Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

vertėjaujant Natalijai Reut, Eglei Smailienei, Helenai Žemaitel, Anai Grečišnikovai, Svetlanai Minakovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) (vairuotoju), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą: jis 2020 m. balandžio 17 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), garaže, rankomis tyčia stipriai sugriebdamas nukentėjusiajai A. A. už plaukų bei už kairės rankos ir ją stumdamas link garaže esančios duobės, sukėlė nukentėjusiajai A. A. fizinį skausmą.

V. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, A. A. jis negriebė už plaukų ir už rankos neėmė. Įvykio dieną susiskambino su dukra bei atvažiavo jos pasiimti. Atvažiavo apie 13 val., atėjo dukra, kuri atsinešė savo kuprinę su daiktais. Atvyko su VW ,,Passat“ automobiliu. Atvažiavo pasiimti dukrą ir daiktus, kurie jam nepriklauso, jie yra jo sesės vyro. Ten yra bendrų daiktų, taip pat ir jam priklausančių daiktų. Tais daiktais jis galėjo naudotis, todėl ne kartą A. A. sakė, kad nori pasiimti daiktus. Norėjo pasiimti gręžimo stakles, metalo žirkles, savo darbinį metalinį stalą su stalčiuose esančiais daiktais, varstotą. Varstotas priklauso jo sesės vyrui, o staklės yra jo. Tie daiktai buvo garaže. Su A. A. daiktų atsidalinę nebuvo. Dėl to, jog žmona neatiduoda daiktų, pareiškimo nerašė, nežino kodėl, galvojo, kad teismas gali padėti dėl to. Jis užėjo į kiemą. Ten buvo A. A.. Jis pasakė, kad eina į garažą savo daiktų, ji nieko neatsakė ir nuėjo namo. Jam užėjus į garažą, A. A. jį užpuolė. Lenkėsi pasiimti gręžimo stakles, kai jį užpuolė A. A.. Jokios kalbos praktiškai nebuvo. A. A. pasakė, kad jis nepasiims jokių daiktų, nes jau pasiėmė daiktus. Užėjus į garažą, jį pradėjo mušti į nugarą, varė jį iš garažo, sakė, kad jo čia nieko nėra. Jis atsakė, kad ji nusiramintų. Jis tiesiog gynėsi nuo jos, ją prilaikydamas, lietė rankomis tik tiek, kad jo nemuštų. Palietė jos delnus. Jis sakė jai, kad išeis, tačiau ji toliau stūmė. A. A. bandė jį nustumti į duobę, mušė į krūtinę, kai jis atsisuko. Kai prasidėjo muštynės, jam iškrito telefonas. Jis jį pakėlė, o ji vis mojavo rankomis. Jis ėjo atbulas ir ją ramino, jai jį bestumiant jis ėjo atbulas ir vos neįkrito į duobę. Nukentėjusiosios nelietė, kontakto ir smūgių jai nebuvo. Tada jis surinko 112, tačiau A. A. išmušė jam iš rankų telefoną, kol jo ieškojo, ji vėl puolė, stumdė, todėl jis vos neįkrito į duobę. Išėjęs į lauką jis vėl surinko 112, išsikvietė pagalbą. Policiją pradėjo kviesti vos tik jai pradėjus jį mušti garaže, tuo metu ji išmušė jam telefoną iš rankų. Antrą kartą skambino policijai jau lauke, išėjęs iš garažo. Nežino, kur, jam skambinant policijai antrą kartą, buvo nukentėjusioji. Jo skambutį užregistravo, jis išėjo iš kiemo, atsisėdo į mašiną. Į BPC paskambino iš savo asmeninio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Visi įeinantys ir išeinantys skambučiai telefone buvo įrašyti. Prasidėjus bylai tyrėjas pasakė, kad jo skambučių nėra. Jis paskambino į 112, jie jam pasakė, kad jo skambutis buvo, 13.12 val. Buvo skambutis, buvo kviesta policija. Vėliau pasikeitė telefono aparatą, todėl skambučių įrašai nebeišliko. Nurodė, kad BPC jam atskambino į jo telefoną. Po kelių minučių jam paskambino moteris iš BPC, paprašė duoti A. A. numerį. Pasakė, kad numerio neturi, tada paprašė perduoti ragelį A. A.. Jis perdavė, negirdėjo, apie ką jos kalbėjosi. Po to jam atidavė telefoną, jis išėjo iš kiemo ir laukė pareigūnų. Jiems atvykus papasakojo, kas nutiko, kad jį stumdė, neleido pasiimti daiktų. Pareigūnai, jo išklausę, užėjo į namus, ten ilgokai užtruko, paskui grįžo. Po to jį išvežė į komisariatą. Mano, kad jį išvežė pareigūnai todėl, kad A. A. pasakė, jog jis užpuolė ją. Niekur nesikreipė dėl to, kad jį mušė nukentėjusioji. Jie su A. A. pragyveno beveik 19 m., nesitikėjo, kad taip galėtų atsitikti. Pareiškimą rašė per ePoliciją, kai jį paleido iš komisariato. Jį nukentėjusioji mušė pačiame garaže, viduje. Mušimo kaimynai nematė, nes buvo garaže, pačiame garažo gale. Garaže yra elektra, galima įsijungti šviesą. Įvykio metu šviesa nedegė. Nematė, kur buvo dukra jiems su nukentėjusiąja būnant garaže. Iš kiemo nesimato visiškai, kas yra viduje garaže. Viskas įvyko pačiame garažo gale prie durų, kur yra įvažiavimas į garažą. Stovint toje vietoje priešais matoma kita garažo siena. Paaiškino, kad įėjo į garažą per kiemą ir nuėjo iki didžiųjų garažo durų, jos buvo uždarytos, gan ilgai yra nenaudojamos. Garažo dydis yra 3x6 m, yra duobė, pusantro metro nuo įėjimo į garažą. Duobės gylis apie 2 m, yra metaliniai laiptai. Įėjus pro duris matosi siena. Garaže yra langas, todėl nebuvo visiškai tamsu, bet šviesa nedegė. Duobė yra tiesiai užėjus per mažas duris, kažkur už pusantro metro. Duobė žiemą būna uždengta, tuo metu nebuvo uždengta. Išėjus iš garažo A. A. nuėjo namo. Po įvykio matė dukrą, kai išėjo iš garažo, ji buvo lauke, stovėjo kieme 2-3 m nuo garažo mažesnių durų. Ji stovėjo ir laukė jo, kol važiuos. Neatsimena, ką su dukra kalbėjo išėjus iš garažo. Ji sakė, kad nesipyktų, po to A. A. ją nuvarė namo ir neleido niekur važiuoti. Jai stovint prie vartų atvyko policija, jie paklausė, kas iškvietė, pasakė, kad ji, prisistatė. Jie pradėjo aiškintis, kas nutiko. Ką kalbėjo su nukentėjusiąja, jis negirdėjo. Buvo atvykusi greitoji, jis nežino, kas iškvietė. Greitoji atvyko po pareigūnų, greičiausiai A. A. iškvietė. Pareigūnai su A. A. kalbėjo apie porą valandų, jie pasakė, kad jį veš į komisariatą, nes A. A. apklausė namuose, o jį neva apklaus komisariate. Pareigūnas paaiškino, kad gautas pareiškimas, todėl naktį turės praleisti areštinėje. Nežino, ką atvykę darė medikai, kadangi pas A. A. sužalojimų nematė. Neatkreipė dėmesio, ar pats buvo sužalotas. A. A. policiją iškvietė po jo, 13.20 val., o jis kvietė 13.12 val. Neatsimena, kaip buvo apsirengęs. Įvykio metu su nukentėjusiąja negyveno, santuokinio gyvenimo ir bendro ūkio nevedė. Susituokė (duomenys neskelbtini) metais ir gyveno kartu iki (duomenys neskelbtini) metų. Nuo 2015 m. nieko bendro su nukentėjusiąja neturi, įvykio metu sutuoktiniais ir pora savęs nelaikė. Dukros išlaikymui perveda tam tikrą sumą kas mėnesį ir perka dukrai tai, ko ji paprašo. Dukrą savaitgaliais pasiima pas save, kai grįžta iš komandiruotės arba kai ji mokosi nuotoliniu būdu, tada ji apsistoja ilgesniam laikui pas jį. Turi bendrą paskolą. Nežino, dėl ko A. A. turėtų atlyginti ieškinį. Skyrybos pradėtos (duomenys neskelbtini), santuoka dar nėra nutraukta. Žinojo apie sutuoktinės sveikatos būklę. Prieš (duomenys neskelbtini) metų invalidumas tikrai buvo pirktas. Ji turi problemų su nugara, gal dar su kraujospūdžiu. (duomenys neskelbtini) metus jau su ja negyvena. Nežino, kodėl A. A. šaukė, negirdėjo, kad ji šauktų. Matė, kad atvyko greitoji, nesijautė sužeistas, nespėjo greitosios paprašyti, kad jį apžiūrėtų. Pareigūnai jį visai dienai uždarė į areštinę, laikė per naktį, todėl nieko tą dieną negalėjo padaryti. Neatsimena, ar anksčiau su A. A. būdavo susistumdymų, ji neblaivi kelia skandalus, kai būna blaivi, tada nekonfliktuoja. Kai A. A. išgeria, pasidaro problematiška ir agresyvi. Ji varė jį iš garažo, stūmė, jis ėjo atbulas ir ją ramino ir vos neįkrito į duobę. Nežino, kaip galėjo atsirasti teismo medicinos eksperto išvadoje nurodyti sužalojimai. Jis tik gynėsi. Iki įvykio su nukentėjusiąja susitikdavo labai retai, beveik visai nesusitikdavo. Prieš įvykį matė ją gal prieš du mėnesius. Bendravo gal 2018 metais, gal dėl dukros. Su dukra bendrauja tiesiogiai, A. A. net telefono numerio neturi. Medicininė pagalba po A. A. smūgių jam gal ir buvo reikalinga, bet jis niekur nesikreipė. Po įvykio nematė, kad A. A. būtų sužalota. Nėra turėjęs ginklo. Automobilyje buvo jo sesers vyras, kuris buvo atėjęs pasiimti daiktus. Tas vyras įvykio metu buvo lauke, namo kieme. Negali atsakyti, ar jis matė tą įvykį. Jis buvo pačiame kieme, aikštelėje, kur stato mašinas, per 3-4 m nuo garažo. Kol jie buvo garaže, tas žmogus buvo lauke. Jis prieš paimdamas dukrą paskambino švogeriui ir pasakė, kad ateitų pasiimti daiktus. Negali tiksliai pasakyti, koks jo atlyginimas tuo metu buvo. Paskutiniu metu jo alga 600-700 eurų. Atlyginimas bus toks, kiek dirbs, negali pasakyti, kiek gaus. Darbo sutartyje numatytas minimalus atlyginimas. Nežino, kokią algą gaus naujame darbe.

