Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje e2YT-461-1088/2021 pagal pareiškėjo A. D. D. pareiškimą dėl terminas palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. D. D. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti jam terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo K. D. mirties, priimti.

2. Nurodė, kad jo tėvas K. D. mirė (duomenys neskelbtini) d. Kauno miesto 14-tame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 35/2020. Pareiškėjas yra vienintelis palikėjo sūnus ir pirmos eilės įpėdinis. Pareiškėjo žiniomis palikėjas testamento nesudarė. Pareiškėjo motina B. K. D. su pareiškėjo tėvu išsituokė daugiau nei prieš 50 metų ir jokių artimų santykių nepalaikė. Pareiškėjas gimė ir užaugo (duomenys neskelbtini) kartu su motina. Pareiškėjas su tėvu nebendravo, santykių nepalaikė. Pareiškėjas tik atsitiktinai iš motinos pažįstamų sužinojo apie tėvo mirtį. Nei palikimo vietos notaras, nei palikėjo artimieji apie palikėjo mirties faktą pareiškėjo neinformavo. Pareiškėjas, nors ir nemokėdamas lietuvių kalbos bei neturėdamas teisinių žinių apie Lietuvoje galiojančius teisės aktus, nedelsdamas, 2020 m. birželio 12 d. elektroniniu laišku kreipėsi į palikimo vietos notarų biurą ir išreiškė valią priimti palikėjo palikimą, tačiau iš notarės daugiau nei mėnesį jokio atsakymo negavo. Vėliau paaiškėjo, jog notarė pareiškėjo elektroninio laiško neatidarė ir neskaitė, kadangi galvojo, kad šis laiškas yra virusas ir (ar) brukalas. Pareiškėjo atstovai 2020 m. rugpjūčio 11 d. susisiekė su notare ir persiuntė pareiškėjo gimimo liudijimo kopiją. Valią priimti palikimą yra išreiškę šeštos eilės įpėdiniai pagal įstatymą – palikėjo pusbrolis J. A. B. ir palikėjo pusseserė M. B..

3. Pareiškėjas terminą priimti palikimą praleido dėl šių svarbių priežasčių: pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), jis nekalba lietuviškai, ilgą laiką nepalaikė artimų santykių su palikėju ar bet kokiais kitais jo giminaičiais, Lietuvos Respublikos gyventojų registre galimai nėra jokių įrašų. Ppalikėjas, 2019 m. grįžęs gyventi į Lietuvą, galimai savo giminaičių neinformavo, jog turi sūnų, todėl iki pareiškėjo kreipimosi į notarę palikėjo artimieji, galimai net nežinojo apie jo egzistavimą ir todėl neinformavo apie tėvo mirtį. Pareiškėjas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo tinkamai įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių, t. y. įstatymo nustatytais terminais palikimo vietos notarui išreikšti valią palikimui priimti. Terminas praleistas nežymiai, paveldimo turto apyrašas nėra sudarytas, paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti, todėl termino atnaujinimu nebus pažeistos jokių trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai.

4. Suinteresuotas asmuo J. A. B. prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti.

5. Nurodė, kad pareiškėjas akivaizdžiai praleido terminą palikimui priimti. Pats pareiškėjas pareiškime pripažįsta, jog iš motinos pažįstamų sužinojo apie palikėjo mirties faktą, tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę sužinoti apie tėvo mirtį ir kreiptis dėl palikimo priėmimo laiku. Be to, pusbrolis K. D. niekada savo giminaičiams neminėjo, kad turi sūnų, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis kartu su giminaičiais siekia priimti palikimą, nes nori įgyvendinti K. D. prieš mirtį išsakytus prašymus.

6. Suinteresuotas asmuo M. B. nurodė, kad jai nebuvo žinoma, kad K. D. turėjo sūnų, todėl sutinka su pareiškėjo nurodytais argumentais ir neprieštarauja jo prašymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškimą tenkino – atnaujino A. D. D. įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po tėvo K. D. mirties (duomenys neskelbtini) d., bei priteisė iš J. A. B. ur bylinėjimosi išlaidas A. D. D. ir valstybei.

8. Teismas byloje nustatė, kad po K. D. mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjas nurodė, kad, sužinojęs apie tėvo mirtį, iš karto 2020 m. birželio 12 d. elektroniniu paštu dėl palikimo priėmimo kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Detalesnių mirties fakto sužinojimo aplinkybių (kada konkrečiai ir iš kokio konkretaus asmens pareiškėjo motinai tapo žinomas palikėjo mirties faktas; kokią konkrečiai dieną pareiškėjui buvo telefonu pranešta) teismo posėdyje pareiškėjo atstovai negalėjo nurodyti, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių tiek pareiškime, tiek pareiškėjo atstovų teismo posėdyje žodžiu nurodytas mirties fakto sužinojimo aplinkybes. Iš byloje esančių įrodymų – byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų žodinių paaiškinimų, elektroninių laiškų turinio, visumos darytina išvada, kad pareiškėjas apie tėvo mirties faktą sužinojo ne anksčiau, kaip praėjus keturiems mėnesiams po tėvo mirties.

9. Sutiktina su suinteresuoto asmens J. A. B. argumentais, jog gyvenimas užsienyje ir kalbos nemokėjimas nelaikoma objektyviomis priežastimis, trukdančios priimti palikimą. Teisinio išsilavinimo neturėjimas taip pat nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui.

10. Byloje nėra duomenų, paneigiančių aplinkybes, kad pareiškėjas su tėvu K. D., daugiau kaip prieš 50 metų išsiskyrusiu su pareiškėjo motina B. K. S., artimų santykių nepalaikė. Pareiškėjas nurodė, kad su tėvu nebendravo, santykių nepalaikė daugiau, kaip 20 metų. Šios aplinkybės byloje nebuvo ginčijamos ir nėra paneigtos. Priešingai, tiek suinteresuoti asmenys, tiek teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, jog palikėjas buvo sudaręs ne vieną santuoką, kad iš pirmos santuokos turi sūnų, nebuvo žinoma, palikėjas apie tai nepasakojo, suinteresuoti asmenys ir jų giminaičiai tai sužinojo tik po palikėjo mirties, o su pareiškėju pirmą kartą buvo susisiekta ir bendrauta tik 2020 metų rugpjūčio mėnesį. Atsiliepime suinteresuotas asmuo J. A. B. teigė, kad pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti apie tėvo mirtį, tačiau nepateikė jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų bei tokių įrodymų išreikalauti neprašė.

11. Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-395-254/2020 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtingos, todėl remtis 2020 m. kovo 10 d. nutartimi nėra pagrindo.

12. Paveldėjimo teisės liudijimas į turtą, likusį po palikėjo K. D. mirties, palikimą priėmusiems įpėdiniams nėra išduotas. Suinteresuoto asmens J. A. B. nesutikimo su pareiškimu argumentai, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas sunkiai verčiasi ir jam reikalinga finansinė pagalba, kad pareiškėjas neaplankė tėvo kapo, todėl dėl to ir dėl giminaičiams palikėjo pavestų atlikti užduočių, J. A. B. teisėtas interesas paveldėti palikėjo turtą yra didesnis, nepaneigia pareiškėjo, kaip pirmos eilės įstatyminio įpėdinio, teisės į palikimą. Byloje nustatyta, kad palikėjo laidotuvėmis, paminklo pastatymu rūpinosi ir kapo priežiūra rūpinasi D. M.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių J. A. B. ar jo giminaičių patirtas kokias nors realias išlaidas, vykdant palikėjo užduotis. Teismas suinteresuoto asmens nurodytų argumentų ir nustatytų bylos aplinkybių nevertino, kaip galinčių sukelti sunkias pasekmes palikimą priėmusiems įpėdiniams pareiškėjui termino palikimui priimti atnaujinimo atveju.

