- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1583-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00312-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- NEO Finance
- Atsakovas
- S. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, ieškinį atsakovui S. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė NEO Finance, AB, (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovo S. Ž. (toliau – atsakovas) 3 885,24 Eur negrąžintą kredito dalį, 380,38 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą 2020 m. balandžio 22 d., 21,59 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 3 885,24 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2 203,11 Eur tarpininkavimo mokestį, 7,56 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. gruodžio 1 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 146 Eur žyminį mokestį, 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių 2019 m. liepos 30 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K775948049 (toliau – ir sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 4 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui, atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 573 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 21,59 proc.), 519,26 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2024 m. liepos 30 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 60 mėnesinių įmokų. Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų, nereaguojant į ieškovės siųstus raginimo laiškus, ieškovė 2020 m. balandžio 1 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą nepadengė įsiskolinimo. Atsakovas yra skolingas ieškovei 3 885,24 Eur vartojimo kredito. Ieškovei nutraukus vartojimo kredito sutartį su atsakovu, ji įgijo teisę reikalauti visų mokėtinų sumų pagal vartojimo kredito sutartį.
3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: pripažino nesąžiningomis, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio vartojimo kredito sutarties Nr. K775948049 sutarties sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, priteisė ieškovei iš atsakovo 3 885,24 Eur negrąžintą kredito dalį, 357,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 519,26 Eur tarpininkavimo mokestį, 7,56 Eur sutartines (kompensuojamąją funkciją atliekančias) palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 256,04 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad šalys 2019 m. liepos 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K775948049, kuria ieškovė atsakovui suteikė 4 000 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, kartu įsipareigojant sumokėti vartojimo kredito kainą, kurią sudarė 2 573 Eur palūkanos (metinė palūkanų norma – 21,59 proc.) ir 519,26 Eur tarpininkavimo mokestis (atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 7 092,26 Eur). Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų ir nereaguojant į siųstus raginimus, ieškovė 2020 m. balandžio 1 d. pranešimu informavo atsakovą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą (sutarties nutraukimas įsigaliojo nuo 2020 m. balandžio 7 d.). Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą.
6. Teismas, atlikęs įrodymų vertinimą, ieškovės reikalavimą dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo laikė pagrįstu, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 3 885,24 Eur negrąžintą kredito dalį. Teismas pažymėjo, kad pagal naujai suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020) mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento. Teismas, konstatavęs, kad grąžintina palūkanų suma iki sutarties nutraukimo sudarė 357,74 Eur, ją priteisė iš atsakovo. Teismas netenkino kitos reikalavimo dėl pelno palūkanų priteisimo dalies, nurodęs, kad bylos duomenys pagrindžia, jog 2020 m. balandžio 1 d. pranešimu ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. balandžio 7 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo nurodytos datos nebegali būti skaičiuojamos. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 21,59 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimą.
7. Teismas laikė, kad sutartyje numatytoms išlaidoms, kurioms skirtas tarpininkavimo mokestis, padengti yra pakankama tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri yra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą ir kuri yra nekintama (519,26 Eur). Teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju savo esme kintama tarpininkavimo mokesčio dalis laikytina netesybomis. Sutarties sąlygą, numatančią, kad nuolaida taikoma tik tuo atveju, jeigu prievolė vykdoma tinkamai, teismas pripažino nesąžininga, prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms, negaliojančia ab initio. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimą dėl 2 203,11 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo teismas vertino kaip nepagrįstą, todėl tarpininkavimo mokestį sumažino iki 519,26 Eur.
8. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 381,87 Eur. Nustatęs, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 7,56 Eur kompensacines palūkanas atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus, teismų praktiką, teismas jį tenkino. Teismas pagrįstu pripažino ir ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės ieškinį patenkinęs 74 proc., teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 108,04 Eur žyminį mokestį ir 148 Eur išlaidas už teisines paslaugas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo už akių dalis: dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 21,59 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 3 885,24 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 30 d.); dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 346 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme; priteisti ieškovei iš atsakovo 21,59 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 3 885,24 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 30 d) iki visiško kredito grąžinimo dienos; arba panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją, iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Iki 2020 m. gegužės 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo galiojo priešinga mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo praktika. Ieškinio pateikimo teismui dieną, ieškinio dalis dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, buvo pagrįsta ir tenkintina. Tą pagrindžia iki 2020 m. gegužės 25 d. vieningai formuota Lietuvos Respublikos teismų praktika. Nors ieškovė, pateikdama teismui ieškinį ir prašydama apginti jos pažeistas teises, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, aktualia teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentais, jai nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktus išaiškinimus, nebuvo suteiktas terminas susipažinti su naujuoju precedentu, performuoti ieškinio reikalavimus, pritaikyti juos prie naujojo precedento. Toks ieškovės pastatymas prieš du visiškai skirtingus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentus bylinėjimosi teisme metu, nesuteikiant ieškovei protingo termino prisitaikyti, neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžia jos teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Kadangi ieškovei nebuvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktus išaiškinimus, atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus, teismas ex officio turėjo teisę reikalavimą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos kvalifikuoti kaip reikalavimą atsakovui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę ir ieškovei vietoje 21,59 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, taip pat kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
1.2. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl, nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
12. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl 21,59 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė NEO Finance, AB ir atsakovas S. Ž. 2019 m. liepos 30 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K775948049, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 4 000 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą, susidedančią iš 2 573 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 21,59 procento) ir 519,26 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. liepos 30 d.
14. Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų ir nereagavus į siųstus raginimus, ieškovė 2020 m. balandžio 1 d. pranešimu informavo atsakovą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą (sutarties nutraukimas įsigaliojo nuo 2020 m. balandžio 7 d.).
15. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 3 885,24 Eur negrąžintą kredito dalį, 380,38 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. balandžio 22 d. kreipimosi į teismą dienos, 21,59 procento dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 3 885,24 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2 203,11 Eur tarpininkavimo mokestį, 7,56 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (146 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą).
16. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas sprendimu už akių ieškovės ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 3 885,24 Eur negrąžintą kredito dalį, 357,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 519,26 Eur tarpininkavimo mokestį, 7,56 Eur sutartines (kompensuojamąją funkciją atliekančias) palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 256,04 Eur bylinėjimosi išlaidas.
17. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti sprendimo dalį dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 21,59 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 885,24 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 30 d); sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti 346 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; priteisti 21,59 procento kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 885,24 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
18. Apeliantės teigimu, teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją, iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Nors ieškovė, pateikdama teismui ieškinį ir prašydama apginti jos pažeistas teises, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, aktualia teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentais, jai nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktus išaiškinimus, nebuvo suteiktas terminas susipažinti su naujuoju precedentu, performuoti ieškinio reikalavimus, pritaikyti juos prie naujojo precedento. Kadangi ieškovei nebuvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktus išaiškinimus, atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus, teismas ex officio turėjo teisę reikalavimą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos kvalifikuoti kaip reikalavimą atsakovui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę ir ieškovei vietoje 21,59 procento mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, taip pat kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
19. Apeliantė nurodo, kad teismui nepagrįstai netenkinus dalies materialinio reikalavimo, nepagrįstai ieškovei priteistos ne visos bylinėjimosi išlaidos.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje nurodyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų, kaip precedentų, todėl gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019). Kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 362 straipsnio 1 dalis). Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 ir joje sukurtas precedentas, susijęs su mokėjimo palūkanų skaičiavimu, tapo privalomas visiems Lietuvos Respublikos teismams nuo precedento sukūrimo.
22. Keisdama esamą praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
23. Konkrečiu atveju nėra ginčo, kad kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodyti išaiškinimai dėl mokėjimo palūkanų skaičiavimo yra aktualūs nagrinėjamai bylai. Šioje byloje skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas už akių priimtas 2020 m. liepos 28 d., todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą vadovautis minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinamais.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016). Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas šalių nurodytų faktinių aplinkybių ir suformuluotų reikalavimų.
25. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje ieškovas turi aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, pats negali nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyką ar faktinį pagrindą. Teismui draudžiama tapti šalies advokatu, patarti šalims, kokius gynimo būdus ar priemones taikyti, kokius reikalavimus reikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-969/2018).
26. Nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta ieškiniu apibrėžtose bylos nagrinėjimo ribose, ginčas kilo iš vartojimo teisinių santykių, kuriuose ieškovė laikytina stipresniąja sutarties šalimi. Ieškovė, atstovaujama profesionalaus advokato, ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikė 2020 m. balandžio 22 d. Ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo priimtas 2020 m. balandžio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimas už akių buvo priimtas 2020 m. liepos 28 d., t. y. daugiau nei po dviejų mėnesių nuo naujo kasacinio teismo suformuoto precedento (2020 m. gegužės 25 d.) pakeičiant iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo teismų praktiką, sukūrimo.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, per nurodytą laikotarpį nuo naujo kasacinio teismo precedento sukūrimo iki šioje byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo ieškovė objektyviai turėjo visas galimybes susipažinti su nauja kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisykle, ją įvertinti bei patikslinti ieškinio reikalavimus, atsižvelgiant į naujame kasacinio teismo sukurtame precedente nurodytus išaiškinimus. Ieškovė ieškinio reikalavimų nepatikslino, nors, kaip minėta, tam turėjo pakankamai laiko ir galimybių (ieškovei atstovauja advokatas), todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių procesinės teisės pažeidimų, dėl kurių byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
28. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti pateiktus aktualius kasacinio teismo išaiškinamus ir atitinkamai patikslinti ieškinį bei jo reikalavimus. Apeliantei (ieškovei), nėra užkirsta galimybė vadovaujantis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
29. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus išaiškinimus ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytais išaiškinimais, turėjo savo iniciatyva vertinti ieškovės reikalavimą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 885,24 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, kaip reikalavimą taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę ir ieškovei vietoje 21,59 procento mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, taip pat 21,59 procento kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
30. Ieškovė pirmosios instancijos teisme neprašė priteisti 21,59 procento kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą kredito sumą 3 885,24 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, todėl ir šiuo atveju apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo veiksmų, t. y. nepasiūlant patikslinti ieškinio reikalavimus ir savo iniciatyva nekeičiant pirminio ieškinio reikalavimų, atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi, kaip minėta, ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovės pareiga ir nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo visas galimybes savo iniciatyva patikslinti ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą precedentą.
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė procesinių teisės normų bei įrodymų vertinimo taisyklių bei pagrįstai vadovavosi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Atmetus apeliacinį skundą, nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme, perskaičiavimo.
33. Bylinėjimosi išlaidos atmetus apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.