Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1011-803/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-24
Bylos Nr.: e2A-1011-803/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34674-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Deivantos statyba“

Kategorijos

3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1011-803/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34674-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; (S) 2.6.18.3; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Deivantos statyba“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 13 018,86 Eur skolą, atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių ir priteisti 12 642 Eur delspinigių, o netenkinus šio prašymo dėl delspinigių priteisimo – priteisti 10 350 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. birželio 8 d. ieškovė (generalinė rangovė) ir atsakovė (subrangovė) sudarė statybos rangos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti rangos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties priedą Nr. 7, jeigu subrangovas sunaudoja daugiau medžiagų nei nurodyta išklotinėje ar kiekų žiniaraštyje (leidžiama išeiga iki 10 proc.), tai trūkstamą kiekį medžiagų perka savo iniciatyva. Atsakovė viršijo sunaudotų medžiagų kiekius, todėl atsakovė turi sumokėti ieškovei 12 594,21 Eur pagal 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą. Pagal Sutarties 7 priedo 3 punktą, jeigu subrangovas vėluoja atlikti darbus iki 2018 m. rugsėjo 20 d., tai už 3 punkte nurodytų įrenginių nuomą moka savo sąskaita. Atsakovė laiku darbų neatliko, todėl turi sumokėti ieškovei 224,65 Eur už įrangos nuomą 2019 m. balandžio mėnesį pagal 2019 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitas faktūras.

2. Atsakovė laiku neatliko darbų, todėl turi mokėti 12 642 Eur delspinigius. Pagal Sutartį darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. lapkričio 29 d., tačiau darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. balandžio 12 d. Paskutiniame šalių 2019 m. kovo 28 d. sudarytame ir pasirašytame statybų rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 8 nurodoma, kad nuo darbų pradžios iki 2019 m. kovo 31 d. iš viso atlikta 78 proc. Sutartyje nurodytų darbų. Atsakovė turėjo baigti darbus iki 2019 m. balandžio 12 d., todėl nuo šios dienos ieškovė pradėjo skaičiuoti delspinigius. Pagal Sutarties 7.3 punktą ieškovė turi teisę taikyti atsakovei delspinigius, kuriuos ieškovei apskaičiavo užsakovas. Ieškovė 2019 m. balandžio 12 d. pranešime atsakovei nurodė, kad užsakovas ieškovei taikė 180,60 Eur delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Dėl to ieškovė apskaičiavo atsakovei 12 642 Eur dydžio delspinigius. Jeigu teismas netenkintų šio reikalavimo, pagal Sutarties 7.3 punktą iš atsakovės turėtų būti priteisti 0,05 proc. dydžio delspinigiai nuo Sutarties kainos (115 000 Eur) už 180 dienų laikotarpį, tai yra 10 350 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. lapkričio 7 d., ieškovei iškelta bankroto byla. Nemokumo administratorė perėmė itin didelį ieškovės sandorių ir dokumentų kiekį (virš 700 dokumentų segtuvų). Ieškovės bankroto byloje buvo nustatyta itin daug neteisėtų sandorių ir pareikšta itin daug ieškinių. Dėl šių priežasčių ieškovės bankroto byloje nemokumo administratoriui buvo pratęstas terminas sandorių patikrinimui iki 2020 m. gruodžio 10 d. Ieškovės nemokumo administratorius buvo aktyvus, tikrindamas sudarytus sandorius, ir ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad laiku būtų patikrinti ir nustatyti ieškovės neteisėti sandoriai. Sandorių patikrinimui nemokumo administratorius užsakė ir auditą. Nemokumo administratoriaus darbą apsunkino ir dėl pandemijos Lietuvoje įvesti suvaržymai. Pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, t. y. apginti bankrutavusios įmonės sąžiningų kreditorių interesus.

Šalies argumentai

4. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, ieškovės reikalavimams dėl delspinigių priteisimo taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad pati ieškovė pažeidė Sutarties nuostatas, laiku su atsakove neatsiskaitydama už atliktus darbus, vėluodama pateikti medžiagas. Dėl to atsakovė tam tikrus darbus atlikdavo ne laiku. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kokiu būdu buvo apskaičiuotas ir nustatytas jos nurodomas didesnis, negu sutarta, medžiagų sunaudojimas. Ieškovė nepateikė įrodymų, ar tokias medžiagas ji buvo įsigijusi ir pristačiusi atsakovei. Ieškovė savo reikalavimą dėl 12 642 Eur delspinigių priteisimo grindžia 2019 m. birželio 21 d. sudarytu kompensaciniu dokumentu. Ieškinį ieškovė pareiškė tik 2020 m. gruodžio mėnesį, todėl ji praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė duomenų, už kokius neatliktus darbus yra skaičiuojami delspinigiai, kada tie darbai buvo atlikti ar neatlikti, kad būtų galima nustatyti, kada ieškovei atsirado teisė į delspinigius. Ieškovės reikalaujama delspinigių suma yra neprotingo dydžio. Sutartyje numatyti delspinigiai rangovei ir subrangovei skiriasi, todėl Sutartyje buvo įtvirtinta šalių sutartinė nelygybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB ,,Deivantos statyba“ ieškovei BUAB ,,Magirnis“ 424,65 Eur skolos, 2 277 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 701,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 115,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės BUAB ,,Magirnis“ bankroto proceso administravimui skirtų lėšų atsakovei UAB ,,Deivantos statyba“ 2 404,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad tarp bylos šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad rangos darbams reikalingas medžiagas pagal Sutartį savo sąskaita įsipareigojo tiekti ieškovė. Sutarties 7 priedo 2 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu subrangovas (atsakovė) sunaudoja daugiau medžiagų nei nurodyta išklotinėje ar kiekių žiniaraštyje (leidžiama išeiga 10 proc.), tai trūkstamą kiekį medžiagų perka savo sąskaita. Reikalavimą priteisti 12 594,21 Eur ieškovė grindė jos tuometinio statybos direktoriaus D. D. atliktais skaičiavimais ir jų pagrindu atsakovei 2019 m. birželio 21 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra. Vien šie dokumentai, atsakovei ginčijant sunaudotų medžiagų perviršį, nėra pakankami reikalavimui dėl skolos už medžiagų perviršį pagrįsti.

Šalies argumentai

7. Ieškovės statybos direktoriaus D. D. sudarytoje lentelėje nurodytas projektinis medžiagų kiekis, nupirktas medžiagų kiekis, ir skirtumas tarp jų, kurį ieškovė laiko atsakovės sunaudotą medžiagų perviršiu. Ši lentelė atsakovės atstovo nėra pasirašyta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų kada nors pripažinusi nurodytą medžiagų perviršį. Viso bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas, kuo vadovaujantis buvo nustatytas minėtoje lentelėje nurodytas projektinis medžiagų kiekis, ir atitinkamai, kaip buvo apskaičiuotas medžiagų perviršis. Ieškovės atstovai šios faktinės aplinkybės negalėjo paaiškinti. Bylos medžiagoje nėra dokumento, kuriame būtų nurodytas projektinis sunaudotinų medžiagų kiekis. Sutarties priedu Nr. 1 esančioje lokalinėje sąmatoje yra nurodyti darbų, bet ne medžiagų kiekiai, projektiniai kiekiai. Projekte taip pat nėra numatytas medžiagų projektinis kiekis, kuriuo rėmėsi lentelėje direktorius D. D..

Žemesnės instancijos teismas

8. Aplinkybė, kad ieškovė pateikė įrodymus apie įsigytas medžiagas iš tiekėjų, savaime neįrodo, jos atsakovė sunaudojo daugiau medžiagų nei numatyta Sutartyje. Minėti dokumentai patvirtina, kad ieškovė pirko tam tikras statybines medžiagas, tačiau, ieškovei nepagrindus, dėl kokio leistino medžiagų kiekio bylos šalys susitarė, nėra įmanoma nustatyti, ar buvo ir koks buvo medžiagų perviršis. Dėl to vien ieškovės statybos vadovo sudaryta lentelė, kurioje nurodytas projektinis medžiagų kiekis, nepagrindžiant ir nesant įrodymų, iš kur jis nustatytas, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė įrodė atsakovę viršijus Sutartyje numatytą medžiagų kiekį. Dėl to ieškinio reikalavimą dėl 12 594,21 Eur įsiskolinimo už medžiagų perviršį teismas atmetė, kaip neįrodytą.

9. Pagal Sutarties 7 priedo 3 punktą rangovas (ieškovė) pristato į objektą vieną biotualetą, objekto aptvėrimus, už kurių nuomą ieškovė sumoka iki 2018 m. rugsėjo 20 d. Jei atsakovė vėluoja atlikti darbus iki 2018 m. rugsėjo 20 d., tai už 3 punkte nurodytų įrenginių nuomą moka savo sąskaita. Kadangi atsakovė nebaigė darbų iki 2018 m. rugsėjo 20 d., ieškovė apskaičiavo 424,65 Eur sumą už įrangos nuomą 2019 m. balandžio mėnesį. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad šalių susitarimu darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. balandžio 12 d., tačiau byloje nėra įrodymų, kad šalys būtų susitarę ir dėl ilgesnio Sutarties 7 priedo 3 punkte nurodytos įrangos nuomos ieškovės sąskaita termino. Dėl to teismas ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės 424,65 Eur sumą už įrangos nuomą pripažino pagrįstu ir tenkino (CK 6.189 straipsnio 1 dalis; sutarties 7 priedo 3 ir 5 punktai).

10. Pagal Sutarties 7.3 punktą, jeigu atsakovė vėluoja atlikti bet kokį darbą ar darbų grupę pagal įkainotos veiklos grafike pateiktą vykdymo grafiką ir nepateikia rangovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, ieškovė gali pareikalauti delspinigių dėl vėlavimo, kurių dydis yra 0,05 proc. nuo sutarties kainos per dieną. Ieškovė turi teisę taikyti atsakovei delspinigius, kuriuos ieškovei apskaičiavo užsakovas. Delspinigiai negali būti reikalaujami, jei vėluojama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovės.

11. Teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog atsakovė vėlavo atlikti statybos rangos darbus, todėl jai kyla sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašomus priteisti iš atsakovės delspinigius už darbų vėlavimą apskaičiavo dviem alternatyviais būdais. Ieškovė prašė priteisti 12 642 Eur dydžio delspinigius, kuriuos ieškovei apskaičiavo užsakovas. Ieškovė išrašė atsakovei 2019 m. birželio 21 d. kompensacinį dokumentą. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių kad tokios delspinigių sumos užsakovas reikalavo iš ieškovės. Dėl to teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė turinti teisę reikalauti iš atsakovės tokio dydžio delspinigių.

12. Ieškovė taip pat apskaičiavo delspinigius, taikydama 0,05 proc. dydžio delspinigių normą nuo Sutarties kainos (115 000 Eur) už kiekvieną dieną už 180 uždelstų dienų, kurie sudaro 10 350 Eur. Ieškinį teismui ieškovė pateikė 2020 m. gruodžio 3 d., taigi praleidusi įstatyme nustatytą sutrumpintą 6 mėnesių terminą ieškiniui dėl netesybų pareikšti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytus argumentus, taip pat ir aplinkybę, kad byla pareikšta, siekiant apginti bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių interesus, pripažino, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių pareikšti.

13. Teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja abi delspinigių mažinimo sąlygos – skolininkas (atsakovė) yra įvykdžiusi dalį prievolės (atlikusi didesniąją dalį darbų pagal Sutartį) ir Sutarties 7.3 punkte įtvirtinti delspinigiai yra neprotingai dideli. Pagal Sutartį delspinigiai skaičiuojami nuo visos Sutarties kainos (115 000 Eur), nepriklausomai nuo to, kiek rangos darbų yra likę neatliktų. Atsakovė buvo atlikusi 78 proc. darbų, taigi didesniąją jų dalį. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė negalintis pasakyti, ar ieškovė patyrė realių nuostolių dėl atsakovės vėlavimo atlikti rangos darbus. Pati ieškovė vėlavo atsiskaityti pagal Sutartį ir pristatyti medžiagas. Dėl to teismas nusprendė, kad iš atsakovės išieškotini 10 350 Eur dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli. Delspinigiai mažinami, juos skaičiuojant proporcingai nuo neatliktų darbų vertės. Ieškovė iš viso yra atlikusi darbų už 89 700 Eur (Sutartyje numatyta visų darbų vertė, nuo kurios ieškovė skaičiuoja delspinigius, yra 115 000 Eur). Taigi atsakovės neatliktų darbų vertė sudaro 25 300 Eur. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistini delspinigiai, kurie sudaro 2 277 Eur (25 300 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų), kurie yra pakankami, atitinka teisingumo ir protingumo principus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Ieškovė BUAB „Magirnis“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Ieškovė teikia apeliacinės instancijos teismui ir prašo priimti naujus įrodymus: atsakovės 2020 m. sausio 23 d. prašymą patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje, atsakovės 2020 m. sausio 21 d. aktą dėl skolų suderinimo ir 2020 m. sausio 21 d. atspausdintą atsakovės dokumentą – „Išklotinė atsiskaitymai su partneriais“. Šie dokumentai yra parengti pačios atsakovės ir patvirtina ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Atsakovė priėmė apmokėjimui ir apskaitė savo apskaitoje dokumentus, kuriais ieškovė grindė savo reikalavimus, pareikštus nagrinėjamoje byloje: 12 594,21 Eur skolos reikalavimą už medžiagų perviršį pagal 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 12 642,00 Eur delspinigių reikalavimą pagal 2019 m. birželio 21 d. Kompensacinį dokumentą.

Atsiliepimas

14.2. Atsakovės 2020 m. sausio 21 d. akte dėl skolų suderinimo nurodyta, kad pagal 2019 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenis ieškovė atsakovei yra skolinga 19 550,00 Eur pagal 2019 m. balandžio 19 d. dokumentą DEI0000087, o atsakovės skolą ieškovei sudaro 12 594,21 Eur skola pagal 2019 m. birželio 21 d. dokumentą MAG0005023 ir 12 642,00 Eur pagal 2019 m. birželio 21 d. Dokumentą DELSP2019.06.21. Taigi atsakovė 2019 m. gruodžio 31 d. savo apskaitoje apskaitė 12 594,21 Eur (už medžiagų perviršį) ir 12 642,00 Eur (delspinigių) skolas ieškovei. Naujus įrodymus prašo priimti ieškovės nemokumo administratorius, ieškinį pateikęs, gindamas bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Dėl to ieškinys yra susijęs su viešuoju interesu.

14.3. Teismas rėmėsi aplinkybėmis, kad atsakovė neigė kada nors pripažinusi ieškovės 12 594,21 Eur reikalavimą už medžiagų perviršį, o buvę ieškovės darbuotojai (tikėtina, dėl suinteresuotumo teisingumu neturėjimo) savo parodymais nepatvirtino ieškinio pagrįstumo. Tuo tarpu pateikiami nauji įrodymai paneigia aplinkybę, kad atsakovė niekada nepripažino šio reikalavimo, nes atsakovė priėmė ieškovės pateiktus dokumentus ir įtraukė juose nurodytas sumas į savo apskaitą. Kadangi atsakovė parengė ir pateikė 2020 m. sausio 21 d. aktą po nutarties iškelti bankroto bylą ieškovei įsiteisėjimo 2019 m. lapkričio 7 d., akte nurodomas ieškovės 12 594,21 Eur reikalavimas dėl medžiagų perviršio yra galiojantis ir tenkintinas.

14.4. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinų delspinigių dydį. Atsakovė teigė, kad nebuvo pripažinusi sutartinių netesybų, kurių ieškovė reikalavo pagal 2019 m. birželio 21 d. Kompensacinį dokumentą. Tačiau pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2020 m. sausio 21 d. akte ir „Išklotinėje atsiskaitymai su partneriais“ apskaitė ieškovės 12 642,00 Eur delspinigių reikalavimą pagal 2019 m. birželio 21 d. Kompensacinį dokumentą DELSP2019.06.21. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti 12 642,00 Eur delspinigius yra galiojantis ir tenkintinas, o sutartinės netesybos neturėtų būti mažinamos.

14.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja abi delspinigių mažinimo sąlygos, nes atsakovė įvykdė dalį prievolės, Sutarties 7.3 punkte nustatyti 0,05 proc. už dieną delspinigiai yra neprotingai dideli. Teismas patį Sutartyje nustatytą 0,05 proc. delspinigių dydį nepripažino neprotingai dideliu. Tokia išvada darytina dėl to, kad teismas, mažindamas netesybų dydį, apskaičiavo 0,05 proc. netesybas nuo tos Sutarties kainos dalies, už kurią atsakovė darbų iš viso neatliko. Teismas, sumažindamas netesybas iki 2 277 Eur, atsakovės, kuri 22 proc. visų 115 000 Eur vertės darbų iš viso neatliko, civilinės atsakomybės dydį sumažino faktiškai iki 0,00011 proc. už dieną nuo Sutarties kainos (2 277 Eur / 115 000 Eur / 180 dienų = 0,00011 proc.). Sprendimu priteista 2 277 Eur netesybų suma sudaro vos 1,98 proc. nuo atsakovės neįvykdytos 115 000 Eur Sutarties vertės.

Žemesnės instancijos teismas

14.6. Teismo sprendimu nustatytas netesybų dydis prieštarauja netesybų instituto tikslams – tokios netesybos neatlieka nei sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, nei kompensacinės funkcijos. Taip pat teismo nustatytos netesybos prieštarauja ir suformuotai teismų praktikai, nes paprastai teismai, atsižvelgdami į konkrečios bylos aplinkybes, tinkamu netesybų dydžiu pripažįsta 0,02-0,1 proc. dydžio netesybas. Netesybos turi atlikti ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių.

14.7. Pagal Sutartį delspinigiai skaičiuojami nuo visos Sutarties kainos (115 000 Eur), nepriklausomai nuo to, kiek rangos darbų yra likę neatliktų. Šalių nustatytos netesybos buvo visos sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, o atsakovė kaip tik ir neįvykdė visų darbų pagal Sutartį. Dėl to teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad atsakovė įvykdė 78 proc. darbų. Atsakovė neįvykdė 22 proc. darbų statybos veikloje, kurioje ir 1 procento sutarties kainos darbų neatlikimas turi nepalyginamai didesnes neigiamas pasekmes užsakovui, nei 1 procento sutarties kainos dydis.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Deivantos statyba“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Teismas tinkamai taikė bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ir nurodė, kad būtent ieškovė privalėjo įrodyti, kad atsakovė viršijo medžiagų kiekį. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovės statybos direktoriaus D. D. atlikti skaičiavimai ir pagal juos 2019 m. birželio 21 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra nėra pakankami. Teisme bylos nagrinėjimui buvo rengtasi paruošiamųjų dokumentų būdu. Taigi ieškovė turėjo visas galimybes ir sąlygas pateikti savo poziciją, argumentus ir turimus dokumentus pirmosios instancijos teismui. Atsakovė atsiliepime, triplike ir viso bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą, kaip ieškovė apskaičiavo medžiagų perviršį, kokiais dokumentais jį grindžia, taip pat nesutiko, kad medžiagų perviršis buvo padarytas. Akivaizdu, kad ieškovė pateikė visus dokumentus, kuriuos norėjo pateikti. Ieškovė negali remtis aplinkybe, kad tik iš teismo sprendimo jai tapo aišku, kad pateiktų dokumentų neužteko faktinei aplinkybei įrodyti.

15.2. Ieškovė savo reikalavimą grindžia kartu su apeliaciniu skundu teikiamais naujais dokumentais ir juos aiškina atsietai nuo bylos duomenų. Tokiu būdu ieškovė galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir siekia procesinio pranašumo. Vien aplinkybė, kad ieškinį ar apeliacinį skundą teikia nemokumo administratorius, nesudaro pagrindo nukrypti nuo pagrindinių teisės principų ar netaikyti imperatyvių teisės normų. CPK 95 straipsnyje apibrėžtas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir numatytos tokio piktnaudžiavimo pasekmes. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad piktnaudžiavimu gali būti laikomas ir įrodymų apeliacinės instancijos teismui pateikimas. Ieškovė siekia, kad apeliacinės instancijos teismas civilinę bylą nagrinėtų iš naujo ir iš esmės, pagal naujus ieškovės argumentus. Dėl to nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priimti ieškovės dokumentus.

15.3. Įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme išimtis gali būti taikoma, jeigu šalis atitinkamais dokumentais nedisponuoja, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Ieškovė nepateikia jokių paaiškinimų, kodėl šių dokumentų nepateikė anksčiau, ir pripažįsta, kad šiais dokumentais disponavo anksčiau. Be to, faktinę aplinkybę apie medžiagų perviršį ieškovė turėtų įrodinėti, pateikdama aiškius ir konkrečius duomenis, koks medžiagų kiekis buvo numatytas projekte, koks medžiagų kiekis buvo nupirktas ir koks buvo sunaudotas. Skolų suderinimo aktas ieškovės reikalavimo nepagrindžia. Ieškovė teigia, kad suma už medžiagų perviršį siekia 12 594 Eur ir yra nurodyta sąskaitoje MAG0005023, tuo tarpu skolų suderinimo akte prie šios sąskaitos pažymėta 5 592,01 Eur suma. Be to, ieškovės anksčiau pateikti dokumentai patvirtina, kad ji buvo nesumokėjusi atsakovei 19 550 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą DEI0000087. Aktas dėl skolų suderinimo atskleidžia, kad galimai buvo ketinama atlikti įskaitymus. Tačiau tokios aplinkybės teismo nebuvo nagrinėtos, nes tai nebuvo bylos dalykas.

Šalies argumentai

15.4. Ieškovė, teigdama, kad atsakovė yra pripažinusi pareigą mokėti delspinigius, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, jog ieškovė neįrodė savo patirtų nuostolių. Delspinigiai yra sietini su kreditoriaus nuostoliais, todėl ieškovė negali būti atleista nuo pareigos įrodyti, kad faktiškai patyrė tokio pobūdžio nuostolius. Teismas pagrįstai sumažino netesybas. Pati ieškovė vėlavo vykdyti savo įsipareigojimus laiku tiekti medžiagas ir nėra visiškai atsiskaičiusi su atsakove. Dėl to ieškovė negali remtis aplinkybe, kad atsakovė nevykdė savo prievolių, nes atsakovė savo prievolių negalėjo vykdyti dėl pačios ieškovės veiksmų. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nutartų priimti ieškovės naujai pateikiamus dokumentus ir jų pagrindu vertintų naujas faktines aplinkybes, atsakovei būtų apribota teisė į gynybą ir teisė į apeliacinį procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčo objektu yra 12 594,21 Eur skolos už medžiagų perviršį faktas ir dėl to skaičiuojamų 12 642 Eur delspinigių dydis.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė pagal užsakovės DNSB „Vėjas“ užsakymą vykdė daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizacijos) projektą. Ieškovė, vykdydama nurodytą projektą, 2018 m. birželio 8 d. su atsakove sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovė (subrangovė) įsipareigojo per Sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti ir perduoti cokolio, lauko sienų šiltinimo, balkonų šiltinimo, palangių ir lauko angokraščių skardinimo darbus, nuogrindos įrengimo darbus pagal Techninį darbo projektą MG-17-05 bei ištaisyti defektus, o ieškovė (rangovė) įsipareigojo sudaryti atsakovei būtinas sąlygas darbams atlikti, Sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti atsakovei Sutarties kainą.

18. Pagal Sutarties 7.3 punktą šalys susitarė, kad, atsakovei vėluojant atlikti bet kokį darbą ar darbų grupę pagal įkainotos veiklos grafike pateiktą vykdymo grafiką ir nepateikiant rangovei pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, ieškovė gali pareikalauti delspinigių dėl vėlavimo, kurių dydis yra 0,05 proc. nuo sutarties kainos per dieną. Ieškovė turi teisę taikyti atsakovei delspinigius, kuriuos ieškovei apskaičiavo užsakovas. Delspinigiai negali būti reikalaujami, jei vėluojama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovės. Sutarties Priede Nr. 7 šalys susitarė dėl rangovės subrangovei tiekiamo medžiagų sąrašo, taip pat šio Priedo 2 punktu šalys susitarė, kad subrangovei sunaudojus daugiau medžiagų, nei nurodyta išklotinėje ar kiekių žiniaraštyje (leidžiama išeiga iki 10 proc.), subrangovė trūkstamą medžiagų kiekį pirks savo sąskaita.

19. Ieškovė 2019 m. birželio 21 d. pranešė atsakovei apie užsakovo nuo 2019 m. balandžio 12 d. pradėtus skaičiuoti 180,60 Eur per dieną delspinigius ieškovei, todėl reikalavo sumokėti 12 642 Eur delspinigius už 70 d., taip pat nurodė, kad atsakovė yra viršijusi sunaudotų medžiagų kiekius, kurių suma yra 12 594,07 Eur. Ieškovė 2019 m. birželio 21 d. parengė Kompensacinį dokumentą Nr. DELSP2019.06.21, pagal kurį atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 12 642 Eur delspinigių pagal Sutarties 7.3 punktą, ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005023, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 12 594,21 Eur už nurodytas prekes. Ieškovė 2019 m. balandžio 15 d. ir 30 d. parengė PVM sąskaitas faktūras Nr. 0004985 ir Nr. 0004987, pagal kurias atsakovė turėjo mokėti ieškovei iš viso 424,65 Eur už įrangos nuomą. Atsakovė 2019 m. liepos 9 d. raštu nesutiko su ieškovės reikalavimu.

20. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3821-275/2019 (dabar Nr. eB2-294-275/2022) ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, kreipėsi į teismą dėl 25 660,86 Eur skolos iš atsakovės pagal Sutartį priteisimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 424,65 Eur už įrangos nuomą ir 2 277 Eur delspinigių, kitą reikalavimų dalį atmetė. Apeliaciniame procese kilo ginčas dėl 12 594,21 Eur skolos už viršytas medžiagas pagal 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005023 ir 12 642 Eur delspinigių pagal 2019 m. birželio 21 d. Kompensacinį dokumentą Nr. DELSP2019.06.21.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

21. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė atsakovės 2020 m. sausio 23 d. prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą BUAB „Magirnis“ bankroto byloje bei prie jo pridėtus dokumentus, tarp kurių yra atsakovės 2020 m. sausio 21 d. aktas dėl skolų suderinimo ir atsakovės 2018-2019 m. sudaryti dokumentai – „Atsiskaitymai su partneriais“. Ieškovė nurodė, kad naujai pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė yra pripažinusi ir į savo apskaitą įtraukusi tuos ieškovės dokumentus, kuriais ji nagrinėjamoje byloje grindė savo reikalavimus dėl 12 594,21 Eur skolos už viršytą medžiagų kiekį ir 12 642 Eur delspinigių, kuriuos ieškovei buvo apskaičiavęs užsakovas, priteisimo.

22. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė neprijungti ieškovės pateiktų įrodymų, nurodydama, kad ieškovė šiuos dokumentus turėjo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pateikti dokumentai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių ir nepatvirtina ieškovės reiškiamo reikalavimo.

23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

24. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti dokumentai yra tiesiogiai susiję su šalių ginču dėl delspinigių dydžio ir atsakovės viršytu medžiagų kiekiu, nes šie dokumentai yra sudaryti pačios atsakovės, juose atsakovė yra įtraukusi į savo apskaitą ieškovės pateiktas sąskaitas, kurių pagrįstumą vėliau ginčijo nagrinėjamoje byloje, taip pat remdamasi šiais dokumentais atsakovė apskaičiavo ir grindė savo kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje.

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia ir į aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje ieškinį reiškia bankrutuojanti įmonė, kurią atstovauja nemokumo administratorius, o pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą efektyvumo principą nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį. Taigi ieškovės reikalavimo patenkinimas nagrinėjamoje byloje turės įtakos ir visų ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų tenkinimui. Dėl to ieškovės pateikti duomenys priimami ir vertinami su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl byloje nustatytinų aplinkybių

27. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi naujai pateiktais atsakovės apskaitos dokumentais ir teigdama, kad šie įrodymai paneigia sprendime padarytą išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų kada nors pripažinusi ieškovės vadovo sudarytoje lentelėje nurodytą medžiagų perviršį, taip pat paneigia atsakovės teiginį, kad ji niekada nebuvo pripažinusi ieškovės reikalaujamų 12 642 Eur sutartinių netesybų pagal Kompensacinį dokumentą.

28. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas įrodinėjimo naštos paskirstymą tarp šalių ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus, nurodė, kad, atsakovei ginčijant bei byloje nesant jokių duomenų, kad atsakovė būtų kada nors pripažinusi ieškovės nurodytą medžiagų perviršį, ieškovės pateikti skaičiavimai ir jų pagrindu sudaryta 2019 m. birželio 21 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 0005023 nėra pakankami reikalavimui dėl 12 594,21 Eur skolos pagrįsti. Taip pat teismas, vertindamas ieškovės pateiktą 2019 m. birželio 21 d. kompensacinį dokumentą, nurodė, kad ieškovei nepateikus dokumentų, patvirtinančių, jog 12 642 Eur dydžio delspinigių iš jos reikalavo užsakovė, jos reikalavimas dėl tokio dydžio delspinigių pripažintinas neįrodytu.

29. Ieškovė nagrinėjamoje byloje savo reikalavimus dėl 12 594,21 Eur skolos už medžiagų perviršį ir 12 642 Eur delspinigių įrodinėjo su atsakove sudarytos Sutarties ir jos Priedų sąlygomis, 2019 m. birželio 21 d. Kompensaciniu dokumentu Nr. DELSP2019.06.21, pagal kurį atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 12 642 Eur delspinigių pagal Sutarties 7.3 punktą, 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0005023, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 12 594,21 Eur už nurodytas prekes, ieškovės vadovo sudaryta lentele, kurioje buvo išvardintos medžiagos, nurodytas jų projektinis bei nupirktas kiekis, šių kiekių skirtumas ir kaina už projektinį kiekį viršijančias medžiagas, statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktais, PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose nurodytos ieškovės iš įvairių tiekėjų įgytos medžiagos, taip pat šalių susirašinėjimo dokumentais.

30. Kartu su apeliacinius skundu ieškovė pateikė atsakovės 2020 m. sausio 23 d. kreditorinį reikalavimą, kuriuo atsakovė prašė įtraukti ją į kreditorių sąrašą su 1 315,99 Eur dydžio reikalavimu BUAB „Magirnis“ bankroto byloje (el.b., failas 1, l. 179-188). Prašyme atsakovė nurodė, kad skola atsirado ieškovei 2019 m. balandžio 19 d. neapmokėjus už atliktus darbus pagal Statybos rangos sutartį Nr. 2-38/2018 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEI0000087. Kartu su prašymu atsakovė pateikė 2020 m. sausio 21 d. skolų suderinimo aktą, 2019 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEI0000087, 2019 m. balandžio 19 d. statybų rangos darbų priėmimo-perdavimo aktą.

31. Pačios atsakovės 2020 m. sausio 21 d. parengtas aktas dėl skolų suderinimo yra skirtas ieškovei, jame nurodyta, kad prašoma patvirtinti, jog sutinkama su nurodyta skola 2019 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenimis, nurodyta, kad ieškovės skola pagal 2019 m. balandžio 19 d. dokumentą Nr. DEI0000087 yra 19 550,00 Eur (el.b., failas 1, l. 181). Akte sudarytos lentelės langelyje „skolos padengimas“ nurodyta 5 592,01 Eur skola pagal 2019 m. birželio 21 d. dokumentą Nr. MAG0005023, kurio originali operacijos suma – 12 594,21 Eur, ir 12 642,00 Eur pagal 2019 m. birželio 21 d. dokumentą Nr. DELSP20190621, kurio originali operacijos suma – 12 642,00 Eur, langelyje „skolos likutis“ nurodyta – 1 315,99 Eur. Dokumentas yra pasirašytas atsakovės vadovo ir vyriausiojo kasininko.

32. Atsakovės 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. sudarytame dokumente „Atsiskaitymai su partneriais“ esančioje lentelėje yra įtrauktas ir ieškovės 2019 m. birželio 21 d. dokumentas Nr. MAG0005023, pagal kurį atsakovės skola – 12 594,21 Eur, ir 2019 m. birželio 21 d. dokumentas Nr. DELSP20190621, pagal kurį atsakovės skola – 12 642,00 Eur (el.b., failas 1, l. 182). Tačiau lentelės langelyje „skolų likutis“ nurodyta – 1 315,99 Eur.

33. Atsakovė atsiliepime į apeliacinė skundą nurodo, kad Skolų suderinimo aktas, kurio sudarymo kontekstas nėra aiškus ir nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, ieškovės reikalavimo nepagrindžia. Atsakovė taip pat nurodo, kad aktas dėl skolų suderinimo patvirtina, kad galimai buvo ketinama atlikti įskaitymus. Tai reikštų, kad šalių prievolės viena kitai baigėsi. Tačiau tokios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nei nagrinėtos, nei nustatinėjamos, nes tai nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas.

34. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

35. Pažymėtina, kad civilinių bylų procese yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (lot. onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-540/2009, kt.).

36. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

37. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas atsakovės 2019 m. liepos 9 d. atsakymas ieškovei, kad jos PVM sąskaita Nr. 0005023 neatitinka tikrovės, reikalinga abiejų šalių atstovų peržiūra, sutikrinant panaudotų medžiagų kiekius (sąskaitoje pateikti netikslūs skaičiai, kiekiai), delspinigių apskaičiavimas žymiai viršytas ir neatitinka tikrovės, priminė, kad ieškovė iki šiol nėra sumokėjusi 19 550 Eur už atliktus darbus pagal 2019 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEI0000087. Atsakyme nurodyta, kad visa ieškovės nesumokėta skola atsakovei sudaro 26 552,20 Eur, dėl skolų suderinimo atsakovė kreipėsi į ieškovės buhalteriją, tačiau suderinti skolas ir pasirašyti skolų suderinimo aktą atsisakyta, todėl atsakovė šiuo raštu prašė ieškovės apmokėti sąskaitą DEI0000087, atlikti skolų suderinimą, pasirašant skolų suderinimo aktą, perskaičiuoti delspinigius už laiku neatliktus darbus, peržiūrėti ir patikslinti gautų ir panaudotų medžiagų kiekį pagal faktą.

38. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi buvo patvirtinti ieškovės kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai, tarp kurių ir atsakovės 1 315,99 Eur antros eilės kreditorinis reikalavimas ieškovei. Šis reikalavimas buvo patvirtintas, remiantis atsakovės sudarytu 2020 m. sausio 21 d. aktu dėl skolų suderinimo ir 2019 m. dokumentu „Atsiskaitymai su partneriais“, į kuriuos buvo įtraukti ieškovės 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0005023 ir 2019 m. birželio 21 d. Kompensacinis dokumentas Nr. DELSP2019.06.21. Taigi tiek ieškovės su apeliaciniu skundu pateikti nauji dokumentai, tiek atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai atskleidžia naujas šalių sutartinių santykių aplinkybes apie atsakovės priimtus ieškovės dokumentus dėl skolos už medžiagų perviršį ir prašomus delspinigius ir galimai taikytą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, po kurio buvo patvirtintas ieškovės skolos atsakovei 1 315,99 Eur likutis.

39. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tas yra daroma pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., CPK 260 ir 265 straipsnius), t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą.

40. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

41. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus naujus įrodymus ir atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, būtina išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su atsakovės apskaitos dokumentų, į kuriuos buvo įtraukti ir ieškovės 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0005023 ir Kompensacinis dokumentas Nr. DELSP2019.06.21, sudarymu, šalių tarpusavio derybas dėl skolų suderinimo, siekiant nustatyti, ar atsakovė buvo pripažinusi ieškovės pareikštus reikalavimus ir taikiusi įskaitymą priešpriešiniams šalių reikalavimams. Taigi byla turi būti nagrinėjama visiškai nauju aspektu, todėl turi būti atskleistos visiškai naujos bylos aplinkybės.

42. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovė yra pateikusi PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos jos iš įvairių tiekėjų įgytos medžiagos, todėl byloje yra galimybė nustatyti realiai rangos sutarties vykdymo metu atsakovei patiektų ir sunaudotų medžiagų kiekius. Tuo tarpu siekiant nustatyti, dėl kokio medžiagų kiekio šalys susitarė, reikalinga šalių sudarytos Sutarties su priedais sąlygų ir 2017 m. daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte esančio medžiagų, gaminių ir darbų kiekių žiniaraščio MG-17-05-TDP-SAK-MŽ analizė, atsižvelgiant į CK 6.193-6.195 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo ir sutarties spragų užpildymo taisykles. Taip pat svarbu atsižvelgti į šalių tarpusavio derybas ir bendradarbiavimą sutarties vykdymo metu, viena kitai teikiamų sąskaitų sudarymo ir įtraukimo į apskaitos dokumentus aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas šių dokumentų analizės neatliko, o ieškinio reikalavimą dėl viršytų medžiagų kiekio iš esmės atmetė, vadovaudamasis buvusių ieškovės vadovo ir statybos vadovų parodymais, kurie neatskleidė tikrosios šalies valios dėl susitarto leidžiamo sunaudoti medžiagų kiekio.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurią buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 12 594,21 Eur skolos už medžiagų perviršį ir priteista tik 2 277 Eur sutartinių delspinigių, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

ieškovės BUAB „Magirnis“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės BUAB „Magirnis“ reikalavimas dėl 12 594,21 Eur skolos už medžiagų perviršį ir ieškovei BUAB „Magirnis“ ir atsakovės UAB „Deivantos statyba“ priteista 2 277 Eur sutartinių delspinigių, panaikinti ir perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėAndrius Verikas