Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini)ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui Ž. M. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Ieškovas (duomenys neskelbtini) ieškiniu prašė iš atsakovo (duomenys neskelbtini)priteisti: 1) 7261,01 Lt įsiskolinimą už pagal Rangos sutartį atliktus darbus; 2) 6510,08 Lt įsiskolinimą už pagal Sutartį įsigytas prekes; 3) 193,14 Lt delspinigius, apskaičiuotus pagal Rangos sutartį; 4) 2122,29 Lt delspinigius, apskaičiuotus pagal Sutartį; 5) 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Rangos sutarties pagrindu susitarė su ieškovu dėl darbų iš viso už 97110,68 Lt. Darbai buvo įvykdyti tinkamai ir laiku, tai patvirtina ieškovo išrašytas ir atsakovo pasirašytas 2011-10-31 Atliktų darbų aktas, taip pat 2011-10-31 PVM sąskaita-faktūra KR Nr. (duomenys neskelbtini).Rangos sutarties 4.1 p. numato, kad už atliktus darbus atsakovas apmoka per 60 kalendorinių dienų po galutinio darbų perdavimo-priėmimo akto ir sąskaitos-faktūros pasirašymo. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir iki šios dienos ieškovui liko skolingas 7261,01 Lt. Atsakovas Sutarties pagrindu įsigijo iš ieškovo prekių iš viso už 18510,08 Lt. Prekių pirkimą-pardavimą patvirtina ieškovo išrašyta ir atsakovo tinkamai pasirašyta PVM sąskaita-faktūra, išrašyta 2011-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 6.1 p. numato, kad už įsigytas prekes ieškovui atsakovas apmoka per 30 kalendorinių dienų nuo prekių pristatymo (priėmimo) dienos. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir iki šios dienos ieškovui už įsigytas prekes liko skolingas 6510,08 Lt. Iš viso atsakovo skola ieškovui pagal abi sutartis sudaro 13771,09 Lt. Rangos sutarties 15.4 p. numatyta, kad jei atsakovas neatsiskaito už atliktus darbus sutartyje numatytu terminu, atsakovas ieškovui pareikalavus nuo sekančios dienos moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo sutarties sumos (be PVM) už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas vėluoja atsiskaityti nuo 2011-12-31, todėl delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2011-12-30 iki 2012-05-11 už 133 dienas sudaro 193,14 Lt. Sutarties 6.2 p. numatyta, kad atsakovas laiku neapmokėjęs už prekes įsipareigoja mokėti ieškovui 0,2 proc. dydžio delspinigius, kurie skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas vėluoja atsiskaityti už įsigytas paslaugas nuo 2011-12-12, todėl delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2011-11-30 iki 2012-05-11 už 163 dienas sudaro 2122,29 Lt. Iš viso delspinigiai pagal abi sutartis sudaro 2315,43 Lt.

2011-10-20 (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) kaip pardavėjas ir atsakovas kaip pirkėjas, taip pat sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo perduoti jam nuosavybės teise priklausančius gelžbetoninius gaminius atsakovo nuosavybėn, o atsakovas įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškinyje nurodyta, kad minėtos sutarties pagrindu atsakovas iš ieškovo įsigijo prekių viso už 18510,08 Lt ir tai patvirtina ieškovo išrašyta ir atsakovo darbuotojo Ž. M. pasirašyta 2011-10-31 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini). Sutarties 6.1 p. numato, kad už įsigytas prekes ieškovui atsakovas apmoka per 30 kalendorinių dienų nuo prekių pristatymo (priėmimo) dienos. Atsakovas niekada PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) įvardintų gelžbetoninių plokščių nėra įsigijęs iš ieškovo. Šiuo metu įmonėje yra atliekamas auditas, siekiant nustatyti, kokiu pagrindu atsakovas yra apmokėjęs ieškovui dalį šios sąskaitos. Buvęs atsakovo darbuotojas Ž. M. yra pasirašęs 2011-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), tačiau šioje sąskaitoje-faktūroje atsakovo darbuotojas parašu nėra patvirtinęs, jog sąskaitoje-faktūroje išvardintas prekes įmonė gavo. Prekės perduodamos ne PVM sąskaita-faktūra, bet, kaip numatyta Sutarties 2.1.1 p. prekės perduodamos sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka: Sutarties 3.3 p. sulygta, kad per 2 d. nuo prekių išsiuntimo, pardavėjas praneša pirkėjui apie prekių išsiuntimo datą, kiekį, skaičių ar svorį, transporto priemonės pavadinimą ar apibūdinimą, tikslų prekių pristatymo vietoje laiką; sutarties 3.4 p. numatyta, kad prekės perduodamos jų pristatymo vietoje pirkėjo įgaliotam asmeniui, pateikusiam įgaliojimą; sutarties 5 d. „prekių priėmimas“ nustatytomis sąlygomis.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovas neteisus teigdamas, kad byloje esantis 2011-10-31 Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galutinis atliktų darbų aktas. Sutarties 4.1.1 p., šis aktas yra ne perdavimo aktas, o atliktų darbų aktas, tai patvirtina 12.5 p. Darbai priduodami ir pareiga apmokėti atsiranda pasirašius galutinį darbų perdavimo aktą. Ieškovo pateiktas aktas yra tarpinis aktas, kaip tai numatyta sutartyje. Nors atsakovas dalį sąskaitos apmokėjo, vienok, atsakovas vylėsi, kad bus išspręstas klausimas dėl tinkamo darbų perdavimo užsakovui ir jų tinkamo atlikimo. Ieškovo vadovas gavo ir žinojo apie nekokybiškai atliktus darbus, apie 2012-01-06 apžiūros aktą, kuriame užfiksuota visa eilė nekokybiškai atliktų darbų, tačiau jokių priemonių nesiėmė. Todėl atsakovas ir sustabdė mokėjimą už atliktus darbus pagal CK 6.58 str.1d. surašant šį apžiūros aktą. Negali atsakyti kodėl atsakovas mokėjo ieškovui nors darbai nebuvo galutinai atlikti. Tarp šalių ginčo, jog pagal rangos sutartį atsakovas yra skolingas 7261,01 Lt nėra, visa kita yra sumokėta. Atsakovas apie Ž. M. pasirašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovo vardu buvo įsigytos gelžbetonio plokštės sužinojo tik gavęs iš ieškovo pretenziją sumokėti skolą. Sutartyje dėl plokščių įgijimo šalys detaliai aptarė visas sąlygas apie prekių pristatymą, priėmimą. Į bylą nėra pateikta dokumento, kad pardavėjas tinkamai įvykdė pareigas ir įgijo teisę gauti apmokėjimą už prekes. Prie pirkimo-pardavimo sutarties turėtų būti priedas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau toks priedas nebuvo pasirašytas, tai patvirtino ir ieškovas. Nežinoma kokia prekių komplektacija turėjo būti pristatyta atsakovui. Gavus ieškinį atsakovas atliko įmonėje auditą, kurio išvadoje nurodyta, kad atsakovui nebuvo poreikio įsigyti gelžbetonio gaminius. Yra pateiktos atsakovo vidaus taisyklės, kuriose numatyta, kad materialines vertybes priima atsakingas asmuo, darydamas tam tikras žymas dokumentuose ir savo parašu patvirtindamas, kad prekės yra gautas. Tokiu atsakingu asmeniu 2010-01-04 atsakovo įsakymu buvo paskirtas V. P. ir šio asmens parašo sąskaitoje, kurioje pasirašė Ž. M., nėra. Dalis sumos už prekes buvo apmokėta, nes buvo sumokėtas avansas, Ž. M. pateikus sąskaitą į buhalteriją, o buhalterė neįsigilinusi ir apmokėjo. Liko neapmokėta 6510,08 Lt.

Tretysis asmuo Ž. M. parodė, kad kai buvo pasirašyta gelžbetonio pirkimo-pardavimo sutartis, jis dirbo (duomenys neskelbtini)ir turėjo teisę pasirašyti ant sutarčių, sąskaitų-faktūrų. Sutartį pasirašė jis, jei ten yra jo parašas, pasirašė ir sąskaitoje faktūroje kad priėmė prekių 18510,08 Lt sumai. Tai buvo direktoriaus pavedimu. Jo pavedimu prekės nuvažiavo į objektą pas P., kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini)V. S. pažįstamas. Jie ir sutarė, kad sandoris bus vykdomas, todėl atsakovas kaip įmonė jam padėjo. Apie šią sutartį buvo žinoma įmonėje. Gal buvo tikslas užsidirbti iš kažko. Jis tų prekių nematė, bet gavo atsakymą, kad prekės pristatytos pagal adresą. Nekilo abejonių, kad prekės ne ten buvo pristatytos. Kadangi fizinis asmuo susitarė su direktoriumi, tai buvo jų susitarimo reikalas. J. P. buvo atvykęs į kontorą. Buvo žinomas tas faktas, kad dalį pinigų atsakovas sumokėjo. Vežimą atliko (duomenys neskelbtini). Matyt taip ir buvo kad perparduoti tas prekes ir užsidirbti.

Liudytojas J. P. (P.) parodė, kad prieš metus, pusantrų dirbo (duomenys neskelbtini), o Ž. M. tuomet buvo (duomenys neskelbtini), o S. V. buvo (duomenys neskelbtini)ir buvo (duomenys neskelbtini). Per jį (liudytoją) šią įmonę samdė (duomenys neskelbtini). Užsakinėjo gelžbetonio gaminius. Nuotraukose yra jo namas, pertvaros buvo panaudotos jo namo statybai. Gelžbetoniniai gaminiai, jų kokybė buvo tinkama, pretenzijų neturėjo. Buvo pristatytos tik perdangos pagal užsakymą iš (duomenys neskelbtini), kainos tikslai nepamena 16000 Lt ar 17000 Lt. Į jo objektą pristatė mašina iš Markučių. Kai tas medžiagas atvežė jo vietoje nebuvo. Jis asmeniškai užmokėjo už prekes grynais pinigais atsakovo ofise. Ką buvo užsakę, tą ir gavo. Tokio kaip užsakymo nebuvo, tiesiog ofise per pasitarimą buvo pateiktas prašymas, nes jis negalėjo pilnai sumokėti visų pinigų, tai susitarė, kad atsiskaitys dalimis. Jie pasitarė ir pasakė, kad gali padėti, jokių dokumentų nepildė, buvo tik žodinė sutartis, kadangi jis dirbo (duomenys neskelbtini). Jis pirko kaip privatus asmuo, jam jokio čekio nereikėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių atsakovo (užsakovas) ir ieškovo (rangovas) 2011-08-10 buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –Sutartis) (b.l.11-21, 22-26, t.1) pagal kurią rangovas įsipareigojo užsakovui vadovaujantis užsakovo pateikto prekybos centre (duomenys neskelbtini), projekto reikalavimais bei sutarties priede pateiktas sąmata, atlikti rangos sutartyje nurodytus darbus ir perduoti užsakovui atliktų darbų rezultatą, o užsakovas įsipareigojo priimti faktiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti (Sutarties 2.1 p.). Sutarties 2.3 p., nustatyta, kad darbai laikomi pilnai baigti prekybos centre (duomenys neskelbtini), savininkui (duomenys neskelbtini) priėmus galutinį objekte atliktų statybos-remonto darbų aktą; komisijoje dalyvauja ir užsakovas ir vykdytojas. Sutarties 3.1 p. šalys aptarė, kad Sutarties kaina detalizuota bendrastatybinių darbų sąmatoje (Priedas prie Sutarties), kuri yra neatsiejama Sutarties dalimi; darbai atliekami remiantis sutarties priede(sąmatoje) nurodytomis kainomis. P. S. 4.1.1 ir 4.2 p.p., atsiskaitymas su vykdytoju vykdomas 60 kalendorinių dienų bėgyje po galutinio darbų perdavimo-priėmimo akto ir sąskaitos faktūros pasirašymo; galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktą ruošia vykdytojas; darbų įkainiai yra nurodyti šios Sutarties priede pateiktoje sąmatoje. Darbų pradžia – Sutarties pasirašymo diena, darbų pabaiga – 2011-08-29; Sutarties įvykdymo terminas yra esminė sutarties sąlyga (Sutarties 5.1 ir 5.2 p.p.).

