- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-30
- Bylos Nr.
- e2-603-1077/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00575-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Ieškovas
- S. P., I. P., G. P.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius, Dovilė Murauskienė
- Kategorijos
- 2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
trečiojo asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. P., G. P. ir S. P. ieškinį atsakovei A. M. dėl duomenų, menkinančių asmens garbę ir orumą, neatitinkančių tikrovės, paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti, kad neatitinka tikrovės ir menkina ieškovų garbę ir orumą atsakovės 2019 m. gruodžio 10 d. pareiškime, adresuotame Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau ir – VVTAĮT, Tarnyba) Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau ir – pareiškimas, pranešimas), nurodytos melagingos ir šmeižikiškos žinios:
„Pranešu, kad S. ir I. P. naudoja psichologinį, o gal ir fizinį bei seksualinį smurtą prieš savo (duomenys neskelbtini) m. gimimo dukrą G. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), ilgą laiką (nuo (duomenys neskelbtini)) sukelia dukrai stresą, baimę, gąsdina ją, kad jos mylimą šuniuką (duomenys neskelbtini) veislės puola kiti šunys, kad jis gali mirti. Tėvai manipuliuoja dukros jausmais, nors mergaitė (duomenys neskelbtini) ir jie turi ją labai saugoti nuo jaudinimosi. Manipuliacijos reikalingos tam, kad prisiteisti iš kaimynų už „moralinę žalą“ nemažą sumą pinigų. Kaimynai dažnai pastebi keistą abiejų tėvų elgesį bei kiemo vaikai apibūdina G. kaip „keistą mergaitę“. Prašau ištirti ir apsaugoti mergaitę nuo tėvų žalingo poveikio jos raidai ir sveikatai“;
2) įpareigoti atsakovę A. M. per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo paneigti paskleistą tiesos neatitinkančią ir ieškovų garbę bei orumą menkinančią informaciją, pateikiant ieškovams S. P., I. P., G. P., taip pat (duomenys neskelbtini) administracijai bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus administracijai paneigiančio pobūdžio raštą, kuriame būtų nurodytas tokio turinio tekstas:
„Šiuo informuoju, kad mano, A. M. M., 2019 m. gruodžio 10 d. pareiškime, adresuotame Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui, nurodyta informacija apie tai, kad: S. P. ir I. P. savo dukters G. P. atžvilgiu naudoja psichologinį, o gal ir fizinį bei seksualinį smurtą; sukelia dukrai stresą, baimę, gąsdina ją, kad jos mylimą šuniuką (duomenys neskelbtini) veislės puola kiti šunys, kad jis gali mirti; manipuliuoja dukros jausmais, neatitinka tikrovės“;
3) priteisti S. P. iš A. M. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti I. P. iš A. M. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 5) priteisti G. P., atstovaujamai atstovo pagal įstatymą, S. P., iš A. M. 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 6) priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovai nurodė, kad ieškovai ir atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir 2018 m. rugsėjo 9 d. tarp jų su atsakove buvo kilę du konfliktai: 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsakovės šuo užpuolė ieškovų šunį ir ieškovą S. P. bei 2018 m. rugsėjo 9 d. atsakovės šuo užpuolė I. P. ir G. P., šie veiksmai užfiksuoti 2018 m. spalio 4 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 25 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl patirtos žalos, atsiradusios dėl atsakovės ir jos augintinio elgesio, atlyginimo ieškovas kreipėsi į teismą, civilinio proceso tvarka prašydamas priteisti žalos atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų A. M. ir A. M. 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovės G. P. naudai. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 6 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
3. Pasak ieškovų, atsakovė 2019 m. gruodžio 10 d. pareiškimu, slėpdama savo tapatybę, anonimiškai kreipėsi į VVTAĮT, kuriai nurodė, kad prieš ieškovę G. P. šeimoje yra naudojamas smurtas, o ieškovai I. P. bei S. P. manipuliuodami savo dukra siekia prisiteisti iš kaimynų už „moralinę žalą“ nemažą sumą pinigų. 2019 m. gruodžio 10 d., pagal gautą pareiškimą, pas ieškovus į namus atvyko VVTAĮT specialistai ir policijos pareigūnai. Nors situacija bei aplinkybės pareigūnams buvo paaiškintos, kas ir dėl kokių priežasčių galėjo parašyti anoniminį pareiškimą, tyrimas pagal šį pareiškimą buvo tęsiamas. Tačiau po kelių savaičių, VVTAĮT Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovo iniciatyva buvo organizuotas susitikimas, kurio metu ieškovai buvo informuoti apie tai, kad tyrimas pagal pareiškimą nutraukiamas. 2020 m. sausio 13 d. buvo gauta Vaiko situacijos vertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad nuspręsta užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nes nėra duomenų, patvirtinančių vaiko teisių ir geriausių interesų neužtikrinimą. Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad atsakymai iš mokyklos buvo gauti. Tai patvirtina, kad tirdami įvykį, VVTAĮT specialistai kreipėsi į ieškovės G. P. ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini), ir informavo apie atliekamą tyrimą pagal minėtą pareiškimą.
4. Ieškovai paminėjo, kad 2019 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovų pareiškimą, kuris iš pradžių buvo atliekamas dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (šmeižimas), vėliau veika buvo perkvalifikuota į BK 167 straipsnį dėl neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo, kadangi atsakovė VVTAĮT pateikė ne vieną dokumentą iš vykstančios civilinės bylos, kurie sudaro informacijos apie privatų gyvenimą dalyką ir negali būti viešinami. Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškimą VVTAĮT surašė būtent atsakovė. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. birželio 17 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad pareiškime nurodyti teiginiai gali būti vertinami kaip pažeidžiantys asmens garbę ir orumą, tačiau už tokius veiksmus taikytina ne pati griežčiausia baudžiamoji atsakomybė, o civilinė atsakomybė. Galutinai ikiteisminis tyrimas nutrauktas galutine ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
5. Nurodė, kad ieškovas S. P. siekdamas ginčą išspręsti taikiai, 2020 m. lapkričio 12 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovei prašymą paneigti šmeižikišką informaciją, išdėstytą pareiškime, ir atlyginti padarytą neturtinę žalą.