13. Byloje nesant duomenų, paneigiančių aplinkybes, kad pareiškėjas su palikėju nepalaikė jokių ryšių daugiau kaip 20 metų, niekada nepalaikė jokių ryšių su palikėjo giminaičiais, bei patvirtinančių, kad pareiškėjui apie palikimą buvo žinoma anksčiau, nei nurodoma pareiškime, teismas sprendė, jog ne dėl nesąžiningo ar nepateisinamai pasyvaus pareiškėjo elgesio, o būtent dėl taip susiklosčiusių individualių šeimyninių aplinkybių, nulėmusių termino priimti palikimą praleidimo priežastis, pareiškėjui buvo suvaržyta galimybė laiku išreikšti valią priimti palikimą, todėl jos pripažintinos svarbiomis ir terminas palikimui priimti atnaujintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo J. A. B. prašė Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, netinkamai aiškino ir taikė CK 5.57 straipsnį, netinkamai ištyrė ir vertino įrodymus. Teismo motyvai prieštarauja vieni kitiems, nes teismas tenkino pareiškimą, nors pripažino, kad gyvenimas užsienyje ir kalbos nemokėjimas nelaikytini objektyviomis priežastimis, trukdančiomis priimti palikimą. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų apie mirties sužinojimo faktą, o teismas šio fakto nenustatinėjo, rėmėsi vien pareiškėjo atstovų teismo posėdyje pateiktu paaiškinimu apie telefono skambutį. Dėl to teismas pažeidė CPK 443 straipsnio reikalavimus ypatingos teisenos bylose būti aktyviu ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pareiškėjas buvo aktyvus (duomenys neskelbtini) lietuvių bendruomenės narys, neabejotinai žinojo viską apie K. D. gyvenimą, sveikatą. Apie K. D. mirtį buvo išsiuntinėti elektroniniai laiškai pagal rastus elektroninio pašto adresus. Jie pateikiami su atskiruoju skundu. Šie laiškai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, kadangi pareiškėjas sužinojimo apie mirtį faktą įrodinėjo tik savo paaiškinimais, dėl ko teismas šią faktinę aplinkybę turėjo laikyti neįrodyta. Šie elektroniniai laiškai gauti iš palikėjo draugo A. S. atsitiktinio pokalbio, įvykusio jau po bylos išnagrinėjimo, metu, todėl nebuvo pateikti anksčiau. Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjas su tėvu visiškai nebendravo, nesirūpino juo, nors žinojo, jog toks žmogus egzistuoja, yra su juo bendravęs. Pareiškėjas turėjo tėvo elektroninio pašto adresą, telefono numerį, „Skype“ adresą, kadangi šie niekada nesikeitė. J. A. B. ir jo šeimos nariai padėjo palikėjui, juo rūpinosi, slaugė. Pareiškėjo elgesys, požiūris į tėvą, pastarojo valia, aiškiai parodo, jog pareiškimo tenkinimas neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Teismas nepagrįstai nesirėmė 2020 m. kovo 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S- 395-254/2020, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje yra išaiškinta, kaip turi būti taikomas teismo precedentas. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-395-254/2020 savo faktinėmis aplinkybes turi esminių panašumų į nagrinėjamą bylą, nors faktinės aplinkybės ir nėra tapačios.

14.2. Teismas darė nepagrįstą išvadą, kad, pareiškėjui atnaujinus terminą, kitų įpėdinių teisėti interesai nebus pažeisti. Pareiškėjui atnaujinus terminą palikimui priimti yra paneigta palikėjo valia ir didesnis palikimą laiku priėmusių įpėdinių interesas į palikimą bei palikėjo valios įgyvendinimą. Teismas, iš esmės tik dėl to, jog paveldėjimo teisės liudijimas į turtą, likusį po palikėjo mirties, palikimą priėmusiems įpėdiniams dar nėra išduotas, nutarė, kad termino priimti palikimą atnaujinimas nesukels jiems jokių pasekmių. J. A. B. pateikė pareiškimą notarei dėl palikimo priėmimo, tačiau jis palikimą priėmė ir faktiškai turtą valdydamas. Po palikėjo mirties J. A. B. ir jo anūkas rūpinosi butu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina byloje pateikti įrodymai apie mokėtas komunalinių paslaugų ir kt. sąskaitas. J. A. B. ir jo šeima pradėjo tvarkyti palikėjo bute buvusius dokumentus, kadangi buvo įsitikinę, jog J. A. B. paveldėjo turtą. Termino priimti palikimą pareiškėjui atnaujinimas sukeltų neigiamas pasekmes, kadangi gali kilti naujų ginčų su pareiškėju dėl išlaidų kompensavimo. J. A. B. šeima po palikėjo mirties turėjo iš jo palikimo pasirūpinti jo žmonos palaikų perkėlimu į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini), jo tėvų palaikų perkėlimu į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini), jo žmonos parašytos knygos išleidimu. Teismas visiškai neanalizavo ir neatsižvelgė į palikėjo valią, kad palikėjas ne kartą minėjo, jog įpėdiniais laiko J. A. B. su šeima, kadangi jie tęs jo darbus iš palikimo. Kita šeštos eiles įpėdinė M. B. netrukdys tęsti patikėjo darbų iš jo palikimo. Be to, palikimas pagerintų jos turtinę padėtį. Dėl to J. A. B. ir M. B. teisėtas interesas paveldėti palikėjo turtą yra didesnis. Teismas priėmė iš esmės formalų procesinį sprendimą vien dėl to, jog pareiškėjas yra palikėjo sūnus, tačiau netinkamai vertino įrodymų visumą bei kitų įpėdinių teisėtus interesus, palikėjo valią. Teismas netinkamai ištyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus.

15. Apeliantas su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2020 sausio 29 d. ir vasario 1 d. elektroninių laiškų kopijas.

16. Pareiškėjas A. D. D., atstovaujamas advokato Liudgardo Maculevičiaus, atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:

16.1. Teismas pagrįstai darė išvadą, kad apie tėvo mirties faktą pareiškėjas sužinojo ne anksčiau, kaip praėjus keturiems mėnesiams po tėvo mirties. Ši išvada, grįsta visapusišku įrodymų ir liudytojų parodymų vertinimu. Palikėjas nuo savo giminaičių Lietuvoje nuslėpė faktą, jog turi sūnų iš savo pirmosios santuokos. Šios individualiai susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad pareiškėjas objektyviai nebuvo ir negalėjo būti laiku informuotas apie tėvo mirtį. Teismui atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeistos jokių trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai. Tikslus pareiškėjo sužinojimo apie tėvo mirtį momentas neturi esminės įtakos, vertinant, ar terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, net jei objektyviai tai būtų įmanoma nustatyti. Apeliantas nepagrįstai remiasi Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-395-254/2020, kurią prašo laikyti precedentu. Minėtoje byloje faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi: šioje byloje suinteresuoti asmenys žinojo, jog egzistuoja pirmos eilės įpėdinė, pareiškėja buvo informuota apie tėvo mirtį apie savaitę po laidotuvių, tačiau į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi tik po daugiau nei pusantrų metų, kai pareiškėja sužinojo apie palikimo sudėtį. Be to, šioje byloje suinteresuoti asmenys jau buvo priėmę palikimą. Tarp apelianto papildomai pateiktų elektroninių laiškų adresatų nėra minimi nei pareiškėjo, nei jo motinos vardai, todėl šie įrodymai nepatvirtina ir nepaneigia jokių bylai reikšmingų aplinkybių. Tai, kad teismas nepripažino gyvenimo užsienyje, lietuvių kalbos nemokėjimo, nebendravimo su palikėju svarbiomis priežastimis, kurios objektyviai sutrukdė pareiškėjui kreiptis įstatymo nustatytais terminais, savaime nereiškia, jog nebuvo kitų svarbių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas negalėjo laiku kreiptis į palikimo vietos notarą. Teismas pagrįstai vertino, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių aplinkybes, kad pareiškėjas su tėvu artimų santykių nepalaikė. Apeliantas nepateikė jokių jo argumentus, kad pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti apie tėvo mirtį, pagrindžiančių įrodymų bei tokių įrodymų neprašė išreikalauti. Teismas tinkamai vertino bylos įrodymus.

16.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeistos jokių trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai. Kitų asmenų interesai, jų teisėti lūkesčiai būtų pažeisti tik tuo atveju, jei palikimas būtų priimtas, o pareiškėjas po ilgo laiko tarpo būtų kreipęsis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Šiuo atveju, be pareiškėjo, valią priimti palikimą yra pareiškę tik du šeštos eilės įpėdiniai, paveldimo turto apyrašas nėra sudarytas, o įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti. Joks turtas trečiųjų asmenų nėra perimtas nuosavybėn kaip palikimas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad suinteresuotas asmuo palikimą priėmė ir, jį faktiškai valdydamas. Palikimo priėmimas, pradėjus valdyti paveldimą turtą, negalimas, jeigu yra pirmesnės eilės įpėdinis pagal įstatymą. Be to, byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog J. A. B. kreipėsi į palikimo vietos notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. J. A. B. ar jo giminaičiai neįrodė, jog jie patyrė kokias nors realias išlaidas, vykdant palikėjo užduotis. Teismas suinteresuoto asmens nurodytų argumentų ir nustatytų bylos aplinkybių pagrįstai nevertino galinčiomis sukelti sunkias pasekmes. Todėl visiškai nesutiktina su suinteresuoto asmens teiginiu, jog teismas visiškai neanalizavo ir neatsižvelgė į palikėjo valią. Palikėjo sąlyginai trumpas gyvenimas Lietuvoje negalėjo suinteresuotam asmeniui sukelti tokių teisinių lūkesčių, kad atnaujinus terminą palikimui priimti, būtų nustatytas esminis jo interesų pažeidimas.

17. Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs, kad su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai – elektroniniai laiškai yra susiję su sprendžiamu klausimu, kiti byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę su jais susipažinti, jų vėlesnis pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, siekdamas visapusiškai ir teisingai įvertinti byloje susiklosčiusią situaciją, naujai pateiktus įrodymus priima ir vertina kartu su kita bylos medžiaga (CPK 180 str., 314 str.).

Dėl ginčo esmės

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje darė išvadą, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimą tenkino ir terminą atnaujino. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.57 straipsnį, netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į teismų praktiką ginčo klausimu bei į kitų įpėdinių interesus. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo teiginiais dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo.

23. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, tai yra, įpėdinis išreiškia savo valią ir atlieka tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

24. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, todėl tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.

25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas, kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

26. Byloje nustatyta, kad K. D. ir B. K. S. susituokė (duomenys neskelbtini) d. Pareiškėjas A. D. D. yra K. D. sūnus. K. D. mirė (duomenys neskelbtini) d. Pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi 2020 m. birželio 12 d. elektroniniu laišku. Kauno miesto 14-ajme notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 35/2020. Notarė Dangira Martinonytė Mieželienė 2020 m. rugsėjo 10 d. rašte nurodė, kad palikimui pagal įstatymą priimti pareiškimus pateikė palikėjo šeštos eilės įpėdiniai, paveldimo turto apyrašas nesudarytas. Paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti.

27. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi, praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Pareiškėjas nurodė bei iš jo elektroninio laiško notarei matyti, kad, iš motinos sužinojęs apie tėvo mirtį, pareiškėjas valią priimti palikimą notarei pareiškė 2020 m. birželio 12 d. elektroniniu laišku. Palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.), todėl terminą palikimui priimti pareiškėjas praleido nežymiai – praėjo kiek daugiau, nei 4 mėnesiai, po palikėjo mirties. Šiuo atveju, sprendžiant, ar pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, tiksliai nustatyti sužinojimo apie palikėjo mirtį momentą, nėra reikšminga.

28. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus, pagrįstai nurodė, kad gyvenimas užsienyje, kalbos nemokėjimas ar teisinio išsilavinimo neturėjimas savaime nelaikomos objektyviomis priežastimis, trukdančiomis priimti palikimą, tačiau, kaip matyti, termino atnaujinimo pagrindą nagrinėjimu atveju lėmė susiklosčiusių reikšmingų aplinkybių visuma.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas apie tėvo mirties faktą sužinojo ne anksčiau, kaip praėjus keturiems mėnesiams po tėvo mirties. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių pareiškime ir pareiškėjo atstovų teismo posėdyje nurodytas mirties fakto sužinojimo aplinkybes. Apeliantas, teigdamas, kad pareiškėjas apie tėvo mirtį galėjo sužinoti anksčiau, tai patvirtinančių objektyvių įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė (CPK 178 str.). Jo apeliacinės instancijos teismui pateikti elektroniniai laiškai šių aplinkybių nepatvirtina, tarp juose nurodytų adresatų nei pareiškėjo, nei jo motinos vardai nėra nurodyti, juose jokių reikšmingų aplinkybių nenurodyta. Byloje liko nepaneigtos aplinkybės, jog pareiškėjo motinos B. K. S. ir palikėjo santuoka iširo prieš daugiau nei 50 metų, artimi santykiai nebuvo palaikomi iš abiejų pusių, pareiškėjas su tėvu nebendravo, santykių nepalaikė daugiau kaip 20 metų. Tiek pats apeliantas atsiliepime į pareiškimą pripažino, tiek liudytojai D. M., M. J. M., V. J. B. nurodė, kad jiems nei apie pirmąją santuoką, nei apie pareiškėją iki K. D. mirties nebuvo žinoma, palikėjas nuo savo giminaičių Lietuvoje šiuos faktus nuslėpė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad šios individualiai susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad pareiškėjas objektyviai nebuvo ir negalėjo būti laiku informuotas apie tėvo mirtį, pareiškėjui buvo suvaržyta galimybė laiku išreikšti valią priimti tėvo palikimą. Iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl nesąžiningo ar nepateisinamai pasyvaus savo elgesio, kaip kad teigia apeliantas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažino svarbiomis.

30. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008 m. sausio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008).Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).

32. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas byloje kilusį ginčą, neturėjo pagrindo vadovautis Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-395-254/2020, kadangi minėtos civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės yra skirtingos.

33. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas, ieškoti pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisingo teisėtų interesų balanso, kuris nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

34. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad pareiškėjui atnaujinus palikimo priėmimo terminą nukentėtų kitų asmenų interesai, kad pareiškėjo interesai į palikimo priėmimą yra žymiai mažesni nei šeštosios eilės įpėdinių. Atkreiptinas dėmesys, jog suinteresuotas asmuo M. B., kaip viena iš šeštosios eilės įpėdinių, pareiškimo tenkinimui neprieštaravo.

35. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Pagal 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.

36. Nagrinėjamu atveju paveldimo turto apyrašas nesudarytas, paveldėjimo teisės liudijimai į turtą, likusį po palikėjo K. D. mirties, nėra išduoti. Nustatyta, kad palikėjo laidotuvėmis, paminklu, kapo priežiūra rūpinosi D. M.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių J. A. B. patirtas realias išlaidas, vykdant palikėjo užduotis ar prižiūrint jo turtą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, suinteresuoto asmens J. A. B. nurodyti argumentai, jog nėra duomenų, kad pareiškėjui reikalinga finansinė pagalba, kad pareiškėjas neaplankė tėvo kapo, dėl giminaičiams palikėjo pavestų atlikti užduočių nepaneigia pareiškėjo, kaip pirmos eilės įstatyminio įpėdinio, teisės į palikimą, ir pagrįstai sprendė, kad suinteresuoto asmens J. A. B. pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės neįrodo, jog tenkinus pareiškimą bus pažeistas teisėtų interesų balansas.

37. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

38. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimo termino atnaujinimą, teismų praktiką ginčo klausimu, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 str. 6 d.). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, o apeliantas su tokiu prašymu nesutiko, todėl laikytina, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas.

41. Atskirojo skundo netenkinus, iš apelianto pareiškėjo naudai priteistinos 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pareiškėjas pateikė šių išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus.

42. Pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R- 85) (2015 m. kovo 19 d. redakcija), 8.12 punkte nustatytą maksimalų dydį (CPK 93 str. 1 d., 98 str.), todėl mažintinos ir iš apelianto priteistinos 581,92 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

43. Be to, iš apelianto priteistinos 6,10 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens J. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui A. D. D., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., 581,92 (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 92 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš suinteresuoto asmens J. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,10 Eur (šešis eurus 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.