Teisora
Registruotis

Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-01 · Civilinė byla Nr. e2A-677-653/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2021-04-01Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2021-06-23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2021-12-07Panevėžio apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-03-23Vilniaus regiono apylinkės teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2022-09-26Vilniaus apygardos teismas
  6. KasacijaNutartis · 2023-01-05Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2023-08-31Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-01
Bylos Nr.
e2A-677-653/2021
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01314-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jelena Šiškina, Andrius Ignotas, Alvydas Barkauskas
Ieškovas
P. A., V. K., J. A., F. Z., J. B.
Atsakovas
J. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-677-653/2021Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01314-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) P. A. (P. A.), V. K., J. A. (J. A.), F. Z. (F. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. A. (P. A.), V. K., J. A. (J. A.), F. Z. (F. Z.) ieškinį atsakovui J. J. (J. J.) ir atsakovo J. J. priešieškinį ieškovams P. A., J. B., J. A., F. Z. dėl žemės sklypo ribų nustatymo dėl žemės sklypo bendros ribos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. A., Z. A. (Z. A.), M. G., K. J. (K. J.), A. J., D. N., V. Č., K. K., I. Č., G. Č., M. B. (M. B.), D. Ž., M. S., Č. N., A. G., D. Z..

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai P. A., V. K., J. A., F. Z., prašė:

1.1. nustatyti P. A., V. K., J. A., F. Z. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir J. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bendrą ribą, pagal UAB „GM projektai“ parengtą 2015-12-21 patikslintą kadastrinių matavimų planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais 5 (duomenys neskelbtini), 4 (duomenys neskelbtini), 3 (duomenys neskelbtini) ir 2 (duomenys neskelbtini) arba alternatyviai

1.2. nustatyti P. A., V. K., J. A., F. Z. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir J. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bendrą ribą, pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą 2020-10-28 žemės sklypų suderinimo planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais 5 (duomenys neskelbtini), C (duomenys neskelbtini) ir 25 (duomenys neskelbtini);

2. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ieškovams P. A., J. B., J. A., F. Z. (toliau kartu - Ieškovai) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau - Žemės sklypas I), o atsakovui J. J. (toliau - Atsakovas) priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau - Žemės sklypas II). Šie žemės sklypai turi 600 m ilgio bendrą ribą, o būtent: Žemės sklypas I iš rytinės pusės ribojasi su Žemės sklypu II. Žemės sklypas I buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl Ieškovai teisės aktų nustatyta tvarka 2015 m. pabaigoje atliko Žemės sklypo I kadastrinius matavimus ir pateikė UAB „GM projektai“ (matininkas A. Ž.) parengtą kadastrinių matavimų bylą Nacionalinei žemės tarnybai suderinti. Paaiškėjo, kad Atsakovas dar 2012 m. pabaigoje atliko Žemės sklypo II kadastrinius matavimus pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ (matininkas A. D.) 2012 m. pabaigoje parengtą kadastrinių matavimų bylą. Pagal Žemės sklypo I ir Žemės sklypo II kadastrinius matavimus šalių žemės sklypai persidengia 5 436 m² ploto apimtimi, tačiau Žemės sklypo II kadastriniai matavimai neatitinka ilgamečio faktinio šalių žemės sklypų naudojimo ribų. Atsakovas atsisako nustatyti ir tokiu būdu patikslinti šalių žemės sklypų bendrą ribą, atitinkančią faktinį šalių žemės sklypų ilgametį naudojimą, todėl Ieškovai kreipiasi į teismą dėl jų pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo.

3. Atsakovas J. J. priešieškiniu prašo nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio 6,5955 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ribas, pagal 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo plane M1:5000 įvardytas koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994.

Atsiliepimas

4. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad Ieškovams nuosavybės teise priklauso 5,83 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o Atsakovui nuosavybės teise priklauso 7,60 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurį atgavo 2000 metais. Atsakovo žemės sklypas ribojasi su Ieškovų žemės sklypu; riba tarp jų sklypų buvo tiesi. 2012-12-21 UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ pagal Atsakovo užsakymą parengė preliminarius žemės sklypo matavimus, kuriais Atsakovui buvo atmatuotas 6,5955 ha žemės sklypas, tai yra žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 7,60 ha iki 6,5955 ha. 2014-04-09 UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ pateikė parengtus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų planus Nacionalinei žemės tarnybai patvirtinti, kuri nustatė, kad sklypo plotas sumažėjo ir viršija leistiną ploto skirtumą. Atsakovui buvo pasiūlyta už gautą ploto trūkumą kompensuoti pinigais gavus savininko rašytinį prašymą. Atsakovas su pasiūlymu dėl kompensacijos už gautą ploto trūkumą sutiko. 2015-04-09 Nacionalinei žemės tarnybai buvo pateiktas Atsakovo prašymas pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, kartu Atsakovas pareiškė prašymą dėl trūkstamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto kompensavimo. Ieškovai Nacionalinei žemės tarnybai pateikė patvirtinimui UAB „GM projektai“ atliktą 2015 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo planą (pagal kurį faktinis sklypo plotas yra 5,9642 ha), pagal kurį Ieškovų sklypo plotas padidėjo 0,1342 ha. Pažymėjo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2000-06-23 paženklinimo vietoje metu Ieškovai dalyvavo ir sutiko su minėto žemės sklypo vieta ir ribomis pasirašydami žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) abrise ir žemės sklypų ribų paženklinimo -parodymo akte. VĮ Registrų centro duomenimis, 2000 metais žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyti kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, o minėto žemės sklypo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Įvertinus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis nustatyta, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos persidengimo nėra, tačiau įvertinant Atsakovų pateiktus kadastrinius matavimus bei apdorojant duomenis informacine programa „Geomatininkas“ gaunasi žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos persidengimas, dėl ko nėra galimybės patvirtinti 2015-12-21 UAB „GM projektai“ parengtą žemės sklypo planą M1:5000. Tuo tarpu Atsakovo užsakymu UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengti kadastriniai matavimai Atsakovui nuosavybės teise priklausančio 6,5955 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) turi būti teismo patvirtinti, nes kitu būdu juos patvirtinti nebuvo galimybių dėl nepagrįsto Ieškovų atsisakymo pasirašyti atitinkamuose dokumentuose, nes jiems trūksta ploto. Dėl ribos pretenzijų nebuvo.

5. Trečiasis asmuo nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Ieškovų pateiktas teismui UAB „GM projektai“ paruoštas 2015-12-21 žemės sklypo planas M1:5000, pagal kurį prašoma nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, yra analogiškas žemės sklypo planui, kurį 2016-02-26 Šalčininkų skyriui kartu su prašymu pateikti išvadą pateikė UAB „GM Projektai“. Nacionalinės žemės tarnybos savo poziciją dėl parengto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano buvo išreikšta 2016-03-24 Šalčininkų skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame tarnyba nurodyta, kad matininkas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, negali keisti vietovėje paženklintų (nuosavybės teisių atkūrimo į žemę metu) žemės sklypo ribų; kai riba neaiški (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, taip pat pasiūlyta sklypų savininkams susitarti dėl ginčytinos sklypų ribos. Be to, atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus šio žemės sklypo faktinis plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto, t. y padidėja 0,1342 ha, nors ir neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos. Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendra riba yra tiesi, tačiau iš pateikto teismui žemės sklypo plano M1:5000 matyti, kad ant pietryčių ribos (2-5) atsirado papildomi du posūkio taškai (Nr. 3 ir Nr. 4), dėl kurių riba su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra tiesi. Tokiu būdu keičiama ne tik žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konfigūracija, bet kartu ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu atmetė ieškinį ir priešieškinį.

7. Teismas nustatė, kad ieškovams V. K., P. A., F. Z. ir J. A. nuosavybės teise priklauso 5,83 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisės į šį sklypą yra atkurtos 2000-09-27 Apskrities viršininko sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pradinė ieškovė J. B. 2019-02-25 dovanojimo sutartimi perleido savo sklypo dalį V. K.. Atsakovui J. J. pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis nuosavybės teise priklauso su ieškovais besiribojantis 7,60 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į šį sklypą yra atkurtos 2000-10-31 Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Teismas nurodė, kad Ieškovams ir Atsakovui (jo mirusiajai žmonai J. J.) atitinkamai žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) vietovėje paženklinti 2000-06-23 ir 2000-08-04 atlikus šių žemės sklypų preliminarius matavimus. Butrimonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas Vilniaus apskrities viršininko patvirtintas 2000-09-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Projektas). Kadangi minėti sklypai grąžinti dar negaliojant Projektui, todėl laikytina, kad žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuoti remiantis šių žemės sklypų planais, kurie prilyginami teritorijų planavimo dokumentams.

9. Teismas pažymėjo, kad sudarant Ieškovų žemės sklypo planą, pagal kurį prašomą nustatyti ginčijamą žemė sklypų ribą, jau buvo sudarytas ir patvirtintas vakarinėje pusėje esančio gretimo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) geodezinis planas, todėl sudarant savo geodezinį planą Ieškovai privalėjo vadovautis minėto jau patvirtinto plano duomenimis. Teismas nurodė, kad būtina atsižvelgti į tai, kad Atsakovo žemes sklypo rytinėje pusėje esančio gretimo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkai K. J. (K. J.) ir A. J., buvęs savininkas J. V. (J. V.) bei su šiuo žemės sklypu besiribojančio J. M. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) geodeziniai planai nėra sudaryti, šių sklypų ribos nustatytos atlikus tik preliminarius matavimus, todėl atlikus šių žemės sklypų geodezinius matavimus bendros šių sklypų ribos gali pasikeisti. Be to, Atsakovo sklypas vakarinėje pusėje ribojasi ne tik su Ieškovų sklypu, bet toliau ši riba tęsiasi kaip tiesi linija ir ribojasi su trečiojo asmens Z. A. žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam taip pat geodeziniai matavimai nėra atlikti. Pažymėjo, kad abu minėti sklypai iš vienos pusės ribojasi su bendro naudojimo keliu, o priešingoje pusėje Atsakovo sklypo riba nustatyta griovio viduriu, todėl šiose vietose sklypų ribos negali pasikeisti.

10. Teismas atsižvelgė į tai, kad ir Ieškovų, ir Atsakovo teismui pateiktuose planuose jų žemės sklypų padėtis neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. Be to, iš teismui pateiktų Atsakovo žemės sklypo pirminių planavimo dokumentų, t. y. iš 2000 m. plano ir abriso, matyti, kad šio žemės sklypo plotas akivaizdžiai apskaičiuotas neteisingai. Iš 2000-08-04 Atsakovo patvirtinto abriso matyti, kad jam suprojektuoto žemės sklypo ribų ilgiai sudaro 112 m prie kelio, 640 m riba su J. žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), 115 m palei griovį bei 765 m ilgio bendra riba su Ieškovų žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (600 m) ir su trečiojo asmens Z. A. sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (165 m). Tokio žemės sklypo plotas yra apie 6,69 ha, o ne 7,60 ha, kaip nurodyta 2000-10-31 Apskrities viršininko sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad atkuriant nuosavybės teisę į turėtą žemę Atsakovo žmonai buvo padaryta techninė klaida apskaičiuojant grąžinamo natūra žemės sklypo plotą, nes jai faktiškai suprojektuoto sklypo plotas buvo apie 1 ha mažesnis, nei nurodyta Apskrities viršininko sprendime, kuriuo buvo jai atkurta nuosavybės teisė į žemę. Tokiu būdu dėl padarytos techninės klaidos J. J. Nekilnojamojo turto registre nepagrįstai buvo įregistruota nuosavybės teisė į apie 1 ha didesnio ploto žemės sklypą nei faktiškai buvo suprojektuotas. Teismas darė išvadą, kad apie 1 ha sklypo ploto skirtumas susidarė ne dėl to, kad atlikus geodezinius matavimus dalis Atsakovo žemės sklypo buvo priskirta Ieškovams suprojektuotam sklypui, o dėl to, kad atkuriant nuosavybės teisę į Atsakovo sklypą buvo padaryta akivaizdi techninė klaida, kuri neturi būti taisoma Ieškovų žemės sklypo, kurio preliminariais skaičiavimais nustatytas plotas atitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotą plotą, sąskaita. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nustatant bendrą ribą tarp Ieškovų ir Atsakovo žemės sklypų būtina atsižvelgti į tai, kad Atsakovo žemės sklypo plotas yra ne 7,60 ha, o apie 6,69 ha, o Ieškovų sklypo plotas atitinka pirminiuose planavimo dokumentuose apskaičiuotam plotui, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre - 5,83 ha. Teismas pažymėjo, kad Šalys neginčija pirminių planavimo dokumentų, todėl spręsdamas ginčą teismas privalo jais vadovautis.

11. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl bendros ribos taško prie kelio (taškas Nr. 2 Ieškovų plane, taškas Nr. 5 Atsakovo plane). Šie taškai vienas nuo kito neženkliai nutolę, todėl šis ribos taškas gali būti patvirtintas pagal ieškovų plane nurodytas koordinates.

12. Teismas nustatė, kad iš abiejų sklypų pirminių planavimo dokumentų matyti, kad riba tarp Šalių žemės sklypų yra tiesi, be jokių posūkio taškų, tačiau Ieškovų plane dėl neaiškių priežasčių atsirado papildomi du posūkio taškai (3, 4), kurių atsiradimas visiškai nėra pateisinamas, kadangi šioje vietoje nėra jokių statinių, ilgamečių augalų, reljefo ypatumų ir pan., dėl ko riba negali būti tiesi. Teismas sprendė, kad šių posūkio taškų atsiradimas pažeidžia gretimo žemės sklypo, t. y. Atsakovo interesus, nes keičiasi ne tik jo žemės sklypo konfigūracija, bet ir sumažėja sklypo plotas, todėl bendra sklypų riba su minėtais posūkio taškais negali būti patvirtinta.

13. Spręsdamas dėl ribos taško Nr. 5 (pagal Ieškovų planą) ir Nr. 2 (pagal Atsakovo planą) patvirtinimo teismas nurodė, kad būtina atsižvelgti į pirminiuose planavimo dokumentuose patvirtintų ribų ilgius. Preliminariame plane Ieškovų sklypo riba tarp taškų Nr. 7 ir Nr. 5 (preliminariame plane taškai Nr. 4 ir Nr. 3) sudaro 108 m, tokio pat ilgio riba iš esmės suplanuota ir Ieškovu pateiktame plane. Kadangi taškas Nr. 7 yra jau patvirtintas kaip bendros su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) ribos taškas, todėl šio taško koordinatės negali būti keičiamos. Tokiu būdu Ieškovų pateiktame plane taško Nr. 5 koordinatės iš esmės atitinka pirminius planavimo dokumentus pagal ribos tarp taškų Nr. 7 ir Nr. 5 ilgi (108 m), todėl šis taškas galėtų būti patvirtintas kaip bendros su Atsakovo sklypo ribos taškas.

14. J. J. preliminariame plane sklypo riba tarp taškų Nr. 3 ir Nr. 4 sudaro 165 m, o Z. A. plane ta pati riba (plane tarp taškų Nr. 1 ir Nr. 2) sudaro jau 195 m (net 30 m ilgesnė), nors ribos tarp Ieškovų ir Atsakovo ribos ilgis visuose planuose išlieka vienodas – 600 m. Tokiu būdu vadovaujantis J. J. preliminariu planu jo sklypo vakarinės ribos ilgis sudaro 765 m (600+165), o vadovaujantis Z. A. planu šios ribos ilgis turėtų sudaryti 795 m (600+195). Rytinės J. J. žemės sklypo ribos ilgis preliminariame plane sudaro 640 m (taškai Nr. 1 ir Nr. 2), o gretimo žemės sklypo ta pati riba sudaro 652 m, t. y. 12 m ilgesnė (J. V. plane taškai Nr. 3, 4 ir 5).

15. Teismas vadovaudamasis teismų praktika nurodė, kad sudarant geodezinius planus sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiami (didėti ar mažėti) žemės sklypų dydžiai (plotas). Dėl padarytos techninės klaidos J. J. Nekilnojamojo turto registre nepagrįstai buvo įregistruota nuosavybės teisė į apie 1 ha didesnio ploto žemės sklypą nei faktiškai buvo suprojektuotas. Esant tokiai situacijai, kol neištaisyta minėta klaida bei Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas tikslus J. J. nuosavybėje esančio žemės sklypo plotas, teismas neturi galimybės teisingai išspręsti tarp šalių kilusio ginčo. Taip pat teismas nurodė, kad Ieškovų ir Atsakovo žemės sklypų ribų nustatymas gali sukelti teisinių pasekmių ne tik Šalims, bet į kitų žemės sklypų, esančių bendrame sklypų masyve ir kurių sklypams dar neatlikti tikslūs geodeziniai matavimai, savininkams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Apeliantai (ieškovai) P. A., V. K., J. A. ir F. Z. apeliaciniu skundu prašo:

Žemesnės instancijos teismas

1. panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas, dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir šioje dalyje bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba

2. panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020-11-23 sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir nustatyti P. A., V. K., J. A., F. Z. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir J. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bendrą ribą, pagal UAB „GM projektai“ parengtą 2015-12-21 patikslintą kadastrinių matavimų planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais 5 ((duomenys neskelbtini)), 4 ((duomenys neskelbtini)), 3 ((duomenys neskelbtini)) ir 2 ((duomenys neskelbtini)) arba alternatyviai pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą 2020-10-28 žemės sklypų suderinimo planą (Pasiūlymą Nr. 1), kuriame bendra riba pažymėta posūkio taškais 5 ((duomenys neskelbtini)), C ((duomenys neskelbtini)) ir 25 ((duomenys neskelbtini)), arba

3. panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020-11-23 sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas, ir šioje dalyje bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

4. likusioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020-11-23 sprendimą palikti nepakeistą;

5. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, todėl konstatuotinas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Ieškovai pareiškė du alternatyvius reikalavimus, tačiau teismas išsprendė tik vieną Ieškovų reikalavimą – nustatyti šalių žemės sklypų bendrą ribą pagal UAB „GM projektai“ parengtą 2015-12-21 patikslintą kadastrinių matavimų planą ir šio reikalavimo netenkino. Teismas neišsprendė Ieškovų pareikšto alternatyvaus reikalavimo – nustatyti šalių sklypų bendrą ribą pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą 2020-10-28 žemės sklypų suderinimo planą, pagal kurį šalių žemės sklypų bendra riba yra tiesi, o Atsakovui dar ir atitenka papildomas žemės plotas.

17.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.45 straipsnį, reglamentuojantį žemės sklypų ribos nustatymą, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais bei teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad nors pagal pirminius planavimo dokumentus (abrisus ir kt.) ir pagal faktinį šalių žemės sklypų naudojimą Ieškovų Žemės sklypo 104 posūkio taškas Nr. 5 (LKS-94 koordinatės: (duomenys neskelbtini)) (tiek pagal UAB „GM projektai“ parengtą 2015-12-21 patikslintą kadastrinių matavimų planą, tiek pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą 2020-10-28 žemės sklypų suderinimo planą (Pasiūlymas Nr. 1)) yra aiškus bei tikslus, todėl negali būti keičiamas. Nustatęs šią teisiškai reikšmingą aplinkybę, pirmos instancijos teismui taip pat iš esmės sprendė, jog šalių žemės sklypų – Žemės sklypo 104 ir Žemės sklypo 110 – bendra riba nėra aiški. Tai reiškia, kad teismas turėjo tokią ribą nustatyti derindamas šalių interesų pusiausvyrą bei ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Dėl nežinomų priežasčių teismas visiškai nepagrįstai ir nesuprantamai sprendė, kad šioje byloje dėl šalių kilusio ginčo dėl bendros ribos nustatymo yra atsakingas trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos. Teismas nepagrįstai atsisakė atkurti šalių socialinę taiką ir užkirsti kelią šalių ginčams kilti ateityje.

