Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-584-730/2015

Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-12758-2012-9)

NUTARTIS

2015 m. liepos 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, Vitai Diekontienei, dalyvaujant ieškovės atstovams direktoriui P. D., advokatui Maurui Urbonavičiui, atsakovo atstovui advokatui Mariui Venckui, išnagrinėjusi atsakovo R. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Studija PS“ ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2012-10-31 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 3000,00 Lt skolos, 325,80 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Priėmus skolininko R. T. prieštaravimus, ieškovei pateikus ieškinį, 2012-12-14 teismo įsakymas panaikintas.

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškovės ieškinį, 2013-03-08 priimtas sprendimas už akių. Pirmosios instancijos teismas 2014-04-10 panaikino 2013-03-08 sprendimą už akių, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

Ieškovė ieškinyje reiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo 3000,00 Lt skolą, 417,60 Lt nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad su atsakovu 2011-10-24 sudarė projektavimo darbų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti ūkininko sodybos žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), techninį projektą ir sukomplektuoti dokumentus, reikalingus statybos leidimui gauti, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Atsakovas už ieškovės atliktus projektavimo darbus atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas ieškovei 3000,00 Lt.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant proceso teisės normas (CPK 176–185 straipsnius, 270 straipsnio 4 dalį), kadangi tinkamai neištirti byloje esantys įrodymai, netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės dėl atsakovo atsakomybės, vadovautasi vien ieškovės pozicija. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Sutartiniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyti dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė neparengė projekto per sutartyje numatytą 3 mėnesių terminą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2011-10-24 šalys sudarė projektavimo darbų sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti ūkininko sodybos (vienbutis gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir 3 panašaus išplanavimo pirtys) techninį projektą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir sukomplektuoti dokumentus, reikalingus statybos leidimui gauti, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus Sutartyje numatyta tvarka ir terminais, numatytais Sutarties 6.2–6.4 punktuose (b. l. 87–88, 89–90, I tomas). Atsakovas pagal 2011-10-24 sąskaitą išankstiniam mokėjimui sumokėjo 3000,00 Lt avansą (b. l. 92, I tomas). 2012-05-16 ieškovė informavo atsakovą apie tai, jog atsakovas nevykdo Sutarties 2.2.2 punkto, taip pat su atsakovu bendrauta telefonu (b. l. 96, 102, I tomas). Ieškovė 2012-06-12 surašė darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodoma, kad pagal 2011-10-24 sutartį iki galo įvykdyti darbai iki sutarties 6.4 punkto, t. y. parengtas techninis projektas iki projekto derinimo (b. l. 94, I tomas). 2012-06-12 išrašyta sąskaita faktūra 6000,00 Lt sumai už projektavimo darbus pagal projektavimo darbų sutartį (b. l. 93, I tomas).

Civilinėje teisėje projektavimas reiškia techninį statybos dokumentavimą; statybos rangovas privalo vykdyti statybas pagal statinio projektą. Statybos techninę dokumentaciją galima rengti projektavimo darbų rangos sutarties pagrindu. Jeigu tokia sutartis sudaryta, tai kilę klausimai sprendžiami pagal sutarties nuostatas. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad, sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, negalima ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

Konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-409/2010). Taigi, aiškinant sutartį, svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013).

Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. CK 6.701 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. CK 6.702 straipsnis nustato rangovo pareigas, t. y. rangovas privalo: 1) atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus; 2) parengtus techninius dokumentus suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka su užsakovu, o įstatymo numatytais atvejais – su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, arba atlikti jų ekspertizę; 3) atlikdamas darbus ir derindamas parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su užsakovu; 4) sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus ar tyrinėjimo darbų rezultatus perduoti užsakovui; 5) saugoti užsakovo komercines paslaptis bei kitą konfidencialią informaciją. Užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo: sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus; iš rangovo gautą darbų rezultatą naudoti tik sutartyje numatytais tikslais, neperduoti jo tretiesiems asmenims ir be rangovo sutikimo neskelbti darbų rezultato duomenų; atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su rangovu; atlyginti rangovui papildomas išlaidas, susijusias su užduoties ar pradinių duomenų pakeitimu, jeigu pakeitimai buvo padaryti dėl nepriklausančių nuo rangovo aplinkybių; įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu rangovą, jeigu užsakovui tretieji asmenys pareiškia ieškinį dėl techninių dokumentų ar projektavimo ir tyrinėjimo darbų trūkumų.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas, dėl kurios šalies kaltės nebuvo tinkamai įvykdyta 2011-10-24 Sutartis.

Prieš vertinant, ar Sutartis vykdyta tinkamai, būtina įvertinti Sutartimi sulygtų darbų mastą. Iš šalių sudarytos 2011-10-24 Sutarties 1.1 punkto matyti, jog ieškovė turėjo paruošti ūkininko sodybos (vienbutis gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir 3 panašaus išplanavimo pirtys), adresu (duomenys neskelbtini), skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini), techninį projektą ir sukomplektuoti visus LR įstatymais numatytus dokumentus, reikalingus statybos leidimui gauti. Atsakovas įsipareigojo sutartiniais terminais, pagal Sutarties 6 punktą, priimti darbą ir už jį sumokėti bei pateikti Sutarties 2.2.2 punkte nurodytus dokumentus. Sutarties kaina – 10 890,00 Lt (5.1 punktas). Kaip matyti iš šalių pasirašytos Sutarties sąlygų, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas prisiėmė įsipareigojimus, atsirandančius vykdant Sutarties sąlygas.

Atsakovas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvuoja tuo, jog pagal Sutarties 3.1 punktą 3 mėnesių terminas, per kurį ieškovė privalėjo paruošti techninį projektą ir atiduoti jį derinti į nuolatinę statybos komisiją, baigėsi 2012-01-24, per minėtą terminą ieškovė savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė. Be to, kadangi projektas yra paruoštas, atsakovas dokumentų – sumokėjimo už statybos leidimo išdavimą kvito bei ūkininko sodybvietės parinkimo akto ruošiant techninį projektą neprivalėjo pateikti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais.

Pagal Sutarties 3.1 punktą, šalys susitarė, jog ieškovė atlieka techninį projektą ir atiduoda jį derinti į nuolatinę statybos komisiją per 3 mėnesius nuo projektavimo sąlygų, visų projekto suderinimui reikalingų dokumentų ir avansinio apmokėjimo gavimo dienos. Ieškovės atstovas P. D. 2015-06-25 teismo posėdžio metu patvirtino, jog Sutarties 3.1 punkte numatyti „visi projekto suderinimui reikalingi dokumentai“ reiškia dokumentus, nurodytus Sutarties 2.2.2 punkte. Pagal Sutarties 2.2.2 punktą, atsakovas įsipareigojo pateikti ieškovei: kaimynų sutikimus (pagal poreikį), sumokėjimo už statybos leidimo išdavimą kvitą, galiojančius žemės nuosavybę ar nuomą tvirtinančius dokumentus, topografinį planą, ne senesnį kaip 1-ių metų, su šulinių kortelėmis, ūkininko sodybvietės parinkimo aktą.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme atsakovas teigė, jog visus reikalingus 2.2.2 punkte nurodytus dokumentus buvo perdavęs ieškovei, tačiau įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, nepateikė, motyvuodamas, jog įrodymai nėra išlikę. Papildomai atsakovas laikėsi pozicijos, jog ieškovė per vėlai parengė projektą, dėl ko atsakovas negavo Europos Sąjungos finansavimo, todėl prarado suinteresuotumą dėl Sutarties vykdymo. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ginčo tarp šalių, jog atsakovas 2.2.2 punkte nurodytų dokumentų (sumokėjimo už statybos leidimo išdavimą kvito, ūkininko sodybvietės parinkimo akto) nebuvo perdavęs ir šiuo metu šie dokumentai neperduoti ieškovei, nebėra.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atstovo teiginiu, jog Sutarties 2.2.2 punkte nurodyti dokumentai turėjo būti pateikti tik gaunant statybos leidimą, o ne prieš ruošiant techninį projektą. Sutarties 3.1 punkte nurodyta konkreti ir aiški nuostata, jog ieškovė techninį projektą paruošia ir atiduota derinti per 3 mėnesius nuo projektavimo sąlygų, visų projekto suderinimui reikalingų dokumentų ir avansinio apmokėjimo gavimo dienos. Tai reiškia, jog tam, kad techninis projektas būtų paruoštas ir atiduotas derinti, atsakovas pirmiausia turėjo įvykdyti prisiimtas pareigas pateikti dokumentus, nurodytus Sutarties 2.2.2 punkte. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovas yra įvykdęs tik dalį 3.1 punkto reikalavimų – sumokėjęs 3000,00 Lt avansą.

CK 6.704 straipsnio 3 punktas įpareigoja užsakovą atliekant ir derinant parengtus techninius dokumentus bendradarbiauti su rangovu. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, jog su ieškove bendradarbiavo, priešingai, byloje esantys įrodymai: 2012-05-16 raštas, kuriuo atsakovas informuotas apie Sutarties 2.2.2 punkto nevykdymą bei apie projekto parengimą (dokumentas įteiktas atsakovui 2012-05-30), 2012-06-12 priėmimo–perdavimo aktas, PVM sąskaita faktūra Nr. SPS 108, skolos suderinimo aktas (dokumentai įteikti atsakovui 2012-06-26), patvirtina, jog ieškovė dėjo pastangas bendradarbiauti su atsakovu, tačiau atsakovas į ieškovės siunčiamus dokumentus nereagavo.

Pažymėtina, jog Sutarties 7.4 punktu šalys buvo susitarusios dėl Sutarties vykdymo sustabdymo ar Sutarties nutraukimo įforminimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, nebeturėdamas intereso tęsti Sutartį, turėjo pareigą apie tai informuoti ieškovę Sutarties 7.4 punkte numatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas turėjo pareigą perduoti ieškovei Sutarties 2.2.2 punkte nurodytus dokumentus ir šios pareigos neįvykdė, todėl pažeidė tarp šalių sudarytos Sutarties 3.1 sąlygą.

Apelianto argumentas, jog ieškovė pažeidė Sutartį, kadangi savo pačios nustatytu terminu (per 3 mėnesius) neparuošė techninio projekto, kaip nepagrįstas atmestinas.

Įvertinus Sutarties 3.1 sąlygos formuluotę, matyti, jog sąlygoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog ieškovė techninį projektą paruošia ir atiduota derinti į nuolatinę statybos komisiją per 3 mėnesius nuo projektavimo sąlygų, visų projekto suderinimui reikalingų dokumentų ir avansinio apmokėjimo gavimo dienos. Kadangi byloje nustatyta, jog atsakovas yra įvykdęs tik dalį 3.1 sąlygos, t. y. sumokėjęs avansą, ginčo tarp šalių dėl to, jog kiti reikalingi dokumentai nebuvo perduoti ieškovei, nėra, apeliacinės instancijos teismas daro pagrįstą išvadą, jog ieškovė 3 mėnesių termino techninio projekto parengimui nėra pažeidusi.

Atsakovo atstovas 2015-06-25 teismo posėdyje įrodinėjo, jog nors dokumentai nebuvo pateikti ieškovei, tačiau projektas yra paruoštas, vadinasi, dokumentų, nurodytų Sutarties 2.2.2.2 ir 2.2.2.5 punktuose (sumokėjimo už statybos leidimo išdavimą kvito ir ūkininko statybvietės parinkimo akto), ieškovei nereikėjo. Iš dalies sutiktina su apelianto nurodytomis aplinkybėmis, kadangi iš 2012-06-12 darbų priėmimo–perdavimo akto matyti, jog ieškovė nurodo, kad yra parengtas techninis projektas iki projekto derinimo (b. l. 26, I tomas), be to, byloje pateiktas visas ūkininko sodybos projektas (b. l. 17–42, II tomas). Ieškovės atstovas 2015-06-25 teismo posėdžio metu pripažino, kad techninio projekto rengimo darbai buvo pradėti po avansinio apmokėjimo, negavus kitų reikalingų dokumentų, tačiau tik todėl, jog atsakovas buvo nurodęs, kurioje vietoje žemės sklype stovės pastatas, be to, atsakovas prašė ieškovės anksčiau pradėti darbus. Ieškovės atstovo teigimu, nors projektas buvo parengtas, tačiau jis dar turėjo būti keičiamas ir tikslinamas, gavus iš atsakovo dokumentus nurodytus Sutarties 2.2.2.2 ir 2.2.2.5 punktuose.

Pagal CK 6.700 ir 6.701 straipsnius projektavimo užduoties ir kitų pradinių duomenų, būtinų techniniams dokumentams parengti, pateikimas rangovui yra privaloma projektavimo darbų rangos sutartinių santykių dalis. Rangovui priėmus užduotį, ši įgyja jam teisinę galią, be to, jam, kaip projektavimo darbų profesionalui, tenka sutarties neįvykdymo padarinių rizika tuo atveju, jei paaiškėja, kad užduotis netinkama. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės atstovas 2015-06-25 teismo posėdžio metu paaiškino, jog nors darbai buvo pradėti atlikti po avansinio apmokėjimo, negavus kitų reikalingų dokumentų, pagal bendrą tvarką, kol nėra gautas statybvietės parinkimo aktas (Sutarties 2.2.2.5 punktas), negalima išimti projektavimo sąlygų, numatytų Sutarties 3.1 punkte, ir nesant projektavimo sąlygų negalima rengti techninio projekto.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė turėjo pareikalauti iš atsakovo reikalingų dokumentų iš karto sutarties pasirašymo dieną, nepradėti darbų arba sustabdyti juos iki reikiamų dokumentų pateikimo. Atsižvelgiant į ieškovės atstovo paaiškinimus, jog be sodybvietės parinkimo akto techninis projektas negalėjo būti rengiamas, įvertinus, jog Sutarties 3.1 punktu šalys techninio projekto rengimo darbus numatė po visų 3.1 punkte nurodytų veiksmų (projektavimo sąlygų, visų projekto derinimui reikalingų dokumentų ir avansinio apmokėjimo gavimo) atlikimo, ieškovė, paruošdama visą projektą, veikė savo rizika. Be to, Sutarties 7.5 punkte šalys susitarė, jog Sutarties sąlygos gali būti keičiamos, papildomos, esant 7.5 punkte numatytiems atvejams. Sutartis keičiama (papildoma) abiejų šalių pasirašytu papildomu susitarimu (Sutarties 7.6 punktas). Įrodymų, jog tarp šalių buvo papildomas susitarimas dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, jog techninio projekto rengimo darbus galima pradėti atlikti, atsakovui nepateikus visų reikalingų dokumentų, byloje nėra. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog ieškovė pradėjo rengti techninį projektą be visų reikalingų dokumentų jai perdavimo, nepaneigia atsakovo pareigos vykdyti Sutarties sąlygas.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Taigi įvertinusi išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdama į nustatytą ginčo šalių sutartinių santykių pobūdį, Sutarties pažeidimo aplinkybes ir kitas pirmiau nurodytas šios konkrečios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino šalių sudarytos sutarties nuostatas ir įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas netinkamai vykdė Sutarties 3.1 punkto nuostatas, nepateikė Sutarties 2.2.2 punkte nurodytų dokumentų, reikalingų techninio projekto parengimui, nebendradarbiavo su ieškove, nesilaikė pareigos informuoti ieškovę apie sutarties nutraukimą ar sustabdymą (Sutarties 7.4 punktas), konstatuotina, jog 75 procentus kaltės dėl netinkamo sutarties vykdymo bei atsiradusių nuostolių sudaro atsakovo kaltė. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra įrodymų, jog tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas, dėl techninio projekto rengimo atsakovui nepateikus visų reikalingų dokumentų, ieškovei pripažįstant, jog be ūkininko sodybvietės parinkimo akto techninis projektas negalėjo būti rengiamas, ieškovė neturėjo teisės ir pareigos parengti viso projekto, todėl veikė savo rizika, todėl taip pat pažeidė Sutarties 3.1 punktą, ir, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl netinkamo sutarties vykdymo ir tuo pagrindu atsiradusių nuostolių ieškovės kaltė sudaro 25 procentus.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, užtikrindama sutarties šalių interesų pusiausvyrą, daro išvadą, jog yra pagrindas sumažinti iš atsakovo priteistą skolos sumą atitinkamai paskirstytai tarp šalių kaltės daliai. Vertinant, jog visas pagal Sutartį atliktas darbas įvertintas 6 000,00 Lt, atsižvelgiant į tai, jog atsakovo kaltė dėl sutarties netinkamo vykdymo sudaro 75 procentus, atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovei 4500,00 Lt sumą. Kadangi atsakovas yra sumokėjęs 3000,00 Lt avansą, iš atsakovo priteistina 1500,00 Lt, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo priteistą 3000,00 Lt sumą sumažinti iki 1500,00 Lt.

Sumažinus iš atsakovo priteistinos skolos sumą iki 1500,00 Lt, yra pagrindas pakeisti priteistų palūkanų sumą. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo nesumokėtos skolos 1500,00 Lt už laikotarpį nuo 2012-06-12 iki 2013-01-30 (232 dienos), t. y. 47,67 Lt ((1500,00 Lt * 5 %)): 365 * 232) (CK 6.261 straipsnis).

Ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1547,67 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), nevisiškai tinkamai aiškino Sutarties sąlygas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo 1500,00 Lt / 434,43 Eur skolą, 47,67 Lt / 13,80 palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1547,67 Lt / 448,24 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-12-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis), kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai jai atlygintinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas: 102,58 Lt žyminis mokestis (b. l. 7, 53, 73, I tomas), 1000,00 Lt už ieškinio ir pareiškimo parengimą (b. l. 40, 108–109, I tomas). Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas: 100,00 Lt žyminis mokestis už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 156, I tomas), 600,00 Lt atstovavimo išlaidos (b. l. 189, I tomas).

Kadangi patenkinta 54 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 595,39 Lt / 172,44 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui iš ieškovės priteistina 322,00 Lt / 93,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, iš atsakovo priteistina 79,18 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 3,51 Eur + 90,00 Lt / 26,07 Eur, iš viso 29,58 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis (b. l. 4, 5, II tomas). Apie ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą įrodymų nėra.

Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš dalies, tai yra, 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovės priteistina 14,79 Eur atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 3,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, apeliacinės instancijos teismo patirtos pašto siuntimo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš abiejų šalių. Kadangi kiekvienai šaliai tenkanti pašto išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatytos 3,00 Eur sumos, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo R. T. 1500,00 Lt / 434,43 Eur skolą, 47,67 Lt / 13,80 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1547,67 Lt / 448,24 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-12-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Studija PS“ naudai.

Priteisti iš atsakovo R. T. 79,18 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ieškovės UAB „Studija PS“ naudai.

Priteisti iš ieškovės UAB „Studija PS“ 14,79 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, atsakovo R.T. naudai.