Panevėžio apygardos teismo nutartis, 1A-83-879/2021

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-08
Bylos Nr.: 1A-83-879/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-25730-2019-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Danutė Švitinienė, Daina Vaidachavičienė, Evaldas Vanagas
Nuteistasis: M. A., T. J., A. B.

Kategorijos

23.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-83-879/2021Proceso Nr. 1-01-1-25730-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 23.2.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 8 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Danutės Švitinienės, Evaldo Vanago ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

Sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,

prokurorui Mantui Jurkėnui dalyvaujant nuotolinio vaizdo bei garso ryšio perdavimo priemonėmis,

nuteistajam M. A. dalyvaujant nuotolinio vaizdo bei garso ryšio perdavimo priemonėmis,dalyvaujant gynėjui advokatui A. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas M. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 (dvi) paros.

Iš M. A. valstybės nuosavybėn konfiskuoti 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) dėl įvykdytos nusikalstamos veikos gautų pajamų.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti T. J. ir A. B., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. A. laikotarpyje nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2019 m. birželio 19 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis – 386,76 g., kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kuriose ?-9-tetrahidrakanabinolio koncentracija nuo 3,9 % iki 20,1 %, ir kurios vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 bei 2013 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1254, yra narkotinė medžiaga. O būtent:

1) dalį – ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,17 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrakanabinolio koncentracija 15,9 %, 2019 metų gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą platinti, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 10 Eur pardavė L. S., kuris 2019 m. birželio 19 d. 14.30 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta automobilio (duomenys neskelbtini) kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu;

2) dalį - 1,63 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrakanabinolio koncentracija 15,9 %, 2019 m. birželio 19 d. apie 14 val., turėdamas tikslą platinti, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už 20 Eur, pardavė L. S., kuris tą pačią dieną 14.30 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta automobilio (duomenys neskelbtini) kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu;

3) dalį - 4,05 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-terahidrakanabinolio koncentracija 14,4% 2019 m. birželio 19 d. apie 14 val., turėdamas tikslą platinti, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 50 Eur, pardavė A. B., kuris tą pačią dieną 14.30 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta A. B. asmens kratos metu;

4) likusią dalį – 377,64 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-terahidrakanabinolio koncentracija nuo 3,9 % iki 18,0 %, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei automobilyje (duomenys neskelbtini) kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. birželio 19 d. 17.23 val. kuomet visa likusi neteisėtai laikyta narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų kratos metu.

2. Apeliacinio skundo argumentai

1. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 11 d. nuosprendį: pripažinus M. A. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

2. Skunde teigiama, jog bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas Apeliantą pripažino kaltu remiantis dviejų asmenų – L. S. ir A. B. parodymais, tačiau Apeliantas kategoriškai neigia, jog šiems asmenims pardavė narkotines medžiagas.

2.1. Apeliantas nurodo, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jis narkotinių medžiagų nepardavė nei minėtiems L. S. ir A. B., nei T. J., kuris teisingai teisme nurodė, jog narkotines medžiagas įsigijo iš romų tautybės asmenų. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas visų asmenų parodymus laikė patikimais, išskyrus Apelianto parodymus, kuriuos nurodė, jog vertina kritiškai.

2.2. Apeliantas pripažįsta, jog kiti byloje buvę kaltinamieji (A. B. ir L. S.) iš tiesų atvykdavo pas Apeliantą į garažą, kartu su savimi atsiveždavo ir narkotinių medžiagų, kurias vėliau visi kartu vartodavo, tačiau Apeliantas narkotinių medžiagų niekuomet nepardavinėjo ir jų neplatino.

2.3. Apelianto teigimu, sulaikyti L. S. ir A. B., įkalbėti policijos pareigūnų, apklausoje ikiteisminio tyrimo metu ėmė teigti, jog narkotines medžiagas įsigijo iš Apelianto. Tokie asmenų parodymai, M. A. nuomone, galėjo būti pareigūnų ir minėtų asmenų susitarimas, jog jeigu šie pripažins narkotines medžiagas įsigiję ir M. A., mainais teisme bus atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

3. Skunde keliamas klausimas dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos pradėjimo teisėtumo, t. y. nurodoma, jog 2019 m. birželio 19 d., kuomet Apelianto atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nebuvo žinoma jokių duomenų apie tai, jog Apeliantas platina narkotines medžiagas. Be kita ko, pareigūnai Apelianto atžvilgiu neatlikinėjo jokių žvalgybos veiksmų, todėl M. A. teigimu, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pradėtas neteisėtai.

4. M. A. skunde teigia, jog be kitų asmenų parodymų, byloje nėra jokių duomenų kurie patvirtintų jo kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, todėl, Apelianto teigimu, jis privalo būti išteisintas nesant užtektinai duomenų jo kaltei pagrįsti.

5. Jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų M. A. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, prašoma teisėjų kolegijos sumažinti paskirtą bausmę.

5.1. Nurodoma, jog skirdamas bausme Apeliantui pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog M. A. nėra teistas ir charakterizuojamas teigiamai.

5.2. Apeliantas teigia, jog šiuo metu ieškosi darbo bei gauna socialines nedarbo išmokas. Be kita ko, pabrėžia, jog laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2015 m. dirbo Vokietijoje, todėl turi pakankamai santaupų leidžiančių finansiškai išsilaikyti. Priešingai nei teigiama nuosprendyje finansinės įplaukos yra M. A. legalus pragyvenimo šaltinis.

