Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-26-1130/2022

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-23
Bylos Nr.: e2-26-1130/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-39-3-01314-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erlandas Stanislovaitis
Trečiasis asmuo: J. A., Z. A., M. G., K. J., A. J., D. N., V. Č., K. K., I. Č., A. M., J. Č., M. B., D. Ž., M. S., Č. N., A. G., D. Z.
Ieškovas: P. A., V. K., J. A., I. Z.
Atsakovas: J. J.
Advokatai: Algis Lukoševičius

Kategorijos

2.3.5.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-26-1130/2022Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01314-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.5.1.2; 2.4.2.9.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 23 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis,sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,

dalyvaujant trečiajam asmeniui J. A., ieškovams P. A. (P. A.), V. K., J. A. (J. A.), jų atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui,

atsakovui J. J. (J. J.) ir jo atstovui advokatui Bogdanui Jermakui (Bogdan Jermak),

Nacionalins žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams Ilonai Volodkovič, Robert Veligor (Robert Veligor),

vertėjai Maženai Andruškevič,

tretieji asmenys byloje J. A., Z. A. (Z. A.), M. G., K. J. (K. J.), A. J., D. N., V. Č., K. K., I. Č., A. M., J. Č., M. B. (M. B.), D. Ž., M. S., Č. N., A. G., D. Z. nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų numatytu būdu,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. A. (P. A.), V. K., J. A. (J. A.), I. Z. ieškinį atsakovui J. J. dėl žemės sklypo bendros ribos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. A., Z. A., M. G., K. J., A. J., D. N., V. Č., K. K., I. Č., A. M., J. Č., M. B., D. Ž., M. S., Č. N., A. G., D. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

P. A., V. K., J. A., I. Z. (toliau – ieškovai) patikslintu ieškiniu prašo nustatyti P. A., V. K., J. A., I. Z. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir J. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ parengtą 2020 m. spalio 28 d. žemės sklypų suderinimo planą, kuriame bendra riba yra tiesi linija ir pažymėta posūkio taškais 5 (X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)) bei 25 (X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)).

Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, jog jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau - Žemės sklypas I), atsakovui J. J. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau - Žemės sklypas II), žemės sklypai turi 600 m ilgio bendrą ribą, o būtent: Žemės sklypas I iš rytinės pusės ribojasi su Žemės sklypu II. Pažymėjo, kad Žemės sklypas I buvo suformuotas apliekant preliminarius matavimus, todėl ieškovai teisės aktų nustatyta tvarka 2015 m. pabaigoje atliko Žemės sklypo I kadastrinius matavimus ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (matininkas A. Ž.) parengtą kadastrinių matavimų bylą trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriui suderinimui. Pabrėžė, kad trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius dar 2016 m. kovo 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo I kadastrinius matavimus atlikusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad siūlytina šalims ginčytiną jų žemės sklypų bendrą ribą nustatyti bendru sutarimu, taip pat paaiškėjo, kad atsakovas dar 2012 m. pabaigoje atliko Žemės sklypo II kadastrinius matavimus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (matininkas A. D.) 2012 m. pabaigoje parengtą kadastrinių matavimų bylą. Nurodė, kad paaiškėjo, jog pagal Žemės sklypo I ir Žemės sklypo II kadastrinius matavimus šalių žemės sklypai persidengia 5 436 m² ploto apimtimi, tačiau Žemės sklypo II kadastriniai matavimai, kurie neatitinka ilgamečio faktinio šalių žemės sklypų naudojimo ribų. Teigia, kad atsakovas atsisako nustatyti ir tokiu būdu patikslinti šalių žemės sklypų bendrą ribą, atitinkančią faktinį šalių žemės sklypų ilgametį naudojimą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į nurodė, jog su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

