Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2225-967/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-25
Bylos Nr.: e2A-2225-967/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00575-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė, Rūta Latvelė
Ieškovas: I. P., G. P., S. P.
Atsakovas: A. M.

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-2225-967/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00575-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. P., G. P. ir S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovų I. P., G. P. ir S. P. ieškinį atsakovei A. M. dėl duomenų, menkinančių asmens garbę ir orumą, neatitinkančių tikrovės, paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai I. P., G. P. ir S. P. (toliau kartu – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. M. (toliau – atsakovė), prašydami: 1) pripažinti, kad neatitinka tikrovės ir menkina ieškovų garbę ir orumą atsakovės 2019 m. gruodžio 10 d. pareiškime, adresuotame Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau ir – VVTAĮT, Tarnyba) Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau ir – pareiškimas, pranešimas), nurodytos melagingos ir šmeižikiškos žinios: „Pranešu, kad S. ir I. P. naudoja psichologinį, o gal ir fizinį bei seksualinį smurtą prieš savo (duomenys neskelbtini) m. gimimo dukrą G. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), ilgą laiką (nuo 2018 m. rugpjūčio mėn.) sukelia dukrai stresą, baimę, gąsdina ją, kad jos mylimą šuniuką (duomenys neskelbtini) veislės puola kiti šunys, kad jis gali mirti. Tėvai manipuliuoja dukros jausmais, nors mergaitė serga (duomenys neskelbtini) ir jie turi ją labai saugoti nuo jaudinimosi. Manipuliacijos reikalingos tam, kad prisiteisti iš kaimynų už „moralinę žalą“ nemažą sumą pinigų. Kaimynai dažnai pastebi keistą abiejų tėvų elgesį bei kiemo vaikai apibūdina G. kaip „keistą mergaitę“. Prašau ištirti ir apsaugoti mergaitę nuo tėvų žalingo poveikio jos raidai ir sveikatai“; 2) įpareigoti atsakovę per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo paneigti paskleistą tiesos neatitinkančią ir ieškovų garbę bei orumą menkinančią informaciją, pateikiant ieškovams, taip pat (duomenys neskelbtini) bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus administracijai, paneigiančio pobūdžio raštą, kuriame būtų nurodytas tokio turinio tekstas: „Šiuo informuoju, kad mano, A. M. M., 2019 m. gruodžio 10 d. pareiškime, adresuotame Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui, nurodyta informacija apie tai, kad: S. P. ir I. P. savo dukters G. P. atžvilgiu naudoja psichologinį, o gal ir fizinį bei seksualinį smurtą; sukelia dukrai stresą, baimę, gąsdina ją, kad jos mylimą šuniuką (duomenys neskelbtini) veislės puola kiti šunys, kad jis gali mirti; manipuliuoja dukros jausmais, neatitinka tikrovės“; 3) priteisti S. P. iš A. M. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti I. P. iš A. M. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti G. P., atstovaujamai atstovo pagal įstatymą, S. P., iš A. M. 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 6) priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad jie ir atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), gretimuose daugiabučiuose. 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir 2018 m. rugsėjo 9 d. tarp jų su atsakove buvo kilę du konfliktai: 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsakovės šuo užpuolė ieškovų šunį ir ieškovą S. P. bei 2018 m. rugsėjo 9 d. atsakovės šuo užpuolė I. P. ir G. P., šie veiksmai užfiksuoti 2018 m. spalio 4 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 25 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl patirtos žalos atlyginimo, atsiradusios dėl atsakovės ir jos augintinio elgesio, ieškovas kreipėsi į teismą, civilinio proceso tvarka prašydamas priteisti žalos atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų A. M. ir A. M. 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovės G. P. naudai. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 6 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pasak ieškovų, atsakovė 2019 m. gruodžio 10 d. pareiškimu, slėpdama savo tapatybę, anonimiškai kreipėsi į VVTAĮT, kuriai nurodė, kad prieš ieškovę G. P. šeimoje yra naudojamas smurtas, o ieškovai I. P. bei S. P. manipuliuodami savo dukra siekia prisiteisti iš kaimynų už „moralinę žalą“ nemažą sumą pinigų. 2019 m. gruodžio 10 d., pagal gautą pareiškimą, pas ieškovus į namus atvyko VVTAĮT specialistai ir policijos pareigūnai. Nors situacija bei aplinkybės pareigūnams buvo paaiškintos, kas ir dėl kokių priežasčių galėjo parašyti anoniminį pareiškimą, tyrimas pagal šį pareiškimą buvo tęsiamas. Po kelių savaičių, VVTAĮT Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovo iniciatyva buvo organizuotas susitikimas, kurio metu ieškovai buvo informuoti apie tai, kad tyrimas pagal pareiškimą nutraukiamas. 2020 m. sausio 13 d. buvo gauta Vaiko situacijos vertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad nuspręsta užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nes nėra duomenų, patvirtinančių vaiko teisių ir geriausių interesų neužtikrinimą. Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad atsakymai iš mokyklos buvo gauti, o tai patvirtina, kad tirdami įvykį, VVTAĮT specialistai kreipėsi į ieškovės G. P. ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini), ir informavo apie atliekamą tyrimą pagal minėtą pareiškimą.

4. Ieškovai paminėjo, kad 2019 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovų pareiškimą, kuris iš pradžių buvo atliekamas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (šmeižimas), vėliau veika buvo perkvalifikuota į BK 167 straipsnį dėl neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo, kadangi atsakovė VVTAĮT pateikė ne vieną dokumentą iš vykstančios civilinės bylos, kurie sudaro informacijos apie privatų gyvenimą dalyką ir negali būti viešinami. Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškimą VVTAĮT surašė būtent atsakovė. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. birželio 17 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad pareiškime nurodyti teiginiai gali būti vertinami kaip pažeidžiantys asmens garbę ir orumą, tačiau už tokius veiksmus taikytina ne pati griežčiausia baudžiamoji atsakomybė, o civilinė atsakomybė. Galutinai ikiteisminis tyrimas nutrauktas galutine ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi.