5.3. Skunde pabrėžiama, jog pirmos instancijos teismo skirta laisvės atėmimo bausmė yra akivaizdžiai per griežta, kadangi ji yra didesnė nei prokuroro siūlyta bausmė.

6. Prokuroras Mantas Jurkėnas, teismo posėdžio metu nurodė, jog nėra jokio pagrindo keisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 11 d. nuosprendį.

6.1. Sprendimas M. A. atžvilgiu priimtas ne vien kitų asmenų parodymais, bet ir remiantis kitais faktiniais įrodymais, tai kratos protokolai, kitų liudytojų parodymai, specialisto išvada.

6.2. Tuojau po sulaikymo paėmus M. A. tyrimą, jo kraujyje nerasta narkotinių medžiagų. Vėliau jau jis tyrimui pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodoma, kad jo organizme rasta narkotinių medžiagų pėdsakų, bet vertinant specialisto išvadą svarbu atsižvelgti, kad išvadoje yra nurodoma, kad tai yra ūminė intoksikacija narkotinėmis medžiagomis, akivaizdu, kad jis jas vartojo tuojau po paleidimo iš laikino sulaikymo.

6.3. Svarbu įvertinti M. A. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, paskyrus jam kardomąsias priemones, uždraudus bendrauti su kitais proceso dalyviais, jis aktyviais veiksmais darė jiems poveikį, už tai buvo keista kardomoji priemonė, ši aplinkybė labai svarbi vertinant jo asmenybę, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą.

6.4. Prokuroro manymu, nuosprendis surašytas teisingai, bausmė parinkta tinkamai. Vertinant 2021 m. sausio 14 d. teisiamojo posėdžio metu išsakytą baigiamąją kalbą, skirtingai, negu nurodoma apeliaciniame skunde, prokuroro prašyta bausmė yra griežtesnė, negu skyrė teismas, nuosprendžiu bausmė buvo paskirta švelnesnė bausmė.

6.5. Versija, kuri yra apeliaciniame skunde, buvo parengta po veikos padarymo, tai matyti iš mobiliojo ryšio telefonų apžiūros protokolų, kada susirašinėjimo metu M. A. buvo teikiamos versijos, kokius parodymus turi duoti įtariamieji.

6.6. Prokuroro teigimu nusikalstamą veiką, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, M. A. padarė, todėl skundžiamas teismo sprendimas teisingas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. M. A. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

9. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas leidžia daryti išvadą, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

10. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti, kad buvo padaryta bent viena iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Kiekviena iš šių veikų įrodinėjama byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, t. y. gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad M. A., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis - kanapėmis, t. y. padarė BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą veiką. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neginčija neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo fakto, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad jis turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas.

12. Paminėtina, kad teismų praktikoje platinimas apibrėžiamas kaip psichotropinių ar narkotinių medžiagų bet koks perdavimas kitiems asmenims, išskyrus pardavimą: išmainant juos į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Platinimo esmę ir sudaro tai, kad psichotropinės ar narkotinės medžiagos perduodamos bent vienam kitam asmeniui, neakcentuojant pelno už tai gavimą. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-36/2009, 2K-75/2009).

13. Šioje byloje nustatyta, kad M. A. laikotarpyje nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2019 m. birželio 19 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis – 386,76 g., kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kuriose ?-9-tetrahidrakanabinolio koncentracija nuo 3,9 % iki 20,1 %, ir kurios vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 bei 2013 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1254, yra narkotinė medžiaga.

14. Kaip jau minėta, Apelianto bei gynybos teigimu, byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad M. A. disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti.

15. Apygardos teismo teisėjų kolegija ištyrusi ir įvertinusi analizuojamos baudžiamosios bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Nors skunde teigiama, jog bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas Apeliantą pripažino kaltu remiantis dviejų asmenų – L. S. ir A. B. parodymais, tačiau šiuo atveju, jog sprendimas dėl M. A. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį priimtas remiantis ne vien nurodytų asmenų parodymais, bet ir kitais faktiniais įrodymais. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, jog M. A. kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, patvirtina bylos duomenų visetas, t. y. žemiau aptariami bylos įrodymai, patvirtina Apelianto kaltę, bei paneigia apeliaciniu skundu keliamas versijas.

15.1. Pirmos instancijos teisme proceso dalyvių duoti parodymai:

1) Iš nuteistojo A. B. duotų parodymų matyti, kad 2019 m. birželio 19 d. buvo darbe, susitarė su M. A., kad atvažiuos pas jį pasiimti žolės. Nusipirko žolės iš M. A. už 50 Eur. Jis pas M. A. atvažiuodavo nusipirkti žolės ir išvažiuodavo. Su juo kartu žolę yra rūkęs kelis kartus. Iš M. A. žolę yra pirkęs 4 – 5 kartus. Žolę iš jo pirkdavo nuo 2019 metų sausio pradžios. L. S. jam yra pasakęs, kad iš M. A. galima nusipirkti žolės. 2019 m. birželio 19 d. jis iš M. A. nusipirko 5 g žolės, kuriuos įsidėjo į kuprinę. Nerūkė. Vartodavo į savaitę porą kartų, žolę pirkdavo tik iš M. A.. Iš M. A. žolę pirkti jam buvo patogu. Iš karto po sulaikymo pareigūnams sakė, kad žolę pirko prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), vėliau nurodė, kad žolę pirko iš M. A., nes nematė tikslo meluoti. M. bandė su juo susitikti per jo sutuoktinę, kuriai rašė žinutes. M. A. norėjo, kad A. B. pakeistų parodymus, siūlė pasidalinti 100 g žolės tarp keturių asmenų, t. y. tarp jo (A. B.), M. A., T. J. ir L. S., prašė sakyti, kad pirko žolę ne iš M. A.. (5 t., b. l. 85-86).