Nukentėjusioji A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad V. A. susitarė su dukra, kad jis atvažiuos pasiimti ją pas save. Tuo metu ji dirbo (duomenys neskelbtini). Jai reikėjo į darbą. Jis atvažiavo apie 13 val., dukra nusinešė savo daiktus į jo mašiną. Atidarius namo duris, jis pasakė, kad eina į garažą daiktų. Ji greitai atėjo į garažą ir pasakė jam, kad jis jau viską paėmė ir nieko daugiau nebegaus. Jie turėjo dvejus varstotus, jis pasiėmė senovinį varstotą, o tie kiti liko. Jiems išsiskyrus (duomenys neskelbtini), jis viską pasiėmė, kas jam priklauso. Pasakė, kad kol vyksta skyrybos, ji jam nieko neleis paimti. Turi kitą garažą, dėl jo susikaupė skola, pasakė vyrui, kad skambino antstolis, bet jam nerūpėjo. Ji sumokėjo skolą. V. A. paprašė čekio, ji davė čekio kopiją. Varstoto neatidavė, nes jis jai buvo skolingas. Ji neįleido jo į garažą, jis pradėjo ją keikti. Vyras į garažą įėjo pro mažas duris. Jai ir kaltinamajam einant į garažą, dukra buvo kieme. Per metrą nuo durų yra duobė. Jis, jai užėjus į garažą, jau buvo už duobės. Ji užėjo prieš vyrą į priekį, stovėjo prieš jį atsisukusi veidu. Pirmas nuėjo vyras į garažą, o ji nuėjo paskui. Jis buvo praėjęs duobę, toliau nenuėjo, nes ji sustabdė, atsistojo veidu priešais jį, jam už nugaros buvo visas garažas. Vyrui pasakė, kad nieko nepaims. Nebėgo atgal, nes nesitikėjo, kad jis užpuls. Jis pradėjo ją keikti, griebė ją už plaukų ir lenkė, už plaukų paėmė dešine ranka. V. A. sugriebė už plaukų ir griebė ją, tempė link duobės, ji laikėsi dešine ranka už lentų. Kai vyras ją sugriebė, ji pradėjo šaukti. Vyras ją palenkė į priekį, į duobę. Vyras buvo sugriebęs už rankos, kai ji užbėgo prieš jį ir sakė, kad niekur neis. Griebė jai už kairės rankos. Iš pradžių jis dešine ranka griebė jai už kairės rankos, tada paleido ir ta pačia ranka griebė už plaukų. Griebęs už plaukų jis palenkė ją į duobę, neprisimena, ar jis ją supurtė. Pirmiausia jai griebė už rankos, o po to už plaukų. Šis veiksmas sukėlė jai skausmą. Jai sukėlė skausmą, kai griebė už plaukų, suskaudo kaklą ir, kai palenkė ją, suskaudo nugarą. Ji griebėsi už stovinčių rąstų dešine ranka, o kita ranka už vyro striukės kišenės. Pradėjo rėkti iš skausmo ir baimės. Prie durų pribėgo dukra. Jis šonu būdamas nematė vaiko, o ji matė, kaip dukra pribėgo. Kaltinamasis stovėjo šonu į mažas duris, durys jam buvo už nugaros. Šviesa garaže nedegė. Atidarius duris, šviesa patenka tik iki duobės, o šviesa nebuvo įjungta. Visa tai matė dukra, ji buvo prie durų, kai ją sugriebė vyras. Ji tikrai matė, kad dukra ten stovėjo ir viską matė. Eidama į garažą matė, kad dukra stovi aikštelėje. Kai dukra įbėgo į garažą, vyras buvo ją palenkęs ir laikė už plaukų. Ji šaukė, tada pribėgo dukra ir pamatė, kas vyksta. Dukra rėkimą girdėjo. Rėkimas buvo ir iš baimės, ir iš skausmo, ir šaukimasis pagalbos. Tada atėjo dukra, išsigandusi pradėjo šaukti, tada jis ją paleido ir išėjo iš garažo. Išgirdęs dukrą, vyras ją iš karto paleido. Vyras dukros matyti negalėjo, būdamas garaže. Jis išėjo į aikštelę ir pradėjo kažkam skambinti. Paaiškino, kad garaže V. A. niekam neskambino, skambino tik lauke. Jis jai siūlė su kažkuo pakalbėti telefonu, ji girdėjo moterišką balsą. Ji iškvietė policiją. Skambino iš savo telefono. Vyras jai davė telefoną į rankas, bet ji nekalbėjo, tik pažiūrėjo į numerį ir išgirdusi moterišką balsą, atidavė telefoną atgal. Ji pasakė, jog telefonu su niekuo nekalbės ir telefoną atidavė atgal. Po įvykio iš garažo išėjo po vyro, nežino, kiek laiko užtruko ateiti nuo garažo iki namų. Po to, kai vyras ją paleido, pirmiausia išėjo vyras, nuėjo į mašiną, po to išėjo ji ir nuėjo namo, su ja kartu buvo dukra. Kai atvyko pareigūnai, buvo namuose. Buvo blaivi, nes jai į darbą reikėjo. Neblaivumas jai nebuvo nustatinėjamas. Jos su dukra nuėjo namo, dukra lyg ir nuėjo į kambarį, o ji skambino į policiją. Jai suskaudo sprandą, turi išvaržą galvoje, todėl pasakė, kad greitoji pagalba reikalinga. Dukra paskambino sesei į (duomenys neskelbtini), jai papasakojo viską. Atvyko greitoji po 10 min., ji negalėjo atsistoti nuo kėdės, paramedikai paklausė, koks jos kraujospūdis, pasakė, kad jis šokinėja, tuomet jai nurodė išgerti vaistus nuo spaudimo, jai suleido nuskausminamųjų ir dar kažką, dar vieną ampulę vaistų. Greitoji neišvyko, kol jai nepasidarė geriau. Paramedikai pasakė, kad reikia iškviesti vaikų teises, išbėgo dukra, pradėjo verkti, sakė, kad niekur nevažiuos. Pareigūnai iškvietė antrą ekipažą, turintį kompiuterį, atvyko kitas ekipažas, o vienas pareigūnas ramino vaiką. Jai reikėjo į darbą, turėjo būtinai išeiti, greitoji pasakė, kad nedarbingumo skirti negali. Paskambino į darbą, prašė, kad leistų neateiti į darbą. Ji gulėjo namie, dar išgėrė vaistų, jai paskambino jaunesnioji dukra, pasakė, kad bijo eiti pasiimti daiktų, dukra kartu su pareigūnu nuėjo pasiimti daiktų. Dukra paskambino krikšto mamai. Atvažiavo jos vyras, pasiėmė dukrą pas save. Sesuo jai paskambino, pasakė, kad V. A. atvažiavo dukros atsiprašyti. Pas ją atvažiavo draugė, ji pas ją ir nakvojo. Kitą dieną išėjo porai valandų į darbą. Pati sau leidžiasi vaistus nuo skausmo ir (duomenys neskelbtini). Ji dabar negali įeiti į garažą, jai baisu pagalvoti, ką V. A. jai galėjo padaryti. Po įvykio jai iš po dešinės rankos antro piršto nago bėgo kraujas, jai buvo nuplėštas nagas. Ji perliejo vandeniu tą pirštą ir viskas, jai skaudėjo ir perštėjo. Jai skaudėjo pakaušį nuo to, kad ją sugriebė už plaukų ir lenkė. Nagas galėjo nuplyšti, kai griebėsi už lentos dešine ranka. Stovint su vyru rąstai jai buvo iš dešinės. Ji jau tiksliai neatsimena, kurios rankos nagą susižalojo. Žino, kad buvo nuplėštas nagas. Ji griebė už vyro striukės ir už rąstų, buvo įdrėskimai, nežino, kokiu būdu galėjo nusiplėšti nagą. Medicininiuose dokumentuose viskas parašyta. Paskambinusi į BPC kvietė policiją, bet neprisimena, ką sakė. Neprisimena, ar BPC sakė apie smurtinius veiksmus. Pareigūnai ją apklausė ir surašė viską kompiuteriu. Pareigūnai rašė tai, ką ji sakė. Pareigūnai dėl jos palenkimo nesiaiškino. Vyras buvo pareigūnų automobilyje po to įvykio, o dukra su ja namie. Pareigūnams papasakojo, kad atvažiavo pasiimti vaiką ir sugalvojo dar pasiimti daiktus, pasakė, kad 5 metus nebegyvena kartu. Kaltinamajam iki įvykio buvo žinoma apie jos sveikatos būklę, kad ji turi daug sveikatos problemų. Nematė, kaip vyras buvo nusiteikęs, kai atvyko, ji net nebūtų išėjusi iš namo, jei jis nebūtų ėjęs į garažą. Po įvykio neprisiskambino teismo medicinos ekspertams, kreipėsi pirmadienį, po 3 dienų. Kreipdamasi rodė ekspertui sužalojimus, mėlynių nebuvo, šašų irgi nematė. Jai skaudėjo galvą ir nugarą. Atvykę paramedikai jai suleido vaistų. Jie ją ramino, papasakojo jiems, kaip viskas atsitiko, jie jai davė vaistų, paklausė apie jos sveikatos būklę, darbą. Paramedikai jos neapžiūrėjo, tik pamatavo spaudimą ir suleido vaistus. Paaiškino, kad skausmą juto ilgai, leidosi vaistus, gėrė tabletes nuo skausmo. Skaudėjo nugarą ir kaklą. Nežino, kiek plaukų vyras sugriebė, nežino, ar išrovė plaukus, bet užgriebė stipriai. Mano, kad jei nebūtų laikiusis už rąstų ir nebūtų įbėgusi dukra, vyras būtų ją įstūmęs į tą duobę. Pas psichologę ėjo, nes negalėjo miegoti naktimis, juto skausmą, galvojo kas būtų, jei ją būtų įstūmęs į tą duobę, joje buvo geležiniai laiptai. 8 ar 9 metus turi invalidumą. Psichologė jai sakė, kad reikia apie tą įvykį negalvoti, negalvoti apie praeitį, žiūrėti tik į ateitį, reikia gyventi ir džiaugtis kiekviena akimirka. Aplinkybes geriau atsiminė apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Įvykio dieną galėjo kažko nepasakyti, nes buvo šoko būsenoje. Kas buvo įvykio metu, tą ir papasakojo pareigūnams. Vaistus nuo spaudimo vartoja reguliariai, o dėl skausmo pagal poreikį. Gydytojų nurodymu stengiasi daug judėti. Medikai kraujospūdį matavo, jis buvo padidėjęs, tiksliai nepamena koks. Kieme nieko nebuvo. Jo švogeris atėjo paimti mašiną, V. A. pats jam paskambino, kad jis ateitų paimti mašiną. V. A. atvažiavo vienas, jis atvažiavo vaiką pasiimti. Tas žmogus atėjo, kai atvyko policija, kai jam pasakė, kad V. A. išsiveš policija. Iki policijos atvykimo to žmogaus nebuvo. Vyras daug kartų ją mušė, bet ji niekur dėl to nesikreipė. Vyras jos neatsiprašė, jokio pokalbio nebuvo, su juo nebendravo. Įvykio metu su kaltinamuoju negyveno, kartu su juo negyvena, neveda bendro ūkio ir savęs kaip pora nelaiko jau nuo (duomenys neskelbtini). Skyrybų procedūra pradėta (duomenys neskelbtini), byla dar nebaigta. Turi bendrų skolų, V. finansiškai prisideda tik prie vaiko išlaikymo, taip pat jis vaiką pasiima vienam savaitgaliui, kai atvažiuoja iš reiso.

Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiąja jo jokie santykiai nesieja. Dienos neprisimena, tačiau buvo į vakarą, gavo su porininku iškvietimą, kad vyksta smurtas šeimoje. Atvykus juos pasitiko sutuoktinių pora, vyras buvo automobilyje su draugu, o moteris su vaiku namelyje. Vyras paaiškino, kad atvyko pasiimti kažkokio daikto, žmona jam sutrukdė ir dėl to įvyko kažkoks susistumdymas, kaip jis sakė, fizinio smurto nenaudojo. Nukentėjusioji pasakė, kad ją bandė įstumti į duobę, suėmė už plaukų, tą esą matė jos mažametė dukra. Nukentėjusioji skundėsi sveikatos sutrikimais, tačiau atvykusi greitoji pamatavo kraujospūdį ir pasakė, kad viskas yra gerai. V. A. išsivežė, o ta moteris su dukra liko namuose. Automobilyje buvęs žmogus konflikto nematė ir jame nedalyvavo. Dukrą jis matė. Dukra jam nieko nepasakojo, nepilnamečių apklausti negali, tiesiog matė, kad ji susijaudinusi, matėsi, jog ji labai myli tėvą, iš nuogirdų suprato, kad ji su tėvu nebenorėjo važiuoti. Neatsimena, kas iškvietė policiją. Pirmiausia bendravo su vyru, kiek atsimena, kadangi jiems privažiavus automobilis stovėjo prie tvoros, o moteris išėjo vėliau. Dukra visą laiką buvo prie mamos, ji išėjo kartu su mama. Su vyru bendravo gatvėje, jis laukė jų automobilyje, sėdėjo kartu su giminaičiu ar draugu. Kiek atsimena, aiškių smurto požymių ant nukentėjusiosios nesimatė. Moteris tik sakė, kad ją bandė įstumti į duobę ir tampė už plaukų. Įvykio vietą jiems rodė, jie ją nufilmavo. Viskas vyko metaliniame garaže. Kiek atsimena, garaže buvo dienos šviesa, sklidusi iš durų pusės. Neatsimena, ar garaže buvo dirbtinė šviesa. Jie užėjo į garažą per šonines duris, ne per vartus, paėjus metrą yra nusileidimas į garažo duobę, o dešinėje buvo nemažai daiktų. Negali atsakyti, kokie daiktai buvo padėti prie sienos. Vaikas buvo susijaudinęs, tai matėsi, ji verkė. Tėvai pykosi ir ji viską matė, jis tik paklausė, ar ji matė įvykį, ar ne. Nukentėjusioji sakė, kad ją tampė už plaukų. Kai filmavo garaže, nukentėjusioji viską parodė. Ji buvo išsamiai apklausta pildant protokolą. Jam nekilo abejonių dėl nukentėjusiosios blaivumo, ji buvo blaivi. Neatsimena, kas kvietė greitąją, greičiausiai ji pati išsikvietė. Jei gerai pamena, jai suleido vaistus nuo kraujospūdžio. Ją apžiūrėjo felčerė, pasakė, kad į ligoninę vežti nėra reikalo. Nukentėjusiajai prie jo nesiūlė vykti į ligoninę, prie jo ta felčerė ar daktarė pasakė, kad tokia jos būsena yra normali. Buvo akcentuota, kad buvo tampymas už plaukų ir bandymas įstumti į duobę. Jie su nukentėjusiąja buvo tame garaže tikrai, nepamena, ar buvo ten su kaltinamuoju. Konfliktas buvo tik užėjus į garažą, bet kaip sakė kaltinamasis, ten buvo tik susistumdymas, bandymo įstumti į duobę nebuvo. Viskas vyko tik užėjus į garažą. Tas daiktas, kurį norėta paimti, buvo garažo gale. Užrašė protokole tai, ką sakė nukentėjusioji. Nukentėjusioji sakė, kad jai skauda, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kiek atsimena, ten buvo metalinis varstotas ar kažkas, jis nebuvo priėjęs prie to daikto, tik žino, kad dėl to buvo konfliktas. Pažymėjo, kad kita policijos mašina buvo atvykusi, nes jiems spausdintuve baigėsi popierius, tai tik dėl to jie atvyko. Jis pildė protokolą.

Liudytoju apklausiamas G. R. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo svainis, nukentėjusiąją pažįsta kaip kaltinamojo sutuoktinę. Įvykio dieną jam paskambino V. A. ir paprašė, kad jis ateitų, tačiau nepasakė dėl ko. Jis nurodė ateiti pas jį į kiemą. Atėjo maždaug po 10 min. V. A. stovėjo prie mašinos už tvoros. Jam atėjus jau buvo policija ir greitoji, visi buvo viduje. Be V. A. daugiau žmonių nebuvo, tik pareigūnai ir greitoji. Į įvykio vietą atėjo, nes gyvena netoliese. Paties įvykio nematė. Buvo greitoji, kai atėjo, kuri pabuvo gal 10 min. Išeidama medikė juokėsi, sakė viskas gerai, tada liko tik policija. Jis buvo kartu, kol surašė protokolą, po to V. A. pasiėmė policija. Tą dieną su nukentėjusiąja nebendravo. Su V. A. visą laiką sėdėjo mašinoje, kol surašė protokolą. Varstotas buvo mėlynos spalvos, buvo dažytas berods du kartus. Buvo jį paskolinęs V. A.. Nežino, kur tą varstotą jis laikė. Jis siuntė žmonos tėvui, jis buvo prie garažo paliktas. Nežino, ar A. A. kažką apie to varstoto paskolinimą žinojo. Negali pasakyti, kuriam laikui paskolino varstotą. Varstotą paskolino maždaug prieš 8-10 metų. V. A. balandžio 17 d. neskambino jam ir neprašė paimti varstotą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. A. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), su ja gyvena jų bendra dukra J. A.. Jos vyras V. A. jau apie (duomenys neskelbtini) metus su jomis nebegyvena, bet kartais atvažiuoja dėl dukros. Jie dabar skiriasi. Apie įvykį, kuris įvyko 2020 m. balandžio 17 d. apie 14.19 val., ji gali paaiškinti tai, kad jos vyras atvyko pas ją apie 13.00 val. ir su ja buvo dukra. Jis norėjo pasiimti vaiką, dukra nuėjo pas vyrą į mašiną, nes prieš tai viskas buvo suderinta, kad jos vyras pasiims jų dukrą. Ji buvo name ir pamatė pro langą, kad vyras nuėjo į garažą, ji tada išbėgo į garažą ir paklausė, ko jis nori? Jis atsakė jai, kad nori pasiimti varstotą, o ji nenorėjo atiduoti jo. Jis jau anksčiau pasiėmė savo varstotą, o čia liko jos varstotas ir už dėl to ji nenorėjo jam jo atiduoti. Tarp jos ir jos vyro prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis ją stvėrė už plaukų ir griebė už kairės rankos, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, skausmą gali aprašyti 9 balais. Vėliau jis norėjo ją pastumti į garažo duobę, bet ji nenukrito. Ji su dešine savo ranka griebėsi už metalinio daikto ir išsilaikė, tada įbėgo jų dukra ir jis tada paleido ją. Jis išėjo be nieko, o ji iš karto iškvietė policiją. Atvyko policija ir greitoji, ji atsisakė važiuoti į ligoninę, nes neturėjo su kuo palikti dukrą. Jai pamatavo spaudimą ir suleido vaistus. Ji po 3 dienų nuvyko padaryti tyrimų dėl sumušimų. Į medikus nesikreipė ir nesikreips. Varstotas liko pas ją. Ji turi pretenzijų savo vyrui dėl smurto, kad tą pačią dieną nenuėjo į darbą, nori pateikti civilinį ieškinį. Ji nori, kad jos vyras pagaliau atsakytų už smurtą prieš ją, nes tai jau ne pirmas atvejis (t. 1, b. l. 57).