Šalies argumentai

Priešieškiniu atsakovas prašė nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio 6,5955 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribas, pagal 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo plane Ml:5000 įvardytas koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad ieškovams nuosavybės teisės pagrindu priklauso 5,83 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsakovui nuosavybės teisės pagrindu priklauso 7,60 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nurodytas žemės sklypas ribojosi su ieškovų 5,83 ha žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal atsakovo užsakymą parengė preliminarius žemės sklypo matavimus, remiantis kuriais atsakovui buvo atmatuotas 6,5955 ha žemės sklypas, tai yra žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 7,60 ha iki 6,5955 ha (tai yra sklypo plotas sumažėjo daugiau nei vienu hektaru, nes kaip paaiškino žemės sklypo matavimus atliekantis matininkas, daugiau laisvos žemės šioje vietoje nebuvo). Nurodė, kad 2014 m. balandžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė parengtus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų planus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriui patvirtinimui, 2014 m. gegužės 9 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius pateikė atsakymą, kuriame nustatė, kad sklypo plotas sumažėjo ir viršija leistiną ploto skirtumą, pasiūlyta už gautą trūkumą kompensuoti pinigais gavus savininko rašytiną prašymą, atsakovas su pasiūlymu dėl kompensacijos už gautą ploto trūkumą gavimo sutiko, tačiau ieškovai vis tiek nesutiko su atsakovo parengtais matavimais. Pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriui buvo pateiktas atsakovo prašymas pakeisti žemes sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, kartu atsakovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrių su prašymu dėl trūkstamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto kompensavimo. Atkreipė dėmesį, kad atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus buvo nustatyta, jog šio sklypo faktinis plotas yra 6,5955 ha, o Nekilnojamojo turto registre įregistruotas plotas - 7,6000 todėl susidaro ploto skirtumas (trūkumas) - 1, 0045 ha. Teigia, kad šiuo metu ieškovų žemės sklypui bei atsakovo žemės sklypui yra parengti žemės sklypų preliminarūs matavimai. Paaiškino, kad ieškovai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriui pateikė patvirtinimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą 2015 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo planą (pagal kurį faktinis sklypo plotas yra 5,9642 ha), pagal kurį ieškovų sklypo plotas padidėjo 0,1342 ha. Pažymėjo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2000 m. birželio 23 d. paženklinimo vietoje metu ieškovai F. Z., J. A., J. A., P. A. dalyvavo ir sutiko su minėto žemės sklypo vieta ir ribomis pasirašydami žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) abrise ir žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte. Nurodė, kad valstybės įmonės Registrų centro duomenimis 2000 metais žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypui nustatyti kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, o minėto žemės sklypo ribos pažymėtos Nekilnojam turto kadastro žemėlapyje. Pabrėžė, kad ieškovams žemės sklypo kadastrinius matavimus parengusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. vasario 26 d. pateikė juos patvirtinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriui, tačiau 2016 m. kovo 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad atliekant 5,83 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus faktiškai naudojamos sklypo ribos neatitinka suprojektuotų. Nurodė, kad 2000 m. projekto planinę dalį, kurioje pažymėtos anksčiau natūra grąžintų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, matyti, kad bendra žemės sklypų riba yra tiesi. Pabrėžė, kad įvertinus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis nustatyta, kad žemės sklypų, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos persidengimo nėra, tačiau įvertinant atsakovų pateiktus kadastrinius matavimus bei apdorojant duomenis informacine programa „Geomatininkas“ gaunasi žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos persidengimas, dėl ko nėra galimybės patvirtinti atsakovų prašymu parengtų 5,83 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastriniu matavimų pagal 2015 m. gruodžio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą žemės sklypo planą Ml:5000.

Ieškovai su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo M. G. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad jos žemės sklypas nesiriboja su žemės sklypu, dėl kurio vyksta ginčas, dėl žemės sklypų dėl kurių vyksta ginčas ribų nustatymo savarankiškų reikalavimų neturi.

Tretieji asmenys J. A. ir Z. A. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo J. A. palaikė ieškovų poziciją.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 27 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atkurtos nuosavybės teisės į F. Z., J. A., J. A. ir P. A. tenkančias buvusio savininko I. Z. valdytos žemės dalis, grąžinant bendrosios nuosavybės teise 5,83 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad žemės sklypas pietrytinėje dalyje ribojosi su valstybine žeme (gretimybėje 2-3-4). Pažymėjo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2000 m. birželio 23 d. paženklinimo vietoje metu F. Z., J. A., J. A. ir P. A. dalyvavo ir sutiko su minėto žemės sklypo vieta ir ribomis pasirašydami žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) abrise ir žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte, valstybės įmonės Registrų centro Registrų centro duomenimis 2000 metais žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypui nustatyti kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, o minėto žemės sklypo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Pabrėžė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. J. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko A. J. valdytos žemės dalį, grąžinant natūra bendrą 18,00 ha sklypą žemės ūkio veiklai (8,8000 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 1,6000 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7,6000 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), minėto sprendimo įstatymų nustatyta tvarka niekas neskundė. Paaiškino, kad iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo byloje esančių dokumentų matyti, kad žemės sklypas šiaurvakarinėje dalyje ribojosi su žemės sklypu, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (gretimybėje 4-5), darytina išvada, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2000 m. rugpjūčio 4 d. paženklinimo vietoje metu dalyvavo ir sutiko su minėto žemės sklypo vieta ir ribomis bei pasirašė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) abrise ir žemės sklypų ribų paženklinimo –parodymo akte mirusios J. J. paveldėtojas J. J.. Pažymėjo, kad valstybės įmonės Registrų centro duomenimis 2000 metais žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypui nustatyti kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, o minėto žemės sklypo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vietovėje paženklintas anksčiau (2000 m. birželio 23 d.), nei vietovėje paženklintas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl šio priežasties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nurodytas žemės sklypas pietrytinėje dalyje ribojosi ne su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o su valstybine žeme, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vietovėje 2000 m. rugpjūčio 4 d. paženklintas iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, taigi, iš šių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planuose nurodytos informacijos matyti, kad šie žemės sklypai tarpusavyje turi ribotis ir turėtų turėti 2 bendrus minėtų žemės sklypų ribų posūkio taškus. Pabrėžė, kad žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vietovėje paženklinti 2000 m. birželio 23 d. ir 2000 m. rugpjūčio 4 d. atlikus šių žemės sklypų preliminarius matavimus, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas Vilniaus apskrities viršininko patvirtintas priėmus 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2000 m. Projektas), taigi, žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinti be projekto, tai yra iki 2000 m. Projekto, patvirtinimo, atsižvelgiant į tai, žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) laikytini suprojektuotais šių žemės sklypų planuose, kurie prilyginami teritorijų planavimo dokumentui, tačiau papildomai įvertinus 2000 m. Projekto planinę dalį, kurioje pažymėtos anksčiau natūra grąžintų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, matyti, kad bendra žemės sklypų riba yra tiesi. Paaiškino, kad įvertinus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis nustatyta, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos persidengimo nėra. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 9 d. į Šalčininkų skyrių su prašymu pateikti išvadą kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš pateikto situacijos brėžinio matyti, atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendra riba yra tiesi. 2014 m. gegužės 9 d. Šalčininkų skyrius surašė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikė ją įmonei atlikusiai kadastrinius matavimus. 2015 balandžio 9 d. Šalčininkų skyriuje buvo gautas J. J. prašymas pakeisti žemes sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, kartu J. J. kreipėsi į Šalčininkų skyrių su prašymu dėl trūkstamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto kompensavimo. Atkreipė dėmesį, kad atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus buvo nustatyta, jog šio sklypo faktinis plotas yra 6,5955 ha, o Nekilnojamojo turto registre įregistruotas plotas - 7,6000 ha, todėl susidaro ploto skirtumas (trūkumas) - 1,0045 ha, tikrinant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą buvo nustatyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto užpildymo pažeidimai (nepateiktas J. A. atsakymas į pastabas), buvo surašytas 2015 m. balandžio 23 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytos nuostatos, kurios buvo pažeistos bei aprašyti pažeidimai. 2016 m. vasario 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šalčininkų skyriui pateikė patikrinimui žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą. Pabrėžė, kad tikrinant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, buvo rasti trūkumai ir neatitikimai teritorijų planavimo dokumentams, buvo surašytas 2016 m. vasario 18 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytos nuostatos, kurios buvo pažeistos bei aprašyti pažeidimai, nustatyta, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus pasikeitė žemės sklypo ribų ilgiai ir pakeista gretimo žemės sklypo konfigūracija. Nurodė, kad iš 2016 m. vasario 18 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat matyti, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra 60 303 kv. m. Paaiškino, kad 2016 m. vasario 26 d. į Šalčininkų skyrių su prašymu pateikti išvadą kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, Šalčininkų skyriui rengiant išvadą nustatyta, kad faktiškai naudojamos matuojamo sklypo ribos neatitinka suprojektuotų, pagal pateiktą kartu su prašymu žemės sklypo planą nustatyta, kad ribų (10-11 ir 11-1) ilgiai pailgėjo atitinkamai 1,17 m ir 16,82 m, bendras ribos (5-7) ilgis atitinka pirminiame plane nurodytam ilgiui (108 m), riba (7-9) yra trumpesnė apie 5 m, o ribos (9-10) ilgis pailgėjo apie 5 m, tačiau riba (7-9) yra nustatyta atliekant besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus Valstybinėje koordinačių sistemoje, bendras ribos (7-10) ilgis yra 500 m ir atitinka pirminį planą, taip pat nagrinėjimo metu pastebėta, kad ant pietryčių ribos (2-5) atsirado papildomi du posūkio taškai (Nr. 3 ir Nr. 4), dėl kurių riba su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra tiesi, tačiau bendras šios ribos ilgis atitinka privatizavimo dokumentui (600 m), sulyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ besiribojančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) rengiamus planus, pastebėta, kad abiejose planuose yra išlaikytos ribos (sklypo plotis), tačiau apdorojant duomenis informacine programa „Geomatininkas“ gaunasi bendros ribos persidengimas. Paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, 2016 m. kovo 24 d. Šalčininkų skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paaiškinta, kad matininkas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, negali keisti vietovėje paženklintų (nuosavybės teisių atkūrimo į žemę metu) žemės sklypo ribų, tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais (lauko matavimo brėžiniais (abrisais), planais ir kitais dokumentais). Nurodė, kad ieškovų pateiktas teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštas 2015 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo planas Ml:5000, pagal kurį prašoma nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, yra analogiškas žemės sklypo planui, kurį 2016 m. vasario 26 d. Šalčininkų skyriui kartu su prašymu pateikti išvadą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreipė dėmesį į tai, jog atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus šio žemės sklypo faktinis plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto, t. y padidėja 0,1342 ha, nors ir neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos. Paaiškino, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendra riba yra tiesi, tačiau iš pateikto teismui žemės sklypo plano Ml:5000 matyti, kad ant pietryčių ribos (2-5) atsirado papildomi du posūkio taškai (Nr. 3 ir Nr. 4), dėl kurių riba su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra tiesi, tokiu būdu keičiama ne tik žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konfigūracija, bet kartu ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsiliepime į priešieškinį trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir atsiliepime į ieškinį, papildomai nurodė, kad atsakovo pateiktame teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“, parengto 2012 m. gruodžio 21 d., žemės sklypo plane Ml:5000, pagal kurį prašoma nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, ribų ilgiai yra tokie pat kaip ir situacijos brėžinyje, kurį 2014 m. balandžio 9 d. Šalčininkų skyriui kartu su prašymu pateikti išvadą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad teismui nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas žemės sklypo planas M 1:5000 yra teisingas, atitinka pirminius teritorijų planavimo dokumentus, neprieštarauja, kad atsakovo priešieškinis būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Ieškovų bei atsakovo bendra sklypų riba nustatoma pagal atsakovo užsakymu atliktą 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo plane Ml:5000 įvardytas koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad atsakovas neskundė pirmosios instancijos sprendimo, kuriuo buvo atmestas tiek priešieškinis, tiek ieškinys, o apeliacinis skundas buvo paduotas tik ieškovų. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikino dalyje. Bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovas nuolat laikėsi pozicijos, kad priešieškinio reikalavimai nėra išspręsti, palaikė priešieškinį, prašė nustatyti bendrą sklypo ribą pagal prie priešieškinio pridėtus dokumentus. Ieškovų atstovas teigė, kad priešieškinio reikalavimai jau yra išnagrinėti ir negali būti pakartotinai keliamas jų nagrinėjimo klausimas.

Teismo vertinimu, šioje situacijoje svarbu laikytis ne tik formalių įstatymų reikalavimų, tačiau atsižvelgti ir į pirmosios instancijos teismo motyvus, ieškovų bei jų atstovų elgesį viso proceso metu bei vadovautis teisingumo ir protingumo principais.

Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tenkinti tiek ieškinį, tiek priešieškinį iš esmės tokį sprendimą argumentavo analogiška sąlyga, kuri neva eliminuoja galimybę nustatyti bendrą sklypų ribą, t. y., kad atsakovo sklypo plotas dėl techninės klaidos yra įregistruotas didesnis, nei faktinis laisvas žemės plotas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl padarytos techninės klaidos atsakovui Nekilnojamojo turto registre nepagrįstai buvo įregistruota nuosavybės teisė į apie 1 ha didesnio ploto žemės sklypą nei faktiškai buvo suprojektuota ir esant tokiai situacijai, kol neištaisyta minėta klaida bei Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas tikslus atsakovo nuosavybėje esančio žemės sklypo plotas, teismas neturi galimybės teisingai išspręsti tarp šalių kilusio ginčo. Taigi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo atmesti dėl analogiškos priežasties, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant iš naujo teismas turi pasiūlyti šalims tikslinti reikalavimus arba ex officio spręsti, ar nuosavybės atsiradimo pagrindas nėra niekinis. Šalys svarankiškų reikalavimų ar tikslinimų šiuo klausimu nepateikė, nors buvo net kelis kartus raštu pasiūlyta tai padaryti, be to, atsakovas geranoriškai sutiko susimažinti jam tenkančią sklypo dalį ir gauti kompensaciją pinigais.

Antra, svarbu atsižvelgti į proceso dalyvių elgesį bylos nagrinėjimo metu. Ieškinys pateiktas 2017 metais, bylos nagrinėjimas trunka penktus metus iš eilės, todėl suprantamas atsakovo advokato paaiškinimas, kad atsakovas, ne savo noru įtrauktas į bylą, būdamas vyresnio amžiaus ir neturėdamas pakankamai lėšų, pirmosios instancijos teismui atmetus tiek ieškinį, tiek priešieškinį neteikė apeliacinio skundo ir norėjo, kad varginantis teismo procesas greičiau pasibaigtų, o ieškovai turėdami finansines galimybes tęsė bylinėjimąsi. Taip pat itin svarbi aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovai daug kartų keitė ieškinio reikalavimus, net ir prieš bylos nagrinėjimo pabaigą šiais metais vėl buvo pateiktas pakartotinis reikalavimų patikslinimas. Be to, proceso metu ieškovų atstovų elgesys buvo nukreiptas į proceso vilkinimą, nepagrįstą vėlavimą pateikti prašomus dokumentus arba net atsisakymą pateikti prašomus dokumentus, atskirųjų skundų teikimą, kurie buvo atmesti aukštesniojo teismo, prašymų atidėti posėdžius teikimą ir panašiai. Vien dėl teismo aktyvumo pakartotinai byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta per vienerius metus. Proceso ilgumas ir brangumas taip pat vertintinas, kaip tam tikra spaudimo priemonė ieškovui.

Trečia, teismo sprendimai visų pirma turi būti priimami vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, todėl formalios priežastys negali nulemti teisiosios šalies interesų neapgynimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia nustayti sklypų ribą būtent pagal atsakovo pateiktuose dokumentuose numatytas koordinates. Akivaizdu, kad toks sprendimas turėjo būti priimtas jau pirmosios instancijos teismo, nes net ir eksperto išvadoje nurodyta, kad atsakovo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti kadastriniai matavimai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo planą atitinka teritorijų planavimo dokumentus. Nors sklypas ir neatitinka atkurto ploto dydžiui, yra apie 1 ha mažesnis, negu kad buvo atkurtos nuosavybės teisės, tačiau, kaip minėta aukščiau pastaroji aplinkybė įtakos neturi, nes atsakovas geranoriškai sutiko, kad už skirtumą jam būtų išmokėta valstybės kompensacija. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į itin ilgą bylos procesą ir siekiant išvengti ilgo bylinėjimosi proceso ateityje šioje byloje negalima apsiriboti tik ieškinio, kurio reikalavimai yra nepagrįsti atmetimu, būtina nustatyti aiškią sklypų bendrą ribą. Kasacinio praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas negali nepagrįstai susiaurinti bylos nagrinėjimo ribas, privalo atsižvelgti ne tik į ieškinio reikalavimus, bet apskritai į visus šalies pateiktus dokumentus, įskaitant ir atsiliepimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-214-611/2019).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis ieškovams V. K., P. A., F. Z. ir J. A. nuosavybės teise priklauso 5,83 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į šį sklypą yra atkurtos 2000 m. rugsėjo 27 d. Apskrities viršininko sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pradinė ieškovė J. B. 2019 m. vasario 25 d. dovanojimo sutartimi perleido savo sklypo dalį V. K..

Atsakovui J. J. pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis nuosavybės teise priklauso su ieškovais besiribojantis 7,60 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į šį sklypą yra atkurtos 2000 m. spalio 31 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovams ir atsakovui (jo mirusiajai žmonai J. J.) žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) vietovėje paženklinti 2000 m. birželio 23 d. ir 2000 m. rugpjūčio 4 d. atlikus šių žemės sklypų preliminarius matavimus. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas Vilniaus apskrities viršininko patvirtintas 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas). Kadangi minėti sklypai grąžinti dar negaliojant Projektui, todėl laikytina, kad žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuoti remiantis šių žemės sklypų planais, kurie prilyginami teritorijų planavimo dokumentams.

Ginčai dėl bendros ribos tarp šalių kilo atliekant šių žemės sklypų kadastrinius matavimus.

2014 m. balandžio 9 d. į NŽT Šalčininkų skyrių su prašymu pateikti išvadą kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prašyme nurodyta, kad atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotų skirtumas viršija maksimalią leistiną (ribinę) plotų paklaidą. Kartu su prašymu buvo pateiktas ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) situacijos brėžinys.

2014 m. balandžio 9 d. NŽT Šalčininkų skyriuje buvo gautas J. J. prašymas pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nes atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatyta, jog šio sklypo faktinis plotas yra 6,5955 ha, o Nekilnojamojo turto registre įregistruotas plotas - 7,6000 ha, todėl susidaro 1,0045 ha ploto skirtumas (trūkumas). Kartu J. J. kreipėsi į NŽT Šalčininkų skyrių su prašymu dėl trūkstamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto kompensavimo.

Vertinant ieškovų bei atsakovo pateiktų tvirtinimui žemės sklypų planus NŽT Šalčininkų skyriaus specialistai nustatė trūkumų, todėl planai nebuvo patvirtinti, o žemės sklypų savininkams buvo pasiūlyta susitarti dėl ginčytinos sklypų ribos arba kreiptis į teismą dėl bendros ribos nustatymo.

Kadangi žemės sklypų savininkams nepavyko susitarti dėl žemės sklypų bendros ribos, jie dėl ginčo sprendimo kreipėsi į teismą su ieškiniu bei priešieškiniu.

Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovas atsisako nustatyti ir tokiu būdu patikslinti šalių žemės sklypų bendrą ribą, atitinkančią faktinį šalių žemės sklypų ilgametį naudojimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad net ir teismui nustačius, jog šiuo atveju žemės sklypų riba yra neaiški, faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016).

Kaip minėta, ieškovai prašo nustatyti jiems priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą 2020 m. spalio 28 d. žemės sklypų suderinimo planą, kuriame bendra riba yra tiesi linija ir pažymėta taškais 5 (X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)) bei 25 (X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)).

Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme teisėjo pasiūlytos ekspertizės paskyrimo galimybės dėl 2020 m. spalio 28 d. plano įvertinimo tiek ieškovai, tiek atsakovas kategoriškai atsisakė, todėl teismas vadovaujasi Nacionalinės žemės tarnybos pateiktomis išvadomis.

2021 m. gruodžio 23 d. teisme gautoje išvadoje Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad pateiktame bendros ribos tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) suderinimo plane Ml:5000 (pasiūlymas Nr. 1) ribų linijų ilgiai nėra tinkamai išlaikyti. Patvirtinus bendrą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą pagal šį planą, darytina prielaida, kad pasikeistų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konfigūracija.

2022 m. vasario 7 d. teisme gautoje išvadoje Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą 2020 m. spalio 28 d. planą tarp taškų 5 (X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)) bei 25 (X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)) yra tiesi linija, tačiau ją pratęsus nekeičiant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konfigūracijos bus pakeistas (sumažintas) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinės ribos (21-29) atstumas.

Kasacinis teismas išaiškino, kad, sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016 22 punktą; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 48 punktą; 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-916/2019 33 punktą). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

Taigi, kaip matyti iš pateiktų išvadų, 2020 m. spalio 28 d. žemės sklypų ribų nustatymas remiantis 2020 m. spalio 28 d. planu yra negalimas, kadangi tokiu būdu bus dar labiau sumažintas atsakovo žemės sklypas. Nors, kaip minėta aukščiau, atsakovas dėl techninės klaidos ir taip netenka apie 1 ha sklypo dalies, už kurią sutinka gauti valstybės kompensaciją.

Asmens nuosavybės teisę į žemės sklypą gali patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartis. Joje turi būti nustatytas nuosavybės teise įgyto žemės sklypo dydis. Kol jis nenuginčytas ir teismo nepanaikintas įstatymo pagrindu, turi būti vadovaujamasi tuo, kad asmeniui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas tokio dydžio, koks yra nurodytas pirkimo-pardavimo sutartyje. Teismas civilinėje byloje dėl žemės sklypo ribos nustatymo ex officio patikrina, ar žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo dydžio (viso ar jo dalies) yra galiojanti, t. y. ar ji nėra niekinė. Teismo sprendimas dėl žemės sklypo ribos nustatymo negali būti grindžiamas niekiniais sandoriais, nes jie nesukuria civilinių teisių ir pareigų (CK 1.78 straipsnio 1, 3, 5 dalys). Sprendžiant, ar sandoris dėl žemės sklypo įgijimo nebuvo niekinis visiškai ar iš dalies. Jeigu dalis parduoto žemės sklypo yra nenaudojama arba naudojama kitų asmenų, arba sklypas sumažėja dėl gretimų naudotojų kaltų ar klaidingų veiksmų, tai nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pirkimo-pardavimo sandoris dėl žemės sklypo ploto buvo niekinis ir kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise nepriklauso visas žemės sklypo plotas ar jo dalis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2021 m. gegužės 10 d. teismo nutartimi pasiūlyta proceso dalyviams pateikti naujus procesinius dokumentus, šalims dokumentų nepateikus, teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pakartotinai nustatė terminą pateikti naujus procesinius dokumentus, tačiau naujų dokumentų neskaitant ribų taškų patikslinimus per beveik metus po bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo vykusį teismo procesą ieškovo atstovas nepateikė, nors teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo nutartį pasiūlė tai padaryti. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovo buvo papildomai paprašyta išdėstyti poziciją dėl atsakovo nuosavybės atsiradimo pagrindo. Ieškovų atstovas advokatas Algis Lukoševičius jokių savarankiškų reikalavimų šiuo klausimu nepareiškė, apsiribojo pasvarstymu, kad jei ir būtų galima pripažinti niekiniu nuosavybės teisių atkūrimo aktą, tai tik dalyje dėl apie 1,5 ha žemės sklypo dalies. Teismo nuomone, civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas suponuoja, kad ieškovas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą, o teismo aktyvumo pareiga civiliniame procese yra apribota tik teise pasiūlyti atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Byla trunka keletą metų, abi šalys yra atstovaujamos profesionalių teisininkų, iš kurių nė vienas nekelia nuosavybės atsiradimo pagrindo pripažinimo niekiniu klausimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovo nuosavybės atsiradimo pagrindas galėtų būti ginčijamas tik administraciniame teisme, teismo vertinimu, nuosavybės atsiradimo pagrindo pripažinimas niekiniu teismo iniciatyva, būtų perteklinis ir pažeistų abiejų procesų dalyvių teises. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad asmuo civiliniame procese pats renkasi savo teisių gynimo būdus ir tik išimtiniais įstatyme numatytais atvejais galimos situacijos, kai teismas ex officio viršija procesiniuose dokumentuos numatytus reikalavimus arba pasisako dėl visiškai nepareikštų reikalavimų. Be to, šioje byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl klaidingai nustatyto atsakovo žemės sklypo dydžio. Atsakovas geranoriškai sutiko, kad už žemės sklypo sumažėjimą jam būtų kompensuojama pinigais, nepaisydamas to, kad dažniausiai tokiais atvejais kompensacija pinigais būna mažesnė negu reali sklypo rinkos vertė.

Šioje byloje kilo ginčas dėl sklypų bendros ribos.

2022 m. vasario 7 d. teisme gautoje išvadoje Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad ginčo žemės sklypų ribos yra neaiškios, nes persidengia.

2018 m. gruodžio 13 d. Teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti kadastriniai matavimai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo planą atitinka teritorijų planavimo dokumentus, tačiau neatitinka atkurto ploto dydžiui, yra 1 ha mažesnis, negu kad buvo atkurtos nuosavybės teisės. Taigi iš esmės atsakovo prašomos nustatyti ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus, o dėl sklypo dydžio neatitikimo atsakovas geranoriškai sutiko gauti piniginę kompensaciją už sumažėjusią sklypo dalį. Atsakovas susidūrė su ekstraordinaria problema, nes iš vienos pusės jis negali gauti piniginės kompensacijos, kol nėra išnagrinėta ši byla, iš kitos pusės ieškovai nesutinka su atsakovo užsakymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gruodžio 21 d. parengtu žemės sklypo planu, kuriuo nustatytos aiškios bendros ieškovų ir atsakovo sklypų ribos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutinka su sumažėjusia sklypo dalimi, sutinka gauti kompensaciją pinigais, kuri paprastai būna mažesnė, negu reali sklypo rinkos kaina, taip pat į tai, kad atsakovo užsakytame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gruodžio 21 d. plane, eksperto nuomone, nėra neatitikimų teritorijų planavimo dokumentams, ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo principais, sprendžia, kad ieškinys turi būti atmetamas ir bendra sklypų riba nustatoma pagal atsakovo užsakymu parengtus dokumentus. Vien formali aplinkybė, kad priešieškinio atmetimas nebuvo ginčytas apeliaciniame teisme neužkerta kelio teismui vadovautis atsakovo pateiktais žėmės ribų nustatymo dokumentais, dėl kurių tinkamumo pasisakė tiek ekspertas išvadoje, tiek Nacionalinės žėmės tarnybos atstovai, kurie nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme palaikė priešieškinio reikalavimus. Be to atsakovo reikalavimai yra minimalūs ir tikrai nepažeidžiantys ieškovų interesų, nes atsakovas, „prarasdamas“ net 1 ha savo sklypo dalies, reikalauja nustatyti tiesią bendrą sklypo ribą su ieškovų sklypu, kuri atitinka teritorijų planavimo dokumentus.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, t. y. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas patyrė 50 Eur žyminio mokesčio, 900 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios, ieškinį atmetus, priešieškinį patenkinus, priteistinos iš ieškovų (CPK 98 straipsnis).

Taip pat vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš ieškovų valstybės naudai priteistina 284,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 394-399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovų P. A. (P. A.), V. K., J. A. (J. A.), I. Z. ieškinį atmesti.

Nustatyti ieškovų P. A. (P. A.), V. K., J. A. (J. A.), I. Z. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendrą ribą, pagal 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo plane Ml:5000 įvardytas koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994, pagal kuriuos bendra riba pažymėta taškais 2 (X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), 3 (X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), 4 (X-(duomenys neskelbtini); Y(duomenys neskelbtini)), 5 (X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš ieškovų P. A. (P. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) J. A. (J. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 237,50 Eur.

Priteisti iš P. A. (P. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) J. A. (J. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 284,52 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir 52 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, t.y. po 71,13 Eur.

Sprendimas skundžiamas per 30 dienų Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis