- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-01
- Bylos Nr.
- e2-93-995/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00252-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Vaida Railienė (pirm.)
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- S. L.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius(Palanga)
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas, Viktoras Gecas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei S. L. dėl vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės S. L. priešieškinį ieškovui A. P. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo formos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti 2014 m. spalio 23 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7 63-973/2014 priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo teisme dienos priteisti nepilnamečių vaikų A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 50,00 Eur kiekvienam vaikui atskirai kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė tai, kad šiuo metu jo turtinė padėtis, lyginant su 2014 m. yra pablogėjusi, nes dėl sveikatos sutrikimų ir šiai dienai netekto darbingumo nebeturi jokių realių galimybių teikti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą vaikams. 2018 m. rugsėjo 25 d. jam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, jam reikalingas nuolatinis gydymas. Šiuo metu yra sudaręs antrą santuoką, turi dar vieną nepilnametį vaiką E. P., gimusią (duomenys neskelbtini) Niekur nedirba, pragyventi padeda tėvai ir sutuoktinė. Mano, kad esant dabartinei situacijai, atsakovė turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi, nei ieškovas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas po santuokos nutraukimo niekada nesidomėjo vaikų auklėjimu, priežiūra ir išlaikymu. Ieškovas yra jaunas vyras, jo ligos istorijose nėra nurodyta nei viena lėtinė sunki liga, kuri jam trukdytų dirbti ir gauti atitinkamas pajamas, kurios užtikrintų vaikų išlaikymo stabilumą. Ieškovas visais įmanomas būdais stengiasi nuslėpti savo realią turtinę padėtį ir realią sveikatos būklę. Mano, kad ieškovo sveikatos negalavimai yra susiję su jo piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais ir tai negali būti pagrindu sumažinti mokėtinas lėšas nepilnamečių vaikų išlaikymui. Nurodė, kad atsiliepimo pateikimo dienai (2021 m. gegužės 1 d.) yra susidaręs 8726,80 Eur dydžio ieškovo išlaikymo įsiskolinimas. Mano, kad ieškovas, įvertinęs savo turtines galimybes ir sveikatos būklę, galimybes dirbti, gauti pajamas ir vienodai išlaikyti savo vaikus, sudarė kitą santuoką, prieš tai pasirašęs ikivedybinę sutartį. Be to, susilaukė dar vieno vaiko, t. y. priėmė apgalvotus ir savarankiškus sprendimus, žinodamas, kad dabar jis turi pareigą išlaikyti tris vaikus. Ieškovo pasirašyta ikivedybinė sutartis reiškia tai, kad jis sąmoningai siekė ateityje išvengti galimų skolų, susidariusių dėl ieškovo vengimo mokėti pinigines lėšas vaikų išlaikymui, išieškojimo.
Šalies argumentai
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad ieškiniu prašomas priteisto išlaikymo vaikams iš jų tėvo A. P. sumažinimas nuo 130,00 Eur iki 50,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, neatitiktų vaikų interesų, o siūlomas 50,00 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nebūtų pakankamas kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti. Nurodė, kad Skyriaus specialistai, vykdydami Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų pavedimą dėl išvados pateikimo, apsilankė vaikų gyvenamoje vietoje adresu J. Piktuižio g. 4, Palangoje, bei ieškovo