Atsiliepimas
6. Atsakovės pareiškime VVTAĮT nurodytos aplinkybės apie ieškovų esą naudojamą psichologinį ir galimai fizinį bei seksualinį smurtą mažametės ieškovės G. P. atžvilgiu yra melagingos ir šmeižikiškos, pareiškimas pateiktas kerštaujant ieškovams dėl atsakovės atžvilgiu inicijuotų teisinių procesų, kuriuose ši buvo nubausta administracine tvarka ir kuriuose reikalaujama atlyginti patirtą žalą dėl atsakovės padarytų teisės pažeidimų. Atsakovei išplatinus pareiškimą apie ieškovų daromus vaiko teisių pažeidimus, dėl ko buvo pradėtas atvejo tyrimas, buvo pažeista ieškovo S. P. ir ieškovės I. P. garbė ir orumas, pažeista jų kaip šeimos, ir kiekvieno atskirai, reputacija bei tokiais atsakovės veiksmais, lėmusiais atvejo tyrimo pradėjimą, mažametės apklausą tiek namuose, dalyvaujant policijos pareigūnams ir VVTAĮT specialistams, tiek ir ugdymo įstaigoje, buvo padaryta neturtinė žala visiems ieškovams.
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsakovė, skleisdama aukščiau įvardytą informaciją, skleidė tam tikrą žinią, o ne nuomonę: atsakovė pareiškime naudoja kategoriškas ir vienareikšmes formuluotes, naudojamos formuluotės yra konstatuojamojo pobūdžio. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad atsakovė ne tik parašė pareiškimą, tačiau ir toliau buvo aktyvi skleisdama melagingą informaciją. Po pareiškimo išsiuntimo, ji susisiekė su VVTAĮT atsakinga specialiste E. E., kuriai telefoninio pokalbio metu nurodė, kad ieškovas S. P. sąmoningai naudoja psichologinį smurtą vaiko atžvilgiu ir verčia nurodyti aplinkybes, kurių iš tiesų nebuvo. VVTAĮT specialistei pasiteiravus, kokios priežastys leidžia teigti, kad ieškovas naudoja psichologinį, fizinį ir seksualinį smurtą vaiko atžvilgiu, atsakovė paaiškino, kad ieškovas S. P. galimai serga (duomenys neskelbtini), kadangi yra panašus į atsakovės (duomenys neskelbtini), sirgusį šia liga.
8. Net ir darant prielaidą, kad atsakovė pareiškime išdėstė savo nuomonę, tai neatleistų jos nuo atsakomybės už padarytą žalą, nes, pirma, atsakovė, pateikdama pareiškimą, veikė akivaizdžiai piktybiškai, siekdama atkeršyti ieškovams, o ne sąžiningai vykdydama pareigą pranešti apie daromą nusikalstamą veiką, t. y. piktnaudžiavo savo teise inicijuoti procesą, kuriame vienokia ar kitokia forma suvaržymų ir nepatogumų patiria šalis, kurios atžvilgiu tas procesas nukreiptas. Antra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014 išaiškinta, kad subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą. Paminėjo, kad pareiškime nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškovus žeminančius teiginius. Ieškovai nurodė, jog pareiškime teigiama, kad keistą G. P. elgesį yra pastebėję kaimynai, tačiau telefoninio pokalbio su E. E. metu atsakovė nurodė, kad taip esą teigęs jos sūnus, kuris taip pat yra (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jokių kitų duomenų, pagrindžiančių pareiškime nurodytas aplinkybes, atsakovė nepateikė ir negalėjo pateikti, kadangi S. P. ir I. P. savo elgesiu niekada nėra sukėlę jokių pagrįstų ar nepagrįstų įtarimų atitinkamoms tarnyboms ar ugdymo įstaigai, kurių pareiga užtikrinti vaiko teises šeimoje, o tai patvirtina faktas, kad nėra duomenų apie vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimus.
9. Šiuo atveju ieškovams buvo padaryta neturtinio pobūdžio žala dėl atsakovės paskleistos melagingos, tikrovės neatitinkančios informacijos. VVTAĮT specialistai kartu su policijos pareigūnais atvyko į ieškovų gyvenamąją vietą ir bendravo tiek su ieškovais S. P. ir I. P., tiek ir su mažamete ieškove G. P. Po šio VVTAĮT specialistų ir policijos pareigūnų vizito, G. P. išgyveno didelį nerimą, išgąstį ir dvasinius nepatogumus. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) gydytojos A. A. 2019 m. gruodžio 12 d. išduota medicininė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje G. P. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Taip pat atžymėta, kad po 2019 m. gruodžio 11 d. VVTAĮT ir policijos pareigūnų apsilankymo mergaitei (duomenys neskelbtini). Gavusi pranešimą apie galimai neteisėtą elgesį prieš vaiką, VVTAĮT informavo apie tai ieškovės G. P. ugdymo įstaigos – (duomenys neskelbtini), administraciją, dėl ko ieškovei G. P. teko bendrauti ir aiškintis mokyklos pedagogams dėl savo neva pažeistų teisių ir (ar) blogų santykių namuose. Ieškovei G. P. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini).
