Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. Č. skundą dėl antstolės Jūratės Blažienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Jūratė Blažienė, Ukmergės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

11. Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies XXXI skyriaus normų. CPK 510 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Pagal CPK 513 straipsnio 1 dalį, bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi, o patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Tokiu būdu skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises.

12. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas dėl antstolės veiksmų atsisakant tenkinti skolininkės prašymą dėl vykdymo veiksmų – vykdomosios bylos sustabdymo ar atidėjimo, atitikties CPK reikalavimas. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolės Nijolės Jutkienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0086/21/00737 dėl Z. Č. iškeldinimo iš buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal išieškotojo Ukmergės rajono savivaldybės patektą vykdomąjį raštą Nr. e2-1014-759 (vykd. b. 1 t., b. l. 21-22).

13. Antstolė 2021 m. birželio 10 d. išsiuntė skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-86-7308, (vykd. b. 1 t., b. l. 23-24). 2021 m. spalio 8 d. antstolė išsiuntė skolininkei pranešimą dėl priverstinio iškeldinimo (vykd. b. 1 t., b. l. 40). Antstolė 2021 m. lapkričio 3 d. pranešimu dėl vykdymo veiksmų atidėjimo Nr. S-21-86-12952, atidėjo skolininkės iškeldinimą iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjos prašymą dėl priverstinio iškeldinimo (vykd. b. 1 t., b. l. 67-68). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. atmetė pareiškėjos prašymą sustabdyti pareiškėjos iškeldinimo veiksmus, kol jai nebus suteiktas kitas socialinis būstas (vykd. b. 1 t., b. l. 77-79). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl priverstinio iškeldinimo atšaukimo (vykd. b. 1 t., b. l. 81-83). Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė ir paliko nepakeistą teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį (vykd. b. 1 t., b. l. 106-108). Antstolė 2022 m. kovo 28 d. patvarkymu dėl iškeldinimo datos perkėlimo, atsižvelgiant į tai, kad teisme yra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, perkėlė priverstinio iškeldinimo datą iš 2022 m. kovo 31 d. į 2022 m. balandžio 12 d. (vykd. b. 1 t., b. l. 131-132). 2022 m. balandžio 6 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-22-86-4502, antstolė sustabdė priverstinio iškeldinimo veiksmus iki kol teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. eA2-3072-627/2022 dėl proceso atnaujinimo (vykd. b. 1 t., b. l. 136-137). Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1602-467/2020, pareiškėjos Z. Č. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje e2-1014-759/2020 netenkintas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1791-936/2022, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutartis palikta nepakeista (vykd. b. 2 t., b. l. 7-14). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjos Z. Č. kasacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties panaikinimo ir bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsisakytas priimti ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (vykd. b. 2 t., b. l. 36-37).

14. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 634 straipsnio 2 dalis įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį Nr. e3K-3-240-1075/2020, 38 p). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti vykdoma, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (žr. LAT 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016, 20 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. LAT 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

15. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

16. Iš pateiktos vykdomosios bylos ir pareiškėjos skundo matyti, kad pareiškėja ginčija antstolės patvarkymus – 2023 m. vasario 1 d. patvarkymą dėl iškeldinimo Nr. S-23-86-2091 ir 2023 m. vasario 6 d., 2023 m. vasario 7 d. patvarkymus dėl prašymo netenkinimo Nr. S-23-86-2287 ir Nr. S-23-86-2346. Pareiškėja savo skundus grindžia iš esmės tuo, kad: pareiškėja siekia kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 30 d. rašto Nr. (6.23E)18-606 „Dėl informacijos suteikimo“ apskundimo ir susijusių klausimų išsprendimo (skundo padavimo termino atnaujinimo ir pan.); siekia kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 13-570 „Dėl socialinio būsto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos“ apskundimo ir susijusių klausimų išsprendimo (skundo padavimo termino atnaujinimo ir pan.); siekia kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 23 d. rašto Nr. (3.9)18-498 „Dėl informacijos suteikimo“ apskundimo ir susijusių klausimų išsprendimo (skundo padavimo termino atnaujinimo ir pan.); pareiškėja 2023 m. vasario 2 d. kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją su skundu, kad būtų Elektroninėje socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (toliau – SPIS) atstatyti jos duomenys; 2023 m. vasario 3 d. pareiškėja apžiūrėjo jai siūlomas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir atsisakė jose gyventi; ir tuo, kad EŽTT dar nėra išnagrinėjęs pareiškėjos peticijos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

17. Kaip nurodyta šios nutarties 14 punkte, pareiškėjos skundai, nors nurodyti kaip skundai dėl antstolės veiksmų, yra susiję su Ukmergės rajono savivaldybės administracijos priimtais sprendimais ir atsakymais į pareiškėjos prašymus. Minėta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimu nutarta iškeldinti pareiškėją iš Ukmergės rajono savivaldybei priklausančių nuomojamų patalpų – socialinio būsto - buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, suteikiant jai teisę išsinuomoti kitą gyvenamąją patalpą - socialinį būstą (civilinės bylos Nr. e2-1014-759/2020). Priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs ir perduotas vykdyti antstolei priverstine tvarka. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2023 m. sausio 3 d. jau buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-633-1104/2023, kurioje pareiškėja skundė antstolės patvarkymus dėl iškeldinimo, pareiškėjos skundas buvo atmestas, tačiau sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, kadangi nagrinėjamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme.

18. CPK 626 straipsnyje numatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai (CPK 627 straipsnis). Tai yra, antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskreciją spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. Pareiškėja skunde nurodo, kad ketina kreiptis/yra kreipusis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos priimtų sprendimų. Minėti kreipimaisi nesudaro pagrindo, vadovaujantis CPK 626 ir CPK 627 straipsniais, stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus (priverstinį iškeldinimą).

19. Taip pat, pareiškėja skundžia antstolės 2023 m. vasario 1 d. patvarkymą Nr. S-23-86-2091, kuriuo informuota, kad 2023 m. vasario 14 d., 9:30 val. bus vykdomas priverstinis pareiškėjos iškeldinimas iš buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad pareiškėjos iškeldinimo klausimas (taip pat ir antstolės patvarkymai dėl priverstinio iškeldinimo) ne kartą buvo nagrinėti teisme ir, kaip minėta, paskutinį kartą 2023 m. sausio 3 d., jau buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2YT-633-1104/2023, kurioje pareiškėjos skundas buvo atmestas. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėja savo skunde (2023 m. vasario 7 d.) taip pat nurodo, kad yra kreipusis į EŽTT dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir dėl nurodyto pagrindo taip pat buvo pasisakyta teismo 2023 m. sausio 3 d. teismo nutartyje, kurioje nurodyta, kad peticijos EŽTT pateikimo atvejis nėra numatytas kaip pagrindas sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus.

20. Teismas pažymi, kad priimtas teismo sprendimas dėl pareiškėjos iškeldinimo iš Ukmergės rajono savivaldybei priklausančio būsto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo dar 2020 m. birželio 22 d. Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad per daugiau nei dvejus metus pareiškėja ne kartą skundė antstolės patvarkymus, susijusius su jos iškeldinimu ir teismų sprendimus, kuriais buvo atmesti pareiškėjos skundai, antstolė nė kartą buvo atidėjusi ar perkėlusi iškeldinimo datas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš nurodyto, Lietuvos teismų nebuvo nustatyta, kad būtų pažeistos pareiškėjos teisės ar jos interesai priimant sprendimus, susijusius su pareiškėjos priverstiniu iškeldinimu iš Ukmergės rajono savivaldybei priklausančio būsto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina, kad byloje esantis 2021 m. balandžio 4 d. įsakymas dėl socialinio būsto, kuriuo nutarta neterminuotam laikotarpiui socialinio būsto nuomos sąlygomis išnuomoti Z. Č. vieno kambario 36,74 kv. m. naudingo ploto socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad pareiškėjos teisės ir interesai nėra pažeidžiami, pareiškėja nėra paliekama be gyvenamosios vietos. Nors pareiškėja savo skunde akcentuoja, kad nurodytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra netinkamas gyventi, kadangi pareiškėjos traktuojamas kaip socialinis būstas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 10 dalies, tačiau skundžiami antstolės patvarkymai yra susiję tik su pareiškėjos iškeldinimu iš (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. birželio 22 d. teismo sprendimą, patvarkymuose nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos apgyvendinimo kitu adresu.

21. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad antstolė Jūratė Blažienė, vykdomojoje byloje Nr. 0086/21/00737, pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymų.

Dėl prašymo taikyti baudą pareiškėjai

22. Suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu pateikė prašymą skirti pareiškėjai 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos paskiriant suinteresuotam asmeniui – Ukmergės rajono savivaldybės administracijai. CPK 7 straipsnio 2 dalyje dalyvaujantiems byloje asmenims numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

24. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja naudojasi jai įstatymu suteiktomis teisėmis ginti savo teises ir interesus teismine tvarka. Konkrečioje byloje nėra nustatyta pareiškėjos proceso vilkinimo ar nepagrįstų prašymų, dėl kurių būtų užvilkintas šios bylos nagrinėjimas. Nors, kaip nurodo suinteresuotas asmuo, pareiškėja skundžia kiekvieną antstolės patvarkymą, tokia teisė pareiškėjai yra numatyta įstatymu. Aplinkybės, kad teismo sprendimas dėl priverstinio iškeldinimo nėra vykdomas nuo 2020 metų, nėra pagrindas skirti pareiškėjai konkrečioje nagrinėjamojoje byloje prašomą baudą. CPK 95 straipsnio 1 dalimi suteikiama teisė reikšti reikalavimą dėl baudos skyrimo konkrečioje byloje arba kreiptis atskiru ieškiniu, todėl suinteresuotas asmuo, atmetus prašymą konkrečioje byloje, turi teisę pateikti teismui atskirą ieškinį dėl baudos skyrimo Z. Č. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Toje byloje Administracija galės įrodinėti pareiškėjos veiksmus, kuriuos laiko piktnaudžiavimu, visose pareiškėjos užvestose bylose, susijusiose su butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos Z. Č. skundo dėl antstolės Jūratės Blažienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Jūratė Blažienė, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, netenkinti.

Netenkinti suinteresuoto asmens, Ukmergės rajono savivaldybės, prašymo dėl baudos skyrimo Z. Č..

Išaiškinti suinteresuotam asmeniui, kad atsisakymas tenkinti prašymą neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui pateikti atskirą ieškinį pareiškėjai dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0086/21/00737 grąžinti antstolei Jūratei Blažienei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.