Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui S. Ž. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui S. Ž. adresuoti ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2020 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (e. b. 1 t., b. l. 23). Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, t. y. galimybę priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 1 dalis).

Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, t. y. galimybę priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovo atsiliepimo į ieškinį teismas negavo. Per nustatytą 14 dienų atsiliepimų pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankamai laiko jam pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą CPK 77 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su ieškove 2019 m. liepos 30 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 4 000 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, kartu įsipareigojant sumokėti vartojimo kredito kainą, kurią sudarė 2 573 Eur palūkanos (metinė palūkanų norma – 21,59 proc.) ir 519,26 Eur tarpininkavimo mokestis (atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą 7 092,26 Eur). Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų ir nereagavus į siųstus raginimus, ieškovė 2020 m. balandžio 1 d. pranešimu informavo atsakovą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą (Sutarties nutraukimas įsigaliojo nuo 2020 m. balandžio 7 d.). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, nepateikė, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio).

Teismui atlikus įrodymų vertinimą, ieškovės reikalavimas dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 3 885,24 Eur negrąžinta kredito dalis.

Ieškovė taip pat prašė priteisti 380,38 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2020 m. balandžio 22 d. bei 21,59 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 885,24 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Teismas pastebi, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, tačiau 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija tokią praktiką pakeitė. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad reikalavimas mokėti mokėjimo palūkanas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kurį sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu.

Kasacinis teismas suformulavo naują teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, pagal naujai suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento.

Iš įmokų paskirstymo grafiko matyti, kad grąžintina palūkanų suma iki sutarties nutraukimo sudarė 357,74 Eur ((69,91 Eur + 69,20 Eur + 68,47 Eur + 67,73 Eur + 66,98 Eur) + (66,21 : 30 x 7)), todėl ji priteisina iš atsakovo. Likusioje dalyje reikalavimas dėl pelno palūkanų priteisimo netenkintinas, nes bylos duomenys pagrindžia, kad 2020 m. balandžio 1 d. pranešimu ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. balandžio 7 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo nurodytos datos nebegali būti skaičiuojamos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, ieškovės reikalavimas dėl 21,59 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2 203,11 Eur tarpininkavimo mokestį. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 7,9 proc. ir jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 519,26 Eur. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuotas sudarant vartojimo kredito sutartį. Pažymėtina, kad 519,26 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą 7 092,26 Eur sumą (4 000 Eur kredito suma + 2 573 Eur palūkanos + 519,26 Eur tarpininkavimo mokestis). Laikytina, kad sutartyje numatytoms išlaidoms, kurioms skirtas tarpininkavimo mokestis, padengti yra pakankama tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri yra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą ir kuri yra nekintama. O šio mokesčio padidinimas dėl aplinkybių, susijusių su prievolės įvykdymo termino pažeidimu – vėlavimu, ir siekiant išvengti įstatyme nustatyto netesybų dydžio ribojimo, nagrinėjamu atveju ieškovės yra paslepiamos po tarpininkavimo mokesčiu, ką patvirtinta Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.11 punktų nuostatos dėl jo apskaičiavimo būdo.

Šiuo konkrečiu atveju savo esme kintama tarpininkavimo mokesčio dalis laikytina netesybomis. Sutarties sąlyga, numatanti, kad nuolaida taikoma tik tuo atveju, jeigu prievolė vykdoma tinkamai, atlieka prievolės užtikrinimo netesybų forma funkciją (CK 6.71 straipsnis), pripažintina nesąžininga, prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančia ab initio (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-996-254/2020). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinio reikalavimo dalis dėl 2 203, 11 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo teismo vertintina kaip nepagrįsta, todėl mažintina iki 519,26 Eur.

Be to, ieškovė prašo priteisti 7,56 Eur sutartines (kompensuojamąją funkciją atliekančias) palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo – nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės, nei 381,87 Eur (((3 885,24 Eur + 357,74 Eur) x 0,05 proc.) : 100 x 180 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 7,56 Eur kompensacines palūkanas atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei aukščiau nurodytą teismų praktiką, todėl yra tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus iš dalies, nustatytina, jog ieškovės ieškinys patenkintas 74 proc., todėl iš atsakovo ieškovei atitinkamai priteistinas 108,04 Eur žyminis mokestis ir 148 Eur išlaidos už teisines paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos 5 Eur sumos, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos ir nepriteistinos. Kitų bylinėjimosi išlaidų byloje nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Priteisti iš atsakovo S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trijų tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų dvidešimt keturių centų (3 885,24 Eur) negrąžintą kredito dalį, tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus septyniasdešimt keturis centus (357,74 Eur) mokėjimo (pelno) palūkanų, penkių šimtų devyniolikos eurų dvidešimt šešių centų (519,26 Eur) tarpininkavimo mokestį, septynis eurus penkiasdešimt šešis centus (7,56 Eur) sutartinių (kompensuojamąją funkciją atliekančių) palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dviejų šimtų penkiasdešimt šešių eurų keturių centų (256,04 Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, buveinės adresas: A. Vivulskio g. 7, LT-03162 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), naudai.

Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisės po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.