10. Neturtinę žalą patyrė ir ieškovai S. P. ir G. P., kadangi dėl atsakovės melagingo pareiškimo VTTAĮT buvo pradėtas tyrimas, šios įstaigos specialistai lankėsi jų namuose, ieškovai turėjo patirti garbę ir orumą žeminančias, gėdą sukeliančias procedūras, aiškintis dėl veiksmų, kurių jie nepadarė. Be to, tėvams teko raminti dukrą, rūpintis jos psichologine būkle. Ieškovas S. P. yra (duomenys neskelbtini), todėl jo profesijai yra ypač svarbi dalykinė ir asmeninė reputacija. Atsakovės pareiškimas VVTAĮT jau sukėlė tiesioginės žalos šiam ieškovui šiuo aspektu, kadangi dėl VVTAĮT pradėto tyrimo pagal atsakovės pareiškimą ieškovas negalėjo įsidarbinti (duomenys neskelbtini), kadangi, kaip paaiškino šios (duomenys neskelbtini) vadovas, atsisakęs įdarbinti ieškovą: „S. P. yra turėjęs santykių su vaikų teisių tarnyba. Įdarbindami žmones, laikomės nuostatos jog visi mūsų (duomenys neskelbtini) dirbantys su vaikais turi būti nepriekaištingos reputacijos, nepadarę kriminalinių nusižengimų, konfliktinių situacijų su vaikų teisių tarnyba. Kadangi vien tik įtarimai ar prasta darbuotojo reputacija gali pažeisti visos (duomenys neskelbtini) reputaciją.“
Atsiliepimas
11. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Atsakovė nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju dėl ieškovų reikalavimo pripažinti neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais jų garbę ir orumą bei paneigti atitinkamus teiginius susiklostė specifinė situacija, nes informacija apie asmenį pirmiausia buvo paskelbta ne visuomenės informavimo priemonėje, kaip ši apibrėžiama Visuomenės informavimo įstatyme, tačiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai vykdant jai tiesiogiai pavestas funkcijas, kurios nebuvo skelbiamos viešai. Atsakovė pažymėjo, kad ji kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir pateikė pranešimą, kuriame apibendrintai išdėstė subjektyvią nuomonę (paremtą asmeniniais išgyvenimais) dėl ieškovo S. P. elgesio bei atliekamus veiksmus civilinio proceso metu. Atsakovė, pateikdama pranešimą bei paaiškinimą kompetentingai institucijai, įgaliotai vertinti ieškovų veiksmus, atliko savo pilietinę pareigą, pagrįstą savo asmeniniais išgyvenimais. Būtent dėl šios priežasties informacija apie ieškovus negali būti laikoma paskleista CK 2.24 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovė nesiekė pakenkti ieškovams, o anaiptol teisėtais būdais stengėsi apsaugoti vaiką nuo galimo tėvo trauminio ir neadekvataus elgesio, pateikdama objektyvius duomenis.
13. Susipažinus su 2020 m. sausio 22 d. liudytojos E. E. apklausos protokolu, akivaizdu, jog atvykus vaiko teisių apsaugos specialistėms, ieškovas S. P. užtrenkė duris, nenorėjo su jomis bendrauti. Specialistės bandė skambinti keletą kartų į duris, tačiau niekas joms neatidarė. Buvo iškviesti policijos pareigūnai ir tuomet ieškovas duris atidarė.
Atsiliepimas
14. Atsakovė nurodė, kad neteisėtai duomenų nerinko. Ieškovas S. P. papildomai kreipėsi į policijos komisariatą dėl neva neteisėtos A. M. nusikalstamos veikos, t. y. neteisėtos informacijos apie asmenį rinkimo, tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika. Taigi dėl paties ieškovo S. P. veiksmų informacija tapo žinoma ne tik atsakovei, tačiau teismams, policijos pareigūnams, gydymo, mokymo įstaigoms ir t. t. Ieškovai tokiu savo ieškiniu siekia pasipelnyti iš atsakovės.
15. Pasisakydama dėl neturtinės žalos dydžio, atsakovė remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį, nes jo reakcija gali būti adekvati ir neadekvati, nes nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Civilinėje byloje nėra duomenų apie ilgalaikius ieškovų sveikatos sutrikimo padarinius ateityje, sumažėjusias ieškovų bendravimo galimybes ar nemigą. Negalima konstatuoti, ar ieškovai apskritai patyrė sveikatos sutrikimus.
Atsiliepimas
16. Ieškovai dublike nesutiko su atsakovės atsiliepimo į ieškinį teiginiais. Atsiliepime nepagrįstai žinių paskleidimo faktas siejamas išimtinai tik su paskleidimu per visuomenės informavimo priemones. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Atsakovės pareiškimas su jame nurodytais kategoriškais teiginiais buvo pateiktas VVTAĮT, apie jį sužinojo policijos pareigūnai, ieškovės G. P. ugdymo įstaiga. Šios išvados nepaneigia atsiliepime keliama abejonė, esą policijos pareigūnams pareiškimo turinys tapo žinomas dėl pateis ieškovo S. P. veiksmų. Tokia prielaida nepagrįsta, nes ieškovas įsileido VVTAĮT pareigūnus iš karto po to, kai jie teisės aktų nustatyta tvarka prisistatė ir nurodė, dėl kokių priežasčių atvyko.
17. Atsakovė pateikė ne nuomonę, o faktus (duomenis). Atsakovė šią informaciją pateikė institucijai, kurios pareiga ir funkcijos susijusios su šios informacijos patikrinimu ir su tuo susijusių veiksmų atlikimu. Todėl atsakovė neabejotinai žinojo ir suprato, kad VVTAĮT nėra ta institucija, kuriai galima būtų teikti subjektyvią nuomonę kokiu nors kitokiu tikslu, nei tik informuojant apie daromą teisės pažeidimą. Atsakovė nenurodė jokių argumentų, kurie patvirtintų jos teiginį, kad koks nors ieškovų S. P. ir I. P. elgesys ginant savo pažeistas teises kitose nagrinėjamose bylose jai pagrįstai galėjo sudaryti įspūdį, kad ieškovės G. P. atžvilgiu naudojamas psichologinis, fizinis ir seksualinis smurtas. Galiausiai, pažymėtina, kad net ir darant prielaidą, kad atsakovė pareiškime išdėstė savo nuomonę, tai neatleistų jos nuo atsakomybės už padarytą žalą, nes, atsakovė, pateikdama pareiškimą, veikė akivaizdžiai piktybiškai, o ne sąžiningai vykdydama pareigą pranešti apie daromą nusikalstamą veiką.
