Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas neturėjo būti atnaujintas, kol nebus priimtas sprendimas baudžiamoje byloje, ir pažymėjo, kad padarytas tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas gali būti vertinamas nepriklausomai nuo baudžiamosios ar administracinės teisės pažeidimo fakto ir tam neturi reikšmės aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie būtų nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo metu. Toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip pareiškėjo nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Paaiškina, jog pareiškėjo padaryta veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą, kadangi kompetentingų institucijų (šiuo atveju – teismo) sprendimas, nepriklausomai ar tai būtų išteisinamasis ar nuteisiamasis, tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturi.

Nurodo, kad informacija apie tokį pareiškėjo elgesį pasklido viešai interneto puslapiuose, bei kituose visuomenės informavimo šaltiniuose, spaudoje pasirodė straipsnių. Mano, kad visuomenei sužinojus apie šiuos pareigūno veiksmus pasitikėjimas Departamentu gali būti akivaizdžiai sumažintas, o įstaigos vardas pažemintas.

Akcentuoja, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas tinkamai, išnagrinėtos visos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, svarbios tarnybinės nuobaudos skyrimui, laikytasi teisės aktuose nustatytos tvarkos. Teigia, kad Departamento direktoriaus ginčijamas įsakymas pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. ADP1-169 „Dėl J. J. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundas Departamentui dėl Įsakymo panaikinimo buvo atmestas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. eA-30-492/2023 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. eI3-3608-331/2021 ir perdavė bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, konstatavo, kad byloje nenustačius pareiškėjo neteisėtų veiksmų, pareiškėjui tarnybinė atsakomybė – atleidimas iš pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą buvo pritaikyta be pagrindo. Tuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują sprendimą, panaikino atsakovo Įsakymą, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, taip pat tenkino pareiškėjo skundo reikalavimą dėl jo grąžinimo į eitas Aplinkos apsaugos departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigas. LVAT savo sprendime nurodė, kad pareiškėją grąžinus į tarnybą reikalinga išspręsti ir reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nuo pareiškėjo atleidimo iki grąžinimo į eitas pareigas dienos. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo einant tarnybines pareigas gautą vidutinį darbo užmokestį, perdavė bylą dėl šios dalies pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Taigi nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas pareiškėjo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo pareiškėjo atleidimo iš pareigų iki grąžinimo į eitas pareigas dienos priteisimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas iš pareigų buvo atleistas nuo 2021 m. balandžio 19 d. (2021 m. balandžio 19 d. – atleidimo iš darbo diena). Departamentas 2023 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. ADP1-44 grąžino J. J. į Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo pareigas nuo 2023 m. vasario 6 d.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Departamento direktoriaus 2023 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. ADP1-135 ir 2023 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. ADP1-168 buvo nuspręsta išmokėti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiajam specialistui J. J. darbo užmokestį ir piniginę kompensaciją už 7,09 darbo dienos nepanaudotų kasmetinių atostogų už laikotarpį, kurį jis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 1 d. direktoriaus įsakymu Nr. ADP1-28 „Dėl J. J. nušalinimo nuo pareigų“ buvo nušalintas nuo tarnybos iki atleidimo iš pareigų dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 19 d., taip pat delspinigius nuo pirmos uždelsimo dienos iki pat atsiskaitymo dienos, kurių dydį kiekvienais metais tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Byloje esanti Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos pateikta pažyma patvirtina, kad pareiškėjo vieno mėnesio priskaičiuotas darbo užmokestis 2021 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais buvo 1668,05 Eur, o remiantis minėtais duomenimis apskaičiuotas pareiškėjo vidutinis darbo dienos užmokestis – 82,04 Eur.

VTĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.

Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ nėra numatytos teisinės pasekmės, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, sistemiškai su VTĮ normomis taikytinos ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - ir DK) nuostatos, reglamentuojančios neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes (žr., pvz., LVAT 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016, 2017 m. vasario 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017).

DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl atleidimo iš darbo (tarnybos) pripažinimo neteisėtu, ir nustatęs, kad darbuotojo (tarnautojo) atleidimas iš darbo (tarnybos) neteisėtas, kiekvienu atveju privalo išspręsti neteisėto atleidimo iš darbo (tarnybos) padarinių klausimą, atsižvelgiant į tai, kuris iš Darbo kodekso 218 straipsnio 2 ir 4 dalyje numatytų darbuotojo (tarnautojo) teisių gynimo būdų konkrečiu atveju taikomas, bei privalo priteisti darbuotojui (tarnautojui) įstatymo nurodytas išmokas, nepaisant to, yra pareikštas toks prašymas ar ne (žr. LVAT 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3964-520/2017).

Pagal kasacinio teismo praktiką DK 218 straipsnio pagrindu priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2013; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2014; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016). Nuspręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant klausimą dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą reglamentuoja Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – ir VDU Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Pagal VDU Aprašo 5.1 punktą, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas) (VDU Aprašo 5.4 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje pateikta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad pareiškėjui vidutinis priskaičiuotas darbo dienos užmokestis 2021 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais buvo 82,04 Eur.

Ginčo dėl atsakovo apskaičiuoto pareiškėjo vidutinio darbo dienos užmokesčio dydžio byloje nėra.

Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. eA-30-492/2023 ir jame išdėstytus motyvus, galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iš dalies, ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo kitos dienos po pareiškėjo atleidimo iš darbo dienos iki gražinimo į darbą dienos, tačiau ne daugiau kaip už vienerius metus (DK 218 straipsnis).

Pareiškėjo atleidimo iš pareigų diena buvo 2021 m. balandžio 19 d., ji buvo paskutinė pareiškėjo darbo diena prieš atleidimą. Atsakovas grąžino J. J. į Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo pareigas 2023 m. vasario 6 d. Per laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. (t. y. per 12 mėnesių nuo pareiškėjo atleidimo) yra 253 darbo dienos (2021 m. balandžio mėnesį – 9 darbo dienų, gegužės mėn. – 21 darbo diena, birželį – 21 darbo diena, liepą – 21 darbo diena, rugpjūtį - 22 darbo dienos, rugsėjį – 22 darbo dienos, spalio – 21 darbo diena, lapkritį – 20 darbo dienų, gruodį – 22 darbo dienos, 2022 m. sausį – 21 darbo diena, vasarį – 19 darbo dienų, kovą – 22 darbo dienos, balandį – 12 darbo dienų), todėl pareiškėjui priteistina vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką yra 20 756,12 Eur (82,04 Eur vidutinis darbo dienos užmokestis x 253 darbo dienos).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. J. skundą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjo J. J. naudai iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo kitos dienos po jo atleidimo (2021 m. balandžio 20 d.) dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos po 82,04 Eur už kiekvieną darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus - 20 756,12 Eur (dvidešimt tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus, 12 euro centų) (bruto).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.