Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. I. ieškinį atsakovei R. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė R. J. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė priteisti jos naudai iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, inicijuodamas bylą atsakovei, galimai piktnaudžiauja savo procesine teise kreiptis į teismą, t.y. ieškinyje nurodomos aplinkybės yra pramanytos, iškreiptos, o situacija pateikiama neatskleidžiant esminių aplinkybių, tokiu būdu siekiant suklaidinti teismą ir proceso dalyvius.

Institucijai nagrinėjant atsakovės pateiktą prašymą, 2018 m. rugsėjo 10 d. vaikai (duomenys neskelbtini) skyriuje susitiko su vaiko teisių apsaugos specialiste, apklausoje taip pat dalyvavo ieškovas. Po įvykusio susitikimo su vaikais, atsakovė 2018 m. rugsėjo 17 d. tarnybos raštu „Dėl J. I. ir J. I. teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo“ buvo informuota, kad dukrai (duomenys neskelbtini) nustatytas pirmasis grėsmės lygis. Rašte taip pat nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d. atsakovės prašymas persiųstas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 5 -ajam policijos komisariatui nagrinėti pagal kompetenciją.

Atsakovės, kaip mamos įsitikinimu, ieškovo veiksmai, kuriais jis nuogas rodėsi septynmečių vaikų akivaizdoje, yra neatitinkantys vaikų interesų ir vertintinas kaip netinkamas vaikų tėvo elgesys, kadangi vaikai jau yra tokio amžiaus, kuomet suvokia nuogumo socialinę reikšmę, formuojasi vaikų lytiškumo suvokimas. Atsakovė pažymėjo, kad tokio amžiaus vaikų kvietimas į lovą, kurioje ieškovas yra be drabužių, vertintinas itin neigiamai. Pasak atsakovės, ypač didelę žalą tokie ieškovo veiksmai daro dukrai (duomenys neskelbtini), kuri yra mergaitė ir nuogo suaugusio vyro lytinių organų demonstravimas tokio amžiaus dukrai nėra gera praktika. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudą išieškant atsakovės naudai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2018 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu, kuriame nurodė, jog liko sunerimusi ir šokiruota vaikų tėvo (ieškovo) elgesiu vaikų atžvilgiu, kadangi dukros (tuomet septynmetės) žodžiais, ryte atsibudus tėvas juos kviečiasi pas save į lovą ir tėtis būna nuogas. Atsikėlęs iš lovos nuogas ieško savo apatinių rūbų. Pasak dukros, ji matė tėvo lytinius organus. Atsakovė taip pat išreiškė savo nerimą dėl to, kad 2017 m. sūnus, atostogaudamas su tėvu Nidoje, buvo vedamas į nudistų pliažą, kur maudėsi nuogi. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 12 d. į Tarnybą kreipėsi su pakartotiniu prašymu, kuriame vaikų motina pakartotinai išreiškė savo susirūpinimą, kad jos vaikai (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 2 d. – rugpjūčio 9 d. kartu su tėvu ir jo sugyventine atostogavę Nidoje, visą buvimo Nidoje laiką buvo vedami į nudistų pliažą. Pasak atsakovės, dukrai buvo labai nemalonu ir atgrasu prieš savo norą matyti nuogus žmones, nuogą tėvą ir sugyventinę, tačiau jos nenoro eiti į nudistų pliažą tėvas nepaisė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus susitikime, vykusiame 2018 m. birželio 27 d., ieškovas pripažino pasirodymo nuogam vaikų akivaizdoje faktus (neneigė, kad prie vaikų būna nuogas, kad vedasi sūnų į nudistų pliažą) (tai patvirtina teismui pateiktas ieškovo ir atsakovės pasirašytas tarnybos susitikimo protokolas Nr. A17-1183/18 (3.1.16-AD15)). Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. 1SD-1301 matyti, kad skyriuje situacijai ištirti buvo organizuojami pokalbiai su vaikais (duomenys neskelbtini) bei ieškovu. Rašte nurodyta, kad atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės nesutarimus, į vaikų patiriamus psichologinius sunkumus, minėtame skyriuje dukrai (duomenys neskelbtini) nustatytas pirmasis grėsmės lygis, todėl skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto socialinės paramos centrą dėl atvejo vadybininko paskyrimo ieškovo ir atsakovės šeimai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant civilinę atsakomybę būtina nustatyti jos sąlygų visetą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), kaltę, kuri yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti apie jį paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovės kreipimasis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymais ištirti susiklosčiusią situaciją, negali būti vertinami kaip žinių paskleidimas pašaliniams asmenims CK 2.24 straipsnio prasme. Atsakovės prašymai buvo adresuoti konkrečiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, duomenų, kad minėtų prašymų turinys būtų buvęs paskleistas tretiesiems asmenims, nesusijusiems su prašymų tyrimu, ieškovas teismui nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba) taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. BV-91, 103 punkte nustatyta, kad Tarnybos centriniuose skyriuose ir teritoriniuose skyriuose gautų prašymų ir skundų nagrinėjimo dokumentai lieka juose ir saugoma Tarnybos dokumentacijos plane nurodytais terminais. Į Tarnybą ar jos teritorinį padalinį besikreipiantis pareiškėjas, norintis susipažinti su saugomais prašymo ar skundo tyrimo dokumentais, privalo pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Konfidencialumo pasižadėjimas saugomas byloje kartu su prašymo ar skundo nagrinėjimo dokumentais. Taigi Tarnybai pateikti skundai (prašymai) laikomi konfidencialiais duomenimis, todėl su atsakovės prašymais ir juose esančia informacija susipažinti galėjo tik siauras ratas asmenų – pats ieškovas ir asmenys, privalantys tą padaryti pagal savo užimamas pareigas, t. y. vykdantys savo tarnybines pareigas. Pats faktas, kad po gautų atsakovės nusiskundimų, ieškovas buvo apklaustas Tarnybos darbuotojų, siekiant išsiaiškinti faktines aplinkybes, pats savaime nereiškia, kad tokiu būdu apie ieškovą buvo paskleisti duomenys, žeminantys jo garbę ir orumą.

Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (CK 3.3 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, atsakovės kreipimasis su prašymais į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, išreiškiant savo, kaip nepilnamečių vaikų motinos, susirūpinimą kuriuose išreikštas jos, kaip motinos, susirūpinimas buvusio sutuoktinio ir vaikų tėvo galimai netinkamu elgesiu (nuogumo demonstravimu vaikų akivaizdoje, jų vedimosi į nudistų pliažą), pats savaime nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovo atžvilgiu buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad į minėtą Tarnybą kreipėsi remdamasi vaikų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir siekdama apsaugoti jų interesus, todėl Tarnybai tiriant šią situaciją, buvo apklaustas ne tik ieškovas, bet ir šalių nepilnamečiai vaikai.

Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. spalio 16 d. nutarimu Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-asis skyrius atsisakė ieškovo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą, medžiagos patikrinimo metu negavus duomenų, kad prieš J. I. tyčia būtų naudoti tvirkinamojo pobūdžio veiksmai, nors neatmetama galimybė, kad mergaitė galimai turėjo intymumo ribas pažeidžiančių patirčių. Taigi nors ieškovo atžvilgiu ir buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau tai savaime neįrodo, kad atsakovė paskleidė melagingą informaciją ir, kreipdamasi į Tarnybą, paskleidė duomenis, žeminančius ieškovo garbę ir orumą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta viena iš būtinų sąlygų CK 2.24 straipsnio nuostatoms taikyti – duomenų paskleidimo faktas, todėl nėra pagrindo taikyti vieną iš CK 2.24 straipsnyje numatytų garbės ir orumo gynimo būdų, t. y. priteisti ieškovui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai). Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų fakto (CK 6.246 straipsnis), nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.

CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).

Teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi vien ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pateikimas teismui negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą, todėl atsakovės prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas kaip nepagrįstas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Atsakovė pateikė prašymą priteisti jos naudai iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė teismui 540 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti pagrindžiančius dokumentus: 2019 m. lapkričio 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 29/2019, 2019 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymas 340 Eur sumai ir 2019 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymas 200 Eur sumai. Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistinos 540 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Netenkinti atsakovės R. J. prašymo skirti ieškovui L. I. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.