Atsiliepimas
18. Priešingai nei teigiama atsiliepime, ieškinyje yra aiškiai pagrįsta ir individualizuota kiekvieno ieškovo galimai patirta neturtinė žala. Atsakant į atsakovės nuogąstavimus dėl to, kad ieškovas S. P. negalėjo siekti įsidarbinti (duomenys neskelbtini), kadangi ši mokykla veikia (duomenys neskelbtini), o ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini), kuriame ir siekė įsidarbinti ieškovas. Tačiau dėl pandemijos ir šalyje paskelbto karantino šie planai buvo atidėti. Ieškovai atsakant į atsakovės atsiliepime iškeltą dvejonę dėl ieškovo S. P. negalėjimo įsidarbinti (duomenys neskelbtini), pasisakė, kad darbinantis buvo pateikta anketa, kurioje vienas iš klausimų buvo, ar asmuo turėjo santykių su VVTAĮT.
19. Atsakovė pateiktu tripliku prašė ieškovų ieškinį ir dubliką atmesti. Šiuo konkrečiu atveju svarbia aplinkybe tampa tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021 nurodė, jog nors per žiniasklaidos priemonę paskleista žinia, kurios atsakovė nepagrindė, ir laikytina CK 2.24 straipsnio pažeidimu, tačiau neturtinė žala nepriteistina. Kasacinis teismas šioje byloje nusprendė, kad pripažinimas, jog atsakovės paskleistas teiginys apie ieškovą neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą, yra pakankama satisfakcija, atlyginanti ir jo patirtą neturtinę žalą. Dėl šių ieškovų yra užvedama ketvirta civilinė byla, kuria iš esmės yra siekiama pakenkti atsakovės šeimai. Atsakovė mano, jog ieškovai yra nesąžininga proceso šalis ir siekia pasipelnyti iš atsakovės šeimos. Ieškovai būtent dėl šios priežasties teikia akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsniu, priteisti iš ieškovų 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų šios sumos paskiriant atsakovei (2 500 Eur).
20. Ieškovas S. P. teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad, pirma, ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnai nustatė, kad žinią paskleidė A. M., tą patvirtino ekspertų išvada. Antra, melagingoje informacijoje yra žinios apie ieškovus. Trečia, žinios neatitinka tikrovės. VVTAĮT nenustatė jokių vaiko teisių pažeidimų. Ketvirta, skunde pateikta informacija žemintų kiekvieno žmogaus orumą ir garbę. Sunkinančios aplinkybės: atsakovė siekė atkeršyti ieškovams už civilinę bylą dėl šuns užpuolimo. Atsakovė skundą VVTAĮT pateikė tuo metu, kai vyko mediacija minėtoje civilinėje byloje. Atsakovė pasitelkė valstybinę instituciją, kad įgyvendintų savo tikslus. Atsakovė žinojo, kad mergaitė anksčiau (duomenys neskelbtini) ir, nepaisant to, pateikė skundą. Ieškovai patyrė žeminančias procedūras, aiškindami tai, ko jie nepadarė. Tyrimas VVTAĮT tęsėsi 2–3 savaites. Bet kokia informacija apie smurtą visuomenėje vertinama neigiamai. Ta informacija pasklido ir mokyklos bendruomenėje. Klasiokai klausinėjo dukros, ar tėtis ar mama tave muša. Mano dukra turėjo aiškintis pedagogams, ar prieš ją smurtaujama. Iš pokalbio su direktore supratau, kad ta informacija jiems buvo atskleista. Po VVTAĮT vizito buvo kreiptasi į šeimos gydytoją, ji konstatavo, kad mergaitei padarytas sveikatos sutrikdymas. Ieškojau darbo ir kreipiausi į (duomenys neskelbtini), kurie ieškojo filialo (duomenys neskelbtini) vadovo. Nusiunčiau CV, supratau, kad preliminariai tikčiau, galutinėje atrankos stadijoje paprašė užpildyti anketą, kurioje yra reputacijos klausimų. Nurodžiau, kad teko kontaktuoti su VVTAĮT atstovais. Paskui atėjo (duomenys neskelbtini) vadovo laiškas, kad jūsų kandidatūra atmetama, nes nurodėte informaciją, jog turėjote kontaktų su VVTAĮT, o dirbantis su vaikais turi būti nepriekaištingos reputacijos. Būtent dėl to netekau galimybės įsidarbinti. I. P. taip pat turėjo vykti ne kartą į VVTAĮT ir aiškintis dėl to, ko nėra padariusi. Čia buvo vienintelis mano susidūrimas su VVTAĮT. Konfliktai su atsakove prasidėjo nuo pirmo šuns užpuolimo, atsakovė paleido (duomenys neskelbtini) veislės šunį, kuris apkandžiojo mano šunį. Atsakovė vietoje atsiprašymo iškvietė policiją, kad mano mažesnis šuniukas užpuolė jos šunį. Atsakovė turi daug kitų bylų su bendrijos gyventojais. Po savaitės tą patį šunį paleido lakstyti jos sutuoktinis, šį kartą buvo užpulta mano žmona ir dukra, jos bandė ginti šuniuką. Vaikas turėjo galimybę pabendrauti vienas su VVTAĮT, aš tuo metu su pareigūnais buvau koridoriuje. Mes neturtinę žalą kildiname tik iš melagingos informacijos pateikimo, ne iš kitų konfliktų su atsakove. VVTAĮT darbuotojų pažymėjimai buvo parodyti tik prie policijos pareigūnų. Mažiausiai 3 kartus vykau į VVTAĮT, o žmona du kartus tikrai važiavo. Į pačią tarnybą dukra nevyko. Vilniaus apygardos teismas atmetė atsakovo apeliacinį skundą civilinėje byloje, kurioje priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl šuns užpuolimų, teismo sprendimas įsiteisėjęs.
