Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo A. D. D. atstovams advokatui Liudgardui Maculevičiui, advokato padėjėjui Augustinui Petkevičiui, suinteresuoto asmens J. A. B. atstovui advokatui Martynui Antanaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. D. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys M. B., J. A. B., notarė Dangira Martinonytė Mieželienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas terminą priimti palikimą praleido dėl šių svarbių priežasčių: pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nekalba lietuviškai, ilgą laiką nepalaikė artimų santykių su palikėju ar bet kokiais kitais jo giminaičiais. Pareiškėjas gimė ir užaugo (duomenys neskelbtini), todėl apie giminystės ryšius tarp pareiškėjo ir palikėjo galimai nėra jokių įrašų Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Pareiškėjo žiniomis, palikėjas, 2019 m. grįžęs gyventi į Lietuvą ir palaikydamas santykius su savo giminaičiais, galimai šių neinformavo, jog turi sūnų iš ankstesnės santuokos. Todėl, iki pareiškėjo kreipimosi į notarę šių metų birželio mėnesio, palikėjo artimieji, įskaitant įpėdinius, kurie išreiškė valią priimti palikimą, galimai net nežinojo apie pareiškėjo egzistavimą. Dėl individualių gyvenimo aplinkybių pareiškėjas nebuvo ir negalėjo būti informuotas apie tėvo mirties faktą. Šios priežastys lėmė, kad pareiškėjas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių, t. y. įstatymo nustatytais terminais kreiptis į palikimo vietos notarą ir išreikšti valią palikimui priimti. Terminas praleistas nežymiai, paveldimo turto apyrašas nėra sudarytas, paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti, todėl termino atnaujinimu nebus pažeistos jokių trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai.

J. A. B. taip pat nurodė, kad K. D. yra jos pusbrolis. K. D. gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kartu su tėvais išvyko į (duomenys neskelbtini). Karo ir pokario metais J. A. B. tėvai su pusbrolio tėvais susirašinėjo laiškais. Maždaug nuo 1960 m. J. A. B. pradėjo susirašinėti ir bendrauti su K. D. Nors ir daug bendravo, bet apie savo asmeninį gyvenimą K. D. nepasakojo. Pirmas susitikimas su pusbroliu įvyko 1979 m. vasarą. Iš K. D., jo sutuoktinės I. ir jo motinos pasakotų prisiminimų buvo galima suprasti, kad K. ir I. santuoka buvo pirma ir vienintelė. Jokių užuominų ir minčių, kad K. D. būtų turėjęs kitą šeimą ar sutuoktinę nebuvo, apie kitą šeimą nebuvo kalbėta ir vėliau, t. y. 1992 metų vasarą K. su I. vėl aplankius J. A. B.. Pusbrolis kartu su sutuoktine I. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau ryšiai nenutrūko, vyko bendravimas laiškais, vėliau elektroniniais laiškais, pokalbiais per „Skype“ arba telefonu. (duomenys neskelbtini) mirė sutuoktinė I. 2019 m. pusbrolis grįžo į Lietuvą, nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Įsikurti padėjo seni jo pažįstami žmonės, J. A. B. su sutuoktine jį lankė, guodė, supažindino su savo vaikais ir anūkais, kurie pagal galimybes padėjo įsikurti. Pusbrolio sveikata vis blogėjo, todėl jam buvo reikalinga pagalba. Vaikaitis V. J. B. vežiodavo pusbrolį į Kauno klinikas, Šilainių kliniką, Kulautuvos sanatoriją, padėjo jam kitais reikalais. Pusbrolis niekada savo giminaičiams neminėjo, kad turi sūnų, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). J. A. B. ir jo giminaičiai apie pareiškėją sužinojo 2020 m. rugpjūčio viduryje. Pradėjo ieškoti informacijos, dokumentų apie galimą palikėjo sūnų, apklausinėjo senus palikėjo pažįstamus. Buto (duomenys neskelbtini), rūsyje buvo rasta dėžė su užrašu ,,sunaikinti“, kurioje buvo dokumentai (laiškai ir kt.) ir kurių paaiškėjo, jog pareiškėjas yra pusbrolio sūnus, pusbrolis teikė sūnui išlaikymą, nors ir norėjo ginčyti tėvystę, vertino tokio teisminio proceso perspektyvas. Vis dėlto pusbrolis sūnaus neieškojo ir niekam nesakė, kad pareiškėjas egzistuoja.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas prašė pareiškimą atmesti, akcentavo prašymą atsižvelgti į teismų praktiką analogiškose bylose.

Suinteresuotas asmuo notarė Dangira Martinonytė Mieželienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2020 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Liudytoja D. M. (suinteresuoto asmens J. A. B. dukra), teismo posėdyje paaiškino, kad apie pareiškėją sužinojo 2020 m. rugpjūtį (9 ar 10 dieną). Ši žinia buvo staigmena, nustebimas; su pareiškėju susiekusi, savaitę laiko vyko susirašinėjimas. Liudytoja pasirūpino K. D. laidotuvių organizavimu, kapo sutvarkymu ir priežiūra, savo lėšomis pastatė paminklą. Palikėjas ranka surašė juodraštinį variantą, kurį liudytoja radusi prie jo kompiuterio, kuriame nurodytos reikalingos pinigų sumos jo pavedimų įgyvendinimui. Palikėjas V.J. B. pavedęs pasirūpinti palaikų pargabenimu į Lietuvą, M. J. M. pavesta pasirūpinti knygos išleidimu, o visą kita (įskaitant ir pinigų paaukojimą Liuteronų bažnyčiai) pavesta J. A. B.. Apie kitą palikėjo santuoką niekada nebuvo žinoma. Liudytojai palikėjo pasiteiravus apie testamentą, jai buvo atsakyta, kad viskuo jau yra pasirūpinta.

Liudytojas M. J. M. (suinteresuoto asmens J. A. B. vaikaitis) teismo posėdyje paaiškino, kad su K. D. susipažino 2014 metais (duomenys neskelbtini). Apie pareiškėją nieko nežinojo. K. D. būdamas ligoninėje žodžiu paminėjo, jog norėtų, kad liudytojas pasirūpintų palikėjo biblioteka, užsiimtų knygos išleidimu, kad paaukotų lėšas labdaros organizacijai (duomenys neskelbtini). Dėl knygos leidybos liudytojas bendravęs su leidykla (duomenys neskelbtini).

Liudytojas V. J. B. (suinteresuoto asmens J. A. B. vaikaitis) teismo posėdyje paaiškino, kad apie pareiškėją sužinojęs tik 2020 m. vasarą. Su K. D. bendravęs labai daug, kadangi jis padėjęs K. D. įsikurti, pirkęs jam maistą, vežiojęs į ligonines, sanatoriją. K. D. nekalbėjo apie palikimą, bet jis norėjo, kad iš jo turto būtų atliktos tam tikros užduotys. Liudytojas buvo paskirtas atstovu parvežant palaikus į Lietuvą. Testamentą rašyti ruošėsi, bet neįvertino sveikatos būklės ir nespėjo.

Liudytojas S. S. (palikėjo K. D. kaimynas) teismo posėdyje paaiškino, kad su K. D. susipažino, kai buvo paprašytas jo bute įrengti lentynas knygoms. K. D. sakęs, jog ruošia palikimą J. A. B. šeimai. Su J.A. B. susipažino per K. D. laidotuves.

Liudytoja E. S. (palikėjo K. D. kaimynė) teismo posėdyje paaiškino, kad J. A. B. nepažįsta. Liudytoja ir jos sutuoktinis S. S. atliko K. D. bute remonto darbus – dėjo grindų laminatą, įstatė duris, tinkavo, kabino lentynas. K. D. pasakojęs apie sutuoktinę I., apie jos palaikų pervežimą, knygos išleidimą, apie kitą šeimą nieko nepasakojęs. Sakęs, kad reikia baigti ruošti testamentą pusbrolio šeimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad K. D. ir B. K. S. susituokė (duomenys neskelbtini); pareiškėjas A. D. D. yra K. D. sūnus. K. D. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi 2020 m. birželio 12 d. elektroniniu laišku, t. y. praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Kauno miesto 14-ajme notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 35/2020 mirus K. D.. Palikimą priėmė suinteresuoti asmenys – palikėjo šeštos eilės įpėdiniai. Paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, nes tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą. Taigi, nuo 2020 m. sausio 29 d. pareiškėjui atsirado teisė priimti mirusiojo K. D. palikimą CK 5.50 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdiniai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad po K. D. mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdyje jo atstovai paaiškino, kad pareiškėjas apie tėvo mirtį sužinojo iš savo motinos, kuri jam paskambino ir tai pranešė, pareiškėjo motina apie šį faktą atsitiktinai sužinojusi iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad sužinojęs apie tėvo mirtį, iš karto 2020 m. birželio 12 d. elektroniniu paštu dėl palikimo priėmimo kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Detalesnių mirties fakto sužinojimo aplinkybių (kada konkrečiai ir iš kokio konkretaus asmens pareiškėjo motinai tapo žinomas palikėjo mirties faktas; kokią konkrečiai dieną pareiškėjui buvo telefonu pranešta) teismo posėdyje pareiškėjo atstovai negalėjo nurodyti. Tačiau byloje jokių kitų ir paneigiančių tiek pareiškime, tiek pareiškėjo atstovų teismo posėdyje žodžiu nurodytas mirties fakto sužinojimo aplinkybes įrodymų nėra. Todėl iš byloje esančių įrodymų – byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų žodinių paaiškinimų, elektroninių laiškų turinio, visumos daroma išvada, kad pareiškėjas apie tėvo mirties faktą sužinojo ne anksčiau kaip praėjus keturiems mėnesiams po tėvo mirties (CPK 177, 183, 185, 186 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

Pareiškėjas termino praleidimo priežastimis nurodo aplinkybes, kurias prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis – pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nekalba lietuviškai, ilgą laiką visiškai nepalaikė santykių su palikėju ar bet kokiais kitais jo giminaičiais dėl ko pareiškėjui nebuvo žinoma apie tėvo mirtį.

Vertinant pareiškėjo nurodomas termino praleidimo priežastis objektyvumo aspektu, sutiktina su suinteresuoto asmens J. A. B. argumentais, jog gyvenimas užsienyje ir kalbos nemokėjimas netraktuojama kaip objektyvios priežastys, trukdančios priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727). Teisinio išsilavinimo neturėjimas taip pat nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Byloje nėra duomenų, paneigiančių aplinkybes, kad pareiškėjas su tėvu K. D., daugiau kaip prieš 50 metų išsiskyrusiu su pareiškėjo motina B. K. S., artimų santykių nepalaikė. Pareiškėjas nurodo, kad su tėvu nebendravo, santykių nepalaikė daugiau kaip 20 metų. Šios aplinkybės byloje nebuvo ginčijamos ir nėra paneigtos, priešingai, tiek suinteresuoti asmenys, tiek teismo posėdyje apklausti visi liudytojai patvirtino, jog apie tai, kad palikėjas apskritai buvo sudaręs ne vieną santuoką ir iš pirmos santuokos turi sūnų, nebuvo žinoma, kad palikėjas taip pat nieko nepasakojo nei apie pirmąją santuoką, nei apie sūnų, apie tai suinteresuoti asmenys ir jų giminaičiai sužinojo tik po palikėjo mirties, su pareiškėju pirmą kartą buvo susisiekta ir bendrauta tik 2020 metų rugpjūčio mėnesį. Atsiliepime suinteresuotas asmuo J. A. B. teigė, kad pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti apie tėvo mirtį, tačiau pats nepateikė jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų bei tokių įrodymų išreikalauti neprašė (CPK 178 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo J. A. B. prašė atsižvelgti į Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir pareiškimo netenkinti. Nurodomoje byloje nustatyta, kad pareiškėja apie tėvo mirtį sužinojo apie savaitę po jo laidotuvių, tačiau dėl palikimo priėmimo nesikreipė laiku dėl to, jog manė, kad palikėjo vardu nėra jokio turto. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste neturi pagrindo remtis nurodoma Kauno apygardos teismo nutartimi, kadangi bylų faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtingos.

Paveldėjimo teisės liudijimas į turtą, likusį po palikėjo K. D. mirties, palikimą priėmusiems įpėdiniams nėra išduotas. Suinteresuoto asmens J. A. B. nesutikimo su pareiškimu argumentai, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas sunkiai verčiasi ir jam reikalinga finansinė pagalba, kad pareiškėjas neaplankė tėvo kapo, todėl dėl to ir dėl giminaičiams palikėjo pavestų atlikti užduočių, J. A. B. teisėtas interesas paveldėti palikėjo turtą yra didesnis, nepaneigia pareiškėjo, kaip pirmos eilės įstatyminio įpėdinio, teisės į palikimą. Byloje nustatyta, kad palikėjo laidotuvėmis, paminklo pastatymu rūpinosi ir kapo priežiūra rūpinasi D. M.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių J. A. B. ar jo giminaičių patirtas kokias nors realias išlaidas vykdant palikėjo užduotis. Teismas nurodomus suinteresuoto asmens argumentus ir nustatytas bylos aplinkybes nevertina galinčiomis sukelti sunkias pasekmes jau palikimą priėmusiems įpėdiniams pareiškėjui termino palikimui priimti atnaujinimo atveju.

Byloje nesant duomenų, paneigiančių aplinkybes – kad pareiškėjas su palikėju nepalaikė jokių ryšių daugiau kaip 20 metų, niekada nepalaikė jokių ryšių su palikėjo giminaičiais, bei patvirtinančių, kad pareiškėjui apie palikimą buvo žinoma anksčiau nei nurodoma pareiškime, teismas sprendžia, jog ne dėl nesąžiningo ar nepateisinamai pasyvaus pareiškėjo elgesio, o būtent dėl taip susiklosčiusių individualių šeimyninių aplinkybių, nulėmusių termino priimti palikimą praleidimo priežastingumą, pareiškėjui buvo suvaržyta galimybė laiku išreikšti valią palikimą priimti, todėl pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas A. D. D. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo K. D. mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkinamas ir terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens J. A. B. suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, todėl, tenkinant pareiškimą, yra pagrindas spręsti šių išlaidų atlyginimo pareiškėjui klausimą.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Pareiškėjas prašo priteisti 2 435,73 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tačiau iš šių išlaidų pateiktos detalizacijos (el. bylos dok. DOK-20300) matyti, kad išlaidas sudaro 2 013,00 Eur, iš kurių – 1 950,00 Eur už pareiškimo (įkaitant ir teismo nustatytų jo trūkumų šalinimą) parengimą ir teismui jo bei įrodymų teikimą, 25,00 Eur santuokos liudijimo vertimo išlaidos, 38,00 Eur žyminis mokestis. Santuokos liudijimo vertimo 25,00 Eur išlaidos nepriteisiamos, kadangi nėra šios sumos apmokėjimą pagrindžiančio įrodymo. Pareiškimo rengimo išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytus dydžius (8.16 punktas (maksimalus dydis 441,92 Eur (1 381,00 Eur (2020 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,4), 5 punktas). Viso pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų 479,92 Eur (441,92 Eur + 38,00 Eur) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktas, 98 straipsnis).

Byloje patirta 28,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pareiškimą tenkinus, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš suinteresuoto asmens J. A. B. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 442 straipsnio 13 punktu, 443 straipsniu, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti A. D. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po tėvo K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Priteisti A. D. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš J. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 479,92 (keturių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir 92 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš J. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,20 Eur (dvidešimt aštuonių eurų ir 20 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.