2) Iš liudytojos S. G. Bakevičienės duotų parodymų, matyti, jog ji nurodė esanti A. B. sutuoktinė. Paaiškino, jog 2019 metų birželio mėnesį jos vyras buvo sulaikytas dvejoms paroms. Iš tyrėjos ji sužinojo, kad jos sutuoktinis su savimi turėjo narkotinės medžiagos – marihuanos. Iki tol ji nežinojo, kad jos vyras rūko žolę, niekada nebuvo mačiusi, kad jis būtų turėjęs narkotinių medžiagų. Po kokių dviejų parų po vyro paleidimo iš sulaikymo jai pradėjo rašyti M. A.. Vėliau ji jį sutiko lauke, jis prašė pakviesti A. B., siūlė tartis su jo advokatu. Iki tol liudytoja M. A. nepažinojo, nebuvo jo mačiusi, jo nebuvo ir vyro draugų rate. Liudytojai atsakius, kad ji savo sutuoktinio nekvies, nes jam uždrausta su M. bendrauti, pastarasis supyko, atsakė žinąs kur ji gyvena. Liudytoja namo grįžo susinervinusi, A. B. dėl jos išsigandęs išėjo susitikti su M. A.. Vėliau sutuoktinis pasakojo, kad M. siūlė jam tartis, dalintis atsakomybę. Sutuoktinis su pasiūlymu nesutiko. Po kurio laiko, M. A. buvo atėjęs į jų namo laiptinę, per kaimynus ieškojęs jų buto durų, vyrui siūlė pakeisti parodymus. Vėliau M. liudytojai rašė, kad jai su vaiku reiktų išvykti iš (duomenys neskelbtini) miesto, nes jame nesaugu. Ji tai supratusi kaip tiesioginį grasinimą, todėl kreipėsi į policijos pareigūnus. (5 t., b. l. 96-97).

3) Iš liudytojo L. S. duotų parodymų matyti, jog jis nurodė apie vienerius metus laiko iki įvykio vartodavęs narkotines medžiagas. Per mėnesį keletą kartų rūkydavęs žolę, kurią dažniausiai įsigydavo iš M. A.. Pas M. A. žolės kaina buvo 10 Eur už 1 gramą. Per kartą pirkdavo po 1 - 2 gramus. M. A. žolę laikė savo garaže. Liudytojas nežino iš kur jis ją įsigydavo, nesidomėjo. Pats M. A. yra sakęs, jog pas jį yra žolės. 2019 m. birželio 19 d. po darbo paskambino M. A., pas jį nuvyko pirmas, po jo atvažiavo A. B.. Su A. iš anksčiau buvo sutarę susitikti pas M. A., ketino iš jo pirkti žolės, vėliau abu planavo važiuoti namo. Abu nusipirko žolės ir abu važiavo namo, kelionė baigėsi, nes buvo sustabdyti policijos pareigūnų. A. B. yra jo pusbrolis, žolę vartojo abu. Po sulaikymo M. A. bandė su juo susisiekti. Rašinėjo draugei ir keliems draugams. Kažkada prie A. namų buvo abu susitikę, vėliau važiuojant iš (duomenys neskelbtini) jį buvo prisivijęs M. A. savo automobiliu. Liudytojas sustojo, kalbėjosi su M. A.. Pastarasis prašė keisti parodymus bei siūlė prisiimti visiems keturiems po 100 g žolės. To jis prašė, nes pas jį rado berods 400 gramų žolės, sakė, kad už tai niekam nieko nebus. Liudytojas nesutiko. Policijoje liudytojas davė tokius pat parodymus, iš karto aiškino, kad narkotines medžiagas įsigijo iš M. A.. (5 t., b. l. 97-99).

4) Iš liudytojos G. P. duotų parodymų matyti, jog ji yra L. S. draugė. Liudytoja paaiškino teismui, jog 2019 metų birželio mėnesį jos draugas L. S. buvo sulaikytas dėl to, jog su savimi turėjo neleistinų narkotinių medžiagų. Paleistas iš sulaikymo jis pasakojo, kad nuvyko pasiimti narkotinių medžiagų iš M. A., vėliau su A. B. nusipirkę jų važiavo ir buvo sulaikyti policijos. Po to, kai L. S. buvo paleistas iš sulaikymo, M. A. jai per „Messenger“ programėlę pradėjo rašyti, norėdamas per ją susisiekti su L. S.. Pastarasis klausė kur yra L., taip pat prašė, jog jam paskambintų nes jis nori pabendrauti. Liudytoja jam neatrašė, tačiau L. pasakė, kad jo ieško M.. Taip pat jis bandė susisiekti su liudytojos seserimi A. P., taip pat per „Messenger“ programą. Jai taip pat rašė, jog L. greičiau paskambintų M.. L. prašė tokias M. žinutes ignoruoti. (5 t., b. l. 97)

5) Teisėjų kolegijai vertinant šioje baudžiamojoje byloje esančius liudytojų parodymu, spręstina, jog jie išliko nuoseklūs ir tapatūs tarpusavyje viso proceso metu, jais nesivadovauti ar netikėti, kaip to prašoma skunde, nėra jokio pagrindo.

6) Iš 2019 m. liepos 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus S. G. mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su sim kortele „(duomenys neskelbtini)“ tinkle, kuriai priskirtas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). nustatyta, kad telefone yra įdiegta internetinė programėlė „Messenger“, kurią atidarius matyti susirašinėjimo su adresatais istorija. Susirašinėjimo istorijoje adresatas „M. M.“, kurio profilio nuotraukoje yra užfiksuotas asmuo ant motociklo, ir bendravimas su S. G., kurio rašomas tekstas yra mėlynos spalvos fone be jokio atvaizdo. 2019 m. birželio 27 d. 15.53 val. su tekstu „Labas, aš pats buvo uždarytas 2 paroms, dar prasčiau, kad jie su l. mane pridarė, žodžių šiai dienai yra labai negerai, jei nori susitikti galime už kokių poros valandu“. 2019 m. birželio 27 d. 19.27 val. S. G. atrašė: “Labas, jie juk negali nieko padaryti dėl tokios situacijos“. 2019 m. birželio 27 d. 19.55 val. adresatas „M. M.“ rašo: „Gali“. Iškart po šios žinutės matyti ištrinto pranešimo laukelis, jokio teksto nuo adresato „M. M.“ nematyti. S. G.: „tai juk jie davė parodymus“. Po šio teksto matyti trys atskiri laukai, kuriuose rašyto pranešimo teksto nematyti, nes jis panaikintas. 2019 m. birželio 27 d. 20.02 val. raudonos spalvos raidėmis praleistas skambutis nuo adresato „M. M.“. S. G. mėlynos spalvos fone parašytas tekstas: „aš iš vis nieko nežino, nežinau advokates jo..“ Matyti dar du ištrinti pranešimai, siųsti nuo adresato „M. M.“. S. G. parašytas tekstas „taip“. Vėl ištrintas siųsto pranešimo tekstas. 2019 m. birželio 27 d. 20.05 val. adresatas „M. M.“ įeinantis skambutis, kurio trukmė 24 sek. 2019 m. birželio 27 d. 20.24 val. adresatas „M. M.“ rašo: „Ai tiesa, ju telefonai paimti?“ ir „Ir dar, mes su tavim tik galim bendrauti, nes jai su jais vapshie uzdrausta“. S. G. atrašytas tekstas mėlynos spalvos fone 2 pranešimuose: „Taip paimti.“ „Gerai“. 2019 m. birželio 27 d. 20.37 val. adresatas „M. M.“ siunčia žinutes su tekstu: „Mano advokatas V. B.“, „+(duomenys neskelbtini)“, „ Tegul pasidomi tawo draugas ka reikia daryti ir tegul nieko nebijo“. S. G. atrašytas tekstas mėlynos spalvos fone praneš: “Gerai pasakysiu jam“. Adresatas „M. M.“ atrašo: „Dk“. 2019 m. birželio 29 d. 16.46 val. nuo adresato „M. M.“ gautas pranešimas: „Labas, ką veikiate?“. (2 t., b. l. 46-47, 48-55).

7) Iš 2019 m. liepos 11 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus S. G. mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su sim kortele „(duomenys neskelbtini)“ tinkle, kuriai priskirtas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad internetinėje programėlėje „Messenger“ matyti susirašinėjimo su adresatais istorija. Susirašinėjimo istorijoje adresatas, kurio profilio nuotraukoje yra užfiksuotas asmuo ant motociklo, su užrašu „M. M.“. Atidarius šį adresatą, nuotraukos apačioje yra uždėtas spynos simbolis. Šio adresato 2019 m. liepos 9 d. 19.30 val. siųsto pranešimo tekstas: „Labas, patarimas tau ir vaikui isvaziuoti is (duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 61-62, 63-68).

8) Iš 2019 m. liepos 8 d. apžiūrėjus G. P. mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su sim kortele „Labas“, kurios abonetninis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad internetinėje programėlėje „Messenger“ gauti pranešimai nuo adresatų „A. A.“ ir „M. M.“ (2 t., b. l. 80-81, 82-88).

9) Teisėjų kolegija, aptartų apžiūros protokolų kontekste, pažymi, jog liudytojų telefonuose esančios žinutės, patvirtina, jų duotus parodymus, taip pat itin svarbu įvertinti M. A. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kai paskyrus jam kardomąsias priemones, uždraudus bendrauti su kitais proceso dalyviais, jis aktyviais veiksmais darė jiems poveikį ir grasino dėl to buvo keista kardomoji priemonė, tačiau įvertinus, kad dėl aptartų M. A. veiksmų šiuo metu vyksta tyrimas ši bylos aplinkybė plačiau neanalizuojama.

15.2. Iš 2019 m. birželio 19 d. pas M. A. atliktų kratų protokolų matyti, kad jo naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame D. K., buvo rasta ir paimta: po automobilio vairuotojo pusės galiniu ratu esanti plastikinė talpa su viduje esančia žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, patalpinta SPP Nr. 0028487; ant lentynos esantis folijos rulonas, patalpintas SPP Nr. 0068550; ant lentynos esantis stiklinis indas užsuktas metaliniu dangteliu, kuriame yra žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, patalpintas SPP Nr. 245102; garažo kampe ant automobilio ratlankių esantys 10 vnt. folijos ritinėlių, kurių kiekviename yra augalinės kilmės medžiaga, patalpinti SPP Nr. 455118; sportiniame bate esančios elektroninės svarstyklės „(duomenys neskelbtini)“, garaže ant stalo esantys mobiliojo ryšio telefonai „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“ tinkle, ant lentynos esantis cigarečių pakelis „(duomenys neskelbtini)“ su jame esančiomis augalinės kilmės sėklomis, raudonos spalvos lapelis su ranka rašytais užrašais. (1 t., b. l. 40-53). Jam priklausančiame automobilyje (duomenys neskelbtini) kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) porankio daiktadėžėje buvo rastas ir paimtas plastikinis maišelis su viduje esančia žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga. (1 t., b. l. 151-160).

15.3. Iš pas M. A. atliktų kratų protokolo akivaizdu, kad Apeliantas narkotines medžiagas laikė tiek garaže esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tiek ir jam priklausančiame automobilyje (duomenys neskelbtini) kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Paminėtina, kad kratos metu rasta ne tik didelis kiekis narkotinės medžiagos, bet ir narkotinių medžiagų pardavimui naudojamų daiktų, tokių kaip: folijos rulonas, kuriuo pakuojama narkotinė medžiaga į mažesnius kiekius skirtus pardavimui, 10 vnt. folijos ritinėlių, kurių kiekviename yra augalinės kilmės medžiaga, jau paruošta pardavimui mažesniu kiekiu, sportiniame bate paslėptos elektroninės svarstyklės „(duomenys neskelbtini)“, kurios naudotos narkotinių medžiagų svėrimui, skirstant į mažesnius kiekius reikalingus pardavimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad kratos metu rastų daiktų kiekis bei pobūdis patvirtina ir nekelia dvejonių, kad M. A. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas.

15.4. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(2815)-IS1-3890 patvirtina, kad Žalios spalvos dalinai susmulkinta augalinė medžiaga iš plastikiniu užsukamu dangteliu su rankena uždengtos bespalvos plastikinės talpos, 2019 m. birželio 19 d. kratos metu rastos M. A. naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (paketas Nr. 0028487), yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 320,01 g (?-9-tetrahidrakanabinolio (THC) koncentracija 18,0%); Žalios spalvos dalinai susmulkinta augalinė medžiaga (šakelės) iš metaliniu užsukamu dangteliu uždengto bespalvio stiklo stiklainio, 2019 m. birželio 19 d. kratos metu rastos M. A. naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (paketas Nr. 245102) yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 49,06 g (?-9-tetrahidrakanabinolio (THC) koncentracija 3,9 %); Žalios spalvos dalinai susmulkinta augalinė medžiaga iš 10 vnt. folijos pakuočių, 2019 m. birželio 19 d. kratos metu rastos M. A. naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (paketas Nr. 455118) yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 8,19 g (?-9-tetrahidrakanabinolio (THC) koncentracija 14,9 %); Ant bespalviu plastikiniu dangteliu uždengtų elektroninių svarstyklių, 2019 m. birželio 19 d. kratos metu rastų M. A. naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (paketas Nr. 454909), paviršių rasti narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai; 6. Žalios spalvos dalinai susmulkinta medžiaga iš bespalvės plastikinės plėvelės pakuotės, 2019 m. birželio 19 d. rastos automobilio (duomenys neskelbtini)kurio , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu (paketas Nr. 455084) yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 0,38 g (?-9-tetrahidrakanabinolio (THC) koncentracija 16,5 %); Žalios spalvos dalinai susmulkinta medžiaga iš 3 vnt. folijos pakuočių, 2019 m. birželio 19 d. rastų automobilio (duomenys neskelbtini) kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu (paketas Nr. 454772) yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 1,80 g (?-9-tetrahidrakanabinolio (THC) koncentracija 15,9 %); Žalios spalvos dalinai susmulkinta medžiaga iš 5 vnt. folijos pakuočių, 2019 m. birželio 19 d. rastų A. B. asmens kratos metu (paketas Nr. 0045095) yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžemin ės dalys), kurių masė 4,05 g (?-9-tetrahidrakanabinolio (THC) koncentracija 14,4 %);

15.5. Aptarta 2019 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada visiškai patvirtina aukščiau išanalizuotus bylos duomenis, t.y. nuteistojo A. B. ir liudytojo A. S. bei liudytojų S. G. B. ir G. P. parodymus, o sujungus bylos medžiagos duomenis į loginę grandinę, teisėjų kolegijai šiuo atveju nekyla jokių pagrįstų dvejonių dėl Apelianto kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

16. Nors Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde tvirtino, kad narkotines medžiagas pirko savo reikmėms, jų neplatino ir tokio tikslo neturėjo, tačiau, kaip jau buvo minėta, pas Apeliantą kratos metu buvo rastas didelis narkotinės medžiagos kiekis, kurio svoris siekia 320,01 g., toks kiekis vertinant medžiagos masę loginiu aspektu negali būti priskirtas asmeniniam naudojimui, kadangi jis akivaizdžiai per didelis. Pabrėžtina, kad realus laiko tarpas per kurį vienas asmuo suvartotų tokį kiekį narkotinių medžiagų yra neadekvačiai ilgas, įvertinus kad ji yra vartojama gramais. Taigi darytina išvada, kad Apelianto pirmos instancijos teismo posėdžio metu paaiškinimas, kad narkotines medžiagas kaupė nuo 2018 m. , ją įsigijo per kelis kartus už jas sumokėdamas po 600 Eur savo vartojimui ir savo reikmėms, o ji tam tikslui ir buvo sudozuota yra nelogiškas ir neracionalus. Be to, kaip jau buvo minėta, kratos metu prie narkotinių medžiagų, kurios buvo rastos M. A. garaže, taip pat buvo rastos ir svarstyklės (1 t., b. l. 40-53), ant kurių rasti kanapių ir kanapių dervos pėdsakai, kas suponuoja išvadą, kad panaudojant svarstykles bei rastą foliją narkotinės medžiagos buvo sveriamos tikslu, nustatyti ir įkainuoti draudžiamos platinti medžiagos kiekį. Svarbu atsižvelgti ir į tai, jog dalis rastų narkotinių medžiagų jau buvo supakuotos į mažesnius kiekius folijos ritinėliuose, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šios jau supakuotos medžiagos buvo paruoštos pardavimui. Atsižvelgiant į tai kas aptarta, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju, pas Apeliantą rastas narkotinių medžiagų kiekis, t. y. 320,01 g. negali būti prilyginamas kiekiui skirtam asmeniniam vartojimui, todėl versija apie išimtinai asmeninį narkotinių medžiagų vartojimą, neturint tikslo jų platinti apylinkės teisme pagrįstai vertinta kritiškai, o aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos požiūriu ši versija įvertinus su kitais bylos įrodymais yra laikytina Apelianto siekiu sušvelninti savo teisinę padėtį.

17. Laikinai sulaikius M. A., pagal tyrėjos V. J. 2019-06-20 siuntimą atlikti medicininę apžiūrą siekiant nustatyti tiriamoje medžiagoje psichiką veikiančias medžiagas, iš Respublikinio priklausomybių ligų centro 2019-06-21 gautas atsakymas, kad jo biologinėse terpėse nerasta psichiką veikiančių medžiagų, M. A. tą pačią dieną 13 val. 42 min. paleistas iš laikino sulaikymo ( 3 t.b.l. 2, 116). M. A. gynėjas 2019-07-19 teismo posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės- intensyvios priežiūros taikymo pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodoma, kad jo organizme 2019-06-21 20 val.49 min. rasta narkotinių medžiagų pėdsakų, t.y. marihuanos, jam diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų vartojimo, ūminė intoksikacija ( 2 t., b.l.150-151). Šiuo atveju vertinant specialisto išvadą svarbu atsižvelgti į tai, kad M. A. diagnozuota ūminė intoksikacija narkotinėmis medžiagomis, kas pagrįstai įrodo, jog M. A. narkotines medžiagas dideliu kiekiu vartojo tuojau po paleidimo iš laikino sulaikymo, nes žodžio ūmus reikšmė lietuvių kalboje suprantama kaip staigus, greitas, smarkus, kas paaiškina išvados teiginį ir M. A. būklę. Pabrėžtina, jog šis tyrimas aptartų duomenų kontekste, niekaip nepaneigia Apelianto kaltės ir paneigiant skundo argumentus nelengvina jo teisinės padėties.

18. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį M. A. atžvilgiu pradėtas pagrįstai.

19. Baudžiamojo proceso įstatymas tiesiogiai neįtvirtina, kokia forma turi būti įforminama ikiteisminio tyrimo pradžia, ir su tuo nesieja ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo (neteisėtumo). Nuspręsti pradėti ikiteisminį tyrimą teisę turi ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras. BPK yra įtvirtinti ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai (vados) bei aptarti ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 171 straipsnis), tačiau BPK nenustatyta, kokia konkrečia forma turi būti išreikštas prokuroro sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir registravimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakyme Nr. I-110 Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo (toliau - rekomendacija dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos). Informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką gali būti gaunama dviem būdais, nurodytais (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 5 punkte numatytos sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą formos: rezoliucija, tarnybinis pranešimas, prokuroro reikalavimas, nutarimas. Ikiteisminis tyrimas pradedamas tarnybiniu pranešimu, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, vykdydamas teisės aktų jam nustatytas funkcijas, pats nustato galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius. Bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teismo posėdyje apklausta V. J. parodė, kad būdama (duomenys neskelbtini) apskrities VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos IV skyriaus tyrėja vykdė ikiteisminį tyrimą, kuris pradėtas pagal tarnybinį pranešimą. Liudytoju apklaustas to paties skyriaus viršininkas E. S. parodė, kad 2019-06-19 buvo gauta informacija apie tai, jog M. A. platina narkotines medžiagas ir galimai jos parduotos asmenims, kurie pas jį atvyko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) markių automobiliais, šia informacija buvo pasidalinta su patruliais, kurie patikrino automobilius, buvo rastos narkotinės medžiagos, o po to surašytas tarnybinis pranešimas. Jis kaip skyriaus viršininkas davė nurodymą sulaikyti automobiliuose buvusius asmenis, nes jie išvažiavo iš M. A. gyvenamosios vietos. Įvertinus teisinį reglamentavimą, baudžiamosios bylos medžiagą bei aptartus liudytojų parodymus teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad baudžiamojo proceso kodekso nuostatos pradėti ikiteisminį tyrimą M. A. atžvilgiu nebuvo pažeistos.

20. M. A. skunde teigia, jog šiuo metu ieškosi darbo bei gauna socialines nedarbo išmokas. Be kita ko, pabrėžia, jog laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2015 m. dirbo Vokietijoje, todėl turi pakankamai santaupų leidžiančių finansiškai išsilaikyti, o nuosprendžio turinyje atsispindinčios dvejonės dėl Apelianto pragyvenimo šaltinio teisėtumo yra nepagrįstos.

21. Analizuojamos baudžiamosios bylos duomenimis, Apeliantas apygardos teismui nepateikė jokių dokumentų, kurie galėtų pagrįsti tokius skundo teiginius, t. y. byloje nėra pateikta darbo sutarčių ar kitų darbo santykius reglamentuojančių dokumentų, bankinių pavedimų ar kitų dokumentų įrodančių su darbo santykiais susijusių pajamų gavimą, todėl apygardos teismo teisėjų kolegijai kyla pagrįstų dvejonių dėl Apelianto pragyvenimo šaltinių teisėtumo. Be to, šiuo aspektu, visiškai pritartina skundžiamo nuosprendžio motyvams, jog M. A. paaiškinimai apie tai, kad jis 2014 – 2015 metais dirbo Vokietijoje, užsidirbo pakankami pinigų iš kurių dabar pragyvena, vertintini kaip neatitinkantys realybės, nes iki nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis jau 3 metus oficialiai nedirbo.

22. Įvertinusi aptartų įrodymų visumą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. A. kaltę grindė ne atskirais parodymais ar bylos duomenimis, o įrodymų ir įvykio aplinkybių visetu, todėl padarė pagrįstą išvadą dėl M. A. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apelianto veiksmuose nustatyti BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl jį išteisinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Dėl M. A. paskirtos bausmės

23. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 11 d. nuosprendį, M. A. skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tokiu atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų M. A. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, skundu prašoma teisėjų kolegijos sumažinti paskirtą bausmę.

24. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

25. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-210-222/2018).

Žemesnės instancijos teismas

26. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: M. A. padarė vieną tyčinę, itin pavojingą, sunkią nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių priemonių disponavimu ir jų prekyba. Už šios nusikalstamos veikos įvykdymą BK 260 straipsnio 1 dalyje yra numatyta tik pati griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. M. A. praeityje nebuvo teistas (3 t., b. l. 25-26), iki nusikalstamos veikos padarymo vienerių metų bėgyje du kartus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (3 t., b. l. 18-24). Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, bet ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą M. A. atžvilgiu.

27. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju, esminis apeliacinio skundo teiginys yra motyvas, jog Apeliantui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, t. y. bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, tačiau apylinkės teismas to neįvertino ir nesvarstė galimybės taikyti BK 62 straipsnį.

28. BK 62 straipsnyje yra įtvirtinti švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo pagrindai. Antai BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

29. Taigi, taikydamas BK 62 straipsnio 1 dalį, teismas turi nustatyti tris sąlygas: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką. Nagrinėjamu atveju, M. A. pareigūnų buvo sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, šiuo atveju, Apeliantas kaltę pripažino tik iš dalies, nuoširdaus gailėjimosi neišreiškė nei pirmos nei antros instancijos teismuose, baudžiamojoje byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau bylai pasiekus teismą Apeliantas būtų padėjęs tyrimui ar bylos nagrinėjimui, priešingai, apeliaciniu skundu jis ginčija ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumą, tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme, liudytojai V. J. ir E. S. (policijos pareigūnai) teismui nurodė, jog buvo gauta informacija apie tai, kad M. A. galimai platina narkotines medžiagas, ši informacija buvo tikrinama, o jai pasitvirtinus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nenustačius kitokių galimų proceso pažeidimų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios, Apelianto versija dėl proceso negalimumo atmetama, kaip nepagrįsta; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šioje byloje nėra nustatytos turtinės žalos. Iš to kas aptarta, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta nei vienos iš būtinųjų BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sąlygų.

30. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam jų prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme nurodytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

31. Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nurodyta, bausmę, tačiau, kaip jau buvo minėta M. A. atžvilgiu nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl M. A. atžvilgiu BK 62 straipsnio 2 dalies taikymas teisiniu požiūriu nėra įmanomas.

32. Kita vertus, analizuojamu aspektu, paminėta, kad apeliaciniame skunde nurodyta, jog Apeliantas šiuo metu rūpinasi ir prižiūri senyvo amžiaus giminaites, tačiau teismui nebuvo nepateikta jokių duomenų, apie jų poreikį globai ar rūpybai. Paminėtina, kad ši aplinkybė Apeliantui buvo žinoma ir iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau ji nebuvo pakankama, kad sulaikytų nuteistąjį nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog ši aplinkybė galėtų teigiamai motyvuoti nuteistąjį ir sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, t. y. šiuo atveju giminaičių priežiūra negali būti vertinama kaip apsauginis M. A. nusikalstamo elgesio ateityje veiksnys. Analogiškai BK 62 straipsnio taikymas aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodant, kad tai yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2013, Nr. 2K-297/2013).

33. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad BK 260 straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tai, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat nenustatyta BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, bausmės dydį parenkant artimą sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui.

34. Analizuojamą baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė atitinka BK 41, 54 straipsnių nuostatas, nėra aiškiai per griežta ir neteisinga. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti Apeliantui švelnesnę bausmę. Be to, manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo.

35. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo M. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ydingos nuosprendžio formos

36. BPK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendis yra: pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės; dokumentas, kuriuo apeliacinės instancijos teismas pakeičia arba panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį; dokumentas, kuriuo pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismas nutraukia bylą. Nuosprendžiui keliami griežti formos ir turinio reikalavimai. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai teismo išvados dėl nuosprendyje sprendžiamų klausimų (pavyzdžiui, nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo, veikos kvalifikavimo) yra pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais ir yra motyvuotos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-174-303/2019, 2K-109-746/2017, 2K-32-699/2016, 2K-79-976/2016, 2K-222-697/2016, 2K-417/2014, 2K-513/2013, 2K-664/2012). Nuosprendyje turi būti tiksliai nurodomos nustatytos bylos aplinkybės, nuosprendis surašomas taisyklinga kalba, tiksliai vartojant teisės terminus, nuosprendyje neturi būti techninių jo surašymo trūkumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113-303/2015, 2K-191-507/2015, 2K-547/2005).

37. Nuosprendis savo forma ir turiniu turi atitikti (duomenys neskelbtini)305, 307 straipsnių, taip pat oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus. Nuosprendžio struktūrai ir turiniui keliamus reikalavimus nustato (duomenys neskelbtini)305 ir 307 straipsniai. Nuosprendį sudaro įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė dalys. Šios dalys nuosprendyje išdėstomos įstatymo nustatyta eilės tvarka. Kiekvienoje jų turi būti išsamiai ir tiksliai nurodyti BPK reikalaujami duomenys. Įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė nuosprendžio dalys turi būti tarpusavyje suderintos ir neprieštarauti viena kitai, sudaryti logišką (nuoseklią) visumą ir derėti viena su kita. Jose negali būti vienas kitam prieštaraujančių teiginių ir išvadų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2011, 2K-143/2010, 2K-301/2010). Šie išaiškinimai gali būti grindžiami iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste pažymėtina, kad teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

38. Atkreipiamas dėmesys, jog šioje byloje nepasitvirtinus kaltinime nurodytai faktinei aplinkybei, kad T. J. narkotines medžiagas įgijo iš M. A., iš M. A. kaltinimo teismas pašalino aplinkybę, kad jis 3,27 gramus narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-terahidrakanabinolio koncentracija nuo 13,5 % iki 20,1% 2019 m. birželio 19 d. apie 14 val., turėdamas tikslą platinti, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 40 Eur, pardavė T. J., kuris tą pačią dieną 15 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) netoli pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalis narkotinės medžiagos buvo rasta ir paimta T. J. dalinės apžiūros metu, o likusi dalis – jo asmens kratos metu. Kitoje dalyje M. A. pareikštas kaltinimas, teismo vertintas pasitvirtinusiu. Atkreipiamas dėmesys, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje nurodė veiką, kurios padarymu M. A. buvo kaltinamas, o ne dėl kurios teisiamas, tokiu būdu buvo pažeista nuosprendžio turinio forma.

39. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje 64 punkte taip pat yra ir rašymo klaidų, t.y nurodyta neteisinga materialinės teisės norma reglamentuojanti baudžiamąjį procesą, t.y. nurodyti BK 2,3 ir 166 straipsniai, tačiau Baudžiamojo kodekso atitinkami 2 ir 3 straipsniai reglamentuoja baudžiamosios atsakomybės nuostatas, baudžiamųjų įstatymų galiojimą laike, o 166 straipsnis numato atsakomybę už asmens susižinojimo neliečiamumą. Iš nuosprendžio 64 punkte pacituotų įstatymų akivaizdu, kad yra aptariamos ne Baudžiamojo kodekso, o Baudžiamojo proceso kodekso normos, todėl ši rašybos klaida ar apsirikimas pirmos instancijos teismo turi būti ištaisytas BPK 308¹ straipsnio tvarka.

40. Pabrėžtina, jog aukštesniojo teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad nors Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 11 d. nuosprendis neatitinka nuosprendžiui keliamų reikalavimų, nustatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punkte, tačiau dėl šių neesminių trūkumų nuosprendis nėra laikomas nepagrįstu ar neteisėtu, todėl paliekamas galioti pilna apimtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-648/2019).

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų

41. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

42. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. balandžio 12 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.36Mr) PT-2635, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (5 t. b. l. 185). Pažymoje nurodyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos M. A. sudaro 153,00 Eur. Nurodytos išlaidos laikytinos proceso išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 6 punktas).

43. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį ir 106 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš jo nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

44. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal Apelianto skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už Apeliantui suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 105 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. A. valstybės naudai 153,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 00 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Išaiškinti M. A. kad šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k.188659752) surenkamąją sąskaitą esančią .(duomenys neskelbtini) AB Nr.(duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5630) per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o to nepadarius bus išrašomas vykdomasis raštas ir išieškojimas perduodamas vykdyti antstolių kontorai.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė ŠvitinienėDaina VaidachavičienėEvaldas Vanagas