21. Ieškovų atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad į mokyklą dėl to, kokia informacija Tarnybos buvo pateikta mokyklai apie šią situaciją, ieškovai nesikreipė, nes nenorėjo eskaluoti tos situacijos. Tarnyba turėjo pareigą kreiptis į mokyklą pagal pareigas. Gydytoja yra pažymėjusi, kad mergaitė jaučia gėdą prieš klasiokus, vadinasi, klasiokams tapo ši situacija žinoma. Pagrindiniai veiksmai, dėl kurių kilo žala, susiję ne su veiksmais mokykloje, o namuose. Į namus atvažiuoja policijos pareigūnai, vaiko teisių apsaugos specialistai, vaikui užduoda klausimus, ar jis nepatiria fizinio, psichologinio ir seksualinio smurto. Vaikui ta situacija sukelia didelius dvasinius išgyvenimus. Tai yra pagrindinis neturtinės žalos šaltinis. Mes reikalavimus reiškiame šioje byloje tik dėl atsakovės melagingo pranešimo apie smurtą prieš vaiką, ne dėl kitų atsakovės veiksmų. Kodėl VVTAĮT pasitelkė policijos pareigūnus, man nežinoma, gal VVTAĮT netinkamai prisistatė ieškovui. Iš patirties žinau, kad šie specialistai, gavę informaciją apie smurtą, patys įsivertina situaciją, nusprendžia, ar vykti vieniems, ar vykti su policijos pareigūnais. Paneigimo tekstas šiek tiek trumpesnis nei pats pranešimas VVTAĮT, tačiau mes teigiame, kad visas tekstas, nurodytas ieškinio reikalavimo 1 punkte, yra melagingas, o reikalavimas dėl paneigimo suformuotas mūsų tekstu, ką teismų praktika leidžia daryti, prašome paneigti tai, kas skaudžiausiai ieškovams buvo. I. P. žala kilo dėl to, kad buvo pateikta melaginga informacija, vyko tyrimas ne tik namuose, bet po dviejų savaičių buvo surengtas svarstymas, kuriame turėjo dalyvauti tėvai, visas tas vykęs procesas turėjo neigiamą poveikį ieškovės emocinei būklei, be to, kai matai, kad vaikas nerimauja, ir tėvams kyla neigiamos emocijos. Sukėlė nesaugumo jausmą ieškovei, nes tokios atsakovės žinutės pakako, kad toks procesas užsivestų. Dėl to ir diferencijavome neturtinės žalos dydį, ieškovas patyrė didesnę žalą nei I. P., nes ši situacija padarė neigiamą poveikį jo reputacijai, jis negalėjo įsidarbinti. Vaikui neturtinė žala padaryta didžiausia.
Šalies argumentai
22. Ieškovas S. P. ir jo atstovė teismo posėdžio metu, išklausę VVTAĮT paaiškinimų, taip pat pareiškė, kad ieškovai atsisako dalies ieškinio reikalavimų – nebeprašo įpareigoti atsakovę pateikti paneigimo tekstą (duomenys neskelbtini), kitoje dalyje paneigimo prašymo neatsisako. Nurodė, kad ieškinio dalies atsisakymo teisinės pasekmės ieškovams žinomos.
23. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė vertinantis, kad visas ieškinys nepagrįstas. Tai yra bandymas pasipinigauti, nugalėti A. M. Užvedama kita byla Vilniaus miesto apylinkės teisme, prašoma priteisti tūkstančiais, paskutinį kartą teismas priteisė tik 100 Eur, kad atsakovės šuo puolė mažą šuniuką. Nuėjus pas gydytoją po vienos dienos nuo VVTAĮT apsilankymo pas ieškovus, mergaitė jau blogai jaučiasi. Taigi konstatuoti, kad tai yra ilgalaikės pasekmės, mes negalime. Liudytoja E. E. ikiteisminio tyrimo metu buvo prisiekusi, ji buvo informuota apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę, todėl ši darbuotoja neturėjo jokios savarankiškos iniciatyvos apkalbėti šią šeimą, nėra pagrindo abejoti jos paaiškinimais, kad ieškovas iš pradžių VVTAĮT specialistų neįsileido į namus. Negali būti laikoma, kad atsakovė paskleidė melagingą informaciją, pateikdama pranešimą VVTAĮT. Aš manau, kad paskleidimas įmanomas tik per visuomenės informavimo priemonę. Neginčiju, kad mano klientė pateikė šį pranešimą. Paskleidimas gali būti tik plačiam subjektų ratui. Atsakovė tiesiog pranešė apie galimus pažeidimus, o ne paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Tas pats būtų, jeigu policija nutrauktų ikiteisminį tyrimą. Ieškovas S. P. neįsileidžia policijos pareigūnų. Dėl jo paties elgesio plečiasi subjektų, kuriems tapo žinomas pareiškimo turinys, ratas. VVTAĮT negalėjo atlikti tinkamai savo pareigų, nes pokalbyje su mergaite dalyvavo ir tėvas. Atsakovės teiginiai buvo paremti mokyklos psichologo teiginiais, tačiau rašytinių įrodymų neturiu, aš negalėčiau gauti tokių duomenų. Prie atsakovės pranešimo VVTAĮT buvo pridėti visi duomenys, kuo remiantis pateiktas pranešimas, jie visi aptarti teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartyje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė rašė pranešimą VVTAĮT, remdamasi savo išgyvenimais, dėl psichologinio smurto sprendė iš tėvų grasinimų dėl šuniuko. Faktinis tokio manymo pagrindas – mergaitės ir tėvo elgesys. Jei psichologinis smurtas naudojamas, tai gal ir kitoks smurtas naudojamas. Pagrindas pateikti pranešimą VVTAĮT buvo pačios atsakovės išgyvenimai ir mergaitės elgesys. Atsakovės atstovas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais panašioje civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, kurioje taip pat buvo kreiptasi į instituciją. (duomenys neskelbtini) darbo vieta (duomenys neskelbtini) taip ir nebuvo įkurta, todėl ieškovas nepatyrė neturtinės žalos. Kreipiamasi dėl žalos atlyginimo tų pačių medicinos dokumentų pagrindu abiejose bylose. Vadovėlio „Civilinė teisė“ 201 psl.: sąžiningas kreipimasis į instituciją nėra asmens garbę žeminančių žinių paskleidimas, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis suteikia teisę kreiptis į teismą ir į kitas institucijas dėl pažeistų teisių gynimo; šios institucijos turi užtikrinti duomenų apsaugą.