P. S. 6.1 p. nurodytas šalių teises ir pareigas, užsakovas, tame tarpe, įsipareigojo priimti iš vykdytojo atliktus darbus Sutartyje numatytais terminais (Sutarties 6.1.1 p.); sumokėti vykdytojui Sutartyje numatytą kainą už tinkamai įvykdytą Sutartį (Sutarties 6.1.2 p.); bet kuriuo Sutarties vykdymo momentu kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų darbų eigą ir kokybę (Sutarties 6.2.1 p.). O vykdytojas įsipareigojo, tame tarpe, nustatytu laiku pradėti atlikti, užbaigti ir perduoti užsakovui visus Sutartyje nurodytus darbus ir ištaisyti atliktų darbų defektus (6.3.2 p.); užsakovui pareikalavus raštu pateikti informaciją apie darbų eigą (Sutarties 6.3.5 p.); per užsakovo nustatytą terminą privalo atlyginti užsakovui visus nuostolius, susidariusius dėl vykdytojo netinkamo Sutarties vykdymo (Sutarties 6.3.8 p.). Sutarties 12.1 p. nustatė, kad visi pagal Sutartį tinkamai atlikti darbai priimami raštu, šalių įgaliotiems atstovams pasirašius darbų perdavimo-priėmimo aktą. P. S. 12.5 p., vykdytojas teikia užsakovui tarpinius faktiškai atliktų darbų aktus, kurie nėra laikomi darbų perdavimo-priėmimo aktais. Patebėjęs darbų defektus užsakovas gali pareikšti pretenzijas vykdytojui dėl darbų kokybės; dalyvaujant vykdytojo atstovui, surašomas atitinkamas aktas dėl defektų (Sutarties 13.4 p.). Sutarties 14.1.1 ir 14.1.2 p. nustatyta, kad Sutarties galiojimas pasibaigia įvykdžius Sutartį, Sutartį nutraukus. Jei vykdytojas neatlieka darbų per Sutartyje nustatytą terminą, tuomet, užsakovui pareikalavus, nuo sekančios dienos moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo visos Sutarties sumos (be PVM) už kiekvieną uždelstą dieną. O jei užsakovas neatsiskaito už atliktus darbus Sutartyje nurodytu terminu, užsakovas vykdytojui pareikalavus, nuo sekančios dienos moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo Sutarties sumos (be PVM) už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 15.4 p.). Vykdytojas užsakovo nurodytu laikotarpiu nepašalinęs atliktų darbų trūkumų, moka užsakovui, jam pareikalavus, 200 Lt dydžio baudą už kiekvieną kalendorinę dieną ir atlygina užsakovo išlaidas, susijusias su trūkumų šalinimu jo lėšomis, taip pat jo patirtus nuostolius (Sutarties 15.6 p.).

2011-08-26 Susitarimu (Priedas prie rangos sutarties) „Dėl rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) termino pratęsimo“ (toliau-Susitarimas) (b.l.27-28, t.1), užsakovas ir vykdytojas sutarė pratęsti Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą iki 2011-10-31 (Susitarimo 2.1-2.2 p.p.). Susitarimo 2.3 p. šalys sutarė, kad darbai laikomi pilnai baigti prekybos centre (duomenys neskelbtini), savininkui (duomenys neskelbtini) priėmus galutinį objekte atliktų statybos-remonto darbų aktą; komisijoje dalyvaujant užsakovui su vykdytoju. Susitarime numatytų vykdytojo darbų atlikimas ir jų pridavimas užsakovui yra vykdomas pagal 2011-08-10 sudarytos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas (Susitarimo 4.1 p.).

Šalių suderintoje ir pasirašytoje sąmatoje (Priedas prie rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l.29-31, t.1) nustatyta atliktų darbų kaina 97110,68 Lt.

2011-10-31 šalys pasirašė statybos darbų atliktų darbų Aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-Aktas), pagal kurį atsakovui darbus perdavė ieškovo direktorius, o darbus, viso už 97110,68 Lt, priėmė atsakovo (duomenys neskelbtini)Ž. M. (b.l.32-34, t.1).

2011-10-31 šalys pasirašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų darbų Akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b.l.35, t.1), 97110,68 Lt sumai; sąskaitą atsakovo vardu pasirašė atsakovo (duomenys neskelbtini)Ž. M..

2011-10-20 ieškovas (pardavėjas) ir atsakovas (pirkėjas) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – (toliau-pirkimo-pardavimo sutartis) (b.l.36-38, t.1), pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovo nuosavybėn šios sutarties 1.2 p., numatytas prekes – gelžbetoniniai gaminiai, o atsakovas įsipareigojo minėtas prekes priimti ir sumokėti už jas 18510,08 Lt prekių kainą, įskaitant pridėtinės vertės mokestį; šalys sutarė, kad šios sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovas šio priedo Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikė), nurodytos prekės turi būti pateiktos pirkėjui iki 2011-10-31, prekių pristatymo vieta – (duomenys neskelbtini); taip pat šalys sutarė, kad per 2 dienas nuo prekių išsiuntimo, pardavėjas praneša pirkėjui apie prekių išsiuntimo datą, kiekį, skaičių ar svorį, transporto priemonės pavadinimą ir apibūdinimą, tikslų prekių pristatymo vietoje laiką; pardavėjas perduoda prekes pristatymo vietoje pirkėjo įgaliotam asmeniui, pateikusiam jo įgalinimus patvirtinantį dokumentą (Pirkimo-pardavomo sutarties 1. 1.2, 3.1-3.4 p. p.).

Pagal pirkimo-pardavimo sutarties 5.2 p., prekių priėmimas yra pirkėjo atliekamas jų kiekio ir kokybės bei kompleksiškumo patikrinimas; pagal 5.4 p., nustatęs, kad gautų prekių kokybė ar komplektiškumas neatitinka sutarties normatyvinių dokumentų...reikalavimų ar prekių kiekis neatitinka nurodyto pirminiuose juridinę galią turinčiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, pirkėjas privalo sustabdyti prekių ir įrenginių priėmimą, surašyti aktą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti apie tai pardavėjui. Pirkimo-pardavimo sutarties 6.1 ir 6.2 p.p. nustatė, kad apmokėjimas už pristatytas prekes atliekamas per 30 dienų nuo jų pristatymo (priėmimo) dienos, o laiku neapmokėjęs už prekes, pirkėjas įsipareigoja mokėti pardavėjui 0,2 proc. dydžio delspinigius, kurie skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną. sutartis galioja iki 2011-11-30 (7.1 p.).

2011-10-31 ieškovas išrašė, o atsakovo (duomenys neskelbtini)Ž. M. priėmė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.39, t.1) dėl G/b gaminių už 18510,08 Lt sumą.

2012-05-11 (duomenys neskelbtini) ieškovo užsakymu, raštu kreipėsi į atsakovą su pretenzija (b.l.40, t.1) dėl 193,14 Lt delspinigių (2011-08-10 rangos sutarties pagrindu); 2122,29 Lt delspinigių ( 2011-10-20 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir 1023,98 Lt skolos išieškojimo mokesčio sumokėjimo.

Atsakovas 2012-05-14 raštu kreipėsi į ieškovą (b.l.68, t.1), prašydamas pateikti informaciją vadovaujantis pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. pagal šios sutarties 1.2 p. – parduodamų prekių specifikaciją ir atitikties deklaracijas, parduodamų prekių priėmimo-pardavimo aktą; pagal 3.3 p., - pateikti krovinio važtaraštį; nurodė, kad gavus šiuos dokumentus, apmokės skolą.

2012-05-16 atsakovas raštu pranešė (duomenys neskelbtini) (b.l.69, t.1), kad užginčija skolą pagal 2011-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 18510,08 Lt sumai, kadangi nei vienas atsakovo darbuotojas nėra prisiėmęs prekių pagal šią PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo; todėl atsakovas abejoja dėl tokio sandorio tikrumo.

2012-05-23 atsakovas raštu kreipėsi i ieškovą (b.l.70, t.1), nurodydamas, kad ieškovas pagal tarp šalių sudarytą rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) darbus pridavė atsakovo atsakingam darbuotojui tik 2011-10-31, nors pagal 2011-08-10 pasirašytą rangos sutartį ieškovas tai privalėjo įvykdyti iki 2011-08-29; nurodė, kad pagrindinis užsakovas (duomenys neskelbtini) ne kartą kreipėsi į atsakovą su reikalavimais ištaisyti pastebėtus statybos-remonto darbų defektus, pastebėtus defektus užsakovas išdėstė 2012-01-06 patalpas administruojančios įmonės „City service“ atstovo surašytame apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė juos visus ištaisyti, tik po to galėtų būti vykdomas galutinis atsiskaitymas už darbus; nurodė, kad ieškovui tenka atsakomybė už defektus bei pareikalavo, kad ieškovas iki 2012-06-07 ištaisytų šiuos defektus ir apie tai praneštų atsakovui, priešingu atveju dėl nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo atsakovas kreipsis į kitą įmonę, o iš ieškovo pareikalaus atlyginti atsakovo patirtas išlaidas.

2012-05-28 atsakovas raštu kreipėsi į ieškovą nurodydamas (b.l.71, t.1), kad atsakovas nėra gavęs iš ieškovo jokių prekių aprašytų 2011-10-20 tarp šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), bei neturi jokių dokumentų, įrodančių, kad prekės buvo pristatytos į sutartyje nurodytą vietą. Todėl prašo anuliuoti atsakovo vardu Ž. M. pasirašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perrašyti ją priėmusio ir pasirašiusio asmens Ž. M. vardu.

Parduotuvės (duomenys neskelbtini) 2012-01-06 Apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.72-79, t.1) nurodyti defektai ir pastabos nustatyti patalpų apžiūros metu.

Ž. M. laikotarpyje nuo 2010-12-02 iki 2012-04-06 dirbo (duomenys neskelbtini) (b.l.123-127, t.1); atsakovas su Ž. M. 2010-12-01pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį (b.l.128, t.1), pagal kurios 2 p., jis - Ž. M. privalėjo, vykdant darbines funkcijas, pasirašytinai priimti turtą iš trečiųjų asmenų, su kuriais Darbdavys yra sudaręs pikimo, nuomos, panaudos ar kitus sandorius, pagal kuriuos įmonei yra perduodamas turtas; pateikti įmonės administracijai visus dokumentus, pagal kuriuos tretieji asmenys darbuotojui, veikiančiam įmonės vardu, priėmė ar perdavė turtą. Atsakovo įsakymuose „Dėl parašo patvirtinimo“: 2010-12-07 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo iki 2011-01-31(b.l.129, t.1); 2011-01-31 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo iki 2011-02-28 (b.l.130, t.1);2011-02-01 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo iki 2011-12-31 (b.l.131, t.1); 2012-01-09 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo iki 2013-02-01 (b.l.132, t.1), Ž. M. suteikta teisė atstovauti atsakovo įmonę santykiuose su trečiaisiais asmenimis, teisme bei pasirašyti direktoriaus parašu, sudaryti sutartis ir jas pasirašyti.

Ieškovas ir atsakovas yra juridiniai asmenys, užsiimantys, tame tarpe ir statybos veikla (b.l.11-15, 82-91,t.1). Atsakovas ieškovui pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)2011-11-18 pervedė 20000 Lt, 2011-11-25 – 10000 Lt, 2011-11-30 - 10000 Lt (b.l.105-109, t.2).

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai: 1) kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Be sąžiningumo, taip pat būtina vadovautis teisingumo ir protingumo principais: 2) kad yra būtina aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Todėl teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt.

Aplinkybes, patvirtinančias šalių tikruosius ketinimus sudarant sandorį, būtina įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008 ir kt.).

Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti (CK 6.644, 6.645 str. str.).

Ginčo, jog tarp šalių buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai, nėra.

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus faktorius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-530/2007; 2008-07-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-396/2008 ir kt.).

Pagal CK 6.652 str.1d., rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga; šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai). Šalių susitarimu sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka (CK 6.652 str.3d.). Byloje nustatyta, kad ieškovas pradėjo vykdyti savo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus nuo Sutarties pasirašymo dienos, t.y. 2011-08-10, darbų pabaiga šalių sutarimu buvo numatyta – 2011-08-29, vienok, šalių pasirašytu 2011-08-26 Susitarimu “Dėl rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)termino pratęsimo, atsakovas ir ieškovas sutarė pratęsti Sutarties įvykdymo terminą iki 2011-10-31. Tai atitinka CK 6.652 str. 3 d. nuostatas, todėl atsakovo nurodyti argumentai, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus yra nepagrįsti.

Ginčo tarp ieškovo ir atsakovo dėl šalių Sutartyje aptartos bei sąmatoje nustatytos atliekamų darbų kainos 97110,68 Lt sumai, nekilo. Darbų kainą šalys aptarė vadovaujantis CK 6.653 str. nuostatomis.

Pagal CK 6.655 str. 1 d., jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Užsakovas turi teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, nesikišdamas į rangovo ūkinę komercinę veiklą (CK 6.658 str.1d). Jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti (CK 6.658 str.5d.).

Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005-11-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-597/2005). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

Darbų priėmimo-perdavimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-484/2007).

Atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas ieškinys bei atsakovo atsikirtimuose nurodytus argumentus, kuriais buvo grindžiamas nesutikimas su ieškiniu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai patvirtina, kad 2011-10-31 šalys pasirašė būtent atliktų darbų Aktą, pagal kurį atsakovui darbus perdavė ieškovo direktorius, o darbus, viso už 97110,68 Lt, priėmė atsakovo (duomenys neskelbtini)Ž. M., tuo momentu dirbęs pas atsakovą (duomenys neskelbtini)ir turėjęs įgalinimus tokį Aktą (bei šalių sudarytą Sutartį) pasirašyti. Kaip matyti iš atsakovo „Darbo tvarkos taisyklių‘‘ (b.l.27-41, t.1), direktorius – įmonės vadovas vadovauja visai komercinei ūkinei bendrovės veiklai, organizuoja, kad būtų įvykdyti numatyti komerciniai finansiniai rodykliai (IV d. 1 p.); direktorius turi pareigą, tame tarpe, suteikti įgaliojimus kitiems asmenims pasirašyti dokumentus bendrovės vardu, bei santykiuose su juridiniais ir fiziniais asmenimis (IV d. 6, 6.5, 6.6 p.p.); direktorius atsako už bendrovės komercinę, ūkinę, finansinę, socialinę veiklą (IV d. 8, 81 p.p.); (duomenys neskelbtini)turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir bendrovės direktorius, skirtumas tik tas, kad (duomenys neskelbtini)nėra registruojamas VĮ „Registrų centras“ (V d. 6 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog Ž. M. kaip atsakovo vykdantysis direktorius taip pat pasirašė tiek 2011-08-08 Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovo ir (duomenys neskelbtini), tiek prie šios sutarties esančią sąmatą, tiek 2011-10-03 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011-10-03 Atliktų darbų aktą (b.l. 69-82, t.2), todėl atsakovo nurodyti argumentai, kad tretysis asmuo, neturėjo įgalinimų tokius dokumentus pasirašyti niekuo nepagrįstas. Atsakovas aukščiau nurodyto Akto neginčijo, po šio Akto pasirašymo jokių pretenzijų ieškovui nereiškė, o pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)ieškovui 2011-11-18 pervedė 20000 Lt, 2011-11-25 – 10000 Lt, 2011-11-30 - 10000 Lt, CK 6.662 str. 4 d. nurodytais pagrindais nesirėmė, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės apie ieškovo atliktų darbų defektus, kad nurodytas Aktas nebuvo galutinis o tarpinis Aktas yra atmestinos kaip nepagrįstos. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas ieškovui pretenziją, remiantis 2012-01-06 Apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodytais defektais, pareiškė tik po to, kai gavo 2012-05-11 (duomenys neskelbtini),ieškovo užsakymu, raštą dėl skolos apokėjimo. Atsakovas pats pripažino, kad darbai buvo priduoti atsakovo atsakingam darbuotojui savo 2012-05-23 rašte ieškovui (b.l.70, t.1).

CK 6.213 str.1 d. nustatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, tai kita šalis turi teisę reikalauti, jog prievolė būtų įvykdyta natūra. Statybos rangos sutarties atveju tokia prievolė yra užsakovo pareiga apmokėti rangovui už atliktus statybos darbus sutartyje nustatytą kainą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 str. 1 d.). Įstatyme nustatyta galimybė kreditoriui (nagrinėjamu atveju ieškovui – rangovui) reikalauti iš skolininko (atsakovo - užsakovo), praleidusio prievolės įvykdymo terminą, kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę (CK 6.73 str. 1 d.). Reikalavimas realiai (natūra) įvykdyti prievolę yra netapatus reikalavimui atlyginti nuostolius (CK 6.249 str., 6.245 str. 3 d.). Taigi tais atvejais, kai skolininkas praleido prievolės įvykdymo terminą, įstatyme (CK 6.73 str.) tiesiogiai nustatyta galimybė reikalauti ir realiai įvykdyti prievolę, ir netesybų. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 193,14 Lt delspinigius tenkintinas.

Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.).

Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartimi taip pat vadinamas rašytinis dokumentas, kuriame išdėstytos sutarties sąlygos. Šiame dokumente šalys gali nustatyti ne tik jų santykius po sutarties sudarymo reguliuojančias sąlygas, bet ir patvirtinti iki sutarties sudarymo įvykusius faktus ar prievolių įvykdymą (pvz., sutarties kainos ar jos dalies sumokėjimą, daikto perdavimą ir pan.), susieti sutarties objekto teisinio statuso pasikeitimą vien su sutarties sudarymo faktu, nereikalaujant atlikti papildomų veiksmų nei iki, nei po jos sudarymo (pvz., nustatyti, kad nuosavybės teisė pirkėjui pereina nuo sutarties sudarymo momento, sutartis yra ir priėmimo–perdavimo aktas ir pan.). Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-02-24 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-55/2012 išaiškino, kad sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 str. 2d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Medikona“ v. UAB „Lucerna vaistinės“, bylos Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Taigi PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Toks PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės šalių sutartinių santykių aspektu aiškinimas atitinka Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, kurioje pasisakyta, kad vien tik remiantis PVM sąskaita faktūra negali atsirasti prievolės išskaičiuoti PVM (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1989 m. gruodžio 13 d. sprendimas Genius Holding, C-342/87, Rink. 1989, p. 4227). Nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys duoda pagrindą išvadai, jog, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

tarp šalių 2011-10-20 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria ieškovas (pardavėjas) ir atsakovas (pirkėjas) įsipareigojo perduoti atsakovo nuosavybėn šios sutarties 1.2 p., numatytas prekes – gelžbetoniniai gaminiai, o atsakovas įsipareigojo minėtas prekes priimti ir sumokėti už jas 18510,08 Lt prekių kainą, įskaitant pridėtinės vertės mokestį bei 2011-10-31 ieškovo išrašyta ir atsakovo (duomenys neskelbtini)Ž. M. priimta PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl G/b gaminių 18510,08 Lt sumai. Taip pat tuo, kad atsakovas už šias prekes didžiaja dalimi, t.y. 12000 Lt atsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 6510,08 Lt. Atsakovas bei jo atstovė neginčijo ir patvirtino, kad atsakovas iš tikrųjų dalį sumos už prekes ieškovui apmokėjo kaip avansą, neapmokėta suma liko 6510,08 Lt, nurodė, kad buhalterė neįsigilinusi apmokėjo šią sumą. Atsakovas, teigdamas, kad negavo ieškovo nurodytų prekių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis, to neįrodė. Atsakovo nurodyti argumentai apie prekių pristatymą, kokybę, įgaliotus asmenis irk t. prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nei 2011-10-20 pirkimo-pardavimo sutarties, nei PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)neginčijo, didžiąją dalį už prekes ieškovui sumokėjo, tiek 2011-10-20 Pirkimo-pardavimo sutartį, tiek PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)pasirašė atsakovo įgaliotas asmuo, jokių pretenzijų ieškovui iki kreipimosi į atsakovą dėl skolos priteisimo nereiškė. Atsakovo atstovė taip pat patvirtino, kad aukščiau nurodyta PVM sąskaita-faktūra buvo įtraukta į atsakovo buhalterinę apskaitą. Teismas taip pat remiasi trečiojo asmens Ž. M., tiek aplausto liudytoju atsakovo darbuotojo J. P. parodymais, kuriais, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo nesiremti. Atsakovas neginčijo, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta prekių pristatymo vieta – (duomenys neskelbtini)buvo atsakovo buveinės adresas, vienok prekės atsakovo įmonės direktoriaus nurodymu buvo pristatytos J. P., kuris tuo metu buvo atsakovo darbuotojas, gyvenamojo namo statybai (b.l.107-119, t.1). Teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad pats atsakovas privalo kontroliuoti atsakovo įmonės sudaromus sandorius, buhalterinę apskaitą, finansinę įmonės veiklą ir yra už tai atsakingas. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 6510,08 Lt skola.

Atsakovas pirkimo-pardavimo sutarties 6.2 p.pagrindu iš atsakovo prašė priteisti 2122,29 Lt delspinigių už vėlavimą atsiskaityti (už laikotarpį nuo 2011-11-30 iki 2012-05-11 už 163 dienas). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Teismas, mažindamas netesybas, pirmiausia atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojai ar ne, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas, pavyzdžiui, kariuomenė, taip pat į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, ar visiškai nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio mėn. 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. (duomenys neskelbtini)).

Vertinant nagrinėjamoje byloje sutartimi nustatytų ir prašomų priteisti delspinigių dydį, atsižvelgtina į tai, jog atsakovas yra juridinis asmuo, taip pat į pagrindinės skolos 6510,08 Lt ir prašomų priteisti netesybų – delspinigių 2122,29 Lt santykį, į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai viršija skolos sumą, į delspinigių normą (0,2 proc.), taip pat laikotarpį, už kurį paskaičiuoti delspinigiai (163 dienos), niekuo nepagrįstą delsimą kreiptis į teismą (skola grindžiama 2011-10-20 tarp šalių sudaryta pirkimo pardavimo sutartimi, o ieškinio pareiškimas pateiktas teismui 2012-06-05). Siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir neprotingi, todėl reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 707,43 Lt delspinigių (CPK 6.71 str., CK 6.73 str. 2 d.).

Kadangi ieškovo reikalavimas yra tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisiant viso 13771,09 Lt skolos, 900,57 Lt delspinigių, t.y. iš viso 14671,66 Lt, iš atsakovo CK 6.38 str., 6.200 str. str. pagrindu priteistina 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui iš atsakovo – 439,53 Lt žyminio mokesčio, 2752,75 Lt advokato išlaidoms atlyginti, viso 3192,28 Lt (CPK 79, 88, 93, str. str.).

Rezoliucinė dalis

nuspren d ė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), 13771,09 Lt skolos, 900,57 Lt delspinigių, t.y. iš viso 14671,66 Lt (keturiolika tūkstančių šešis šimtus septyniasdešimt vieną litą 66 ct.), 6 (šešis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (14671,66Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-06-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3192,28 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt du litus 28 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.