Iš 2020 m. spalio 5 d. nukentėjusiosios A. A. apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėją, protokolo matyti, kad vyras paskambino dukrai, kad atvažiuos pasiimti per savaitgalį pas save. Įvykio dieną buvo atidarytas garažas, vyras nuėjo į garažą, ji pamatė ir išbėgo iš namų, įbėgo į garažą, pasakė: Ko nori? Vyras atsakė, kad nori pasiimti varstotą. Prieš išsiskiriant šis varstotas buvo paliktas jai. Jis savo varstotą jau buvo pasiėmęs. Po penkerių metų jam prireikė ir šio varstoto. Tuomet jis griebė už plaukų, jau garaže būnant, nes stovėjo prieš jį ir neleido jam paimti varstoto. Griebė už pakaušio, už plaukų, jai labai skaudėjo, nes turi problemų su stuburu ir galvoje yra išvarža. Jai skaudėjo, ji pradėjo rėkti, sakė: „aaa paleisk“, tuo metu vaikas buvo aikštelėje prie garažo. Įbėgo, sako, baikit, paleisk mamą, jis norėjo ją pastumti į duobę, o kai vaikas surėkė, jis atgal patraukė. Tuo momentu, jeigu ji nebūtų laikiusis dešine ranka į sieną – ten tokie rastai – lentos, o kaire ranka buvo į jį įsikibusi, nes jis buvo su striuke ir su kaire ranka užgriebė už jo, tuomet būtų ant geležinių laiptų į duobę įkritusi. Gerai, kad vaikas išgirdo ir pribėgo, tuomet vyras paleido ją, truktelėjęs atgal, paleido ir išėjo iš garažo. Jai buvo šokas, nubėgo namo, pasakė, kad iškvies policiją ir policijai paskambino. Paklausė, ar greitoji pagalba reikalinga. Jai sužalojimų lyg ir nebuvo, bet jai skaudėjo galvą, sakė, kad reikia greitosios pagalbos, nes ji bijojo dėl spaudimo, kuris yra pas ją aukštas, dėl kurio ji geria tabletes. Vaikas buvo namuose. Atvažiavo greitoji pagalba, policija, vaikas labai verkė. Tą dieną jai reikėjo į darbą, ji buvo mokinė, tą dieną neišėjo į darbą. O darbą apsaugoje buvo praradusi. Jis, kai užgriebė už plaukų ir norėjo į duobę įstumti, ji tuo metu patempė nugarą ir jai labai skaudėjo. Greitoji pagalba suleido vaistų, be to, ir spaudimas buvo labai aukštas. Vyrą išvežė policija. Kitas ekipažas atvežė kompiuterį ir užprotokolavo viską, nes jeigu ją būtų vežę į policiją, tai policija pasakė, kad reikės vežti vaiką vaikų teisėms. Paaiškino, kad vyras sugriebė už pakaušyje esančių plaukų dešine ranka, ji stovėjo prieš vyrą. Vyras kaip sugriebė už plaukų, taip ir stūmė ją, ji norėjo atsilaikyti, dešine ranka griebėsi už rąstinės sienos ir kaire ranka už striukės jam. Kai paleido jos plaukus, griebė už rankos. Ji ranką paleido ir jis savąją paleido. Už rankos jis griebė aukščiau riešo. Jis stipriai sugriebė jai už rankos ir viskas. Paleido pakaušį ir su dešine ranka griebė jai ranką. Jai skaudėjo, kai sugriebė už rankos. Ant rankos buvo raudonos dėmės, bet mėlynės nebuvo. Garažas yra geležinis, o po garažu yra rūsys, iš garažo galima nusileisti laipteliais į rūsį. Garažo duobės aukštis apie 2,5-3 m. Duobė užima dalį garažo. Kai sugriebė vyras už plaukų, jis stovėjo netoli duobės, o ji stovėjo prieš jį. Šviesos nebuvo garaže, tik pro duris šviesa ėjo. Matomumas prie garažo durų buvo geras, viduryje garažo buvo tamsu. Dukra išgirdo, kai ji surėkė. Dukra stovėjo prie garažo aikštelėje, netoli garažo. Garažo durys buvo atidarytos, už garažo durų šone kažkur ir stovėjo dukra. Nors pačioje pradžioje dukra sėdėjo automobilyje, ji išlipo, kai tėtis užėjo į garažą. Dukra galėjo matyti, kad tėtis įbėgo į garažą ir ji paskui jį. Dukra įbėgo į garažą, kai ji užrėkė, jis tuomet, kai dukra įbėgo, dar laikė ją už plaukų, dukra išgirdo jos riksmus. Ji rėkė, nes skaudėjo ir baisu buvo. Dešinė ranka ir nagas buvo sužalotas. Nagas užlūžo ir skaudėjo, bet tuomet ar nuo šoko, ar nuo ko tik truputį kraujo pasirodė. Nagą susižalojo, kai vyrą sugriebė už striukės, kad jis nestumtų. Ji griebė už striukės, už šono, iš kairės vyro pusės. Dešinę ranką susižalojo, nes yra rąstinė siena garaže ir ji už rastų griebėsi, kad išsilaikytų, tuomet ir susižalojo. Jai labai dažnai skauda galvą, gulėjo ligoninėje praėjusiais metais ir važinėjo į sanatoriją kas metus. Galvoje, pakaušyje yra išvarža. Nugarą skaudėjo po įvykio, iš lovos neišlipo visą dieną. Įvykis buvo apie pietus, policija ilgai buvo. Greitoji pagalba ilgai buvo, kažkur nuo 14 val. iki 17 val. pažiūrėjo, kad jai spaudimas nukrito ir išvažiavo. Gulėjo lovoje, masažavo, dukra nugarą patepė. Dukra labai bijojo, ji susiskambino su jos sese ir sakė, kad labai bijo. Vyras žino apie jos sveikatos būklę, kad ji neįgalumą turi ir kad yra išvaržos. Kai vyras atvažiuoja vaiką paimti, ji neišeina iš namų, nes jis labai griežtas, nervingas, ji bijo su juo netgi kalbėti. Ji konflikto garaže nekėlė. Kai įėjo į garažą, ji jo nekoliojo. Kai įeini į garažą, iš karto yra laipteliai, nuo įėjimo durų iki laiptelių nedidelis atstumas ir iš karto į rūsį. Ji aplenkė jį ir stojo prieš jį, jis stovėjo prie duobės, o ji prieš jį. Duobė buvo už vyro nugaros. Jis stūmė į duobę. Dešine ranka laikėsi į rastinę sieną, o kairės rankos nagą susižalojo, kai griebėsi vyrui už striukės. Ant jos dešinės rankos buvo įdrėskimai. Ji neskaičiavo, kiek laiko vyras buvo paėmęs ją už plaukų. Dukra girdėjo, kaip ji surėkė. Dukra galėjo matyti įvykį, nes garažo durys atidarytos (t. 1, b. l. 97-99).