24. Trečiasis asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovų šeima iki šio pranešimo jai nebuvo žinoma, atvejo vadybos procesas iki šio atvejo taip pat nebuvo taikomas. 2019 m. gruodžio 10 d. gautas pranešimas iš anonimo. Mes turime reaguoti į visus gautus pranešimus. Buvo išklausyta ir mergaitė, ir tėvai. Vaiko teisių pažeidimų Tarnyba nenustatė. Tarnyba turi teisę kreiptis į institucijas. Tarnyba pateikė užklausą mokyklai, užklausa adresuota direktoriui, nežinom, kas yra auklėtoja. Prašėm bendro pobūdžio informacijos. Tarnyba daugiau jokios informacijos siųsdama šią užklausą mokyklai nepateikė. Daugiau mokyklai nieko siųsta, rašyta nebuvo. Nežinau, ar atneštas, ar atsiųstas pranešimas, tikėtina, kad gauta popierinė versija. Negalėčiau atsakyti, ar tarnyba pakonsultavo atsakovę teikti anonimiškai. Mes turime pareigą konsultuoti asmenis, tačiau kokia forma teikti skundą ar pranešimą, jie patys nusprendžia. Visuomet į institucijas kreipiamės dėl kokio nors gauto paklausimo, skundo ar pranešimo, nesant gauto paklausimo, skundo ar pranešimo, tokių užklausų institucijoms neteikiame. Aš pati tyrimo neatlikau. Negaliu atsakyti, ar mokykla skambino tikslintis informacijos. 2020 m. sausio 13 d. nuspręsta tyrimą pabaigti. Vaiko situacija net nevertinta, tik pranešimas patikrintas. Taip, kreipėmės ir į gydymo įstaigą, tačiau prašėme bendro pobūdžio informacijos. Kas buvo vėliau, ar buvo administracinio pažeidimo tyrimas atsakovei dėl nepasitvirtinusio pranešimo, nežinau.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę A. M. pateikti paneigimą (duomenys neskelbtini) administracijai nutrauktina, likę ieškinio reikalavimai atmestini.
25. Byloje kilo ginčas dėl ieškovų teisės reikalauti paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jų garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, bei priteisti ieškovų dėl to patirtą neturtinę žalą.
26. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes atsakovė A. M. 2019 m. gruodžio 10 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pateikė tokio turinio pareiškimą: „Pranešu, kad S. ir I. P. naudoja psichologinį, o gal ir fizinį bei seksualinį smurtą prieš savo (duomenys neskelbtini) m. gimimo dukrą G. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), ilgą laiką (nuo (duomenys neskelbtini)) sukelia dukrai stresą, baimę, gąsdina ją, kad jos mylimą šuniuką (duomenys neskelbtini) veislės puola kiti šunys, kad jis gali mirti. Tėvai manipuliuoja dukros jausmais, nors mergaitė (duomenys neskelbtini) ir jie turi ją labai saugoti nuo jaudinimosi. Manipuliacijos reikalingos tam, kad prisiteisti iš kaimynų už „moralinę žalą“ nemažą sumą pinigų. Kaimynai dažnai pastebi keistą abiejų tėvų elgesį bei kiemo vaikai apibūdina G. kaip „keistą mergaitę“. Prašau ištirti ir apsaugoti mergaitę nuo tėvų žalingo poveikio jos raidai ir sveikatai“. Nors pareiškimas buvo pateiktas anonimiškai, tačiau šioje byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad jį pateikė atsakovė A. M. Ieškovų S. P., I. P. ir G. P. teigimu, visi šiame pranešime pateikti duomenys neatitinka tikrovės bei žemina ieškovų garbę ir orumą. Dėl to ieškovai teismui pateiktu ieškiniu siekia, kad jie būtų paneigti ir atlyginta ieškovų patirta neturtinė žala.
27. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo ribas apibrėžia būtinybė nustatyti keturių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovas privalo įrodyti pirmuosius tris juridinius faktus. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovui tenka pareiga įrodinėti paskleistų teiginių atitikimą tikrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Šioje byloje nekilo ginčo dėl to, kad pranešime nurodyta informacija yra apie ieškovus. Atsakovė nesutiko su tuo, kad šiuo atveju egzistuotų žinių paskleidimo faktas, taip pat pabrėžė, kad atsakovė išreiškė nuomonę, o ne paskleidė žinias, todėl toliau apie tai ir pasisakytina.
Dėl žinių paskleidimo fakto
28. Atsakovė šioje byloje laikėsi pozicijos, jog informacijos pateikimas pranešime nelaikytinas informacijos paskleidimu CK 2.24 straipsnio 1 dalies prasme, nes šiuo atveju informacija pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kad ši atliktų tyrimą pagal kompetenciją ir nustatytų, ar šeimoje nėra pažeidžiamos ieškovės G. P. teisės. Iš tiesų teismų praktikoje yra pažymėta, jog kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006).
29. Vadovaujantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovės kreipimasis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu ištirti susiklosčiusią situaciją negali būti vertinamas kaip žinių paskleidimas pašaliniams asmenims CK 2.24 straipsnio prasme. Atsakovės pranešimas buvo adresuotas konkrečiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, duomenų, kad minėto pranešimo turinys būtų buvęs paskleistas tretiesiems asmenims, nesusijusiems su šio pranešimo tyrimu, ieškovai teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).
30. Teismų praktikoje pažymėta ir tai, jog sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012). Vertinant, ar asmuo kreipdamasis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens galimo netinkamo elgesio sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti galimą netinkamą elgesį, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui jį apkaltinus be jokio pagrindo; taip pat svarbu nustatyti subjektyvias besikreipiančio asmens galimybes vertinti netinkamą elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).
31. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovė A. M. pranešimą VVTAĮT apie galimai pažeidžiamas G. P. teises pateikė tuo metu, kai tarp šio ginčo šalių vyko kitas teisminis ginčas dėl neturtinės žalos, padarytos atsakovės šuniui užpuolus ieškovų šunį, atlyginimo. Kaip matyti iš atsakovės pranešimo VVTAĮT turinio, atsakovė pranešime rėmėsi būtent nurodytoje civilinėje byloje gautais duomenimis, teigdama: „<...> ilgą laiką ((duomenys neskelbtini)) sukelia dukrai stresą, baimę, gąsdina ją, kad jos mylimą šuniuką (duomenys neskelbtini) veislės puola kiti šunys, kad jis gali mirti“. Iš šio pranešimo turinio matyti, kad atsakovė egzistuojančioje konfliktinėje situacijoje manė, kad ieškovai minėtoje civilinėje byloje iš jos nepagrįstai prašo priteisti neturtinę žalą dėl šuns užpuolimo ir vertino, jog neturtinė žala sukeliama ne jos, o mergaitės tėvų veiksmais, reaguojant į šį konfliktą. Todėl negalima išvada, jog atsakovė į VVTAĮT kreipėsi nesant tam jokio pagrindo. Pažymėtina, kad įvertinus faktinių aplinkybių kontekstą, kuriame atsakovė šį pranešimą pateikė, t. y. tai, jog tuo metu tarp šalių vyko konfliktas, tam tikras atsakovės perdėjimas (hiperbolizavimas), vertinant susiklosčiusią situaciją, galimas. Tai, jog galiausiai nepasitvirtino atsakovės vertinimas, jog tokiu savo elgesiu tėvai naudoja prieš dukrą psichologinį smurtą, neleidžia vien dėl to spręsti, kad atsakovė pranešimą pateikė piktnaudžiaudama savo teise kreiptis į valstybės institucijas. Tokia išvada darytina ir įvertinus viso pranešimo turinį sistemiškai, o ne atskirai pavienius jo teiginius. Šiuo atveju nenustatyta, kad pranešime būtų pateikta išgalvotų, melagingų faktų – atsakovė rėmėsi tarp šalių realiai vykusio konflikto aplinkybėmis, savaip jas interpretuodama.
32. Teismų praktikoje panašioje situacijoje, kuomet taip pat buvo kilęs klausimas, ar pranešime VVTAĮT pateikti duomenys apie galimą seksualinę prievartą vaikų atžvilgiu gali būti vertinami kaip žinių paskleidimas CK 2.24 straipsnio kontekste, pažymėta, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (CK 3.3 straipsnis) (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. e2-1610-845/2020). Teismas nurodytoje byloje vertino, jog atsakovės kreipimasis su prašymais į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, išreiškiant savo, kaip nepilnamečių vaikų motinos, susirūpinimą kuriuose išreikštas jos, kaip motinos, susirūpinimas buvusio sutuoktinio ir vaikų tėvo galimai netinkamu elgesiu ((duomenys neskelbtini)), pats savaime nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovo atžvilgiu buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad į minėtą Tarnybą kreipėsi remdamasi vaikų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir siekdama apsaugoti jų interesus, todėl Tarnybai tiriant šią situaciją, buvo apklaustas ne tik ieškovas, bet ir šalių nepilnamečiai vaikai (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. e2-1610-845/2020).
33. Šiuo atveju teismas vertina, kad atsižvelgiant į teisiniu reglamentavimu nustatytą prioritetinę vaiko teisių ir teisėtų interesų gynybą, atsakovės pranešimas neperžengė sąžiningo kreipimosi į valstybės institucijas ribų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta VVTAĮT vyr. specialistė E. E. elektroniniu laišku persiuntė policijai savo pastabas iš telefoninio pokalbio su atsakove dėl pateikto pranešimo. Šiose pastabose pažymėta, jog atsakovė teigė, kad jos tėvas sirgo (duomenys neskelbtini), ir kai ji buvo maža prie jos priekabiavo, todėl moteris mano, kad nepilnametės tėvas taip pat galimai serga šia liga, nes labai primena jos pačios tėvą ir gal taip pat elgiasi su mergaite. Šie įrodymai patvirtina atsakovės poziciją nagrinėjamoje byloje, kad pranešimo pateikimas VVTAĮT iš dalies buvo nulemtas ir jos pačios neigiamų patirčių vaikystėje. Įvertinus aptartų faktinių aplinkybių visumą, teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog atsakovė sąmoningai siekė pakenkti ieškovams, juos apkaltinus be jokio pagrindo, o ne siekdama išsiaiškinti galimai netinkamą tėvų elgesį su vaiku. Pažymėtina ir tai, jog psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis, todėl atsakovė galėjo sąžiningai klysti ieškovų elgesį su dukra įvertindama kaip psichologinį smurtą.
Dėl atsakovės paskleistos informacijos priskyrimo „žinios“ ar „nuomonės“ kategorijai
34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodyta praktika).
35. Lietuvos Aukščiausiais Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad siekiant tam tikrus teiginius priskirti faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į jų formuluotes, pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, taip pat, kur informacija pateikta. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai asmens manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai laikoma, kad pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).
36. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pateiktame pranešime išdėstė vertinamuosius teiginius (nuomonę), o ne paskleidė tam tikras žinias. Ieškovai šioje byloje įrodinėdami, jog atsakovė paskleidė žinią, o ne nuomonę, be kita ko, rėmėsi kalbos konsultacija iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainės. Šioje konsultacijoje nurodyta, kad abejonė reiškiama sakinio dalimi su dalelyte gal (gal ir fizinį bei seksualinį smurtą), kita sakinio dalis konstatuoja faktą. Tačiau matyti, kad ieškovai, kreipdamiesi šios konsultacijos, pateikė tik minėto pranešimo ištrauką, ir specialistai, kaip ir patys nurodė, įvertino šią ištrauką, neatsižvelgdami į platesnį kontekstą, pateikė tik formalų kalbinį vertinimą. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo remtis šia konsultacija kaip įrodančia, jog pranešime paskleista žinia.
37. Sprendžiant klausimą, ar atsakovės išsakyti teiginiai apie ieškovus yra žinia ar nuomonė, negali būti vertinami tik atskiri atsakovės teiginiai, apsiribojant pažodiniu kiekvieno teiginio vertinimu, o turi būti atsižvelgiama į atsakovės išsakytų teiginių visumą, jų pateikimo būdą, taip pat situacijos, kurioje teiginiai buvo išsakyti, kontekstą. Atsakovė pranešime išsakė savo subjektyvią nuomonę, susiformavusią konfliktų metu, ir aprašė įvykius taip, kaip ji tuo metu suvokė situaciją. Tokia išvada darytina įvertinus viso pranešimo konstrukciją: atsakovė pranešimo pradžioje nurodžiusi, kad ieškovai naudoja psichologinį, o gal ir fizinį bei seksualinį smurtą prieš savo dukrą, toliau atsakovė dėsto faktines aplinkybes, kurių pagrindu jai toks įspūdis susidarė. Galiausiai atsakovė prašo ištirti ir apsaugoti mergaitę nuo tėvų žalingo poveikio jos raidai ir sveikatai. Taigi atsakovė pranešime pateikė realios situacijos vertinimą, savaip ją interpretuodama. Atsakovė ieškovų elgesį įvertina kaip manipuliavimą dukros jausmais. Šią išvadą sustiprina ir pranešimo pateikimo aplinkybių vertinimas – atsakovė pranešimą pateikė institucijai, kuri pagal teisinį reguliavimą įgaliota tirti tokio pobūdžio pranešimus. Tam tikri pranešimo teiginiai suformuluoti taip, jog rodo atsakovės abejonę pateiktu vertinimu, pavyzdžiui, „gal ir fizinį bei seksualinį smurtą“. Atsakovė nėra tikra savo išvadomis, todėl prašo tą nustatyti kompetentingo subjekto.
38. Atsižvelgdamas į aptartų faktinių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovės siekis 2019 m. gruodžio 10 d. pranešimu buvo išsiaiškinti galimą netinkamą ieškovų elgesį. Šiame pranešime dėstoma ne žinia, o nuomonė. Pranešime dėstomi vertinamieji teiginiai, kurie formuluojami gana kategoriškai, todėl jie yra panašūs į žinią, tačiau įvertinus pranešimo pateikimo aplinkybes, pranešimo tikslus, į išsakytų teiginių visumą, jie yra laikytini subjektyvia atsakovės nuomone, kuriai negali būti taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nenustačius žinių paskleidimo fakto, nėra teisinio pagrindo nustatinėti žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę), nes asmens garbės ir orumo pažeidimas yra atitinkamo pobūdžio žinių paskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006). Atsižvelgiant į tai, teismas žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę) nenustatinėja. Šioje byloje nenustačius žinių paskleidimo fakto, ieškinio reikalavimai dėl paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo atmestini.
40. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas atmesti ieškinį, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.
Dėl ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo
41. Ieškovas S. P. ir jo atstovė teismo posėdžio metu, išklausę VVTAĮT paaiškinimų, jog nagrinėjamu atveju mokyklai pranešimo turinys nebuvo atskleistas, o buvo pateikta tik bendro pobūdžio užklausa apie ieškovę G. P., pareiškė, kad ieškovai atsisako dalies ieškinio reikalavimų – nebeprašo įpareigoti atsakovę pateikti paneigimo tekstą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškinio dalies atsisakymo teisinės pasekmės ieškovams žinomos. Remiantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, ieškovas gali bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio. Nenustatyta, kad ieškinio dalies atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovų ieškinio dalies atsisakymas priimamas ir ši bylos dalis nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl atsakovės prašymo paskirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
42. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).
43. Teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi vien ieškinio dėl paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo pateikimas teismui negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad nagrinėjamu atveju ieškovai nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą, todėl atsakovės prašymas skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
44. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
45. Nagrinėjamu atveju atsakovė patyrė 1 000 Eur teisinių paslaugų išlaidų už susipažinimą su ieškiniu, atsiliepimo rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Atsakovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
46. Nagrinėjamoje byloje buvo patirta iš viso 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), šios išlaidos valstybei iš ieškovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
priimti ieškovų ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę A. M. pateikti paneigimą (duomenys neskelbtini) administracijai atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.
Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti atsakovei A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamos įstatyminių atstovų S. P. ir I. P., 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.