Žemesnės instancijos teismas

5. Nurodė, kad ieškovas S. P. siekdamas ginčą išspręsti taikiai, 2020 m. lapkričio 12 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovei prašymą paneigti šmeižikišką informaciją, išdėstytą pareiškime, ir atlyginti padarytą neturtinę žalą, kadangi atsakovės pareiškime VVTAĮT nurodytos aplinkybės apie ieškovų esą naudojamą psichologinį ir galimai fizinį bei seksualinį smurtą mažametės ieškovės G. P. atžvilgiu yra melagingos ir šmeižikiškos, pareiškimas pateiktas kerštaujant ieškovams dėl atsakovės atžvilgiu inicijuotų teisinių procesų, kuriuose ši buvo nubausta administracine tvarka ir kuriuose reikalaujama atlyginti patirtą žalą dėl atsakovės padarytų teisės pažeidimų. Atsakovei išplatinus pareiškimą apie ieškovų daromus vaiko teisių pažeidimus, dėl ko buvo pradėtas atvejo tyrimas, buvo pažeista ieškovo S. P. ir ieškovės I. P. garbė ir orumas, pažeista jų, kaip šeimos, ir kiekvieno atskirai, reputacija bei tokiais atsakovės veiksmais, lėmusiais atvejo tyrimo pradėjimą, mažametės apklausą tiek namuose, dalyvaujant policijos pareigūnams ir VVTAĮT specialistams, tiek ir ugdymo įstaigoje, buvo padaryta neturtinė žala visiems ieškovams.

6. Atsakovė, skleisdama aukščiau įvardytą informaciją, skleidė tam tikrą žinią, o ne nuomonę: atsakovė pareiškime naudoja kategoriškas ir vienareikšmes formuluotes, naudojamos formuluotės yra konstatuojamojo pobūdžio. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad atsakovė ne tik parašė pareiškimą, tačiau ir toliau buvo aktyvi skleisdama melagingą informaciją. Po pareiškimo išsiuntimo, ji susisiekė su VVTAĮT atsakinga specialiste E. E., kuriai telefoninio pokalbio metu nurodė, kad ieškovas S. P. sąmoningai naudoja psichologinį smurtą vaiko atžvilgiu ir verčia nurodyti aplinkybes, kurių iš tiesų nebuvo. VVTAĮT specialistei pasiteiravus, kokios priežastys leidžia teigti, kad ieškovas naudoja psichologinį, fizinį ir seksualinį smurtą vaiko atžvilgiu, atsakovė paaiškino, kad ieškovas S. P. galimai serga (duomenys neskelbtini), kadangi yra panašus į atsakovės tėvą, sirgusį šia liga.

7. Net ir darant prielaidą, kad atsakovė pareiškime išdėstė savo nuomonę, tai neatleistų jos nuo atsakomybės už padarytą žalą, nes atsakovė, pateikdama pareiškimą, veikė akivaizdžiai piktybiškai, siekdama atkeršyti ieškovams, o ne sąžiningai vykdydama pareigą pranešti apie daromą nusikalstamą veiką, t. y. piktnaudžiavo savo teise inicijuoti procesą, kuriame vienokia ar kitokia forma suvaržymų ir nepatogumų patiria šalis, kurios atžvilgiu tas procesas nukreiptas. Ieškovai nurodė, jog pareiškime teigiama, kad keistą G. P. elgesį yra pastebėję kaimynai, tačiau telefoninio pokalbio su E. E. metu atsakovė nurodė, kad taip esą teigęs jos sūnus, kuris taip pat yra nepilnametis. Paaiškino, kad jokių kitų duomenų, pagrindžiančių pareiškime nurodytas aplinkybes, atsakovė nepateikė ir negalėjo pateikti, kadangi S. P. ir I. P. savo elgesiu niekada nėra sukėlę jokių pagrįstų ar nepagrįstų įtarimų atitinkamoms tarnyboms ar ugdymo įstaigai, kurių pareiga užtikrinti vaiko teises šeimoje, o tai patvirtina faktas, kad nėra duomenų apie vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimus.

8. Pabrėžė, kad šiuo atveju ieškovams buvo padaryta neturtinio pobūdžio žala dėl atsakovės paskleistos melagingos, tikrovės neatitinkančios informacijos. Po VVTAĮT specialistų ir policijos pareigūnų vizito, G. P. išgyveno didelį nerimą, išgąstį ir dvasinius nepatogumus. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) gydytojos A. A. 2019 m. gruodžio 12 d. išduota medicininė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje G. P. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Taip pat atžymėta, kad po 2019 m. gruodžio 11 d. VVTAĮT ir policijos pareigūnų apsilankymo mergaitei skaudą galvą, ji nerimauja dėl galimų pasekmių, jaučia gėdą prieš klasiokus. Gavusi pranešimą apie galimai neteisėtą elgesį prieš vaiką, VVTAĮT informavo apie tai ieškovės G. P. ugdymo įstaigos – (duomenys neskelbtini), administraciją, dėl ko ieškovei G. P. teko bendrauti ir aiškintis mokyklos pedagogams dėl savo neva pažeistų teisių ir (ar) blogų santykių namuose. Ieškovei G. P. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl ko jai yra stebimas padidintas jautrumas ir rekomenduojama nuolatinė (duomenys neskelbtini) priežiūra.

9. Neturtinę žalą patyrė ir ieškovai S. P. ir I. P., kadangi dėl atsakovės melagingo pareiškimo VTTAĮT buvo pradėtas tyrimas, šios įstaigos specialistai lankėsi jų namuose, ieškovai turėjo patirti garbę ir orumą žeminančias, gėdą sukeliančias procedūras, aiškintis dėl veiksmų, kurių jie nepadarė. Be to, tėvams teko raminti dukrą, rūpintis jos psichologine būkle. Ieškovas S. P. yra (duomenys neskelbtini), todėl jo profesijai yra ypač svarbi dalykinė ir asmeninė reputacija. Atsakovės pareiškimas VVTAĮT jau sukėlė tiesioginės žalos šiam ieškovui šiuo aspektu, kadangi dėl VVTAĮT pradėto tyrimo pagal atsakovės pareiškimą ieškovas negalėjo įsidarbinti (duomenys neskelbtini), kadangi, kaip paaiškino šios mokyklos vadovas, atsisakęs įdarbinti ieškovą: „S. P. yra turėjęs santykių su vaikų teisių tarnyba. Įdarbindami žmones, laikomės nuostatos jog visi mūsų (duomenys neskelbtini) dirbantys (duomenys neskelbtini) turi būti nepriekaištingos reputacijos, nepadarę kriminalinių nusižengimų, konfliktinių situacijų su vaikų teisių tarnyba. Kadangi vien tik įtarimai ar prasta darbuotojo reputacija gali pažeisti visos (duomenys neskelbtini) reputaciją.“

Atsiliepimas

10. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Atsakovė nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju dėl ieškovų reikalavimo pripažinti neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais jų garbę ir orumą bei paneigti atitinkamus teiginius susiklostė specifinė situacija, nes informacija apie asmenį pirmiausia buvo paskelbta ne visuomenės informavimo priemonėje, kaip ši apibrėžiama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau – VIĮ), tačiau Tarnybai vykdant jai tiesiogiai pavestas funkcijas, kurios nebuvo skelbiamos viešai. Atsakovė pažymėjo, kad ji kreipėsi į Tarnybą ir pateikė pranešimą, kuriame apibendrintai išdėstė subjektyvią nuomonę (paremtą asmeniniais išgyvenimais) dėl ieškovo S. P. elgesio bei atliekamus veiksmus civilinio proceso metu. Atsakovė, pateikdama pranešimą bei paaiškinimą kompetentingai institucijai, įgaliotai vertinti ieškovų veiksmus, atliko savo pilietinę pareigą, pagrįstą savo asmeniniais išgyvenimais. Būtent dėl šios priežasties informacija apie ieškovus negali būti laikoma paskleista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovė nesiekė pakenkti ieškovams, o anaiptol, teisėtais būdais stengėsi apsaugoti vaiką nuo galimo tėvo trauminio ir neadekvataus elgesio, pateikdama objektyvius duomenis.

12. Susipažinus su 2020 m. sausio 22 d. liudytojos E. E. apklausos protokolu, akivaizdu, jog atvykus vaiko teisių apsaugos specialistėms, ieškovas S. P. užtrenkė duris, nenorėjo su jomis bendrauti. Specialistės bandė skambinti keletą kartų į duris, tačiau niekas joms neatidarė. Buvo iškviesti policijos pareigūnai ir tuomet ieškovas duris atidarė.

Atsiliepimas

13. Atsakovė nurodė, kad neteisėtai duomenų nerinko. Ieškovas S. P. papildomai kreipėsi į policijos komisariatą dėl neva neteisėtos atsakovės nusikalstamos veikos, t. y. neteisėtos informacijos apie asmenį rinkimo, tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika. Taigi dėl paties ieškovo S. P. veiksmų informacija tapo žinoma ne tik atsakovei, tačiau teismams, policijos pareigūnams, gydymo, mokymo įstaigoms ir t. t. Ieškovai tokiu savo ieškiniu siekia pasipelnyti iš atsakovės.

14. Pasisakydama dėl neturtinės žalos dydžio, atsakovė rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį, nes jo reakcija gali būti adekvati ir neadekvati, kadangi nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Civilinėje byloje nėra duomenų apie ilgalaikius ieškovų sveikatos sutrikimo padarinius ateityje, sumažėjusias ieškovų bendravimo galimybes ar nemigą. Negalima konstatuoti, ar ieškovai apskritai patyrė sveikatos sutrikimus.

Atsiliepimas

15. Ieškovai dublike nesutiko su atsakovės atsiliepimo į ieškinį teiginiais. Atsiliepime nepagrįstai žinių paskleidimo faktas siejamas išimtinai tik su paskleidimu per visuomenės informavimo priemones. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Atsakovės pareiškimas su jame nurodytais kategoriškais teiginiais buvo pateiktas VVTAĮT, apie jį sužinojo policijos pareigūnai, ieškovės G. P. ugdymo įstaiga. Šios išvados nepaneigia atsiliepime keliamos abejonės, esą policijos pareigūnams pareiškimo turinys tapo žinomas dėl pateis ieškovo S. P. veiksmų. Tokia prielaida nepagrįsta, nes ieškovas įsileido VVTAĮT pareigūnus iš karto po to, kai jie teisės aktų nustatyta tvarka prisistatė ir nurodė, dėl kokių priežasčių atvyko.

16. Atsakovė pateikė ne nuomonę, o faktus (duomenis). Atsakovė šią informaciją pateikė institucijai, kurios pareiga ir funkcijos susijusios su šios informacijos patikrinimu ir su tuo susijusių veiksmų atlikimu, todėl atsakovė neabejotinai žinojo ir suprato, kad VVTAĮT nėra ta institucija, kuriai galima būtų teikti subjektyvią nuomonę kokiu nors kitokiu tikslu, nei tik informuojant apie daromą teisės pažeidimą. Atsakovė nenurodė jokių argumentų, kurie patvirtintų jos teiginį, kad koks nors ieškovų S. P. ir I. P. elgesys ginant savo pažeistas teises kitose nagrinėjamose bylose jai pagrįstai galėjo sudaryti įspūdį, kad ieškovės G. P. atžvilgiu naudojamas psichologinis, fizinis ir seksualinis smurtas. Galiausiai, pažymėtina, kad net ir darant prielaidą, kad atsakovė pareiškime išdėstė savo nuomonę, tai neatleistų jos nuo atsakomybės už padarytą žalą, nes, kaip minėta, atsakovė, pateikdama pareiškimą, veikė akivaizdžiai piktybiškai, o ne sąžiningai vykdydama pareigą pranešti apie daromą nusikalstamą veiką.

Atsiliepimas

17. Priešingai nei teigiama atsiliepime, ieškinyje yra aiškiai pagrįsta ir individualizuota kiekvieno ieškovo galimai patirta neturtinė žala. Atsakant į atsakovės nuogąstavimus dėl to, kad ieškovas S. P. negalėjo siekti įsidarbinti (duomenys neskelbtini), kadangi ši (duomenys neskelbtini) veikia (duomenys neskelbtini), o ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad ši (duomenys neskelbtini) ketino atidaryti (duomenys neskelbtini), kuriame ir siekė įsidarbinti ieškovas, tačiau dėl pandemijos ir šalyje paskelbto karantino šie planai buvo atidėti. Ieškovai atsakant į atsakovės atsiliepime iškeltą dvejonę dėl ieškovo S. P. negalėjimo įsidarbinti (duomenys neskelbtini), pasisakė, kad darbinantis buvo pateikta anketa, kurioje vienas iš klausimų buvo, ar asmuo turėjo santykių su VVTAĮT.

18. Atsakovė pateiktu tripliku prašė ieškovų ieškinį ir dubliką atmesti. Šiuo konkrečiu atveju svarbia aplinkybe tampa tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021 nurodė, jog nors per žiniasklaidos priemonę paskleista žinia, kurios atsakovė nepagrindė, ir laikytina CK 2.24 straipsnio pažeidimu, tačiau neturtinė žala nepriteistina. Kasacinis teismas šioje byloje nusprendė, kad pripažinimas, jog atsakovės paskleistas teiginys apie ieškovą neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą, yra pakankama satisfakcija, atlyginanti ir jo patirtą neturtinę žalą. Dėl šių ieškovų yra užvedama ketvirta civilinė byla, kuria iš esmės yra siekiama pakenkti atsakovės šeimai. Atsakovė mano, jog ieškovai yra nesąžininga proceso šalis ir siekia pasipelnyti iš atsakovės šeimos. Ieškovai būtent dėl šios priežasties teikia akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsniu, priteisti iš ieškovų 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų šios sumos paskiriant atsakovei (2 500 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-603-1077/2022 priėmė ieškovų ieškinio reikalavimo – įpareigoti atsakovę A. M. pateikti paneigimą (duomenys neskelbtini) administracijai – atsisakymą, ir šią civilinės bylos dalį nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei A. M. lygiomis dalimis iš ieškovų S. P., I. P. ir G. P., atstovaujamos įstatyminių atstovų S. P. ir I. P., 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje yra pažymėta, jog kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006). Darė išvadą, kad atsakovės kreipimasis į Tarnybą su prašymu ištirti susiklosčiusią situaciją negali būti vertinamas kaip žinių paskleidimas pašaliniams asmenims CK 2.24 straipsnio prasme. Atsakovės pranešimas buvo adresuotas konkrečiai institucijai – Tarnybai, duomenų, kad minėto pranešimo turinys būtų buvęs paskleistas tretiesiems asmenims, nesusijusiems su šio pranešimo tyrimu, ieškovai teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).

21. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė A. M. pranešimą VVTAĮT apie galimai pažeidžiamas G. P. teises pateikė tuo metu, kai tarp šio ginčo šalių vyko kitas teisminis ginčas dėl neturtinės žalos, padarytos atsakovės šuniui užpuolus ieškovų šunį, atlyginimo. Iš pareiškimo turinio matyti, kad atsakovė egzistuojančioje konfliktinėje situacijoje manė, jog ieškovai minėtoje civilinėje byloje iš jos nepagrįstai prašo priteisti neturtinę žalą dėl šuns užpuolimo ir vertino, jog neturtinė žala sukeliama ne jos, o mergaitės tėvų veiksmais, reaguojant į šį konfliktą, todėl negalima išvada, jog atsakovė į VVTAĮT kreipėsi nesant tam jokio pagrindo. Tai, jog galiausiai nepasitvirtino atsakovės vertinimas, jog tokiu savo elgesiu tėvai naudoja prieš dukrą psichologinį smurtą, neleidžia vien dėl to spręsti, kad atsakovė pranešimą pateikė piktnaudžiaudama savo teise kreiptis į valstybės institucijas.

22. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į teisiniu reglamentavimu nustatytą prioritetinę vaiko teisių ir teisėtų interesų gynybą, atsakovės pranešimas neperžengė sąžiningo kreipimosi į valstybės institucijas ribų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta VVTAĮT vyr. specialistė E. E. patvirtino, jog atsakovė teigė, kad jos tėvas sirgo (duomenys neskelbtini), ir kai ji buvo maža prie jos (duomenys neskelbtini), todėl moteris manė, kad nepilnametės tėvas taip pat galimai serga šia liga, nes labai primena jos pačios tėvą ir gal taip pat elgiasi su mergaite. Taigi atsakovės pozicija nagrinėjamoje byloje buvo nulemta jos pačios neigiamų patirčių vaikystėje.

23. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą, ar atsakovės išsakyti teiginiai apie ieškovus yra žinia ar nuomonė, negali būti vertinami tik atskiri atsakovės teiginiai, apsiribojant pažodiniu kiekvieno teiginio vertinimu, o turi būti atsižvelgiama į atsakovės išsakytų teiginių visumą, jų pateikimo būdą, taip pat situacijos, kurioje teiginiai buvo išsakyti, kontekstą.

24. Teismas laikė, kad atsakovė pranešime išsakė savo subjektyvią nuomonę, susiformavusią konfliktų metu, ir aprašė įvykius taip, kaip ji tuo metu suvokė situaciją. Tokią išvadą darė įvertinęs viso pranešimo konstrukciją: atsakovė pranešimo pradžioje nurodė, kad ieškovai naudoja psichologinį, o gal ir fizinį bei seksualinį smurtą prieš savo dukrą, toliau atsakovė dėstė faktines aplinkybes, kurių pagrindu jai toks įspūdis susidarė, galiausiai, atsakovė prašė ištirti ir apsaugoti mergaitę nuo tėvų žalingo poveikio jos raidai ir sveikatai. Taigi, atsakovė pranešime pateikė realios situacijos vertinimą, savaip ją interpretuodama, kadangi ji nebuvo tikra savo išvadomis, todėl prašė tą nustatyti kompetentingo subjekto.

25. Teismas darė išvadą, kad atsakovės siekis 2019 m. gruodžio 10 d. pranešimu buvo išsiaiškinti galimą netinkamą ieškovų elgesį. Šiame pranešime buvo dėstoma ne žinia, o nuomonė. Pranešime esama vertinamųjų teiginių, kurie formuluojami gana kategoriškai, todėl jie yra panašūs į žinią, tačiau įvertinus pranešimo pateikimo aplinkybes, pranešimo tikslus, bei išsakytų teiginių visumą, jie yra laikytini subjektyvia atsakovės nuomone, kuriai negali būti taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.

26. Teismas pažymėjo, kad nenustačius žinių paskleidimo fakto, nėra teisinio pagrindo nustatinėti žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę), nes asmens garbės ir orumo pažeidimas yra atitinkamo pobūdžio žinių paskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006). Atsižvelgiant į tai, teismas žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę) nenustatinėjo. Šioje byloje nenustačius žinių paskleidimo fakto, ieškinio reikalavimus dėl paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo, atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

27. Teismas nenustatė, kad ieškovo S. P. atsisakymas dalies ieškinio reikalavimų – nebeprašė įpareigoti atsakovę pateikti paneigimo tekstą progimnazijai, prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovų ieškinio dalies atsisakymas priėmė ir šią bylos dalį nutraukė (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

28. Teismas nurodė, kad vien ieškinio dėl paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo pateikimas teismui negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad nagrinėjamu atveju ieškovai nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą, todėl atsakovės prašymą skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

29. Apeliaciniu skundu ieškovai I. P., G. P. ir S. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-603-1077/2022 ir ieškinį tenkinti pilna apimtimi – 1) priteisti S. P. iš A. M. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti I. P. iš A. M. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti G. P., atstovaujamai atstovo pagal įstatymą, S. P., iš A. M. 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) pripažinti, kad neatitinka tikrovės ir menkina apeliantų S. P., I. P. ir G. P. garbę ir orumą atsakovės 2019 m. gruodžio 10 d. pareiškime, adresuotame Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui, nurodytos melagingos, šmeižikiškos žinios; 5) įpareigoti atsakovę, per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo paneigti paskleistą tiesos neatitinkančią ir apeliantų garbę bei orumą menkinančią informaciją, pateikiant apeliantams S. P., I. P., G. P., taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus administracijai paneigiančio turinio raštą, kuriame būtų nurodytas tokio turinio tekstas: „Šiuo informuoju, kad mano, A. M. M., 2019 m. gruodžio 10 d. pareiškime, adresuotame Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui, nurodyta informacija apie tai, kad: S. P. ir I. P. savo dukters G. P. atžvilgiu naudoja psichologinį, o gal ir fizinį bei seksualinį smurtą; sukelia dukrai stresą, baimę, gąsdina ją, kad jos mylimą šuniuką (duomenys neskelbtini) veislės puola kiti šunys, kad jis gali mirti; manipuliuoja dukros jausmais, neatitinka tikrovės“; 6) priteisti ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir Lietuvių kalbos instituto atliktos ekspertizės paslaugos išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

30. Savo sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės kreipimasis į Tarnybą su prašymu ištirti susiklosčiusią situaciją negali būti vertinamas kaip žinių paskleidimas pašaliniams asmenims CK 2.24 straipsnio prasme. Ieškovų teigimu, toks vertinimas yra klaidingas vien tik todėl, jog trečiojo asmens VVTAĮT atstovė nurodė, kad apie atsakovės pateikto skundo turinį Tarnyboje galėjo sužinoti ne mažiau kaip trys ar keturi žmonės, t. y. žinios paskleidimo faktas daugiau nei vienam asmeniui VVTAĮT viduje aiškiai buvo įrodytas, negana to, trečiosios šalies atstovė savo liudijimu patvirtino, jog, remiantis atsakovės pareiškimu, žinia užklausimo forma buvo pateikta ir apeliantės G. P. gydymo įstaigos atstovams, t. y. tapo žinoma ir pasklido į išorę ir už Tarnybos ribų.

31. Pažymėjo, jog Tarnybai pateikta žinia niekaip negali būti laikoma grėsme pačiai pareiškimo teikėjai, tad pateikta išimtis dėl galimai melagingos informacijos platinimo valstybės pareigūnams, nenešant už tai tiesioginės atsakomybės, neturėtų būti taikoma ir suvokiama, kaip melagingą informaciją išplatinusio asmens poelgį pateisinanti aplinkybė, šalinanti jos atsakomybę. Teisės aktai (BK, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, CK) numato asmenų, kurių teisėms ir teisėtiems interesams buvo pakenkta tokiais nesąžiningais pareiškimais, teisę reikalauti atsakomybės už nesąžiningus, tikrovės neatitinkančius pranešimus, todėl ši aplinkybė, neįvertinus, ar buvo elgtasi sąžiningai, negali eliminuoti pranešėjo atsakomybės.

32. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės „geranoriškumą“ ir norą atlikti pilietinę pareigą, rėmėsi pačios atsakovės pateiktomis formuluotėmis, kurias Tarnyba pripažino kaip neatitinkančiomis tikrovėmis, nes vaiko grėsmės atvejo tyrimas buvo nutrauktas. Nei vaiko teisių specialistai, nei šeimos gydytoja, nei su mergaite bendravę pedagogai, jokių smurtinių aplinkybių prieš mergaitę nenustatė. Kita vertus, tokias faktines aplinkybes dėl smurto atsakovė turėjo įrodyti teisminio proceso metu, siekiant pagrįsti, kad informacija nebuvo melaginga, tačiau atsakovė to nepadarė.

33. Skunde atsakovė kalba apie smurtą ir aiškiai atpažįstamas konkrečias smurto formas vaiko atžvilgiu, kurias atsakovė konstatuoja, kaip faktines aplinkybes, kaip žinią, ką patvirtina Lietuvių kalbos instituto atstovų atlikta ekspertizė, t. y. Lietuvių kalbos instituto atlikta ekspertizės išvada pagrindžia, jog atsakovė platindama melagingą informaciją, platino žinią, o ne nuomonę.

34. Pažymėjo, jog pagal galiojančias Tarnybos skundų rašymo tvarkas, skundą teikiantis asmuo kiekvieną skundą turi užbaigti aiškiai suformuluotu prašymu – kitaip skundas nėra priimamas. Taigi, pirmosios instancijos teismo argumentas, jog atsakovė skundo turinyje pateiktu prašymu išreiškė savo nuomonės netikrumą ir abejonę, yra atmestinas, kadangi ši formuluotė yra pateikta kaip būtina, tik tam, jog skundas atitiktų turinio struktūros reikalavimus ir būtų priimtas.

35. Nurodė, jog visi atsakovės pareiškime nurodyti teiginiai apie smurtą apeliantės G. P. atžvilgiu buvo atmesti, kaip nepasitvirtinę ir klaidingi, kas leistų daryti prielaidą, jog net ir laikant pareiškimo turinį tik atsakovės nuomone, jis neatitiktų sąžiningos ir etiškos nuomonės kriterijaus, neįžeidžiančios asmens, nesiekiančios jo žeminti ar menkinti.

36. Laikė, kad atsakovė, teikdama Tarnybai pranešimą, skleidė tam tikrą žinią, o ne nuomonę, ir veikdama sąmoningai, tyčia, piktybiškai siekė akivaizdžiai apibrėžtų pasekmių – sukelti neigiamas pasekmes apeliantų S. P. ir I. P. garbei, orumui, reputacijai, kadangi pateikė teiginius tokia forma, kurie skaitytojui leidžia susidaryti aiškų įspūdį apie jų tikrumą: „naudoja psichologinį smurtą“, „gąsdina ją, kad jos mylimą šuniuką (duomenys neskelbtini) veislės puola kiti šunys, kad jis gali mirti“, „Tėvai manipuliuoja dukros jausmais“.

37. Neturinę žalą siejo su paskleistais tikrovės neatitinkančiais, garbę ir orumą žeminančiais duomenimis bei šių paskleistų duomenų sukeltomis pasekmėmis, kurių pagrįstumą įrodė pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimas

38. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

39. Atsakovės teigimu, naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo, kadangi visi apeliantų argumentai jau buvo išdėstyti nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje.

40. Informacija apie asmenį dėl galimų vaikų teisių pažeidimų bei netinkamo tėvų elgesio vaiko atžvilgiu, buvo paskelbta ne visuomenės informavimo priemonėje, kaip ši apibrėžiama VIĮ, t. y. ne viešai.

41. Atsakovė kreipėsi į Tarnybą ir pateikė pranešimą, kuriame apibendrintai išdėstė subjektyvią nuomonę (paremtą asmeniniais išgyvenimais) dėl apelianto S. P. elgesio, bei atliekamus veiksmus civilinio proceso metu, t. y. atliko savo pilietinę pareigą. Būtent dėl šios priežasties, ši informacija negali būti laikoma paskleista CK 2.24 straipsnio 1 dalies prasme. Informacija apie apeliantus niekaip neįtakoja apeliantų garbės ir/ar orumo menkinimo ar pan.

42. Atsakovė nesiekė pakenkti apeliantams, priešingai – teisėtais būdais stengėsi apsaugoti vaiką nuo galimo tėvo trauminio ir neadekvataus elgesio, pateikdama objektyvius duomenis.

43. Paaiškino, kad atvykus vaiko teisių apsaugos specialistėms, apeliantas S. P. užtrenkė duris, nenorėjo su jomis bendrauti. Specialistės bandė skambinti keletą kartų į duris, tačiau niekas durų neatidarė; buvo iškviesti policijos pareigūnai. Taigi, dėl paties S. P. veiksmų apie pranešimą tapo žinoma ir policijos pareigūnams, t. y. dėl paties apelianto veiksmų plėtėsi subjektų ratas (informacija tapo žinoma ne tik atsakovei, bet ir teismams, policijos pareigūnams, gydymo, mokymo įstaigoms ir t. t.).

44. Prokuroro nutarimu konstatuota, jog atsakovė Tarnybai pateikė teisėtai surinktus duomenis, kuriuos pagal kompetenciją Tarnyba privalėjo patikrinti.

45. Nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimais dėl neturtinės žalos dydžių. Pažymėjo, jog civilinėje byloje nėra duomenų apie ilgalaikius apeliantų sveikatos sutrikimo padarinius ateityje, sumažėjusias ieškovų bendravimo galimybes ar nemigą, o sveikatos būklė grindžiama pažyma, kuri jau buvo panaudota kitoje byloje, t. y. neįmanoma nustatyta, ar apeliantai apskritai patyrė sveikatos sutrikimus.

46. Pažymėjo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, nes kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę kreiptis į valstybinę instituciją. Dar daugiau, visus pateiktus duomenis atsakovė gavo iš paties ieškovo S. P., o anoniminį pranešimą surašė savo asmeninių išgyvenimų išdavoje, kurie išsamiai buvo aprašyti (duomenys neskelbtini) straipsnyje. Šios faktinės aplinkybės yra nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir patvirtintos Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia ir neskundžiama nutartimi, t. y. nustatyti faktai turintys res iudicata galią.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

47. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

48. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovų paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

49. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuriuo ieškovų ieškinys dėl duomenų, menkinančių asmens garbę ir orumą, neatitinkančių tikrovės, paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

50. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Lietuvių kalbos instituto 2022 m. birželio 10 d. Lietuvių kalbos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).

51. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

52. Šiuo atveju vertinama, jog pateikti duomenys yra susiję su klausimo sprendimu, jų priėmimas nedarys įtakos proceso trukmei, piktnaudžiavimo teise nenustatyta, todėl jie priimami.

Faktinės bylos aplinkybės

53. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys yra kaimynai. Atsakovė A. M. 2019 m. gruodžio 10 d. Tarnybai pateikė tokio turinio pareiškimą: „Pranešu, kad S. ir I. P. naudoja psichologinį, o gal ir fizinį bei seksualinį smurtą prieš savo (duomenys neskelbtini) gimimo dukrą G. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), ilgą laiką (nuo 2018 m. rugpjūčio mėn.) sukelia dukrai stresą, baimę, gąsdina ją, kad jos mylimą šuniuką (duomenys neskelbtini) veislės puola kiti šunys, kad jis gali mirti. Tėvai manipuliuoja dukros jausmais, nors mergaitė serga (duomenys neskelbtini) ir jie turi ją labai saugoti nuo jaudinimosi. Manipuliacijos reikalingos tam, kad prisiteisti iš kaimynų už „moralinę žalą“ nemažą sumą pinigų. Kaimynai dažnai pastebi keistą abiejų tėvų elgesį bei kiemo vaikai apibūdina G. kaip „keistą mergaitę“. Prašau ištirti ir apsaugoti mergaitę nuo tėvų žalingo poveikio jos raidai ir sveikatai.“.

54. Nors pareiškimas buvo pateiktas anonimiškai, byloje tarp šalių ginčo nėra, kad jį pateikė atsakovė A. M.

55. Atsakovė A. M. pranešimą VVTAĮT apie galimai pažeidžiamas ieškovės G. P. teises pateikė tuo metu, kai tarp šio ginčo šalių vyko kitas teisminis ginčas dėl neturtinės žalos, padarytos atsakovės šuniui užpuolus ieškovų šunį, atlyginimo. Kaip matyti iš atsakovės pranešimo VVTAĮT turinio, atsakovė pranešime rėmėsi nurodytoje civilinėje byloje gautais duomenimis, teigdama: „<...> ilgą laiką (nuo 2018 m. rugpjūčio mėn.) sukelia dukrai stresą, baimę, gąsdina ją, kad jos mylimą šuniuką (duomenys neskelbtini) veislės puola kiti šunys, kad jis gali mirti“.

56. Lietuvos kalbos institutas 2022 m. birželio 10 d. pateikė Lietuvių kalbos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad: „Pateikiamą tekstą sudaro 6 sakiniai, kurių pirmajame pavartota konstrukcija Pranešu, kad... rodo, jog tai yra pranešimas, t. y. teksto autorius apie tekste minimus dalykus kažkam (adresatas nenurodytas) praneša. Pranešami dalykai yra įvardijami pirmuoju ir tolesniais 4 sakiniais. Pirmajame sakinyje pavartotas žodis gal rodo, kad vieną iš pranešamų dalykų, o būtent tai, kad Vardas1 ir Vardas2 Pavardė prieš savo dukrą naudoja fizinį ir seksualinį smurtą, pranešantysis įvardija tik kaip galimą, spėjamą. Pranešant kitus dalykus kokių nors spėjimą, abejojimą, netikrumą rodančių kalbos priemonių nevartojama, ir tai rodo, kad tie dalykai yra pranešami kaip tikri, o būtent: kad Vardas1 ir Vardas2 Pavardė prieš savo dukrą naudoja psichologinį smurtą; kad Vardas1 ir Vardas2 Pavardė gyvena tam tikru adresu; kad Vardas2 ir Pavardė ilgą laiką sukelia dukrai stresą, baimę; kad Vardas2 ir Pavardė gąsdina savo dukrą, kad jos mylimą šuniuką (duomenys neskelbtini) veislės puola kiti šunys; kad Vardas2 Pavardė gąsdina savo dukrą, kad jos mylimas šuniukas gali mirti; kad tėvai manipuliuoja dukros jausmais; kad mergaitė serga (duomenys neskelbtini); kad tėvai turi mergaitę labai saugoti nuo jaudinimosi; kad manipuliacijos reikalingos tam, kad prisiteisti iš kaimynų už „moralinę žalą“ nemažą sumą pinigų; kad kaimynai dažnai pastebi keistą abiejų tėvų elgesį; kad kiemo vaikai apibūdina Vardą3 kaip „keistą mergaitę“. Paskutiniu, šeštuoju, sakiniu ne pranešama, o prašoma imtis tam veiksmų – tai rodo konstrukcija Prašau..“.

57. Apeliantų S. P., I. P. ir G. P. teigimu, visi atsakovės pranešime pateikti duomenys neatitinka tikrovės bei žemina ieškovų garbę ir orumą. Dėl to ieškovai teismui pateiktu ieškiniu siekė, kad jie būtų paneigti ir atlyginta ieškovų patirta neturtinė žala. Tuo tarpu atsakovė nesutiko su tuo, kad šiuo atveju egzistuotų žinių paskleidimo faktas, taip pat pabrėžė, kad atsakovė išreiškė nuomonę, o ne paskleidė žinias.

Dėl ieškinyje nurodytų teiginių vertinimo žinia/nuomone

58. Asmens saviraiškos laisvė – saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė – įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnis; Konstitucijos 25 straipsnis; Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tačiau asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją, idėjas nėra absoliuti (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).

59. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (EŽTT mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95).

60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

61. Kasacinio teismo konstatuota, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus, kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

62. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

63. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).

64. Kasacinio teismo konstatuota, kad neturtinės teisės ir interesai, kaip ir turtinės teisės bei interesai, gali būti ginami įvairiais asmens teisių gynimo būdais. Atitinkami civilinių teisių gynimo būdai taikomi pagal įstatymuose nustatytas šių teisių gynimo būdų taikymo sąlygas. Asmens garbė ir orumas CK 2.24 straipsnio pagrindu ginami tik nustačius tam tikrų aplinkybių visumą (jos nurodytos šios nutarties 62 punkte). Tik esant šioms aplinkybėms yra galimas CK 2.24 straipsnio taikymas. Asmens neturtinės teisės ir interesai, įskaitant asmens garbę ir orumą, gali būti ginami ir kitais teisiniais pagrindais, pvz., pagal CK 2.23 straipsnį, arba taikant civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, kitais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019).

65. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad duomenimis pagal CK 2.24 straipsnį nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvūs požiūriai arba saviraiškos būdai. Jeigu asmens garbė ar orumas yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006).

66. Taigi, iš aptartos kasacinio teismo praktikos darytina išvada, kad nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina.

67. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020).

68. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šio pobūdžio bylose, atsakovo paskleisti duomenys apie ieškovus yra tikrovės neatitinkantys, kol atsakovas neįrodė priešingai, nes remiantis kasacinio teismo praktika, būtent jam tenka įrodyti, kad jo paskleisti duomenys ar nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

69. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jos atsakovė 2019 m. gruodžio 10 d. rašytu pareiškimu nepažeidė jų garbės ir orumo, atitinkamai nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė netaikyti atsakovei CK 2.24 straipsnyje numatytos civilinės atsakomybės, nepagrįstai nevertino ir nepriteisė apeliantams iš atsakovės jų patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka, juos atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

70. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 10 d. su pareiškimu kreipėsi į Tarnybą, kad ši atliktų tyrimą pagal kompetenciją ir nustatytų, ar šeimoje nėra pažeidžiamos ieškovės G. P. teisės. Ieškovai teigia, kad atsakovė minėtame pranešime nurodė tiesos neatitinkančią informaciją apie ieškovus, dėl ko jie patyrė neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovės.

71. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, jog pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012). Vertinant, ar asmuo kreipdamasis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens galimo netinkamo elgesio sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti galimą netinkamą elgesį, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui jį apkaltinus be jokio pagrindo; taip pat svarbu nustatyti subjektyvias besikreipiančio asmens galimybes vertinti netinkamą elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).

72. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo daryti išvadą apie atsakovės nesąžiningumą, pateikiant Tarnybai 2019 m. gruodžio 10 d. pareiškimą. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovė A. M. pranešimą VVTAĮT apie galimai pažeidžiamas G. P. teises pateikė tuo metu, kai tarp šio ginčo šalių vyko kitas teisminis ginčas dėl neturtinės žalos, padarytos atsakovės šuniui užpuolus ieškovų šunį, atlyginimo. Kaip matyti iš atsakovės pranešimo VVTAĮT turinio, atsakovė pranešime rėmėsi būtent nurodytoje civilinėje byloje gautais duomenimis, teigdama: „<...> ilgą laiką (nuo 2018 m. rugpjūčio mėn.) sukelia dukrai stresą, baimę, gąsdina ją, kad jos mylimą šuniuką (duomenys neskelbtini) veislės puola kiti šunys, kad jis gali mirti“. Iš byloje esančio atsakovės 2019 m. gruodžio 10 d. rašyto pareiškimo turinio nustatyta, kad atsakovė egzistuojančioje konfliktinėje situacijoje manė, kad ieškovai minėtoje civilinėje byloje iš jos nepagrįstai prašo priteisti neturtinę žalą dėl šuns užpuolimo ir vertino, jog neturtinė žala sukeliama ne jos, o mergaitės tėvų veiksmais, reaguojant į šį konfliktą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog negalima išvada, kad atsakovė į VVTAĮT kreipėsi nesant tam jokio pagrindo. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės „geranoriškumą“ ir norą atlikti pilietinę pareigą, rėmėsi pačios atsakovės pateiktomis formuluotėmis, kurias Tarnyba pripažino kaip neatitinkančiomis tikrovėmis, nes vaiko grėsmės atvejo tyrimas buvo nutrauktas, t. y. nei vaiko teisių specialistai, nei šeimos gydytoja, nei su mergaite bendravę pedagogai, jokių smurtinių aplinkybių prieš mergaitę nenustatė, tuo tarpu atsakovė, siekdama pagrįsti, kad informacija nebuvo melaginga, tokių įrodymų į bylą nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog galiausiai nepasitvirtino atsakovės vertinimas, kad tokiu savo elgesiu tėvai naudoja prieš dukrą psichologinį smurtą, neleidžia spręsti, kad atsakovė pranešimą pateikė piktnaudžiaudama savo teise kreiptis į valstybės institucijas. Tokia išvada darytina įvertinus viso pranešimo turinį sistemiškai, o ne atskirai pavienius jo teiginius. Nei pirmosios instancijos teismas, nei teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškime būtų pateikta išgalvotų, melagingų faktų, priešingai, kaip konstatuota aukščiau, atsakovė rėmėsi tarp šalių realiai vykusio konflikto aplinkybėmis, savaip jas interpretuodama. Iš pranešimo turinio taip pat nustatyta ir tai, kad atsakovė šiuos nurodytus faktus prašo ištirti, įvertinti, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog kitu atveju atsakovės pareiškimas, kaip teigė ieškovai, nebūtų nagrinėjamas Tarnyboje.

73. Kaip minėta, kasacinis teismas yra nurodęs, kad siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus, t. y. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos VVTAĮT vyr. specialistė E. E. parodymus, pagrįstai sprendė, kad atsakovė Tarnybai skirtame pareiškime susiklosčiusią situaciją pateikė kaip savo asmeninį tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimą, t. y. liudytoja patvirtino, kad atsakovės tėvas sirgo (duomenys neskelbtini), ir kai ji buvo maža prie jos (duomenys neskelbtini), todėl moteris manė, kad nepilnametės tėvas taip pat galimai serga šia liga, nes labai primena jos pačios tėvą ir galimai taip pat elgiasi su mergaite. Tokiu būdu, laikytina, kad pranešimo pateikimas VVTAĮT iš dalies buvo nulemtas ir pačios atsakovės neigiamų patirčių vaikystėje, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog atsakovė sąmoningai siekė pakenkti ieškovams, juos apkaltinus be jokio pagrindo, o ne siekdama išsiaiškinti netinkamą tėvų elgesį su vaiku.

74. Be to, pažymėtina, jog atsakovės kreipimasis į Tarnybą jokiu būdu negali būti vertinamas kaip žinių paskleidimas tretiesiems asmenims, nepriklausomai nuo šio pareiškimo tyrimo rezultato; nors po kreipimosi į Tarnybą, apeliantų teigimu, Tarnyba pateikė užklausas kitų institucijų atstovams ir Tarnybai tiriant nurodytas atsakovės pareiškime aplinkybes, šiuos duomenis sužinojo daugiau asmenų – ugdymo ir gydymo įstaigų atstovai bei policijos pareigūnai, tačiau konstatuotina, kad šiems asmenims pranešimo turinys tapo žinomas tik dėl institucijos atliekamo tyrimo dėl ieškovų galimo netinkamo elgesio su G. P., todėl negali būti laikoma atsakovės informacijos skleidimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad dėl atsakovės kaltės informacija buvo paskleista tretiesiems asmenims.

75. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus bylos duomenis, išanalizavusi atsakovės 2019 m. gruodžio 10 d. Tarnybai pateikto pareiškimo turinį, taip pat atsižvelgdama į teisiniu reglamentavimu nustatytą prioritetinę vaiko teisių ir teisėtų interesų gynybą, laiko, kad atsakovės pranešimas neperžengė sąžiningo kreipimosi į valstybės institucijas ribų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė ieškinio reikalavimo teiginiuose išreiškė savo nuomonę dėl galimai pažeidžiamų ieškovės G. P. teisių ir paprašė Tarnybos įvertinti situaciją. Taip pat, kad atsakovė Tarnybai pateikė teisėtai surinktus duomenis, kuriuos pagal kompetenciją Tarnyba privalėjo patikrinti. Atsakovės kreipimasis į Tarnybą su prašymu ištirti susiklosčiusią situaciją negali būti vertinamas kaip žinių paskleidimas pašaliniams asmenims CK 2.24 straipsnio prasme. Atsakovės pranešimas buvo adresuotas konkrečiai institucijai – Tarnybai, duomenų, kad minėto pranešimo turinys būtų buvęs paskleistas tretiesiems asmenims, nesusijusiems su šio pranešimo tyrimu, ieškovai teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).

76. Apeliantai įrodinėdami, jog atsakovė paskleidė žinią, o ne nuomonę, be kita ko, rėmėsi Lietuvių kalbos instituto 2022 m. birželio 10 d. Lietuvių kalbos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje išvadoje nurodyta, kad abejonė reiškiama sakinio dalimi su dalelyte gal (gal ir fizinį bei seksualinį smurtą), pranešant kitus dalykus kokių nors spėjimą, abejojimą, netikrumą rodančių kalbos priemonių nevartojama, ir tai rodo, kad tie dalykai yra pranešami kaip tikri. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant klausimą, ar atsakovės išsakyti teiginiai apie ieškovus yra žinia ar nuomonė, negali būti vertinami tik atskiri atsakovės teiginiai, apsiribojant pažodiniu kiekvieno teiginio vertinimu, o turi būti atsižvelgiama į atsakovės išsakytų teiginių visumą, jų pateikimo būdą, taip pat situacijos, kurioje teiginiai buvo išsakyti, kontekstą. Kaip minėta, atsakovė pranešime išsakė savo subjektyvią nuomonę, susiformavusią konfliktų metu, ir aprašė įvykius taip, kaip ji tuo metu suvokė situaciją. Tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į viso pranešimo konstrukciją: atsakovė pranešimo pradžioje nurodė, kad ieškovai naudoja psichologinį, o gal ir fizinį bei seksualinį smurtą prieš savo dukrą, toliau atsakovė dėstė faktines aplinkybes, kurių pagrindu jai toks įspūdis susidarė (Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras G. I. nustatė, kad Tarnybai buvo pateikti teisėtai surinkti duomenys, kuriuos pagal kompetenciją Tarnyba privalėjo patikrinti), ir galiausiai, atsakovė prašė ištirti ir apsaugoti mergaitę nuo tėvų žalingo poveikio jos raidai ir sveikatai. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad atsakovė pranešime pateikė realios situacijos vertinimą, savaip ją interpretuodama. Sutiktina su atsakove, jog ji nebuvo tikra savo išvadomis, todėl pareiškimą pateikė institucijai, kuri pagal teisinį reguliavimą įgaliota tirti tokio pobūdžio pranešimus, tuo tarpu tam tikri pranešimo teiginiai suformuluoti taip, jog rodo atsakovės abejonę pateiktu vertinimu, pavyzdžiui, „gal ir fizinį bei seksualinį smurtą“.

77. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad atsakovė pareiškimu nepaskleidė ieškovų garbę ir orumą žeminančių žinių, priešingai, atsakovės siekis 2019 m. gruodžio 10 d. pranešimu buvo išsiaiškinti galimą netinkamą ieškovų elgesį. Taigi, įvertinus pranešimo pateikimo aplinkybes, pranešimo tikslus, atsižvelgiant į išsakytų teiginių visumą, vertinamieji teiginiai yra laikytini subjektyvia atsakovės nuomone, kuriems negali būti taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nenustačius žinių paskleidimo fakto, nėra teisinio pagrindo nustatinėti žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę), nes asmens garbės ir orumo pažeidimas yra atitinkamo pobūdžio žinių paskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę) nenustatinėja. Šioje byloje nenustačius žinių paskleidimo fakto, atmetami ir ieškinio reikalavimai dėl paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl procesinės bylos baigties

78. Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliantų nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

79. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

80. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsakovės A. M. turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

81. Atsakovė A. M. prašo priteisti iš ieškovų 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdama patirtas išlaidas 2022 m. rugsėjo 30 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. spalio 24 d. Pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur sumai. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato D. D. suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

82. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-603-1077/2022 palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš ieškovų S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos įstatyminių atstovų S. P. ir I. P., 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Rūta LatvelėUrmila ValiukienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė