- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- e2S-1964-1187/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01314-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Trečiasis asmuo
- A. J., K. J., J. A., Z. A., M. G., D. Z., D. N., V. Č., K. K., I. Č., G. Č., M. B., D. Ž., M. S., Č. N., A. G., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (pareiškėjų) P. A. (P. A.), V. K., J. A. (J. A.), I. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-26-1130/2022 pagal P. A., V. K., J. A. (J. A.), I. Z. ieškinį J. J. (J. J.) dėl šalių žemės sklypų bendros ribos nustatymo, tretieji asmenys A. J., K. J. (K. J.), J. A., Z. A. (Z. A.), M. G., D. Z., D. N., V. Č., K. K., I. Č., G. Č., M. B. (M. B.), D. Ž., M. S., Č. N., A. G., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai P. A. (P. A.), V. K., J. A. (J. A.), I. Z. (toliau – pareiškėjai, ieškovai, apeliantai) prašė atnaujinti procesą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-26-1130/2022 pagal ieškovų ieškinį J. J. (J. J.) (toliau – atsakovas) dėl šalių žemės sklypų bendros ribos nustatymo.
2. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-718-419/2020 atmestas ieškovų ieškinys atsakovui dėl žemės sklypų bendros ribos nustatymo ir atsakovo priešieškinis ieškovams dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Ieškovai dėl minėto sprendimo dalies, kurioje ieškinys atmestas, pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-677-653/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje atmestas ieškovų reikalavimas, panaikinta, minėta bylos dalis grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsakovas pirmosios instancijos sprendimo dalies dėl priešieškinio apeliacine tvarka neskundė, todėl ši sprendimo dalis įsiteisėjo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26-1130/2022 ieškinys atmestas ir patenkintas priešieškinis, t. y., išėjus už ieškinio reikalavimo ribų, pakartotinai išnagrinėtas atsakovo priešieškinio reikalavimas. Dėl minėto sprendimo ieškovams pateikus apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1561-880/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Ieškovai pateikė kasacinį skundą, tačiau skundas nebuvo priimtas.
3. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendime ir apeliacinės instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartyje padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kurios turėjo įtakos priimant neteisėtą teismo sprendimą ir nutartį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. išnagrinėtoje byloje ieškovai ieškiniu reiškė du alternatyvius reikalavimus: nustatyti žemės sklypo 104 ir žemės sklypo 110 bendrą ribą arba pagal UAB „GM projektai“ parengtą 2015 m. gruodžio 21 d. patikslintą kadastrinių matavimų planą, arba pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtą 2020 m. spalio 28 d. žemės sklypų suderinimo planą. Atsakovas priešieškiniu reiškė vieną reikalavimą – nustatyti šalių žemės sklypo 104 ir Žemės sklypo 110 bendrą ribą, pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo plane M1:5000 nurodytas koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinio teismo perduotą nagrinėti iš naujo bylos dalį, išėjo už ieškinio ribų ir visiškai nepagrįstai pakartotinai sprendė dėl priešieškinio reikalavimų bei tenkino priešieškinį, t. y. patenkino atsakovo J. J. (J. J.) reikalavimą, kuris šioje byloje jau buvo išspręstas ir atmestas įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu. Teismas, atmetęs ieškinį ir patenkinęs priešieškinį bei nustatęs šalių žemės sklypų bendrą ribą pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo planą, nepagrįstai ir neleistinai peržengė ieškinio ribas ir tokiu būdu aiškiai pažeidė imperatyvias proceso teisės normas.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą motyvuoja ir tuo, kad bylą išnagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnį, reglamentuojantį žemės sklypų ribos nustatymą, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais ir suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, ir tai turėjo esminės įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Teismas nevertino Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) išvadų, 2020 m. spalio 18 d. plano atitikimo teritorijų planavimo dokumentams ir iš esmės nepagrįstai prioritetą suteikė atsakovo galimam teisių gynimui. Taip pat, teismas nenustatė esminės ir apeliacinės instancijos teismo nurodytos bei šioje byloje nustatinėtinos aplinkybės, kad ieškovų pateiktas ir UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2020 m. spalio 28 d. parengtas planas atitinka / neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. Byloje taip pat turėjo būti nustatytos aplinkybės ir išsiaiškinta, ar atsakovo žemės sklypo 110 iš rytų pusės ir žemės sklypo 259 iš vakarų pusės bendra riba atitinka faktinę ir juridinę (pagal pirminius teritorijų planavimo dokumentus jau įregistruotą) ribą, taip pat UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtame 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo plane nurodytą ribą. Byloje neatskleista bylos esmė ir tai sudarė prielaidas nepagrįstų ir neteisėtų teismo sprendimo bei nutarties priėmimui. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė blogesnį sprendimą ieškovų atžvilgiu, tuo pažeisdamas CPK 313 straipsnį bei padarydamas aiškią teisės normos klaidą. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumą visiems asmenims ir tokiu būdu padarė aiškią teisės normos klaidą, kuri sudarė prielaidas nepagrįstų ir neteisėtų teismo sprendimo bei nutarties priėmimui.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepime prašė netenkinti ieškovų prašymo dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-26-1130/2022 nepagrįstas. Pareiškėjai dėl minėto sprendimo teikė apeliacinį skundą, apeliacinis teismas skundą atmetė. Taip pat pareiškėjai teikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kurį teismas atsisakė priimti. Byloje priimtas sprendimas buvo peržiūrimas apeliacinės instancijos teisme ir nebuvo priimtas kasacinis skundas dėl šio sprendimo, todėl negalimas pakartotinis civilinės bylos nagrinėjimas pagal tuos pačius motyvus, kuriuos pareiškėjai buvo nurodę savo apeliaciniame bei kasaciniame skunduose. Be to, pareiškėjai praleidę prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminą. Prašymas atnaujinti procesą teisme gautas 2022 m. gruodžio 28 d., tuo tarpu Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimas civilinėje byloje priimtas 2022 m. kovo 23 d. Pareiškėjai nurodė, kad sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-718-419/2020, įsiteisėjęs, tačiau jis negali būti įsiteisėjęs, nes buvo apskųstas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas ieškovų apeliacinį skundą atmetė (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1561-880/2022), palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinį atmesti, todėl liko toks pats sprendimas ir ieškovų padėtis nebuvo pabloginta. Taip pat, pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo motyvuoja tuo, kad teismas išėjo už ieškinio ribų, netinkamai taikė CK 4.45 straipsnį, neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovų apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. kovo 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-26-1130/2022.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-26-1130/2022 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimu ieškovų ieškinys atmestas ir nustatyta ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendra riba pagal 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo plane Ml:5000 nurodytos koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994, pagal kurias bendra sklypų riba pažymėta taškais (duomenys neskelbtini). Ieškovams šį teismo sprendimą apskundus apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjai 2022 m. lapkričio 17 d. pateikė kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti, taip pat 2022 m. gruodžio 23 d. pakartotinai pateikė kasacinį skundą, kurį taip pat atsisakyta priimti 2023 m. sausio 5 d. nutartimi.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad byloje pareiškėjus (ieškovus) atstovavo advokatas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimas pareiškėjų atstovui buvo išsiųstas 2022 m. kovo 25 d. per Elektroninių paslaugų portalą ir įteiktas 2022 m. kovo 28 d., todėl trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo baigėsi 2022 m. birželio 28 d. Pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo vertinti, kad pareiškėjai, gavę teismo sprendimą, objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus – dėl šio teismo sprendimo apeliacinį skundą pateikė nustatytu terminu, jame nurodydami iš esmės analogiškus motyvus, kuriais grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjai neprašė atnaujinti praleisto termino.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje, kurioje pareiškėjai prašo atnaujinti procesą, priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl šioje byloje nėra būtinųjų sąlygų procesui atnaujinti prašyme nurodomu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu ir procesas negali būti atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai jau pasinaudojo teise savo interesus ginti apeliacinėje ir kasacinėje instancijoje, teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir paliktas galioti, kasaciniai skundai nebuvo priimti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-26-1130/2022.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Apeliantai (pareiškėjai) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutartį ir pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai termino pradžią prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti skaičiavo nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimo įteikimo dienos, kadangi pareiškėjai apie padarytą esminę klaidą, kuri liko neištaisyta, sužinojo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, t. y. Vilniaus apygardos teismui 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi teismo sprendimą palikus nepakeistą. Ieškovai dėl šios nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi kasacinį skundą atsisakyta priimti, pareiškėjai kitą dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą. Taigi, pareiškėjams apie tai, kad pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės taikymo klaida liko neištaisyta, tapo aišku tik Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi palikus teismo sprendimą nepakeistą ir kasaciniam teismui atsisakius priimti kasacinį skundą.
10.2. Pirmosios instancijos teismas nesuprantamai išėjo už ieškinio ribų ir visiškai nepagrįstai pakartotinai sprendė dėl priešieškinio reikalavimų bei tenkino priešieškinį, t. y. patenkino atsakovo reikalavimą, kuris šioje byloje jau buvo išspręstas ir atmestas įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu. Šiuo konkrečiu atveju susidarė teisiškai negalima situacija, kuomet grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, dalyje dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, pirmosios instancijos teismas patenkino priešieškinio reikalavimą, dėl kurio jau buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas, tokiu būdu ne tik pažeisdamas teismo sprendimo privalomumo principą, tačiau ir išeidamas už ieškinio ribų.
10.3. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje nėra būtinųjų sąlygų procesui atnaujinti prašyme nurodomu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu ir procesas negali būti atnaujinamas, tačiau netinkamai įvertino aplinkybes, kad neatnaujinus proceso šioje bylos bus paliktas teisinis kazusas, kuomet dėl to paties dalyko yra priimti skirtingi teismo sprendimai (Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas priešieškinis ir kurio dalis dėl priešieškinio yra įsiteisėjusi bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimas, kuriuo buvo tenkintas priešieškinis, nors byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo dėl ieškinio reikalavimų).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Apeliantų tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad šioje byloje nėra būtinųjų sąlygų procesui atnaujinti prašyme nurodomu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu ir procesas negali būti atnaujinamas, netinkamai įvertino aplinkybes, jog neatnaujinus proceso šioje byloje bus paliktas teisinis kazusas, kuomet dėl to paties dalyko yra priimti skirtingi teismo sprendimai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų teiginiais sutikti neturi teisinio pagrindo.
15. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.
16. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
17. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
18. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) dėl proceso atnaujinimo civilinio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis, kontekste. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų tapti „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT sprendimo byloje Ryabykh prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, p. 51-52). Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę sąlygoja esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr. EŽTT 2007 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Kot prieš Rusiją, peticijos Nr. 20887/03, p. 24). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teisminius sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr. EŽTT 2008 m. liepos 31 d. sprendimo byloje Protsenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 13151/04, p. 26). Pavyzdžiui, EŽTT konstatavo, kad egzistavo „esminiai trūkumai“, pateisinantys proceso atnaujinimą, bylose, kuriose konkretūs sprendimai paveikė teises ir teisėtus interesus asmens, kuris nebuvo įtrauktas į jam svarbų procesą (žr. cituotą Protsenko prieš Rusiją, p. 29–34), ar asmens, kuris negalėjo veiksmingai dalyvauti procese (žr. EŽTT 2010 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Tolstobrov prieš Rusiją, peticijos Nr. 11612/05, p. 18-20).
19. Nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26-1130/2022 ieškovų ieškinį atmetė ir nustatė ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo plane Ml:5000 nurodė koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994, pagal kuriuos bendra sklypų riba pažymėta taškais (duomenys neskelbtini).
20. Ieškovai dėl minėto teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai apeliaciniame skunde be kita ko tvirtino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio, išėjo už ieškinio ribų ir atmetęs ieškinį visiškai nepagrįstai tenkino priešieškinį, o taip pat netinkamai aiškino ir taikė CK 4.45 straipsnio nuostatas, neatskleidė bylos esmės ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, ieškovai apeliaciniame skunde rėmėsi iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, kurias nurodė ir prašyme dėl proceso atnaujinimo bei atskirajame skunde. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą.
21. Pareiškėjai 2022 m. lapkričio 17 d. pateikė kasacinį skundą, kuriame buvo argumentuojama, kad pažeistos CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė ieškinio ribas; netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnį, reglamentuojantį žemės sklypų ribos nustatymą, nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014); teismai turėjo nustatyti sklypų ribą, kuri atitiktų šalių interesų pusiausvyros reikalavimą; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti teisiškai reikšmingas bendros sklypų ribos nustatymui aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178, 185 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti kasacinį skundą, kadangi padarė išvadą, jog kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
22. Ieškovai 2022 m. gruodžio 23 d. pakartotinai pateikė pakeistą kasacinį skundą, kuriame: 1) atsisakyta argumentų dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo, CK 4.45 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo, įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo; 2) nurodyti nauji argumentai dėl CPK 313 straipsnio pažeidimo (draudimas priimti blogesnį sprendimą), nes, ieškovų nuomone, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 23 d. sprendimu patenkinęs atsakovo priešieškinį, priėmė dėl ieškovų blogesnį sprendimą, negu įsiteisėjusį Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalis, kuria priešieškinis buvo atmestas; 3) byloje priimti du skirtingi, vienas kitam prieštaraujantys teismo sprendimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi šį skundą taip pat atsisakyta priimti. Teismas sprendė, kad ir antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.
23. Taigi, apeliantai yra pasinaudoję teise savo interesus ginti instancine tvarka, teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, o kasaciniai skundai dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties nebuvo priimti ir šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kadangi pareiškėjai patenka į imperatyvaus pobūdžio įstatymo leidėjo numatytą apribojimą teikti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Be to, minėta, visi apeliantų pareiškime dėl proceso atnaujinimo ir atskirajame skunde nurodyti argumentai buvo keliami tiek apeliaciniame skunde, tiek kasaciniuose skunduose.
Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino
24. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip 5 metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – nėra praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžios momentą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, jog terminas pareiškimui pateikti yra praleistas, kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimas pareiškėjų atstovui buvo išsiųstas 2022 m. kovo 25 d. per Elektroninių paslaugų portalą ir įteiktas 2022 m. kovo 28 d., jo atnaujinti pareiškėjai neprašė.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su apeliantų pozicija, kad pateikdami prašymą dėl proceso atnaujinimo nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino. Pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, jeigu tokia iš tikrųjų būtų padaryta, apeliantams turėjo tapti žinoma nuo to momento, kai byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų pakartotinai pateiktą kasacinį skundą. Tačiau, nenustačius pagrindo proceso atnaujinimui, šis apeliantų keliamas klausimas nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.
27. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti apeliantų (pareiškėjų) P. A. (P. A.), V. K., J. A. (J. A.), I. Z. atskirąjį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.