17.3. Teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės. Teismas, nustatęs, kad šalių žemės sklypų bendra riba nėra aiški bei įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą aiškią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, turėjo nustatinėti tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančias pagrindą tokios bendros ribos nustatymui: ar Žemės sklypo 104 ir Žemės sklypo 110 pirminiai teritorijų planavimo dokumentai (abrisai, planus ir kt.) nėra niekiniai (prieštaraujantys įstatymo imperatyvams); ar pagal pirminius teritorijų planavimo dokumentus (abrisus, planus ir kt.), kurių pagrindu buvo suformuoti žemės sklypai, ir iki šių žemės sklypų kadastrinių matavimų parengimo Žemės sklypas 104 ir Žemės sklypas 110 persidengia (nepersidengia); kokios šiuo metu yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotos Žemės sklypo 104 ir Žemės sklypo 110 juridinės ribos bei jų faktinio naudojimo santykis; kokios yra Ieškovų Žemės sklypo 104 ir Atsakovo Žemės sklypo 110 ilgalaikės faktinio naudojimo bei valdymo ribos; ar yra šalių susitarimai (jų nebuvimas) dėl jų Žemės sklypo 104 ir Žemės sklypo 110 naudojimo tvarkos ar sąlygų; kokia yra Žemės sklypo 104 ir Žemės sklypo 110 faktinio naudojimo trukmė bei kitos aplinkybės pagal aplinkos objektus ar reljefo ypatumus (kitus svarbius faktus); kokios yra principinės sąlygos (nuostatos), kad abiejų sklypų Žemės sklypo 104 ir Žemės sklypo 110 naudojimas būtų įmanomas, racionalus ir kad šių žemės sklypų bendros ribos nustatymu (tikslinimu) būtų galutinai išspręstas ginčas ir dėl to nebūtų sudaromos prielaidos ginčams kilti ateityje. Tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir nenustatinėjo. Atkreipė dėmesį į tai, kad Atsakovas taip pat pripažino aplinkybę, kad jam priklausančio žemės sklypo plotas turėtų būti ne 7,6 ha, o turėtų būti apie 6,69 ha.; Atsakovas nurodė, kad turės kreiptis į trečiąjį asmenį Nacionalinę žemės tarnybą dėl kompensacijos už netekto žemės sklypo plotą. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad Atsakovo Žemės sklypo 110 netinkamas ploto nustatymas jokia apimtimi neužkerta kelio šioje byloje kilusio šalių ginčo išsprendimui.

17.4. Teismas taip pat nenagrinėjo aplinkybės, kuri buvo vienas iš pagrindų 2019-03-31 nutartimi atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, t.y. kad Atsakovo Žemės sklypas 110 pagal šio sklypo parengtus kadastrinius matavimus atsitraukia nuo tretiesiems asmenims A. H. ir K. J. priklausančio Žemės sklypo 259, tarpas yra apie 12 metrų. Šis tarpas neabejotinai turi įtakos šalių žemės sklypų ribos nustatymui.

17.5. Byloje nėra ginčo dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo). Kadangi šios bylos dalykas – šalių žemės sklypų bendros ribos nustatymas, todėl teismui nusprendus, kad iš esmės šalių ginčą turi išspręsti trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnybos, faktiškai teisingumo vykdymo funkciją perkėlė vykdomosios valdžios institucijai.

Atsiliepimas

18. Atsakovas J. J. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020-11-23 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

19.1. Apeliantų teismui pateiktas 2020-10-28 žemės sklypų suderinimo planas nekeičia faktinės situacijos, kadangi pirmosios instancijos teismas dėl šio plano taipogi pateikė savo motyvus. Teismas konstatavo, jog nepaisant sklypų ribų bei konfigūracijų keitimo (tai taikoma tiek Apeliantų pateiktam 2015-12-21 patikslintam kadastrinių matavimų planui, tiek 2020-10-28 žemės sklypų suderinimo planui), keičiasi Atsakovo valdomo žemės sklypo dydis (plotas).

19.2. De jure Atsakovas valdo 7,60 ha ploto žemės sklypą. Aplinkybė, kad Atsakovo prašymu 2012-12-21 UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengus preliminarius žemės sklypo matavimus Atsakovo valdomas žemės sklypas sumažėjo nuo 7,6 ha iki 6,5955 ha ploto bei Atsakovas sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymu dėl kompensacijos gavimo už žemės sklypo ploto trūkumą, nesuteikia pagrindo Apeliantams dar labiau mažinti Atsakovo valdomo žemės sklypo plotą.

19.3. Teismas nustatęs gretimų sklypų ribų neatitiktį bei ieškodamas sklypų savininkų interesų pusiausvyros, neturėjo teisinio pagrindo patvirtinti Apeliantų pirmos instancijos teismui pateikto 2020-10-28 žemės sklypų suderinimo plano, kadangi tokiu, atveju būtų, ginamos išimtinai vieno savininko teisės kito sklypo savininko interesų sąskaita.

19.4. Pažymėjo, kad byloje buvo atlikta ekspertizė, kurios išvadoje aiškiai nurodyta, kad apeliantų pateiktas planas, pagal kurį prašoma nustatyti žemės sklypų ribą, neatitinka teritorijų planavimo dokumentų; Atsakovo pateiktas 2012-12-21 planas atitinka teritorijų planavimo dokumentus, tačiau neatitinka atkurto žemės sklypo dydis. Todėl pirmosios instancijos teismui patvirtinus Apeliantų prašomą žemės sklypų ribą pagal alternatyvius reikalavimus, toks teismo sprendimas suponuotų sklypų savininkų interesų pusiausvyros pažeidimą bei tuo pačiu prieštarautų kasacinio teismo praktikai.

19.5. Apeliantų teiginiai, kad teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes bei neatskleidė bylos esmės yra visiškai nepagrįsti. Teismo sprendimas iš esmės yra priimtas tinkamai taikant ir aiškinant CK 4.45 straipsnio nuostatas bei pagrįstas galiojančia teismų praktika.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribų nustatymo. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių apie jų įregistruotas daiktines teises į ginčo žemės sklypus, apie šių teisių atsiradimo pagrindus, todėl šios aplinkybės nekartojamos, jos laikomos nustatytomis.

22. Pirmosios instancijos teismo nagrinėjamos bylos dalyku buvo ieškovo (apelianto) pareikšti alternatyvūs reikalavimai, kurių esmė – nustatyti bendrą su atsakovu žemė sklypų ribą pagal 2015-12-21 kadastrinių matavimų planą arba pagal 2020-10-28 planą.

23. Dėl alternatyvių reikalavimų kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad alternatyvių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, jog vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).

24. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad ieškovo suprojektuoto žemės sklypo ribų ir konfigūracijos klausimus teismas sprendė vertinant 2015-12-21 planą. Kaip matyti iš byloje esančio 2018-12-13 teismo ekspertizės akto (kuriame buvo vertinamas ieškovo pateiktas 2015-12-21 žemė sklypo planas), teismo išvados apie tokio plano neatitikimą teritorijų planavimo dokumentams (tame tarpe apie ribos nustatymą pagal 5,4,3,2 taškus) pagrįstos ekspertizės išvadomis. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra konstatuota aplinkybių, susijusių su 2010-10-28 plane nurodyto žemė sklypo konfigūracijos vertinimu, su šiame plane numatytų žemės sklypo ribų ir konfigūracijos atitikimu teritorijų planavimo dokumentams.

25. LITEKO duomenimis ieškovas pareiškė alternatyvų reikalavimą 2010-10-28. Tokį ieškinį teismas priėmė 2010-10-29 teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Atsakovas pareiškė, kad jam nereikia laiko susipažinti su patikslintu ieškiniu. Tretiesiems asmenims nebuvo nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Pažymėtina, kad klausimai dėl parengto plano atitikties teritorijų planavimo dokumentams, dėl atliktų kadastrinių matavimų tikslumo yra susiję su specialiomis žiniomis, tačiau byloje nėra duomenų (Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos išvados arba atsiliepimo), būtinų sprendžiant dėl 2010-10-28 plano tinkamumo, nustatant ar parengtas planas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu 2010-10-28 plano nevertino.

26. Pagrindinis pirmosios instancijos teismo motyvas, dėl kurio ieškinys buvo atmestas visa apimtimi (tame tarpe ir dėl alternatyvaus reikalavimo), buvo atliktų preliminarių kadastrinių matavimų klaida (viršijanti leistiną paklaidą), dėl kurios Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į apie 1 ha didesnio ploto žemės sklypą nei šis žemės sklypas faktiškai buvo suprojektuotas.

27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš 2000 m. plano ir abriso matyti, kad šio žemės sklypo plotas akivaizdžiai apskaičiuotas neteisingai; tokio žemės sklypo plotas yra apie 6,69 ha, o ne 7,60 ha, kaip nurodyta 2000-10-31 Apskrities viršininko sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre; teismas darė išvadą, kad atkuriant nuosavybės teisę į turėtą žemę atsakovo žmonai buvo padaryta techninė klaida apskaičiuojant grąžinamo natūra žemės sklypo plotą, nes jai faktiškai suprojektuoto sklypo plotas buvo apie 1 ha mažesnis, nei nurodyta Apskrities viršininko sprendime, kuriuo buvo jai atkurta nuosavybės teisė į žemę ir tokiu būdu dėl padarytos techninės klaidos J. J. Nekilnojamojo turto registre nepagrįstai buvo įregistruota nuosavybės teisė į apie 1 ha didesnio ploto žemės sklypą nei faktiškai buvo suprojektuotas; atkuriant nuosavybės teisę į atsakovo sklypą buvo padaryta akivaizdi techninė klaida, kuri neturi būti taisoma Ieškovų žemės sklypo, kurio preliminariais skaičiavimais nustatytas plotas atitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotą plotą, sąskaita.

28. Kasacinis teismas išaiškino, kad, sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016 22 punktą; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 48 punktą; 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-916/2019 33 punktą). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

29. Kaip buvo minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvo padaryta akivaizdi techninė klaida apskaičiuojant atsakovui priklausančio žemės sklypo plotą, ir ši klaida viršija leistiną paklaidą.

30. Asmens nuosavybės teisę į žemės sklypą gali patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartis. Joje turi būti nustatytas nuosavybės teise įgyto žemės sklypo dydis. Kol jis nenuginčytas ir teismo nepanaikintas įstatymo pagrindu, turi būti vadovaujamasi tuo, kad asmeniui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas tokio dydžio, koks yra nurodytas pirkimo-pardavimo sutartyje. Teismas civilinėje byloje dėl žemės sklypo ribos nustatymo ex officio patikrina, ar žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo dydžio (viso ar jo dalies) yra galiojanti, t. y. ar ji nėra niekinė. Teismo sprendimas dėl žemės sklypo ribos nustatymo negali būti grindžiamas niekiniais sandoriais, nes jie nesukuria civilinių teisių ir pareigų (CK 1.78 straipsnio 1, 3, 5 dalys). Sprendžiant, ar sandoris dėl žemės sklypo įgijimo nebuvo niekinis visiškai ar iš dalies, pavyzdžiui, dėl to, kad realiai neegzistavo ir objektyviai negalėjo būti suformuotas tokio dydžio žemės sklypas, kurį asmuo pirko, tai sandoris gali būti laikomas niekiniu visiškai ar iš dalies dėl sandorio absoliutaus negalimumo, t. y. nesant objekto ar jo dalies. Turi būti nustatyta, kad objekto negalimumas yra objektyvus ir absoliutus, pvz., kad gretimybėse apskritai nebuvo žemės ploto, iš kurio galėjo būti suformuotas parduoti žemės sklypas. Jeigu dalis parduoto žemės sklypo yra nenaudojama arba naudojama kitų asmenų, arba sklypas sumažėja dėl gretimų naudotojų kaltų ar klaidingų veiksmų, tai nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pirkimo-pardavimo sandoris dėl žemės sklypo ploto buvo niekinis ir kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise nepriklauso visas žemės sklypo plotas ar jo dalis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010).

31. Taigi, vien teismo konstatavimas, kad buvo padaryta akivaizdi ploto nustatymo klaida, dėl kurios buvo neteisingai nustatytas nuosavybės teise turimas žemės sklypo plotas, nesudarė pagrindo išvadai, kad šalių ginčas negalėjo būti išspręstas iš esmės, nes, kaip minėta, tokiu atveju teismas turėjo ex officio patikrinti ar atsakovo nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas nėra iš dalies niekinis.

32. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad byla nagrinėjama nuo 2017 m., byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, surinkti rašytiniai įrodymai; apie atsakovo sklypo faktinio ploto (6,5955 ha) neatitikimą nekilnojamojo turto registre įregistruotam plotui (7,6000 ha) ir matavimo klaidas buvo žinoma dar iš 2017-11-24 Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo į ieškinį. Tokioje situacijoje, jei byloje neužteko duomenų ex officio vertinti sandorį ar jo dalį kaip niekinį, teismas vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, vykdydamas informavimo pareigą, siekdamas išspręsti šalių ginčą, turėjo pasiūlyti ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimus, atsižvelgus į byloje esančius duomenis apie atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo klaidingai nustatytą plotą (CPK 7 str., 8 str.).

33. Vertinant techninės klaidos įtaką ieškovo galimybei apginti savo teises, svarbu tai, kad tokia klaida buvo padaryta nustatant ne ieškovui, o atsakovui priklausančio žemės sklypo plotą, žemėtvarkos specialistai šuo teismo sprendimu nėra įpareigoti klaidas ištaisyti, todėl pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovo teisių įgyvendinimas iš esmės priklausytų nuo atsakovo bendradarbiavimo su Nacionaline žemės tarnyba. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškinio atmetimas pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, t.y. iš esmės nesprendžiant šalių ginčo kol nebus ištaisyta ploto nustatymo klaida, kurią teismas vertino kaip akivaizdžią, ir atsakovui iš esmės to neginčijant (atsakovas sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymu gauti kompensaciją už žemė sklypo ploto trūkumą) – nepagrįstai užkerta kelią ieškovui realizuoti teisę į teisminę gynybą (CPK 5 str.).

34. Atsižvelgus į išdėstytą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo alternatyvų reikalavimą tuo pagrindu, kad buvo padaryta akivaizdi atsakovui priklausančio žemės sklypo matavimo klaida, nevertindamas ieškovo pateikto 2010-10-28 plano bei nepatikrinęs, ar atsakovo nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas nėra iš dalies niekinis, nenustatė esminių bylos aplinkybių, t.y. neatskleidė bylos esmės.

35. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovo pateikto 2005-12-21 plano vertinimo apeliantas nepaneigė.

36. Teismų praktikoje pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas. Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458-403/2017, 36 punktas).

37. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abiejų sklypų pirminių planavimo dokumentai patvirtina, kad riba tarp šalių žemės sklypų yra tiesi, be jokių posūkio taškų, tačiau Ieškovų plane dėl neaiškių priežasčių atsirado papildomi du posūkio taškai (3, 4), kurių atsiradimas nėra pateisinamas, kadangi šioje vietoje nėra jokių statinių, ilgamečių augalų, reljefo ypatumų ir pan., dėl ko riba negali būti tiesi. Apeliantas nenurodė argumentų, paneigiančių šias išvadas ir patvirtinančių, jog ieškovo 2015-12-21 plane nurodytos ribos neatitikimas teritorijų planavimo dokumentams yra objektyviai pateisinamas, kad tokiam pakeitimui atlikti yra objektyvus pagrindas. Pažymėtina, kad šie 2012-12-21 plano trūkumai yra konstatuoti ir 2018-12-13 teismo ekspertizės akte, kuriame ekspertas darė išvadą, jog 2015-12-21 žemės sklypo planas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, kad bendra riba pažymėta taškais 5,4,3,2 neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, žemės sklypo konfigūracijos ir neužtikrina šalių žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyros.

38. Dėl išdėstyto bei apeliantui nenurodžius argumentų, paneigiančių teismo išvadas vertinant 2015-12-21 planą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė teisės normas ir vadovavosi teismų praktika atmesdamas ieškinio reikalavimą nustatyti bendrą su atsakovo žemė sklypų ribą pagal 2015-12-21 kadastrinių matavimų planą.

39. Kaip buvo konstatuota aukščiu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės sprendžiant dėl ieškovo alternatyvaus reikalavimo nustatyti sklypo ribas pagal 2010-10-28 planą. Bylos esmės atskleidimas apeliacinės instancijos teisme prieštarautų CPK įtvirtintai ribotos apeliacijos prigimčiai (CPK 312, 314, 320 str.). Byloje pateiktas 2010-10-28 planas visiškai nebuvo vertinamas, kaip ir nebuvo sprendžiama ar atsakovo nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas nėra visiškai ar iš dalies niekinis. Tik ištyrus minėtas bylai reikšmingas aplinkybes ginčas tarp šalių galėtų būti išspręstas iš esmės.

40. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismo sprendimu žemės sklypų ribos gali būti nustatomos tuo atveju, kai sklypo ribos yra neaiškios. Tokį neaiškumą gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Taigi, sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Todėl teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 47 punktą; kt.).

41. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šių esminių aplinkybių nenustatė. Vien aplinkybė, kad atliekat geodezinius matavimus bei sudarant abiejų žemės sklypų planus nebuvo išlikę sklypų riboženkliai ir tai apsunkino planų sudarymą, nėra pakankama konstatuoti, jog žemė sklypų riba yra neaiški, kai yra išlikę teritorijų planavimo dokumentai. Taigi, nagrinėjant bylą iš naujo, būtina nustatyti ar šiuo atveju žemės sklypų prašoma nustatyti riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra neaiški. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendime nurodyta, jog teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas paaiškino, jog sklypų ribos pagal dokumentus buvo aiškios; dėl ploto pasikeitimo nebūtinai turi keistis konfigūracija. Pažymėtina, kad net ir teismui nustačius, jog šiuo atveju žemės sklypų riba yra neaiški, faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016).

42. Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas dalyje, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas nustatyti P. A., V. K., J. A., F. Z. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir J. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bendrą ribą, pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą 2020-10-28 žemės sklypų suderinimo planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais 5 ((duomenys neskelbtini)), C ((duomenys neskelbtini)) ir 25 ((duomenys neskelbtini)) – ir šioje dalyje bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

43. Kadangi byla grąžinama iš naujo nagrinėti, todėl naikintina ir teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, taip pat nėra tikslinga pasisakyti ir dėl šalių patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas gali būti išspręstas tik iš naujo išnagrinėjus bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas nustatyti P. A., V. K., J. A., F. Z. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir J. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bendrą ribą, pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą 2020-10-28 žemės sklypų suderinimo planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais 5 ((duomenys neskelbtini)), C ((duomenys neskelbtini)) ir 25 ((duomenys neskelbtini)), taip pat dalyje, kurioje nuspręsta nepriteisti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų – panaikinti ir šiose dalyse bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina