- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-26
- Bylos Nr.
- e2A-1561-880/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01314-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Lysionok, Linas Zinkevičius, Dalia Trumpulienė
- Trečiasis asmuo
- J. A., Z. A.
- Ieškovas
- P. A., V. K., J. A., I. Z.
- Atsakovas
- J. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok, Dalios Trumpulienės, Lino Zinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų (apeliantų) P. A. (P. A.), V. K., J. A. (J. A.), I. Z. apeliacinį skundą ir trečiųjų asmenų J. A. ir Z. A. (Z. A.) prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų P. A. (P. A.), V. K., J. A. (J. A.), I. Z. ieškinį atsakovui J. J. (J. J.) dėl žemės sklypo bendros ribos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. A., Z. A., M. G., K. J., A. J., D. N., V. Č., K. K., I. Č., A. M., J. Č., M. B., D. Ž., M. S., Č. N., A. G., D. Z..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai P. A., V. K., J. A., F. Z., patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti P. A., V. K., J. A., F. Z. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir J. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą, pagal UAB „GM projektai“ parengtą 2015 m. gruodžio 21 d. patikslintą kadastrinių matavimų planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais 5 ((duomenys neskelbtini)), 4 ((duomenys neskelbtini)), 3 ((duomenys neskelbtini)) ir 2 ((duomenys neskelbtini)) arba alternatyviai; 2) nustatyti P. A., V. K., J. A., F. Z. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir J. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą, pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą 2020 m. spalio 28 d. žemės sklypų suderinimo planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais 5 ((duomenys neskelbtini)), C ((duomenys neskelbtini)) ir 25 ((duomenys neskelbtini)); 3) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas J. J. priešieškiniu prašė nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio 6,5955 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribas, pagal 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo plane M1:5000 įvardytas koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994; priteisti iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
4. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas nustatyti ieškovams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą, pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą 2020 m. spalio 28 d. žemės sklypų suderinimo planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais 5 ((duomenys neskelbtini)), C ((duomenys neskelbtini)) ir 25 ((duomenys neskelbtini)), taip pat dalyje, kurioje nuspręsta nepriteisti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų – panaikino ir šiose dalyse bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kitoje dalyje teismo sprendimą paliko nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. kovo 23 d. sprendimu nusprendė ieškovų P. A., V. K., J. A., I. Z. ieškinį atmesti; nustatė ieškovų P. A., V. K., J. A., I. Z. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą, pagal 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo plane M1:5000 įvardytas koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994, pagal kuriuos bendra riba pažymėta taškais 2 ((duomenys neskelbtini)), 3 ((duomenys neskelbtini)), 4 ((duomenys neskelbtini)), 5 ((duomenys neskelbtini)); priteisė iš ieškovų P. A., V. K., J. A., I. Z., atsakovui J. J., lygiomis dalimis 950 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 237,50 Eur; priteisė iš P. A., V. K., J. A., I. Z., valstybės naudai 284,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, t.y. po 71,13 Eur.
6. Teismas pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant iš naujo teismas turi pasiūlyti šalims tikslinti reikalavimus arba ex officio spręsti, ar atsakovo nuosavybės atsiradimo pagrindas nėra niekinis. Šalys savarankiškų reikalavimų ar tikslinimų šiuo klausimu nepateikė, nors buvo net kelis kartus raštu pasiūlyta tai padaryti, be to, atsakovas geranoriškai sutiko susimažinti jam tenkančią sklypo dalį ir gauti kompensaciją pinigais.
7. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į itin ilgą bylos procesą ir siekiant išvengti ilgo bylinėjimosi proceso ateityje šioje byloje negalima apsiriboti tik ieškinio, kurio reikalavimai yra nepagrįsti atmetimu, būtina nustatyti aiškią sklypų bendrą ribą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas negali nepagrįstai susiaurinti bylos nagrinėjimo ribas, privalo atsižvelgti ne tik į ieškinio reikalavimus, bet apskritai į visus šalies pateiktus dokumentus, įskaitant ir atsiliepimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-214-611/2019).
Žemesnės instancijos teismas
8. Ieškovams nuosavybės teisės į 5,83 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atkurtos 2000 m. rugsėjo 27 d. Apskrities viršininko sprendimais Nr. 85-4110, 85-4111, 85-4112 ir 85-4113. Atsakovui nuosavybės teisės į žemės sklypą, besiribojantį su ieškovų žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atkurtos 2000 m. spalio 31 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 85-4261.
9. Ginčai dėl bendros sklypų ribos tarp šalių kilo atliekant šių žemės sklypų kadastrinius matavimus.
10. Teismas pažymėjo, kad net ir teismui nustačius, jog šiuo atveju žemės sklypų riba yra neaiški, faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą iš naujo ieškovams ir atsakovui atsisakius ekspertizės dėl 2020 m. spalio 28 d. plano įvertinimo, teismas vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos pateiktomis išvadomis. 2022 m. vasario 7 d. teisme gautoje išvadoje Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad ginčo žemės sklypų ribos yra neaiškios, nes persidengia.
12. Teismas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 13 d. Teismo ekspertizės akte Nr. 118 konstatuota, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti kadastriniai matavimai pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo planą atitinka teritorijų planavimo dokumentus, tačiau neatitinka atkurto ploto dydžiui, yra 1 ha mažesnis, negu kad buvo atkurtos nuosavybės teisės. Taigi iš esmės atsakovo prašomos nustatyti ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus, o dėl sklypo dydžio neatitikimo atsakovas geranoriškai sutiko gauti piniginę kompensaciją už sumažėjusią sklypo dalį. Atsakovas susidūrė su ekstraordinaria problema, nes iš vienos pusės jis negali gauti piniginės kompensacijos, kol nėra išnagrinėta ši byla, iš kitos pusės ieškovai nesutinka su atsakovo užsakymu UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2012 m. gruodžio 21 d. parengtu žemės sklypo planu, kuriuo nustatytos aiškios bendros ieškovų ir atsakovo sklypų ribos.
13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutinka su sumažėjusia sklypo dalimi, sutinka gauti kompensaciją pinigais, kuri paprastai būna mažesnė, negu reali sklypo rinkos kaina, taip pat į tai, kad atsakovo užsakytame UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2012 m. gruodžio 21 d. plane, eksperto nuomone, nėra neatitikimų teritorijų planavimo dokumentams, ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo principais, sprendžia, kad ieškinys turi būti atmetamas ir bendra sklypų riba nustatoma pagal atsakovo užsakymu parengtus dokumentus. Vien formali aplinkybė, kad priešieškinio atmetimas nebuvo ginčytas apeliaciniame teisme neužkerta kelio teismui vadovautis atsakovo pateiktais žemės ribų nustatymo dokumentais, dėl kurių tinkamumo pasisakė tiek ekspertas išvadoje, tiek Nacionalinės žemės tarnybos atstovai, kurie nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme palaikė priešieškinio reikalavimus. Be to, atsakovo reikalavimai yra minimalūs ir tikrai nepažeidžiantys ieškovų interesų, nes atsakovas, „prarasdamas“ net 1 ha savo sklypo dalies, reikalauja nustatyti tiesią bendrą sklypo ribą su ieškovų sklypu, kuri atitinka teritorijų planavimo dokumentus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovai (apeliantai) P. A., V. K., J. A., I. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba alternatyviai apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad neatskleista bylos esmė, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovo visas pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis ieškovams. Tretieji asmenys J. A. ir Z. A. nurodė, kad prisideda prie apeliacinio skundo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį ir patenkinus priešieškinį bei nustačius šalių žemės sklypų bendrą ribą pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo planą, buvo peržengtos ieškinio ribos (išeita už ieškinio ribų) ir tokiu būdu buvo pažeisti tiek proceso normų imperatyvai (proceso teisės normos), tiek ieškovų teisė į tinkamą procesą ir į teisingą teismą.
14.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinys atmesti. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimas dalyje, kurioje atmestas reikalavimas nustatyti ieškovų žemės sklypo ir atsakovo žemės sklypo bendrą ribą pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą 2020 m. spalio 28 d. žemės sklypų suderinimo planą, taip pat dalyje, kurioje nuspręsta nepriteisti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, panaikintas ir šiose dalyse byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimas dalyje dėl atmesto ieškovų reikalavimo nustatyti ieškovų ir atsakovo žemės sklypų bendrą ribą pagal UAB „GM projektai“ parengtą 2015 m. gruodžio 21 d. patikslintą kadastrinių matavimų planą ir dėl atmesto atsakovo priešieškinio įsiteisėjo.
14.3. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį ir nekonstatavęs viešojo intereso byloje, visiškai nepagrįstai (nesant procesinio pagrindo) ir iš esmės savo nuožiūra nesuprantamai pakartotinai išsprendė jau išnagrinėtą atsakovo priešieškinio reikalavimą, kurį patenkino. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų ir pažeidė teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principus.
14.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.45 straipsnį, reglamentuojantį žemės sklypų ribos nustatymą, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais bei suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, o tai turėjo esminės įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.
14.5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2022 m. vasario 4 d. išvadoje Nr. 43PD-3-(14.43.138E), nurodė, jog ieškovų Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendra riba neaiški. Taip pat trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pateikė 2021 m. gruodžio 22 d. išvadą Nr. 43PD-23-(14.43.138E) (EPP dokumento registracijos Nr. DOK-78799), kuri patvirtina, kad ieškovų Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) parengtas 2020 m. spalio 28 d. planas atitinka pirminius teritorijų planavimo dokumentus. Įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu jau konstatuota, kad 2020 m. spalio 28 d. plane nurodytas ieškovų Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) posūkio taškas Nr. 5 (LKS-94 koordinatės: (duomenys neskelbtini)) yra aiškus bei tikslus ir atitinka teritorijų planavimo dokumentus, todėl negali būti keičiamas.
14.6. Esant tokiai nustatytai aplinkybei, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo tokią ribą nustatyti derinant šalių interesų pusiausvyrą bei ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu surandant abi šalis tenkinantį kompromisą, kad nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Dėl nežinomų priežasčių pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir nesuprantamai ignoravo trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM išvadas ir tokiu būdu nepagrįstai neįvertino 2020 m. spalio 28 d. plano atitikimo teritorijų planavimo dokumentams ir iš esmės nepagrįstai prioritetą suteikė atsakovų teisių gynimui ieškovų žemės sklypo ploto sąskaita.
14.7. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šioje byloje visiškai nepagrįstai atsisakė nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės. Nenustatė esminės ir apeliacinės instancijos teismo nurodytos bei šioje byloje nustatinėtinos aplinkybės, kad 2020 m. spalio 28 d. planas neatitinka (atitinka) teritorijų planavimo dokumentams. Byloje taip pat turėjo būti nustatytos aplinkybės ir išsiaiškinta ar atsakovo žemės sklypo iš rytų pusės ir trečiųjų asmenų žemės sklypo iš vakarų pusės bendra riba atitinka faktinę ir juridinę (pagal pirminius teritorijų planavimo dokumentus jau įregistruotą) ribas, taip pat UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtame 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo plane nurodytą ribą.
14.8. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 178, 185 straipsniuose numatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles bei visiškai nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl netinkamos kokybės daikto perkėlė ieškovams.
14.9. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino byloje esančio UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengto plano, pateikto, kaip 2020 m. spalio 29 d. pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo priedas, įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu nustatytų aplinkybių.
Atsiliepimas
15. Atsakovas J. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-261130/2022 palikti nepakeistą, o apeliantų (ieškovų) P. A., V. K., J. A., I. Z. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš apeliantų (ieškovų) visas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų išlaidas susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu atsakovo J. J. naudai. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Ieškovai, prieštaraudami savo pozicijai, kad ieškinio dalykas yra suformuluotas ieškovų tinkamai, aiškiai pateikė teismui po penkerių bylinėjimosi metų alternatyvius reikalavimus, iš kurių seka, kad ieškovai patys negali galutinai apsispręsti dėl savo keliamų reikalavimų ribų ir apimties.
15.2. Visiškai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu apeliantai nusprendė keisti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) byloje, kurioje turi būti atsakyta, ar ieškovų reikalavimas atitinka žemėtvarkos dokumentams (tiesi linija tarp dviejų žemės sklypų) pagal ieškovų suformuluotą reikalavimą, nors įrodinėja, kad keisti reikalavimus, dėl kurių pasisakė apeliacinės instancijos teismas grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra teisinio pagrindo.
15.3. Apeliantų teismui pateiktas 2020 m. spalio 28 d. žemės sklypų suderinimo planas nekeičia faktinės situacijos, kadangi pirmosios instancijos teismas dėl šio plano taip pat pateikė savo motyvus. Motyvuodamas sprendimą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad analizuojant pateiktus teismui preliminarių žemės sklypų planų duomenis, jis pastebėjo daug neatitikimų, kurie atsirado dėl netikslių ribų ilgio tarp bendrų sklypų taškų, susidarė situacija, jog nepaisant sklypų ribų bei konfigūracijų keitimo, keičiasi atsakovo valdomo žemės sklypo dydis (plotas). Nors atsakovas sutiko su NŽT pasiūlymu dėl kompensacijos gavimo už žemės sklypo ploto trūkumą, tai nesuteikia apeliantams pagrindo dar labiau mažinti atsakovo valdomo žemės sklypo dydį (plotą). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs gretimų sklypų ribų neatitiktį bei ieškodamas sklypų savininkų interesų pusiausvyros, neturėjo teisinio pagrindo patvirtinti apeliantų pirmosios instancijos teismui pateikto 2020 m. spalio 28 d. žemės sklypų suderinimo plano, kadangi tokiu atveju būtų ginamos išimtinai vieno savininko teisės kito sklypo savininko interesų sąskaita.
15.4. Nesutiktina su apeliantų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.45 straipsnį, reglamentuojantį žemės sklypų ribos nustatymą, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinamais bei suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Apeliantai sąmoningai nutyli apie civilinėje byloje Nr.e2-26-1130/2022 esančius rašytinius įrodymus, kurie patvirtina apeliantų teismui pateikto ieškinio reikalavimų nepagrįstumą, dėl ko pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą netenkinti pateikto ieškinio.
15.5. Apeliantų argumentas, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šioje byloje visiškai nepagrįstai atsisakė nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės, yra iš esmės deklaratyvaus pobūdžio. Apeliantai įrodinėjimo naštą nepagristai bando perkelti bylą nagrinėjančiam teismui, pamiršdami tiek rungimosi, tiek dispozityvumo principus. Apeliantai manydami, kad pirminiai teritorijų planavimo dokumentai yra niekiniai, ieškinyje turėjo prašyti pripažinti pirminius teritorijų planavimo dokumentus negaliojančiais. Šalys neginčijo pirminių planavimo dokumentų, todėl natūralu ir objektyviai suprantama, kad teismas visiškai pagristai netyrė pirminių teritorijų planavimo dokumentų teisėtumo. Atitinkamai nei viename iš teismui pateiktų prašymų nebuvo prašoma prijungti įrodymus dėl žemės sklypų persidengimo ar pastaruosius išreikalauti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
18. Byloje nustatyta, kad ieškovams (apeliantams) nuosavybės teise priklauso 5,83 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į šį sklypą yra atkurtos 2000 m. rugsėjo 27 d. Apskrities viršininko sprendimais Nr. 85-4110, 85-4111, 85-4112 ir 85-4113. Atsakovui nuosavybės teise priklauso su ieškovais besiribojantis 7,60 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į šį sklypą yra atkurtos 2000 m. spalio 31 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 85-4261.
19. Ieškovams ir atsakovui žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) vietovėje paženklinti 2000 m. birželio 23 d. ir 2000 m. rugpjūčio 4 d. atlikus šių žemės sklypų preliminarius matavimus. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas Vilniaus apskrities viršininko patvirtintas 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3191-85. Atliekant šių žemės sklypų kadastrinius matavimus tarp šalių kilo ginčas dėl bendros žemės sklypų ribos.
20. Ieškovai pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti jiems priklausančio žemės sklypo bendrą ribą su atsakovo žemės sklypu pagal UAB „GM projektai“ parengtą 2015 m. gruodžio 21 d. patikslintą kadastrinių matavimų planą arba alternatyviai pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą 2020 m. spalio 28 d. žemės sklypų suderinimo planą. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas pagal 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą.
Žemesnės instancijos teismas
21. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
22. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas nustatyti ieškovams priklausančio žemės sklypo bendrą ribą pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą 2020 m. spalio 28 d. žemės sklypų suderinimo planą, panaikino ir šioje dalyje bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kitoje dalyje teismo sprendimą paliko nepakeistą.
23. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė teisės normas ir vadovavosi teismų praktika atmesdamas ieškovų ieškinio reikalavimą nustatyti bendrą su atsakovo žemė sklypų ribą pagal 2015 m. gruodžio 21 d. kadastrinių matavimų planą, nes abiejų sklypų pirminių planavimo dokumentai patvirtina, kad riba tarp šalių žemės sklypų yra tiesi, be jokių posūkio taškų, tačiau ieškovų plane dėl neaiškių priežasčių atsirado papildomi du posūkio taškai (3, 4), kurių atsiradimas nėra pateisinamas, kadangi šioje vietoje nėra jokių statinių, ilgamečių augalų, reljefo ypatumų ir pan., dėl ko riba negali būti tiesi. Todėl 2015 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo planas, kurio bendra riba pažymėta taškais 5, 4, 3, 2 neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, žemės sklypo konfigūracijos ir neužtikrina šalių žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyros.
24. Vilniaus apygardos teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės sprendžiant dėl ieškovo alternatyvaus reikalavimo nustatyti sklypo ribas pagal 2020 m. spalio 28 d. planą, nes šis planas visiškai nebuvo vertinamas, todėl bylą šioje dalyje gražino nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
25. Iš naujo išnagrinėjęs bylą Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 23 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė ir nustatė ieškovų ir atsakovo žemės sklypų bendrą ribą pagal atsakovo pateiktą 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo plane įvardytas koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994.
26. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 23 d. sprendimą ir ieškovų ieškinį patenkinti arba sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio, išėjo už ieškinio ribų ir atmetęs ieškinį visiškai nepagrįstai tenkino priešieškinį, o taip pat netinkamai aiškino ir taikė CK 4.45 straipsnio nuostatas, neatskleidė bylos esmės ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl ieškinio pagrįstumo
27. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.
28. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp ieškovų ir atsakovo kilęs dėl bendros gretimų žemės sklypų ribos. Ieškinyje ir apeliaciniame skunde ieškovai prašo teismo nustatyti jiems priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtą 2020 m. spalio 28 d. žemės sklypų suderinimo planą, kuriame bendra riba yra tiesi linija ir pažymėta posūkio taškais 5 ((duomenys neskelbtini)) ir 25 ((duomenys neskelbtini)) bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė jų siūlomą žemės sklypų ribų suderinimo planą.
30. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016 49 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Šiuo atveju matyti, kad patvirtinus ieškovų prašomą žemės sklypų ribų planą neproporcingai sumažėtų atsakovo žemės sklypo plotas lyginant su ieškovų žemės sklypo plotu, būtų pažeista žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyra, ir toks sprendimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų ieškinį pagal jų pateiktą UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtą 2020 m. spalio 28 d. planą.
32. Pažymėtina, kad įvertinus ieškovų siūlomą UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtą 2020 m. spalio 28 d. planą su paskutiniu pakeitimu, kuriame šalių žemės sklypus skiria tiesi linija pažymėta taškais Nr. 5 ir Nr. 25, žemės sklypų taškas Nr. 25 ir jo koordinatės tiek ieškovų, tiek atsakovo siūlomame žemės ribų nustatymo plane sutampa ir realiai ginčas yra tik dėl taško Nr. 5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pradinius ieškovų dokumentus, pateiktus žemės sklypų planus, sprendžia, kad ieškovai nepagrįstai žemės sklypo tašką Nr. 5 2020 m. spalio 28 d. žemės sklypo plane paslinko į atsakovo pusę. Tokią išvadą galima daryti atsižvelgiant į pačių ieškovų pateiktą 2015 m. gruodžio 21 d. jų žemės sklypo planą. Šiame plane matyti, kad apatinės žemės sklypo dalies ilgis pažymėtas taškais Nr. 7, 6 ir 5 yra 108 metrų ilgio (52 m + 56 m), tačiau jų siūlomame 2020 m. spalio 28 d. žemės sklypo plane šios žemės sklypo kraštinės ilgis yra 120,87 metrų, t. y. kraštinė net 12,87 metro ilgesnė. Tai lemia atsakovo žemės sklypo sumažėjimą, o ieškovų žemės sklypo padidėjimą. Be to, atsakovo žemės sklypo plane tokiu atveju atsirastų papildomas ilgiausioje kraštinėje taškas, kurio jo nuosavybės dokumentuose nėra.
33. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Todėl šiuo atveju atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį nepagrįstai neatsižvelgė į faktinį žemės sklypų naudojimą.
Dėl ieškinio ribų peržengimo
34. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė ieškovų ir atsakovo žemės sklypų ribą pagal 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo plane M1:5000 įvardytas koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994.
35. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žemės sklypų ginčo ribą pagal atsakovo pateiktą planą, dėl kurio jau buvo priimtas ir įsiteisėjęs atsakovui nepalankus teismo sprendimas, nepagrįstai peržengė ieškinio ribas.
36. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie apeliantų argumentai nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą remtis atsakovo pateiktu siūlomu žemės sklypo ribų planu.
37. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti. Teismas tokio pobūdžio bylose neturėtų formaliai laikytis šalių pareikštų reikalavimų ribų ir vadovautis tik šalių pateiktais įrodymais, jei jie neleidžia atskleisti bylos esmės bei yra perdėm prieštaringi ir yra galimybė surinkti papildomų įrodymų, galinčių padėti nustatyti byloje tiesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Šiuo atveju atsakovas visą bylos nagrinėjimą teigė, kad jo pateiktas 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas ir 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo planas labiausiai atitinka šalių interesus ir prašė pagal jį nustatyti šalių ginčų sklypų bendrą ribą.
38. Paminėtina, kad tinkamo proceso principas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (lot. audiatur et altera pars, tebūnie išklausyta ir antroji pusė). Pagal CPK 17 straipsnį šalių procesinės teisės yra lygios. Šalių procesinio lygiateisiškumo principo turinį sudaro šie esminiai aspektai: teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir abiem pusėms turi būti garantuojamos vienodos tiesos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021, 24 punktas).
39. Šiuo atveju ieškovai pasisakė dėl atsakovo pateikto 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo plano tinkamumo, jie yra susipažinę su byloje atliktos teismo ekspertizės išvadomis, Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimu dėl atsakovo reikalavimo, todėl teismo priimtas sprendimas ieškovams nėra siurprizinis ir jų teisės nebuvo pažeistos.
40. Nors atsakovo priešieškinys buvo atmestas ir neginčytas apeliaciniame teisme, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neužkerta kelio teismui vadovautis atsakovo pateiktais žemės ribų nustatymo dokumentais, nes bylą nagrinėjant iš naujo, atsakovas gali teikti savo pasiūlymus dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir uždraudimas teikti pasiūlymus pažeistų jo teisę. Be to, atsakovo pateiktas žemės sklypų ribų planas kaip tinkamas buvo įvertintas tiek eksperto, tiek Nacionalinės žemės tarnybos.
Žemesnės instancijos teismas
41. Vilniaus regiono apylinkės teismas, 2020 m. lapkričio 23 d. sprendime atmesdamas atsakovo priešieškinį, nurodė, kad dėl padarytos techninės klaidos atsakovo Nekilnojamojo turto registre nepagrįstai buvo įregistruota nuosavybės teisė į apie 1 ha didesnio ploto žemės sklypą nei faktiškai buvo suprojektuotas. Esant tokiai situacijai, kol neištaisyta minėta klaida bei Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas tikslus atsakovo nuosavybėje esančio žemės sklypo plotas, teismas neturi galimybės teisingai išspręsti tarp šalių kilusio ginčo. Šiuo metu atsakovas sutinka, kad jam būtų nustatytas 1 ha mažesnis žemės sklypas ir už tai gauti iš valstybės kompensaciją. Esant šiai aplinkybei, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėjo teisę vertinti atsakovo siūlomą žemės sklypo ribų nustatymo planą ir pagal jį nustatyti žemės sklypų ginčijamą ribą.
42. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad labiausiai šalių interesus atitinka atsakovo pateiktas 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtas žemės sklypų ribų planas, kuris pagal 2018 m. gruodžio 13 d. Teismo ekspertizės aktą Nr. 118 atitinka teritorijų planavimo dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad ir patys ieškovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, jog patvirtinus atsakovo siūlomas žemės sklypų ribas sumažės jų žemės sklypas, tačiau nenurodo kiek sumažės, o taip pat nenurodo kitų priežasčių, dėl kurių ieškovams netinka teismo nustatyta žemės sklypų ginčo riba.
43. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo žemės sklypų bendrą ribą nustatė pagal 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą žemės sklypų ribų planą, atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo CK 4.45 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo.
Dėl bylos esmės neatskleidimo
44. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus bei neatskleidė bylos esmės, t. y. jis nenustatė, ar šalims priklausančių žemės sklypų pirminiai teritorijų planavimo dokumentai (abrisai, planai ir kt.) nėra niekiniai, kokios šiuo metu yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotos šių žemės sklypų juridinės ribos bei jų faktinio naudojimo santykis, kokios yra šalių ilgalaikės faktinio žemės sklypų naudojimo bei valdymo ribos, ar yra šalių susitarimai (jų nebuvimas) dėl jų žemės sklypų naudojimo tvarkos ar sąlygų, kokia žemės sklypų faktinio naudojimo trukmė bei kitos aplinkybės pagal aplinkos objektus ar reljefo ypatumus (kitus svarbius faktus), kokios yra principinės sąlygos (nuostatos), kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus ir kad šių žemės sklypų bendros ribos nustatymu (tikslinimu) būtų galutinai išspręstas ginčas ir dėl to nebūtų sudaromos prielaidos ginčams kilti ateityje ir t.t.
45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Taigi, ieškovas turi procesinę naštą įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, o atsakovas ieškovo teisę paneigiančius faktus. Šalių, jų atstovų pasyvumas civiliniame procese nesuderinamas su proceso operatyvumo, ekonomiškumo bei rungimosi reikalavimais. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis.
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent bylos šalys ir jų atstovai šioje byloje buvo nepakankamai aktyvios ir dėjo per mažai pastangų tiek siekdamos ginčą išspręsti taikiai, tiek nustatant abiems šalims priimtiniausią, abi šalis tenkinančią žemės sklypų ribą. Nors šios kategorijos bylose teismas neprivalo būti aktyvus, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ne kartą siūlė šalims teikti papildomus įrodymus, tikslinti ieškinio reiklavimus, skirti ekspertizę, tačiau šalys buvo pasyvios, nepasinaudojo visomis procesinėmis galimybėmis įrodinėti savo reikalavimų pagrįstumą. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi pasiūlė proceso dalyviams pateikti naujus procesinius dokumentus, šalims dokumentų nepateikus, teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pakartotinai nustatė terminą pateikti naujus procesinius dokumentus, tačiau naujų dokumentų, neskaitant ribų taškų patikslinimus per beveik metus po bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo vykusį teismo procesą ieškovai nepateikė, nors teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo nutartį, pasiūlė tai padaryti.
47. Šiuo atveju abi šalys turėjo atstovus, profesionalius teisininkus, byla nagrinėjama beveik penkis metus, o apeliantai iš esmės kelia visą eilę naujų klausimų apeliaciniame skunde ir prašo bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Paminėtina ir tai, kad jeigu apeliantai manė, kad pirminiai atsakovo žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentai (abrisai, planai ir kt.) yra niekiniai galėjo reikšti tokį ieškinio reikalvimą, tačiau jo nereiškė, o teismas sprendė, kad nuosavybės atsiradimo pagrindo pripažinimas niekiniu teismo iniciatyva būtų perteklinis ir pažeistų abiejų proceso dalyvių teises.
48. Vertinant apeliantų argumentus dėl naudojimosi žemės sklypais ribos nustatymo, šalių susitarimo dėl žemės sklypų naudojimo trukmės ir sąlygų, paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodo, kad faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, kadangi faktinis naudojimas pažeidžia atsakovo nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.
49. Įvertinus šios nutarties 26-47 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek byloje esančius rašytinius įrodymus dėl žemės sklypų ribų, tiek šalių paaiškinimus, bei iš šių duomenų visumos padarė motyvuotas išvadas dėl ieškinio pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas šalių teiktus paaiškinimus įvertino kartu su kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir priėmė sprendimą remdamasis vidiniu įsitikinimu, grindžiamu visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, todėl nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
50. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
51. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantų apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
53. Atsakovas teismui pateikė įrodymus, jog už atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą sumokėjo 400 Eur. Atsakovo patirtos 400 Eur išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsiliepiant į ieškovų apeliacinį skundą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytų dydžių, todėl jos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovų P. A. (P. A.), V. K., J. A. (J. A.) ir I. Z. apeliacinį skundą atmeti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų P. A. (P. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), J. A. (J. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui J. J. (J. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 100 Eur.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.