Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės, viešame teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. M. (D. S. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. M. pripažintas kaltu, padaręs 2022 m. liepos 6 d. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu, padaręs 2022 m. liepos 30 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu, padaręs 2022 m. rugsėjo 3 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta trisdešimties parų arešto bausmė; pripažintas kaltu, padaręs 2022 m. spalio 28 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu, padaręs 2022 m. lapkričio 2 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir D. S. M. paskirta subendrinta trejų metų penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. S. M. paskirta dvejų metų dešimties dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši laisvės atėmimo bausmė su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta vienerių metų keturių mėnesių keturių dienų dalimi subendrinta dalinio sudėjimo būdu ir D. S. M. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų dešimties mėnesių dešimties dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 25 d.

D. S. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintos.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios A. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš nuteistojo D. S. M. civilinei ieškovei A. V. priteistas 700 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios R. R. civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš nuteistojo D. S. M. civilinei ieškovei R. R. priteistas 350 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. S. M. nuteistas už tai, kad 2022 m. liepos 6 d., tikslus laikas nenustatytas, iš automobilių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), radęs automobilio užvedimo spynelėje raktelį, pagrobė A. V. priklausantį 700 Eur vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Be to, D. S. M. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. liepos 31 d., apie 1.30 val., bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo baro staliuko slapta pagrobė R. R. priklausantį 350 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“.

3. Be to, D. S. M. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, 2022 m. rugsėjo 3 d., apie 16.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapes (antžeminių dalių), kurių masė 0,035 g, iki tol, kol jas atvykę policijos pareigūnai rado ir paėmė.

4. Be to, D. S. M. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. spalio 28 d., nenustatytu laiku, per neuždarytas balkono duris įsibrovęs į (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) butą, (duomenys neskelbtini), iš jo pagrobė A. Z. priklausantį 300 Eur vertės nešiojamą kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“.

5. Be to, D. S. M. nuteistas už tai, kad, 2022 m. lapkričio 2 d., apie 14.06 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė paliktą neprirakintą E. M. priklausantį 300 Eur vertės elektrinį paspirtuką „(duomenys neskelbtini)“.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo D. S. M. apeliacinis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

10. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikų kvalifikavimo, nei dėl D. S. M. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog prašoma paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent šį esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. ar nuteistajam D. S. M. buvo paskirta teisinga bausmė ir ar nagrinėjamu atveju yra galimybė bei pagrindas ją sušvelninti.

11. Nors nuteistasis D. S. M. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jos atsakomybę sunkinančias aplinkybes – visas nusikalstamas veikas padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o 4 nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

12. Nuteistasis D. S. M. anksčiau teistas 15 kartų, nepraėjus net mėnesiui po paleidimo iš anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, padarė penkias naujas nusikalstamas veikas (t. 3, b. l. 152–177), o tai rodo, kad nuteistasis išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. D. S. M. sistemingai daro ir administracinius nusižengimus, įskaitant ir smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 3, b. l. 130–151). Aptartos aplinkybės rodo, jog nusikalstamų veikų darymas nebėra atsitiktinis įvykis nuteistojo gyvenime, o greičiau dėsninga jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė, be to, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, jog nuteistojo D. S. M. nusikalstamos veikos dažnėja ir sunkėja, t. y. nuteistasis D. S. M., neturėdamas tinkamų socialinių įgūdžių, išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, net trumpą laiko tarpą negali išbūti nepadaręs naujų nusikalstamų veikų. Aptarti duomenys rodo, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų.

13. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas D. S. M. už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai paskyrė griežčiausias nusikalstamų veikų padarymo metu galiojančiose BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 259 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas bausmes, atitinkamai – laisvės atėmimus, nustatydamas mažesnius už sankcijų vidurkius jų dydžius, ir areštą, nustatydamas sankcijos vidurkiui artimą dydį. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje tinkamai buvo subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant pusę švelnesnių bausmių, o subendrintos bausmės dydis, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, pagrįstai sumažintas trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo ir galimybės D. S. M. už padarytas nusikalstamas veikas paskirti kitų – švelnesnių – rūšių bausmes ar sumažinti paskirtų bausmių dydžius. Apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti dėl švelnesnės bausmės paskyrimo, arba tokių, kurios nebūtų buvusios įvertintos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Atsižvelgiant į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo skirti nuteistajam švelnesnę bausmės rūšį nei laisvės atėmimas, kadangi kitos nei laisvės atėmimo bausmės paskyrimas negalėjo užtikrinti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų.

14. Apeliaciniame skunde taip pat yra išdėstytas prašymas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taip pat asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. To paties straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

15. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti visiškai ar iš dalies atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo arba paskyrus tik dalį laisvės atėmimo bausmės atlikti pataisos įstaigoje. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. S. M. negali būti taikomas nei visiškas, nei dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, t. y. nesama BK 75 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos. Pažymėtina, jog anksčiau paskirtos nei švelnesnės, nei pačios griežčiausios bausmės nesulaikė D. S. M. nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl nesama pagrindo manyti, kad nuo pakartotinio nusikalstamumo jį galėtų sulaikyti bausmės vykdymo atidėjimas.

17. Vien tos aplinkybės, kad asmuo savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo pripažino ir dėl savo netinkamo elgesio išreiškė nuoširdų galėjimąsi ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, savaime nesudaro pagrindo taikyti visišką ar dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi būtina įvertinti, jog asmuo gali prisipažinti, padėti išsiaiškinti nusikalstamas veikas ir išreikšti gailėjimąsi, vien siekdamas pagerinti savo padėtį, t. y. siekdamas, jog jam būtų paskirta švelnesnė bausmė, tačiau šios aplinkybės neįrodo asmens pasikeitimo ir siekio ateityje laikytis įstatymuose įtvirtintų įpareigojimų bei nepažeisti numatytų draudimų. Papildomai pasisakytina, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo dėl jam paskirtos bausmės atlikimo gali patirti papildomų praradimų ir sunkumų, savaime nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę ar atidėti jos vykdymą. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. D. S. M. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas, net ir dalinis, gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo D. S. M. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

18. Apeliaciniame skunde taip pat buvo išdėstytas prašymas taikyti nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius Baudžiamojo kodekso pakeitimus. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV–1925.

18.1. Pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 18 d. nutartimi buvo tenkintas nuteistojo D. S. M. prašymas dėl bausmių sušvelninimo: 1) pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendis: 1.1) perkvalifikuota nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį ir D. S. M. paskirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo; 1.2) perkvalifikuota nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 5 dalį ir paskirta bausmė – 30 parų arešto; 1.3) paliktas nepakeistas veikos kvalifikavimas ir 30 parų arešto bausmė pagal BK 259 straipsnio 2 dalį; 1.4) paliktas nepakeistas veikos kvalifikavimas ir 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija); 1.5) perkvalifikuota nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 5 dalį ir paskirta bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis subendrintos dalinio sudėjimo būdu, o bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas) ir D. S. M. paskirta peržiūrėta subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. M. paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2) Peržiūrėjus nutarta palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 4 d. nuosprendį palikti nepakeistą. 3) Konstatuota, kad nėra pagrindo peržiūrėti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio. 4) Pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. baudžiamasis įsakymas. Perkvalifikuota nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 5 dalį ir paskirta bausmė – 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. S. M. paskirta 33 MGL (1 650 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į D. S. M. paskirtą bausmę įskaityta laikinajame sulaikyme išbūta viena para – nuo 2019 m. spalio 6 d. iki 2019 m. spalio 7 d., ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta galutinė bausmė D. S. M. – 31 MGL (1 550 Eur) dydžio bauda. 2019 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta peržiūrėta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta apėmimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir konstatuota, kad po šio subendrinimo nesikaičia Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta ir šia nutartimi peržiūrėta, perkvalifikuota ir subendrinta bausmė (1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo), vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta 1 metų 4 mėnesių 4 dienų dalimi ir D. S. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metus 10 mėnesių laisvės atėmimo. Į peržiūrėtą galutinę bausmę įskaityta visa bausmės dalis, kuri atlikta pagal 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendį.

18.2. Aptarta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 18 d. nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 1 d., t. y. D. S. M. jau buvo pritaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV–1925, todėl nesama pagrindo dėl tų pačių teismo priimtų procesinių sprendimų ir tų pačių paskirtų bausmių šį įstatymą taikyti pakartotinai. Taigi apeliacinio skundo dalis dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2023 m. birželio 1 d., taikymo paliktina nenagrinėta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. S. M. (D. S. M.) apeliacinį skundą atmesti.