė naują medicininę ekspertizę. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad: „1. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) aprašytos poodinės kraujosruvos apibūdinamos kaip „panašaus vaizdo - žalsvos rusvu atspalviu“. Toks aprašymas leidžia teigti, kad poodinių kraujosruvų padarymo laikas yra panašus, t. y. jos išsivystė per tą patį laiko intervalą, šiuo atveju, labiausiai tikėtina 7-9 paros iki apžiūros. Patikslinti kraujosruvų padarymo laiką, t. y. nustatyti, kada jos padarytos laiko intervalo „viduje“, negalima. Analogiškai pasisakytina ir apie odos nubrozdinimą, jo aprašymas nurodo tikėtiną nuo 7 parų iki 2 savaičių nubrozdinimo „senumą“. Visi (duomenys neskelbtini) konstatuoti mechaniniai sužalojimai yra bukų traumų pasekmė, t. y. išsivystė dėl kūno trauminių kontaktų su daiktais, kurie apibūdintini kaip kieti buki. Ar tai yra akceleracinių traumų (judančio daikto ir fiksuoto ar sąlyginai fiksuoto kūno kontakto) ar deceleracinių traumų (judančio kūno ir fiksuoto ar sąlyginai fiksuoto daikto kontakto) pasekmė, vienareikšmiškai nustatyti negalima. Sprendžiant pagal lokalizaciją ir sužalojimo pobūdį, galima teigti, kad odos nubrozdinimas kelio srityje priekiniame kojos paviršiuje dažnai išsivysto griūvant (suklumpant). Turimi duomenys konstatuotų poodinių kraujosruvų mechanizmo patikslinti neleidžia. 2. Nėra duomenų, leidžiančių kategoriškai paneigti tokį dešinės šlaunies viršutinės dalies kraujosruvos padarymo mechanizmą, t. y. minėta kraujosruva nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) galėjo atsirasti dėl to, kad judantis jos kūnas kontaktavo su buku daiktu. 3. Nėra duomenų, leidžiančių kategoriškai paneigti tokį dešinės šlaunies viršutinės dalies kraujosruvos padarymo mechanizmą, t. y. minėta kraujosruva galėjo atsirasti nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) griuvus ir atsitrenkus į kietą buką riboto paviršiaus (balansinio dviračio vairą ar kitą detalę) daiktą. 4. Nėra duomenų, leidžiančių kategoriškai paneigti tokį (duomenys neskelbtini) sužalojimų padarymo mechanizmą, t. y. (duomenys neskelbtini) sužalojimai galėjo būti padaryti naudojant diržą. Šią ekspertizę atlikusių ekspertų nuomone, žalojančio daikto matmenų nustatymo pagal poodinės kraujosruvos matmenis tikslumas labai abejotinas, todėl apie galimą galimai žalojančio diržo plotį šiuo atveju nepasisakytina apskritai, kad nebūtų klaidinamas teismas“. Apeliacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje sprendė, kad šio ekspertizės akto išvada patvirtina nebuvimą duomenų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti ant (duomenys neskelbtini) dešinės šlaunies viršutinės dalies padarytos kraujosruvos padarymo mechanizmą, tuo pačiu paneigiančių tiek kaltinimo, tiek ir gynybos keliamas versijas – ar sužalojimas galėjo būti padarytas naudojant diržą, ar nukentėjusioji susižalojo atsitrenkusi į kietą buką ribotą paviršių, kas galėtų būti balansinio dviračio vairas ar kita detalė. Nėra pagrįstos vados šiuos duomenis civilinėje byloje vertinti kitaip.

21. Apelianto deklaruojami vaikų bei jo paties procesinių teisių pažeidimai, padaryti (duomenys neskelbtini) apygardos teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą, civilinio proceso tvarka negali būti vertinami. Apeliantas pažymėjo, kad dėl to jis kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir Europos Žmogaus Teisių Teismą.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apeliacine tvarka tikrinamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Baudžiamojoje byloje atsakovę išteisinus dėl fizinio smurto prie dukterį, neliko pagrindo taikyti laikinąją apsaugą ir nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo šalių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove.

23. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė klausimą dėl teismo nustatytos laikinosios apsaugos (vaikų gyvenamosios vietos su ieškovu, atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos ir laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo iš atsakovės priteisimo) panaikinimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t.y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

26. Nagrinėjamu atveju, šalių ginčas nėra išspręstas iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinėje instancijoje nėra spręstinas ir dėl jų teismas nepasisako.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.