Iš 2020 m. spalio 1 d. nepilnametės nukentėjusiosios J. A. apklausos, atliktos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, protokolo matyti, kad ji sutinka pasikalbėti apie tėvus. Įvykis buvo prie jų namų, prie garažo. Jie sutarė su tėčiu, kad jis paims ją, nes jai buvo atostogos. Paskambino ir sakė, kad bus po 15 min. Atvažiavo. Surinko žaislaus, sudėjo į bagažinę. Tėtis išlipo iš mašinos, paėmė tašę ir padėjo. Tėčiui reikėjo būti savaitę ar dvi namie, nes jam nebuvo galima išvažiuoti. Tėtis sakė „atidaryk garažą, noriu pasiimti daiktus“, mama pasakė, kad „nieko nėra“. Jie prieš skyrybas visus daiktus pasidalino. Ten yra rūsys ir geležiniai laiptai. Tėtis užėjo į garažą, mama paskui jį, nes mama nenorėjo, kad jis kažką paimtų, ten jos daiktai. Mama pasakė, kad jis išeitų, atsistojo priekyje jo. Tėtis pradėjo rėkti ant jos, mama neleido jam daiktų pasiimti. Ji stovėjo šalia ir girdėjo, kaip tėtis sako „atiduok daiktus“, o mama sako „ne“. Ji nuėjo namo pagerti vandens, atėjo prie aikštelės ir pamatė, kad tėtis paėmė mamą už plaukų ir norėjo numesti į rūsį. Ji pradėjo šaukti „baikit, prašau“. Tada jis mamą paleido. Ji apsiverkė, mama apsiverkė. Buvo policija atvažiavus, taip pat ir greitoji. Mamai buvo apdraskyta ranka ir nurautas vienas nagas, nes ji laikėsi už sienos. Greitoji mamai suleido vaistų. Tada paskambino savo krikšto mamai, jos mamos sesei papasakojo apie įvykį ir ji labai verkė. Mama kalbėjosi su policija. Kai viskas pasibaigė, tėtis ir policija išvažiavo. Ji paskambino krikšto mamai. Jos mamai reikėjo kitą dieną į darbą, bet ji nenuėjo, nes jai buvo labai blogai. Ji bijojo likti namuose, paskambino krikšto mamai, kad jos vyras pasiimtų. Ji mamai pasakė, kad pasakytų ką nors darbe, kad nereikėtų eiti į darbą ir bent jau dvi dienas važiuotų pas krikšto mamą. Mama pasakė, kad eis į darbą. Ją paėmė krikšto mamos vyras. Ji nuėjo su policininku pasiimti daiktų. Vėliau buvo atvažiavęs tėtis, atsiprašė dėl viso šito įvykio. Paaiškino, kad 2020 m. balandžio 17 d. buvo įvykis, o balandžio 19 d. – mamos gimtadienis. Neprisimena tikslaus laiko, kada įvykis įvyko. Ji stovėjo aikštelėje. Kiek prisimena, tėtis dešine ranka paėmė mamą už plaukų. Mama šaukė. Ji net neįsivaizduoja, ką ji galvojo. Mama sakė „paleisk“, „Aaaaa“. Ji pati buvo šoke. Tėtis mamą stūmė į apačią, bet kai ji užrėkė, ištempė mamą atgal. Kad tėtis būtų paėmęs mamą už kitų kūno dalių, ji nematė. Ji viską prisimena, kai buvo maža, tėtis mamą mušė. Mamos rankos viršutinė dalis buvo apdraskyta ir nagas lūžęs per pusę. Tėtis buvo su juoda striuke ir mama laikėsi už striukės. Ten yra tokia siena, kad rankos apsidrasko. Ji visa tai matė, t. y. kaip buvo išdraskyta. Ji supranta, kad nagai buvo ilgi ir nagas lūžo. Nagas tikrai buvo nurautas. Ranka prieš tai nebuvo išdraskyta. Ji nenorėjo, kad tai įvyktų, jai buvo šokas, kad tėtis muša mamą. Jai tai labai nepatinka. Bijo, kad kažkas atsitiks, kad liks be tėvų. Prie įėjimo į garažą yra geležiniai laiptai, ten yra pirtis. Šalia yra praėjimas į garažą, ten užuolaidos, sudėti daiktai. Mama galėjo nukristi į tuos geležinius laiptus. Duobė pakankamai gili. Kai baigiasi geležiniai laiptukai, prasideda stikliniai laiptai. Pati mama laikėsi už sienos. Pakankamai stipriai tempė už plaukų. Mamai nugara suskaudo. Mama vos paėjo ir sakė daktarei, kad patempta nugara. Santykiai su tėvais geri. Kai jis atvažiuoja, ji būna atsargesnė. Kai ji pakalbėjo su krikšto mama ir seserimi, nusiramino. Policininkai padėjo. Daugiausiai kalbėjo su krikšto mama. Ji išgėrė tris puodelius arbatos, ji apsiramino, turėjo daiktus su savimi. Atvažiavo krikšto mamos vyras ir paėmė. Su psichologe kalbėjosi apie mėnesį laiko. Dabar jaučiasi gerai. Visai neprisimena to įvykio. Anksčiau, kai gyveno kartu, tėčiui dažnai kažkas nepatikdavo. Mamos charakteris nėra blogas ir nėra geras, normalus. Tėčio charakteris normalus. Ji yra panaši į tėtį, bet charakteris – mamos (t. 1, b. l. 81-84).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 17 d. 14.19 val. buvo gautas A. A. pranešimas iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), jog namuose vyksta konfliktas su vyru. Buvo panaudotas fizinis smurtas (tampė už plaukų) (t. 1, b. l. 33-38). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Iš A. A. 2020 m. balandžio 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 17 d. A. A. vyras V. A. atėjo pasiimti jų dukros J. A.. Užėjęs į namo kiemą, jis užėjo į kieme esantį garažą, tai pastebėjus, ji užėjo paskui. Vyras pareiškė, kad nori pasiimti varstotą, tačiau ji jam pasakė, kad varstoto neatiduos. Tada vyras sugriebė ją už plaukų bandydamas ją nustumti į garaže esančią duobę. Ji priešinosi, tada jis sugriebė jai už rankos, sukeldamas fizinį skausmą. Tuo metu jam už nugaros esanti dukra sušuko ir vyras ją paleido, išėjo iš garažo. Paskui iškvietė policiją (t. 1, b. l. 42-45).

Iš 2020 m. spalio 8 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji A. A. parodė ir paaiškino apie įvykį, kuris įvyko 2020 m. balandžio 17 d. Jos vyras V. A. atvyko pas juos pasiimti dukrą ir nuėjo į metalinį garažą. Garažas buvo atrakintas ir atidarytas, jis norėjo pasiimti savo daiktus. Nukentėjusioji nuėjo jam iš paskos. Metalinis garažas yra padarytas iš metalo, jis yra šviesiai žalios spalvos ir turi rakinamos duris. Prie garažo yra laiptai, jie yra nedideli ir padaryti iš metalo. Kai pasikeli prie garažo, matosi kad viskas apačioje yra užbetonuota. Kai užeini į garažą pro duris, iš karto matosi duobė. Duobė yra pakankamai gili, apie 3 m ir joje yra betoniniai laiptai. Dešiniau nuo duobės yra padarytos lentynos ir užuolaidos, ant lentynų guli įvairūs daiktai. Toliau prie lentynų stovi kibirai, padangos ir pačiame gale stovi baltos spalvos staliukas, ant kurio matosi stovi varstotas, mėlynos spalvos, ir daug kitų daiktų. Dešiniau stovi dviratis ir guli lentos. Garažo vidus yra rudos spalvos. Nukentėjusioji paaiškino ir parodė, kad stovėjo prie lentynų kairiau ir viena savo dešine ranka laikėsi už medinės lentos, o kita ranka (kaire) laikėsi už savo vyro rankos. A. A. stovėjo prie lentynų veidu į garažo duobę ir duris. Ji nenorėjo praleisti savo vyro praeiti toliau. Paaiškino, kad vyras paėmė ją už plaukų iš nugaros pusės savo dešine ranka ir bandė ją atstumti į šoną, patraukti ją. Vyras stovėjo savo nugara į garažo duris ir įėjimą, o moteriai veidu. A. A. pradėjo stipriai rėkti, nes jai suskaudo stipriai, tada atbėgo dukra J. A.. Ji stovėjo prie garažo durų, į vidų ji neužėjo. Dukra viską matė, nes duris buvo atidarytos. J. A. verkdama paprašė paleisti motiną. Vyras tada apsiramino ir paleido A. A., ji išbėgo iš garažo ir nubėgo namo. Namas yra prie pat garažo. Atbėgus namo nukentėjusioji A. A. iš karto paskambino į policiją. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 100-105).

Iš specialisto išvados Nr. G 1111/2020(01) nustatyta, kad: 1. A. A. nustatyti kūno sužalojimai: odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje ir kairės plaštakos II piršto nago plokštelės atplėšimas. 2. Odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje padarytas kietu, buku daiktu. II piršto nago plokštelės atplėšimas padarytas mechaniniu poveikiu į nago plokštelę. 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2020 m. balandžio 17 d.). 4. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 109-110).

Iš Greitosios pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad po įvykio nukentėjusioji skundėsi nugaros skausmu, konflikto metu patempė juosmens sritį, skauda kryžmens srityje (t. 1, b. l. 116-117).

Iš 2020 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad yra pateiktas vienas garso įrašas, kurio trukmė yra 1,17 min. Garso įrašas stenografuotas. BPC darbuotojas: 112. Pranešėja: Laba diena. BPC darbuotojas: Laba diena. Pranešėja: Prašiau policijos, noriu iškviesti, atvyko buvęs vyras, pagriebė mane už plaukų ir prie vaiko. BPC darbuotojas: Koks adresas? Pranešėja: (duomenys neskelbtini), skyrybos vyksta, tai atvyko vaiką pasiimti, muštynės. BPC darbuotojas: (duomenys neskelbtini)? Pranešėja: (duomenys neskelbtini), čia sodai. BPC darbuotojas: Kiek mažamečių name? Pranešėja: Viena, 10 metų jai. BPC darbuotojas: Greitoji reikalinga? Pranešėja: Greitoji ne, bet pas mane spaudimas pakilo... BPC darbuotoja: Tai reikalinga? Pranešėja: Gerai, reikalinga. BPC darbuotoja: Kiek jums metų. Pranešėja: 42. BPC darbuotojas: Jūsų vardas ir pavardė? Pranešėja: A. A.. BPC darbuotojas: Sergančių yra? Pranešėja: Kaip suprasti? Aš invalidumą turiu... BPC darbuotojas: Gripo simptomų yra? Pranešėja: Ne, nėra. BPC darbuotojas: Gerai, pranešam tarnyboms. Viso gero. Pranešėja: Viso gero. Pokalbis baigėsi (t. 1, b. l. 119).

Iš BPC Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad 2020 m. balandžio 17 d. 14.17 val. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 87).

Iš BPC Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad 2020 m. balandžio 17 d. Centro informacinėje sistemoje yra nustatyti du skambučiai iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Pranešėjas pagalbos kvietėsi adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 131).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai, garso įrašai, pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. A. 2020 m. balandžio 17 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), garaže, rankomis tyčia stipriai sugriebdamas nukentėjusiajai A. A. už plaukų bei už kairės rankos ir ją stumdamas link garaže esančios duobės, sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino ir paaiškino, kad A. A. jis negriebė už plaukų ir už rankos neėmė. Tarp jų įvyko konfliktas dėl daiktų, esančių garaže, kuriuos jis norėjo pasiimti, tai A. A., jam užėjus į garažą jį pradėjo mušti į nugarą, bandė jį nustumti į duobę, mušė jam į krūtinę, kai jis atsisuko. Jis tiesiog gynėsi ją prilaikydamas, lietė rankomis tik tiek, kad jo nemuštų.

Nors kaltinamasis neneigia, jog tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, tačiau neigia kaltinime nurodytą fizinį smurtą ir atitinkamai dėl jo kilusius padarinius – fizinio skausmo sukėlimą, jo versija, teismo vertinimu, yra paneigta byloje esančių įrodymų visuma. Kaltinamojo parodymai neatitinka nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, taip pat kitų byloje esančių objektyvių įrodymų turinio ir laikytini byloje esančiais įrodymais paneigta jo gynybine versija. Dėl šios priežasties kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai ir remiasi jais tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Gretinant kaltinamojo teisme duotus parodymus su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai dėl byloje nagrinėjamo įvykio nėra nuoseklūs ir tarpusavyje prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. A. duodamas parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, detalizuodamas įvykio aplinkybes parodė, kad jam užėjus į garažą, tik pradėjus ieškoti nurodytų daiktų, į garažą įbėgo jo sutuoktinė, kuri be priežasties sudavė jam apie 15 smūgių į krūtinę, sužalojimų neliko, tačiau jautė fizinį skausmą. Jis bandė gintis, eidamas atbulomis vos neįkrito į garaže esančią duobę, kuri buvo neuždengta, tačiau viena ranka užsilaikė už sienos, kita ranka bandė užsikabinti už sutuoktinės rankos, tačiau sutuoktinė iš garažo greitai išbėgo. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad jam užėjus į garažą ir lenkiantis pasiimti gręžimo stakles, A. A. jį užpuolė ir pradėjo mušti į nugarą ir pati A. A. bandė jį nustumti į duobę, mušė į krūtinę, kai jis atsisuko. Jai jį bestumiant jis ėjo atbulas ir vos neįkrito į duobę. Jis tiesiog gynėsi ją prilaikydamas, lietė rankomis tik tiek, kad jo nemuštų. Palietė jos delnus. Nukentėjusiosios nelietė, kontakto ir smūgių jai nebuvo. Teismo vidinį įsitikinimą dėl kaltinamojo parodymų kaip jo gynybinės versijos, neatitinkančios byloje esančių įrodymų, sustiprina ir tai, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog prieš atvykdamas pas nukentėjusiąją jis paskambino švogeriui G. R. ir pasakė, kad ateitų pasiimti daiktus, jis įvykio metu buvo lauke, namo kieme, negali atsakyti, ar jis matė tą įvykį. Tuo tarpu pats liudytojas G. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną jam paskambino V. A. ir paprašė, kad jis ateitų, tačiau nepasakė dėl ko, o kai jis atėjo V. A. jau stovėjo prie mašinos už tvoros, jau buvo policija ir greitoji. Taigi, kaip matyti kaltinamojo ir liudytojo G. R. parodymai ir dėl liudytojo atėjimo tikslo, ir dėl laiko, kada liudytojas atėjo, yra priešingi ir neatitinka vieni kitų.

Kaltinamojo parodymus paneigia iš esmės nuoseklūs nukentėjusiosios A. A. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai apie tai, kad tarp jų su V. A. garaže įvyko konfliktas dėl daiktų, kurių ji jam pasakė neatiduosianti, nes jo daiktų čia jau nebėra. Vyras užėjo į garažą, o ji iš paskos, užėjo prieš vyrą į priekį, stovėjo prieš jį atsisukusi veidu. Jis buvo praėjęs duobę, toliau nenuėjo, nes ji sustabdė, atsistojo veidu priešais jį. Jis pradėjo ją keikti, griebė jai už kairės rankos dešine ranka, tada paleido ir ta pačia ranka griebė už plaukų, lenkė į priekį link duobės, už plaukų paėmė su dešine ranka, ji laikėsi dešine ranka už lentų. Kai vyras ją sugriebė, ji pradėjo šaukti. Šie veiksmai sukėlė jai skausmą. Ji griebėsi už stovinčių rąstų dešine ranka, o kita ranka už vyro striukės kišenės. Pradėjo rėkti iš skausmo ir baimės. Visa tai matė dukra, ji buvo prie durų, kai ją sugriebė vyras. Dukra išsigandusi pradėjo šaukti, tada jis ją paleido ir išėjo iš garažo. Tokie nukentėjusiosios parodymai proceso eigoje esminėse detalėse liko nuoseklūs, juos esminėse detalėse atitinka jos parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir ikiteisminio tyrimo teisėją. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir jos 2020 m. balandžio 17 d. pareiškime nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo naudotą smurtą (t. 1, b. l. 42-45). Pareiškime nukentėjusioji nurodė, kad vyras sugriebė ją už plaukų, bandydamas ją nustumti į garaže esančią duobę. Ji priešinosi, tada jis sugriebė jai už rankos, sukeldamas fizinį skausmą. Tuo metu jam už nugaros esanti dukra sušuko ir vyras ją paleido, išėjo iš garažo. Pažymėtina ir tai, kad nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad pirma vyras ją griebė už rankos, o po to už plaukų, o ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat pareiškime apie nusikalstamos veikos padarymą nurodė, kad pirma ją vyras griebė už plaukų ir tik po to už rankos, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad įvykio aplinkybes geriau prisiminė apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tam tikri netikslumai dėl nukentėjusiosios nurodomos įvykių sekos yra logiškai paaiškinami dėl praėjusio nemažo laiko tarpo nuo įvykio, be to, viskas įvyko gana greitai, kaip pati paaiškino nukentėjusioji, ji buvo šoko būsenos ir strese, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo paneigti kaltinamojo atliktų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jau iš 2020 m. balandžio 17 d. A. A. paaiškinimo matyti, kad nors jis yra lakoniškas, tačiau jau tuo metu iškart po įvykio pareigūnui ji nurodė konkrečius smurtinius kaltinamojo veiksmus, t. y. kad tai nebuvo tik žodinis konfliktas, jis peraugo į fizinį kontaktą, kurio metu kaltinamasis griebė nukentėjusiąją už plaukų, bandė įstumti ją į garaže esančią duobę, griebė už rankos (t. 1, b. l. 43).

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pats V. A. tiek teisme, tiek teisiamojo posėdžio metu neneigė, jog tarp jo ir nukentėjusiosios buvo fizinis kontaktas ir tokie jo parodymai atitinka nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes apie tai, kad nukentėjusioji buvo sugriebta už rankos, t. y. atitinka ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų esmę ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą nukentėjusiosios A. A. parodymų patikimumu.

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kaltinamojo bei nukentėjusiosios dukros, apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymai. Nukentėjusioji tiek jau minėtame 2020 m. balandžio 17 d. pareiškime, tiek vėliau viso ikiteisminio ir teisminio proceso metu nuosekliai teigė, kad jų dukra matė įvykusį konfliktą ir tik dukrai išgirdus jos rėkimą ir įbėgus į garažą, pradėjus šaukti, kaltinamasis nukentėjusiąją paleido. Tuo tarpu kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam ir nukentėjusiajai būnant garaže, jis nematė, kur tuo metu buvo dukra, o ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad įvykio metu dukros garaže nebuvo, mano, kad ji buvo namuose. Taigi, matyti, kad kaltinamasis įvykio metu nematė, kur buvo dukra ir tai tik patvirtina nukentėjusiosios duotus parodymus, kad kaltinamasis garaže, stovėdamas šonu į mažas duris, durys jam buvo už nugaros, dukros negalėjo matyti. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nepilnametė liudytoja J. A. nurodė, kad tarp tėvų įvyko konfliktas dėl garaže esančių daiktų, kad tėtis užėjo į garažą, mama paskui jį, nes mama nenorėjo, kad jis kažką paimtų, ten jos daiktai; mama pasakė, kad jis išeitų, atsistojo priekyje jo. Tėtis pradėjo rėkti ant jos, mama neleido jam daiktų pasiimti; ji buvo nuėjusi namo pagerti vandens, atėjo prie aikštelės ir pamatė, kad tėtis dešine ranka paėmė mamą už plaukų ir norėjo numesti į rūsį. Mama sakė „paleisk“, „Aaaaa“; ji pradėjo šaukti „baikit prašau“; tada jis mamą paleido; tėtis mamą stūmė į apačią, bet kai ji užrėkė, ištempė mamą atgal. Šie nepilnametės liudytojos J. A. parodymai atitinka nukentėjusiosios A. A. parodymus ir tai tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą nukentėjusiosios parodymų patikimumu. Nors kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji jų dukrą yra primokiusi duoti jai palankius parodymus, tačiau šiuos teiginius teismas atmeta kaip deklaratyvius. Pažymėtina ir tai, kad nepilnametė J. A., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad jos santykiai su abiem tėvais yra geri, mamos charakteris nėra blogas ir nėra geras, normalus, tėčio charakteris normalus, taip pat kad nors ji ir gyvena su mama, tačiau bendrauja su atskirai nuo jų gyvenančiu tėčiu, pas jį lankosi. Visa tai parodo, kad nepilnametė liudytoja neturi pagrindo apkalbėti kurio nors iš tėvų, o apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė parodymus apie įvykį ir aplinkybes, kurias matė.

Nukentėjusiosios paaiškinimus apie prieš ją atliktus smurtinius kaltinamojo veiksmus patvirtina ir į įvykio vietą atvykusio pareigūno liudytojo R. R. parodymai (nukentėjusioji pasakė, kad ją bandė įstumti į duobę, suėmė už plaukų, tą matė jos mažametė dukra), taip pat garso įrašo bei Bendrojo pagalbos centro pateikti duomenys, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys, specialisto išvada apie nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, greitosios pagalbos kvietimo kortelės duomenys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors byloje buvo gauti duomenys, jog ir kaltinamasis skambino Bendrajam pagalbos centrui, tačiau iš garso įrašo girdėti, kad kaltinamasis telefonu nurodė tik tai, jog sutuoktinė jam neatiduoda daiktų, apie tarp jų buvusį smurtą ar tai, kad sutuoktinė prieš jį smurtavo, sudavė jam smūgius, jis nenurodė, taip pat teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl sutuoktinės smurto prieš jį garaže jis niekur nesikreipė, kodėl to nepadarė, nenurodė. Tai, kad, kaltinamojo tvirtinimu, jis jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios nematė, ką patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas pareigūnas R. R. (aiškių nukentėjusiosios sužalojimo požymių nematė), nepaneigia kaltinamojo padarytų smurtinių veiksmų fakto. Visų pirma, pažymėtina tai, kad valstybinio kaltintojo palaikomame kaltinime kaltinamajam nėra inkriminuojami kokie nors, o tarp jų ir specialisto išvadoje konstatuoti, nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, t. y. neinkriminuojamas nei odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, nei kairės plaštakos II piršto nago plokštelės atplėšimas. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad po įvykio jai buvo nuplėštas nagas, ji perliejo vandeniu tą pirštą ir viskas, jai skaudėjo ir perštėjo, jai skaudėjo ir pakaušį. Kaltinamajam pareikštas kaltinimas yra tik dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai ir dėl to akivaizdu, kad šiuo atveju akivaizdžių fizinių sužalojimų nukentėjusiajai aplinkiniams ir galėjo akivaizdžiai nesimatyti. Paprastai asmeniui sukeliant fizinį skausmą, jokių matomų žymių gali ir nelikti, tačiau tai nepaneigia asmens, šiuo atveju kaltinamojo, nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nes atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą yra įtvirtinta BK ir laikoma nusikalstama veika.

Priešingai nei teigia kaltinamasis ir kaltinamojo gynėja teisiamojo posėdžio metu, byloje nagrinėjamas įvykis nebuvo vien tik tarp sutuoktinių kilęs konfliktas ar kad kaltinamasis gynėsi nuo nukentėjusiosios. Pripažintina, jog nagrinėjamo įvykio pradžia buvo konfliktas tarp sutuoktinių dėl daiktų ir galimybės juos pasiimti, tačiau jis dėl kaltinamojo veiksmų peraugo į fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ir peržengė įprasto nesutariančių sutuoktinių žodinio konflikto ribas, t. y. kaltinamojo smurtiniai veiksmai pripažintini nusikalstamais ir užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę. Teismas neįžvelgia nagrinėjamoje situacijoje BK 28 straipsnyje numatytų būtinosios ginties sąlygų. Kaip jau minėta pirmiau, kaltinamojo parodymai, jog tai nukentėjusioji pirma jį puolė, yra paneigti byloje esančių įrodymų visuma. Byloje nustatyta, jog tai kaltinamasis, nukentėjusiajai neleidus pasiimti daiktų, pirmas sugriebė nukentėjusiajai už plaukų bei už kairės rankos ir ją stūmė link garaže esančios duobės. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad buvo kilusi būtinosios ginties situacija.

Sprendžiant dėl kilusių padarinių ir priežastinio ryšio tarp kilusių padarinių ir kaltinamojo veikos, kaip minėta, kaltinamajam inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai. Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad ji šaukė iš skausmo ir baimės, kaltinamojo veiksmai – sugriebimas už plaukų, rankos, stūmimas link duobės, jai sukėlė skausmą. Tai, kad nukentėjusioji rėkė, girdėjo dukra, kuri būtent dėl rėkimo įbėgo į garažą ir paprašė tėvo paleisti mamą. Taigi, kaip matyti, kaltinamojo smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, t. y. tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių veiksmų nukentėjusiajai kilusiais padariniais, t. y. fizinio skausmo sukėlimu. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis, būdamas fiziškai stipresnis už nukentėjusiąją, žinodamas, kad nukentėjusioji turi sveikatos problemų, problemų su nugara, kraujospūdžiu, konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų nukentėjusioji gali patirti fizinį skausmą, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad sukels fizinį skausmą nukentėjusiajai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Kaltinamajame akte kaltinamajam buvo inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, t. y. kad V. A. smurtaudamas sukėlė šeimos narei – savo sutuoktinei – fizinį skausmą. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2015 m., įvykio metu sutuoktiniais ir pora savęs nelaikė. Taigi, byloje kyla klausimas, ar kaltinamojo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ar pagal to paties straipsnio 1 dalį, t. y. ar kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo šeimos nariai įvykio metu.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamu aspektu aktualu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą šeimos sampratos išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties kaltinamojo ir nukentėjusiojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam ir kurios būtų pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimos būdingų santykių turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77-942/2017, 2K-231-489/2020). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata, pagal kurią šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (1994 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje Keegan prieš Airiją, peticijos Nr. 16969/90; 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Yousef prieš Olandiją, peticijos Nr. 33711/96; 2004 m. birželio 1 d. sprendimas byloje Lebbink prieš Olandiją, peticijos Nr. 45582/99).

Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti, ar vis dar esamų sutuoktinių, tarp kurių nuo (duomenys neskelbtini) m. vyksta skyrybų procesas teisme ir kurie nuo (duomenys neskelbtini) m. kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda ir vienas kito nelaiko pora – kaltinamojo ir nukentėjusiosios – santykiai nusikalstamos veikos padarymo metu savo turiniu galėjo būti priskiriami šeimos narių santykiams, ir atitinkamai, ar fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai galima vertinti kaip fizinio skausmo sukėlimą savo šeimos nariui. Šioje byloje, kaip minėta, nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nuo (duomenys neskelbtini) m. vyksta skyrybų procesas teisme, jie nuo (duomenys neskelbtini) m. kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda ir vienas kito nelaiko pora, įvykio metu jų nebesiejo artimas emocinis šeiminis ryšys. Šias aplinkybes teisme patvirtino ir kaltinamasis, ir nukentėjusioji, taip pat jie parodė, kad juos sieja tik dukra, kuriai kaltinamasis teikia išlaikymą, taip pat su ja bendrauja ir pasiima ją pabūti pas save. Taigi šios faktinės aplinkybės rodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios egzistavę santykiai negali būti vertinami kaip pagrįsti tarpusavio atsakomybe, savanoriškais abipusiais įsipareigojimais, tvirtais emociniais šeiminiais tarpusavio ryšiais ir emociniu prieraišumu, siekiu sukurti šeiminius santykius, todėl savo turiniu nebuvo būdingi šeimos nariams. Dėl to, atsižvelgus į paminėtų faktinių aplinkybių, susijusių su kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykių turiniu, visumą, šeimos nario sampratos aiškinimą teismų praktikoje, teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji nusikalstamos veikos prieš ją padarymo metu nebuvo kaltinamojo šeimos narė. Taigi, pirmiau nurodyta kaltinamojo nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ji perkvalifikuotina į to paties straipsnio 1 dalį, apie ką kaltinamasis bei kiti bylos dalyviai teisiamojo posėdžio metu buvo informuoti ir įspėti.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji iš esmės patenka į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme įtvirtintą artimos aplinkos sąvoką, nes juos praeityje siejo šeimos ryšiai, kita vertus, aptariamo įvykio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji vienas kitam nebuvo nei artimieji giminaičiai, nei šeimos nariai. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad sprendžiant dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme įtvirtintos sąvokos netaikomos, nes jos neatitinka BK 248 straipsnyje nurodytų artimojo giminaičio bei šeimos nario sąvokų, kuriomis, kaip minėta, remiamasi bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai. Teisiamojo posėdžio metu tiek prokuroras, tiek nukentėjusiosios įgaliota atstovė advokatė nurodė, kad skyrybų byla teisme dar nebaigta, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją sieja dukra, kad kaltinamasis prisideda prie dukros išlaikymo, kad taip pat jie turi bendrų skolų, kurios atsirado dar jiems būnant šeima, ir visa tai parodo, kad jie nagrinėjamo įvykio metu buvo ir yra šeima. Teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi tai nėra šeimos santykius rodantys požymiai, be to, atkreiptinas dėmesys ir tai, kad net ir kaltinamajam ir nukentėjusiajai oficialiai išsiskyrus, kaltinamojo įsipareigojimai dukrai gali likti, taip pat gali likti ir buvę bendri skoliniai įsipareigojimai, tačiau vien tai kaltinamojo ir nukentėjusiosios nedaro šeimos nariais.

Remdamasis pirmiau aptartais įrodymais, teismas konstatuoja, kad V. A. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą: jis 2020 m. balandžio 17 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), garaže, rankomis tyčia stipriai sugriebdamas nukentėjusiajai A. A. už plaukų bei už kairės rankos ir ją stumdamas link garaže esančios duobės, sukėlė nukentėjusiajai A. A. fizinį skausmą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį; jo kaltė įrodyta visiškai.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas V. A. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. A. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis neteistas (t. 2, b. l. 171), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 189-193). SODROS duomenimis V. A. dirba (t. 1, b. l. 170, t. 2, b. l. 2, 100-102). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 174), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (t. 1, b. l. 175).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. A. paskyrus vieną švelniausių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį už įstatymo įtvirtintą vidurkį, be intensyvios priežiūros. Siekiant kontroliuoti kaltinamojo elgesį, jis įpareigojamas viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusio asmens ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 2 d. 8, 9 p., 72¹, 72² str.).

V. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 17 d. 17.00 val. iki 2020 m. balandžio 18 d. 12.45 val. (t. 1, b. l. 140, 141). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. A. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas.

Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina (t. 1, b. l. 141).

Dėl civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. A. atsakingas už nukentėjusiajai A. A. sukeltą fizinį skausmą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiosios patirtą žalą.

Iš 2021 m. sausio 14 d. patikslinto civilinio ieškinio matyti, kad A. A. prašo priteisti iš kaltinamojo V. A. 3000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimui. Ieškinyje nurodoma, kad Pagal Neįgalumo ir darbingumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymą LL-1 Nr. 1106 jai yra nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. nedarbingumo lygis, yra nurodyti diagnozės kodai, nedarbingumas yra pratęsiamas. Dar 2018 m. rugsėjo 10 d. išduota išvada Nr. DPS01775 dėl darbo pobūdžio ir sąlygų apie tai, kokie organiniai rizikos veiksniai gali būti jai pavojingi, kaip vienas tokių veiksnių, kurių turėtų vengti, buvo nurodytas priverstinis liemens palenkimas. Medicininiais dokumentais jai yra nustatytas kaklo nervų šaknelių sutrikimas. Buvo atliekami jos sveikatos būklės tyrimai ,,(duomenys neskelbtini)“ klinikoje, taip pat konsultuota radiologo, (duomenys neskelbtini) buvo atliktas tyrimas magnetiniu rezonansu ir buvo nustatyti (duomenys neskelbtini) pakitimai, dėl ko ji jaučia nuolatinį skausmą. Dėl išvardintų sveikatos problemų įvykio metu, kuomet kaltinamasis sučiupo už plaukų ir norėjo įstumti į garažo duobę, buvo staiga priverstinai palenkta per liemenį, dėl diagnozuoto kaklo nervo šaknelių uždegimo jautė ypač didelį skausmą, klykė nežmonišku balsu, kai atbėgo dukra, prašė kaltinamojo paleisti, tik tuomet jis paleido. Ji turi aukštą kraujospūdį. Gydytojai yra įspėję, kad negali jaudintis, turi nuolat vartoti vaistus, todėl po įvykio buvo kviečiama greitoji pagalba, leidžiami vaistai. Bijojo, kad gali patirti infarktą arba insultą. Iki šiol ji prisimena įvykį, tai sukėlė negrįžtamas pasekmes. Kaltinamąjį buvo apėmęs pykčio priepuolis, jo tikslas buvo sunkiai ją sužaloti. Po įvykio ilgai jautė kakle fizinį skausmą, negalėjo ramiai miegoti. Be to, buvo stipriai sukrėsta dvasiškai, patyrė stiprų neigiamą išgyvenimą, kas lėmė emocinę depresiją, iki šiol persekioja įvykio vaizdai, mato garažo duobę, į garažą eina su baime. Gydytojai dėl jos sveikatos būklės yra ją įtikinę, kad turi ypatingai saugotis, nekelti sunkiai, nepasitempti, nedaryti staigių judesių. Gana ilgai po įvykio vartojo skausmą slopinančius vaistus, kurie, jos supratimu, taip pat turi neigiamą poveikį organizmui, ypač jai, turinčiai nemažai ligų. Jos emocinė būsena paveikė ir jos dukrą, kuri dėl šio įvykio išsigando. V. A. ir kitais kartais naudodavo prieš ją smurtą (t. 1, b. l. 63, t. 2, b. l. 61).

Iš 2019 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) matyti A. A. apžiūros rezultatai: (duomenys neskelbtini). Dėl skausmo sutrikęs mobilumas, savarankiškumas (t. 2, b. l. 62).

Iš 2018 m. rugsėjo 10 d. išvados dėl darbo pobūdžio sąlygų Nr. DPS-1775 matyti, kad A. A. darbingumo lygis – (duomenys neskelbtini) proc., nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. (t. 2, b. l. 66).

Iš darbingumo lygio pažymos Nr. DL-1 Nr. 2998 matyti, kad A. A. nustatytas darbingumo lygis (duomenys neskelbtini) proc. nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. (t. 2, b. l. 112).

Iš darbingumo lygio pažymos Nr. DL-1 Nr. 1106 matyti, kad A. A. nustatytas darbingumo lygis (duomenys neskelbtini) proc. nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. (t. 2, b. l. 113).

Iš (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 16 d. radiologo konsultacijos išvados matyti, kad A. A. nustatytas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 122, t. 2, b. l. 64).

Iš (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 13 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad A. A. apžiūros rezultatai – (duomenys neskelbtini). Neurologiškai šiuo metu stebima (duomenys neskelbtini), sutrikęs mobilumas: (duomenys neskelbtini). Dėl skausmo sutrikęs mobilumas, savarankiškumas. Išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. (t. 1, b. l. 123, t. 2, b. l. 62).

Iš 2018 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo Nr. 18-22374 tyrimo išvados ir rekomendacijų matyti, kad A. A. nustatyta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 124, t. 2, b. l. 65).

Iš darbingumo lygio pažymos Nr. DL1 Nr. 1106 matyti, kad A. A. nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. ( t. 1, b. l. 125, 126).

Iš Vilniaus miesto socialinės paramos centro rašto nustatyta, kad A. A. (duomenys neskelbtini) skyriuje (toliau – Pagalbos šeimai skyrius) nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. vasario 9 d. lankė vyresniosios psichologės A. Ž. konsultacijas. Per nurodytą laikotarpį moteris dalyvavo 7 individualiuose konsultacijose, kurios buvo nutrauktos abipusiu susitarimu. Konsultacijų metu moteris bendravo atvirai, teigė, jog stipriai išgyvena dėl patirto emocinio smurto, išsakė susirūpinimą dėl savo dukters, kuriai teko patirti tėvų tarpusavio nesutarimus (t. 2, b. l. 107).

Iš 2021 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini) išrašo iš medicininių dokumentų Nr. 21-(duomenys neskelbtini) matyti, kad A. A. diagnozuota (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusioji buvusių ir esamų darbdavių apibūdinama teigiamai (t. 2., b. l. 109-111).

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Nagrinėjamu atveju, visų pirma, kaip jau minėta, teismas yra ribojamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir nusikalstamų veiksmų, kuriuos padarė kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu, taigi, nukentėjusiosios nurodomi ir specialisto išvadoje konstatuoti jos sužalojimai – odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje ir kairės plaštakos II piršto nago plokštelės atplėšimas, šioje byloje, sprendžiant dėl jai priteistinos neturtinės žalos dydžio nevertinami, nes byloje buvo pareikštas kaltinimas tik dėl fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimo, kuris pasitvirtino. Visų antra, teismas nevertina kaltinamojo pateikto vaizdo įrašo, kuriame matyti, kaip nukentėjusioji linksminasi, švenčia, kadangi teismui nebuvo pateikti duomenys, kada šis įrašas darytas, be to, vien tai, kad nukentėjusioji linksminasi ir aktyviai juda savaime nepaneigia to, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą.

Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai A. A. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į bendrąsias šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, o kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes. Nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, kai kaltinamasis sugriebė nukentėjusiajai už plaukų bei už kairės rankos ir ją stūmė link garaže esančios duobės, ji rėkė, patyrė baimės ir nesaugumo jausmą, be to, kaltinamasis žinojo apie nukentėjusiosios turimas sveikatos problemas, susijusias su stuburu, kaklu ir pan., be to, toks kaltinamojo elgesys buvo jo ir nukentėjusiosios nepilnametės dukros akivaizdoje.

Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti turtinę žalą, taip pat ir į santykius, susiklosčiusius tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios. V. A. yra vidutinio, darbingo amžiaus, dirba ir gauna pajamas, todėl yra pajėgus atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Kita vertus akivaizdu, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, kuriuose gana aktyvią poziciją užima ir pati nukentėjusioji. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje gali būti priteisiamas tik tiesiogiai nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimas, tuo tarpu iš ieškinio ir jo priedų matyti, kad nukentėjusioji neturtinę žalą grindžia teismui ir teikdama duomenis apskritai apie jos sveikatą ir jos būklę, kuri buvo dar iki nagrinėjamo įvykio ir kuri iš esmės nėra tiesiogiai susijusi su byloje nagrinėjamu įvykiu ir kaltinamojo veiksmais, nes jos iki įvykio buvusi sveikatos būklė priežastiniu ryšiu nesusijusi su šioje byloje nagrinėjama smurtine nusikalstama veika. Tačiau teismas, kaip minėta, vertina, kaip kaltinamojo smurtiniai veiksmai atsiliepė nukentėjusiosios sveikatai ir kokią įtaką jai padarė.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, žalos dydis svyruoja nuo 150 Eur iki 1500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270/2014, 2K-543/2014, 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016; 2K-393-489/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-654/2017).

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu bei įvertinus teismų praktikoje panašiose situacijose priteisiamas sumas, nukentėjusiajai priteistinas 500 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, t. y padarytos veikos pavojingumą, intensyvumą, kilusius padarinius, kitas paminėtas aplinkybes, taip pat ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką panašiose bylose ir užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. 300 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusioji buvo priversta siekti savo teisių gynybos teisme (t. 2, b. l. 104-105). Atsižvelgiant į atstovavimo apimtį, posėdžių trukmę ir skaičių, byloje keliamų teisinių klausimų pobūdį, teismas sprendžia, kad 300 Eur suma nelaikytina aiškiai per didele, nes atitinka rinkos kainas, protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiajai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – aštuonis kompaktinius diskus, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies), ir paskirti jam 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiosios A. A. ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią V. A. turi įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. A. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 17 d. 17.00 val. iki 2020 m. balandžio 18 d. 12.45 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš V. A. A. A. naudai priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidoms padengti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – aštuonis kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

V. A. išaiškinti, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.