gyvenamojoje vietoje adresu Saulėtekio takas 23, Kretingos r., Vydmantai, įvertino ieškovo ir atsakovės šeimos aplinkos sąlygas, užpildė nustatytos formos aktus, susitiko ir pabendravo su nepilnamečiu A. P.. Apsilankymo ieškovo gyvenamojoje vietoje metu nustatyta, kad jis su sutuoktine E. P. ir dukra E. P., gim, (duomenys neskelbtini), bei sutuoktinės sūnumi R. M., gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame 100 kv. m. name. Pabendrauti su ieškovu nepavyko. Susisiekus telefonu, jis paaiškino, jog yra išvykęs į Kauną gydymosi tikslais, nurodė kontaktuoti su jo sutuoktine. Skyriaus specialistui E. P. pateikė informaciją apie ieškovo bendravimą su sūnumis bei jų išlaikymą, nurodė, kad iki pandemijos vaikų tėvas išlaikymą teikė bei papildomai prisidėjo prie jų išlaikymo - nupirko rūbų, planšetę, telefono aparatą. A. P. ir A. P. gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Po santuokos nutraukimo su S. L., abu ieškovo sūnūs gyvena su mama. Ji viena juos augina, auklėja, slaugo susirgus, prižiūri rūbus, gamina maistą, tvarko namus, ruošia kartu pamokas. Atsakovė su sūnumis gyvena privataus namo pirmame aukšte. Jai nuosavybės teise priklausantį būstą sudaro du kambariai ir virtuvė, bendras gyvenamasis plotas - 56 m². Name yra visi patogumai, kambariai apstatyti reikiamais baldais ir buitine technika. Apsilankymo metu nustatyta, kad gyvenamoji aplinka tvarkinga, namuose švaru, patalynė ir vaiko rūbai švarūs, atitinka sezoną. Būstas atitinka vaikų poreikius. Berniukai turi atskirą kambarį, yra aprūpinti mokymuisi reikiamomis priemonėmis, nupirktas kompiuteris. Motina užtikrina vaikams labai geras sąlygas mokymuisi, poilsiui ir žaidimams. S. L. paaiškino, kad tame pačiame name gyvena ir jos mama, kuri jai padeda auginti ir prižiūrėti vaikus. Pagalbos labiausiai prireikia vasarą, kai vaikams baigiasi ugdymosi procesas. Apsilankymo namuose metu buvo bendrauta su A. P. , kuris mokosi nuotoliniu būdu, pirmokas A. P. lanko mokyklą gyvai. A. P. papasakojo, jog kaip ir brolis mokosi P. V. J. progimnazijoje, 5 klasėje, mokytis visi dalykai sekasi normaliai, vidurkis ~ 8,5 balai. Berniuko teigimu, nuotolinio mokymosi metu pablogėjo mokymosi vidurkis. Pats sugeba savarankiškai prisijungti bei dalyvauti pamokose, atlikti užduotis. Retkarčiais prireikia mamos pagalbos. Būrelių šiuo metu nelanko, laisvalaikiu susitinka su draugais arba eina pasivaikščioti su mama ir broliu, žaidžia kompiuterinius žaidimus. Dar patinka lankytis baseine, gal net labiau, negu maudytis jūroje. Su tėčiu šiuo metu nelabai nori bendrauti, priežasties nenurodė, tėčio telefono numerio neturi. Berniukas labai mandagus, gal kiek nedrąsus, pokalbio metu aiškiai dėstantis mintis. Paklaustas, kaip jam sekasi, ar mama gerai juo rūpinasi, atsakė, kad jaučiasi gerai, viską turi, mama juo ir broliu rūpinasi. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu sumažinti išlaikymo vaikams dydį. Moteris teigia, kad ne sezono metu jos mėnesio pajamos yra apie 500,00 Eur ir vaikų pinigai - 200,00 Eur. Vasaros metu dirba papildomai, stengiasi užtikrinti vaikams gerbūvį. Atsakovės teigimu, ji nėra atlikusi paskaičiavimų ir sudariusi detalios vaikų išlaidų lentelės. Jos manymu, vieno sūnaus išlaikymui per mėnesį yra reikalinga apie 500,00 Eur. Be išlaidų maistui, vaikų mokymui ir lavinimui, rūbams, avalynei (be kasdien dėvimų, reikia avalynės bei rūbų skirtų sportui), buities ir higienos prekėms, telefonui, internetui, reikia skirti lėšų laisvalaikiui, atostogoms, kelionėms. Išsimokėtinai nupirktas naujas kompiuteris, reikalingas vaikų nuotolinėms pamokoms.
4. 2021 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė pateikė teismui priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo formos pakeitimo, kuriuo prašo pakeisti galiojančią 2014 m. spalio 23 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-763-973/2014 nustatytą ieškovo A. P. ir atsakovės S. L. nepilnamečių vaikų A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo formą ir vaikų išlaikymui priteisti iš ieškovo kiekvienam vaikui atskirai po ¼ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) su ¼ dalimi visų gyvenamojo namo priklausinių ir ¼ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančių (duomenys neskelbtini) , Vydmantų sen., Vydmantų k., Kretingos r. Reikalavimo pagrindu nurodė tai, kad ieškovas nuolat savanoriškai neteikdavo savo nepilnamečiams vaikams išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl atsakovė prašo pakeisti esamą ir galiojančią nepilnamečių vaikų išlaikymo formą priteisiant iš ieškovo atitinkamą turtą vaikams. Nurodė, kad ateityje ieškovas gali neužtikrinti tinkamo savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl yra pasirengusi ateityje atitinkami nepilnamečių vaikų išlaikymą užtikrinti kaip ir anksčiau pagal savo turimas pajamas ir galimybes visomis išgalėmis viena teikti išlaikymą savo vaikams. Priešieškinio pateikimo teismui dieną ieškovas yra visiškai padengęs vaikų išlaikymo įsiskolinimą, ieškovo atstovas advokato padėjėjas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad tai buvo padaryta iš skolintų piniginių lėšų iš trečiųjų asmenų, tačiau skolintų piniginių lėšų kilmę įrodančių dokumentų į bylą nepateikė. Mano, kad ieškovas elgiasi neatsakingai savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, o ieškovo dabartiniu metu sumokėtas įsiskolinimas iš trečiųjų asmenų skolintų piniginių lėšų nesudaro pagrindo tikėti, kad ieškovas ateityje užtikrins reguliarų paramos teikimą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėjo, kad nesutinka, jog būtų mažinamas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis.
Atsiliepimas
5. Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovės reikalavimais nesutinka, prašo priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė painioja situaciją, kai asmuo tikslingai vengia atlikti kažkokius veiksmus ir kai asmuo neatlieka veiksmų dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Pažymėjo, kad ieškovui išlaikymo įsiskolinimas susidarė dėl jo riboto darbingumo ir sveikatos būklės. Ieškovas pagal galimybes visada teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, taip pat pirko jiems įvairius daiktus, duodavo pinigų pramogoms. Nurodė, kad kiekvienam vaikui priteista ¼ nekilnojamojo turto dalis iš esmės neduotų jokių pajamų, priešingai nepilnamečiai vaikai įgytų papildomas prievoles, susijusias su turto išlaikymu bei jo priežiūra. Realiai ½ gyvenamojo namo dalis negali būti atskirai naudojama ir duoti pajamų, ją būtų sunku realizuoti. Be to, gyvenamojo namo statyba yra neužbaigta (šiai dienai įregistruotas statinio 75 proc. baigtumas), tai yra vienintelis ir paskutinis ieškovo nekilnojamas turtas. Pačiam ieškovui, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, reikalingos specialios gyvenimo sąlygos, ypač ramybė ir poilsis. Pažymėjo, kad atsakovė nededa jokių pastangų susirasti darbą ir nesistengia prisidėti prie vaikų išlaikymo.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su atsakovės priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ieškovo atstovas advokatas Eligijus Karbauskas teismo posėdžio metu prašė atsižvelgti į ieškovo pajamas ir jam nustatytą neįgalumą, šiandien yra kita situacija, nei priimant teismo sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismo sprendimo priėmimo dieną ieškovo pajamos buvo didesnės nei atsakovės 2,5 karto, tačiau šiuo metu atsakovės pajamos didesnės nei ieškovo, todėl ji turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi, t. y. atsakovė per metus gavo daugiau nei 20000,00 Eur pajamų, o tuo tarpu ieškovas tik 3000,00 Eur, - atsakovės pajamos yra 6,5 karto didesnės nei ieškovo. Pažymėjo, kad atsakovė civilinėje byloje neįrodinėja vaiko poreikių padidėjimo ir neįskaičiuoja į vaikų išlaikymą valstybės mokamų išmokų vaikams, kurias ji gauna. Bylos šalių santykiai yra konfliktiški, bendravimas netrūkęs, galimybės susitarti taikiai nėra, ieškovas moka už atsakovę jos asmenines skolas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris jam nebuvo tinkamai įteiktas ir kurio apskundimo terminą jis praleido. Ieškovo atstovas, nesutikdamas su priešieškiniu nurodė, kad šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas išlaikymui periodinėmis lėšomis, nes išlaikymas vaikams reikalingas čia ir dabar, o ne po kelių metų. Ieškovas teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokėjo ir moka dabar, byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl priteisto išlaikymo sumos pakeitimo, todėl atsakovės priešieškinis yra nepagrįstas. Sukurti bendrosios dalinės nuosavybės objektą, kuris yra nebaigtos statybos, ir sukurti nepilnamečiams vaikams prievolę rūpintis šiuo turtu, neatitiktų geriausių vaikų interesų.
7. Ieškovas A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu jo pajamos sumažėjo, niekur nedirba, iš namų praktiškai neišeina, sunku stovėti ir judėti, jam nustatytas 30 procentų darbingumas, gaunamas pajamas sudaro 246,00 Eur/mėn. išmoka. Medikų išrašomi vaistai ne visi kompensuojami, negali nusipirkti visų jam reikalingų vaistų ir vitaminų, todėl sveikatos būklė blogėja. Kiek pinigų reikia vaistams per mėnesį nėra paskaičiavęs ir negali pasakyti, šiuo metu vaistus perka žmona, pagal banko kortelės duomenis vaistams per metus laiko išleido apie 700,00 Eur. Jam diagnozuotas širdies nepakankamumas, širdies skilvelių nepakankamumas, smegenų nepakankamumas su difuziniais pakitimais, problemos su prostata ir inkstais, t. y. visos nepagydomos ligos. Sunkiai sirgo vaikystėje, mano, jog tai liekamieji reiškiniai. 2014 metais dirbo statybose, turi virėjo specialybę, gyvena Vydmantuose, automobilio neturi. Turi kreditorinį įsiskolinimą, pirko masažuojantį fotelį. Turi sukūręs kitą šeimą, žmona dirba virėja ir išlaiko visą šeimą, padengia visus komunalinius mokesčius. Nesutinka su atsakovės reikalavimu atiduoti vaikams vietoje kas mėnesį mokamo išlaikymo puse turimo nekilnojamojo turto. Santaupų banke neturi, pensijiniame fonde lėšų nekaupia. Paaiškino, kad gyvena keturių asmenų šeima vieno aukšto name, kuriame yra du vaikų kambariai, miegamasis ir virtuvė, laisvo ploto nėra. Nutraukiant santuoką ir priimant teismo sprendimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingos sumos, jo paties gaunamos pajamos buvo 1200,00 Lt, o atsakovė niekur nedirbo ir jokių pajamų negavo. Atsakovė niekada nėra pasakiusi, kiek vaikų poreikiams lėšų reikia ir kam jas realiai išleidžia, pats net nežino, kiek pinigų reikia vaiko išlaikymui ir jo poreikių patenkinimui, mano, kad realiai šeima gali išgyventi iš tokios sumos, kokią tai dienai turi. Atsakovė bendrauti su vaikais neleidžia, vaikus nuteikinėja prieš tėvą. Išmokas iš valstybės už vaikus gauna atsakovė ir jas naudoja savo nuožiūra. Vaikai specialių poreikių neturi. Supranta, kad vaikų išlaikymui reikia piniginių lėšų ir kol išgalėjo, tol mokėjo. Mano, kad šiai dienai atsakovė gyvena žymiai geriau nei ieškovas. Žino, kad atsakovė užsiima trumpalaike gyvenamojo ploto nuoma vasaros laikotarpiu. Turi medikų rekomendacijas kreiptis dėl globos nustatymo, nes jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Jeigu turėtų galimybes užsidirbti pinigų, mokėtų vaikams tokio dydžio išlaikymą, koks yra priteistas teismo sprendimu. Pažymėjo, kad tuo metu, kai galėjo vaikams mokėti išlaikymą, prisidėdavo prie jų poreikių tenkinimo papildomai pagal atsakovės prašymus (pirko kompiuterį ir planšetę). Mano, kad vaikai jau yra tokio amžiaus, kad patys galėtų dirbti ir užsidirbti. Prašo teismo priteisti mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagal galimybes. Nesutinka su atsakovės prašymu priteisti išlaikymą turtu, nes tam nėra galimybių.
8. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Atsakovė S. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi tik po to, kai ji paprašė padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą ir kreipėsi dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo į antstolių kontorą. Mano, kad ieškovo siūloma vaikams mokėti suma yra neadekvati vaikų poreikiams. Pažymėjo, kad abiejų tėvų pareiga yra išlaikyti savo vaikus. Kiek konkrečiai pinigų vaikų išlaikymui per mėnesį reikia, nėra paskaičiavusi ir atskiro sąrašo neveda. Mano, kad dviejų vaikų išlaikymui per mėnesį reikia 800,00 -1000,00 Eur sumos, tai priklauso nuo to, koks metų laikas, ar vaikai serga, ar reikalingos stovyklos, tačiau sutinka, kad teismo sprendimu iš ieškovo priteista 260,00 Eur suma abiem vaikams išlaikyti yra pakankama, nes šiuo metu prie vaikų gerovės prisideda valstybė, mokėdama vaiko pinigus. Šiuo metu abu vaikai yra 8 ir 12 metų, lanko mokyklą, jaunesnysis sūnus lanko bokso būrelį. Šiai dienai iš ieškovo gaunamo išlaikymo vaikams užtenka, vaikų poreikiai yra patenkinti. Pati iš valstybės už vaikus gauna 200,00 Eur. Daugiau jokių kitokių išmokų už vaikus iš valstybės negauna. Šiuo metu niekur nedirba, registruota darbo biržoje, gauna 340,00 Eur dydžio nedarbo išmoką. Pagrindinės šeimos pajamos yra gaunamos vasarą iš kambarių nuomos, nuomą vykdo kartu su mama, jų turimas namas yra bendras. Vasaros metu dirbo du mėnesius, priimdavo poilsiautojus trumpalaikei nuomai, gavo po 5000,00 Eur per mėnesį, žiemą dirbo du mėnesius, priėmė gyventi darbininkus ilgalaikei nuomai. Jos pačios turimas turtas – namo dalis, taip pat turi 2011 m. gamybos automobilį. Priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovo turtu atsirado po to, kai ieškovui kilo sunkumai mokėti vaikams priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis. Supranta, kad priteisus išlaikymą vaikams turtu, tuo turtu turėtų ir pasirūpinti, mokėti mokesčius už jį, mano, kad sugebėtų tai padaryti. Šiai dienai nežino, ką su tuo turtu darytų iki vaikų pilnametystės. Mano, kad ieškovas šiuo metu geriau gyvena nei atsakovė, turi įtarimų, kad ieškovas slepia savo turtą, tačiau įrodymų tam neturi. Atkreipė dėmesį į duomenis, nurodytus byloje pateiktuose medicininiuose dokumentuose, apie tai, kad ieškovas intensyviai sportuoja, leidžiasi vaistus į raumenis, t. y. piktybiškai žaloja savo sveikatą. Po teismo sprendimo priėmimo, ieškovas tris metus nemokėjo vaikams priteisto išlaikymo, kaupėsi įsiskolinimas, reguliariai mokėti pradėjo tik po to, kai atsakovė kreipėsi į antstolius dėl priverstinio vykdymo. 2014 m., priimant teismo sprendimą, atsakovė buvo motinystės atostogose, augino kūdikį jos mėnesinės pajamos buvo apie 130,00 Eur, ieškovo pajamų nežino, nes tuo metu bylos šalys gyveno atskirai. Šiuo metu jos pačios pajamos yra didesnės nei 2014 m.. Nesutinka prie vaikų išlaikymo prisidėti didesne dalimi, nes ieškovas nuo vaikų auklėjimo ir bendravimo su jais yra visiškai nusišalinęs, su vaikais visiškai nebendrauja, niekada jų pas save nepasiima, atsakovė neturi jokio laisvalaikio, nes visą savo laisvą laiką skiria vaikams. Kitos santuokos nesudarė ir daugiau vaikų nesusilaukė. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Moka mėnesines įmokas už vaikų gyvybės draudimą. Nesutinka su ieškovo nuomone, kad vaikai patys gali dirbti ir užsidirbti maistui ir mokyklinėms reikmėms, nes vaikai yra jauno amžiaus, jie padeda namuose ir to užtenka. Šiuo metu vaikų poreikiai yra pilnai patenkinti, jiems nieko netrūksta. Atsakovės mama, t. y. vaikų močiutė padeda vaikus prižiūrėti. Ieškovas per laikotarpį nuo 2014 m. vaikams yra nupirkęs žaidimų kompiuterį Xbox ir mobilų telefoną. Nesutinka, kad ieškovas mokėtų vaikams mažesnes nei teismo sprendimu priteistas išlaikymo sumas, tuo atveju, jeigu ieškovas atsisakytų savo ieškinio, nebekeltų reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo turtu.
Atsiliepimas
9. Atsakovės atstovas advokatas Viktoras Gecas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas nėra sąžiningas ir atviras, jis turi nuslėptų ir nedeklaruotų pajamų, nes tik prasidėjus civilinės bylos procesui sugebėjo padengti 12000,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, įrodymų, jog tai padarė, kaip teigė jo atstovas teismo posėdžio metu, iš trečiųjų asmenų skolintų lėšų, į bylą nepateikė. Ieškovas nurodė, kad pardavė turėtą automobilį, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Nesutinka, kad ieškovas, gyvendamas kartu su dviem mažamečiais vaikais, nežino, kiek realiai kainuoja jų išlaikymas. Ieškovo turtinė padėtis nėra beviltiška, jis turi žemės sklypą su gyvenamuoju namu, tačiau jo parduoti nenori. Be to, ieškovui priklauso ½ jo dabartinės sutuoktinės gaunamų pajamų, tačiau įrodymų į bylą nepateikė. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo byloje pateiktuose medicininiuose dokumentuose ne kartą medikų buvo nurodyta liautis vartoti visus vaistus, ypač baltymus, o ieškovas atsisakė tai daryti motyvuodamas tuo, kad jam reikia sportuoti. Be to, ieškovas pripažino, kad nebendrauja nei su savo nepilnamečiais vaikais, visiškai nesirūpina jų auklėjimu, taip pat nebendrauja su atsakove, juos sieja visa eilė civilinių turtinių ginčų. Nurodė, kad priešieškiniu paprašė vaikams priteisti išlaikymą turtu, t. y. prašė priteisti vaikams po ¼ dalį ieškovui priklausančio gyvenamojo namo ir pasirinko būtent tokią proporciją, nes atliko apytikrius skaičiavimus pagal tai, kiek ieškovas turėtų sumokėti kiekvienam vaikui atskirai iki jo pilnametystės ir palygino su nekilnojamojo turto verte, nurodyta oficialiuose registruose. Mano, kad atsakovės priešieškinio tenkinimas labiau atitiktų ieškovo interesus, nes tokiu būdu palengvėtų ieškovo situacija ir jam nebereikėtų mokėti periodinių išmokų, be to, tai yra susitarimo dalykas ir ieškovas savo nuožiūra gali palikti vaikams visą turtą arba didesnę jo dalį. O nekilnojamojo turto dalies ir jos naudojimo tvarkos nustatymas galėtų būti kitos civilinės bylos dalykas, šiuo metu šis klausimas nėra aktualus, vaikai ir toliau ketina gyventi su jų mama, jos gyvenamojoje vietoje, atsakovei svarbu užtikrinti vaikų ateitį ir jų teisėtus interesus. Prašė priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. P. paaiškino, kad ji yra ieškovo sutuoktinė, visi kartu gyvena jam priklausančiame name, žino, kad vyras nebegali finansiškai padėti savo vaikams. Šiuo metu pati gauna 147,00 Eur dydžio išmoką iš valstybės už vaikus, taip pat 175,00 Eur už sūnų iš buvusios santuokos, pati dirba virėja, gauna 700,00 Eur dydžio atlyginimą. Perka vyrui vaistus, per mėnesį jiems išleidžia iki 150,00 Eur, moka mokesčius, per rūbus, padeda jam sumokėti priteistas nepilnamečių vaikų iš pirmos santuokos išlaikymo sumas. Savo vyrą pažįsta daug metų, susipažino su juo gerokai anksčiau nei jo buvusi sutuoktinė. Niekada nematė, kad vyras vartotų specialius baltyminius maisto papildus, skirtus sportininkams. Vyras jokių santaupų neturi, jokia finansinę naudą duodančia veikla neužsiima. Vyro sveikata ypač pablogėjo per paskutinius ketverius metus, pusę metų niekur nebuvo išėjęs, nesportuoja, serga ir nuolat vartoja vaistus, alkoholio negeria, gydytojai pripažino, kad vyro sveikatos būklė nepagerės, pasiūlė tvarkytis globą, nes vyrą reikia nuolat prižiūrėti, padėti išsimaudyti ir atlikti kitus elementarius buities darbus. Galimybės fiziškai atidalinti gyvenamąjį namą į dvi atskiras dalis, nėra. Name yra du vaikų kambariai, miegamasis ir virtuvė, ten gyvena keturių asmenų šeima, atvykę ieškovo vaikai miegodavo virtuvėje ant pripučiamo čiužinio. Mano, kad šiai dienai atsakovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovo. Ieškovas ieškiniu prašo sumažinti vaikams priteistą išlaikymą iki 50,00 Eur sumos kiekvienam vaikui atskirai, nes šiuo metu daugiau mokėti jiems neturi galimybių. Atsakovė ieškovui niekada neleido bendrauti su vaikais, buvo ne viena situacija, kai vyras vežė vaikams dovanų į darželį, kad galėtų parduoti jiems. Šiuo metu ieškovo vaikai iš pirmos santuokos jau yra dideli ir patys nebenori su tėvu bendrauti, nes yra atsakovės primokinti. Ieškovas turėtą išlaikymo įsiskolinimą padengė iš lėšų, gautų už parduotą automobilį, bei skolintų lėšų.
11. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Šio skyriaus atstovė 2021 m. liepos 21 d. parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko byloje pateiktą išvadą, jog teismo sprendimu priteisto išlaikymo sumažinimas neatitiktų geriausių vaikų interesų. Įvertinus vaikų amžių, jų poreikius kasdieniam gyvenimui, pramogoms ir sveikatos priežiūrai, mano, kad ieškovo siūlomos 50,00 Eur sumos nepakaktų vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys ir priešieškinis atmetami.
12. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
13. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Tuo atveju, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Visais atvejais išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis.
14. Nagrinėjamoje byloje keliami ir išlaikymo dydžio, ir jo formos pakeitimo klausimai. Pagal esamą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018 ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką dėl išlaikymo formos pakeitimo galima daryti išvadą, kad pagrindas pakeisti išlaikymo formą yra tada, kai esamos formos išlaikymas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tinkamai neužtikrina vaiko teisės į išlaikymą arba pažeidžia teisingą vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017 ir kt.).
15. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Be to, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).
16. Byloje nustatyta, kad pagal Palangos miesto apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai) 2014 m. spalio 23 d. teismo sprendimą, kuriuo buvo nutraukta bylos šalių santuoka ir išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, buvo iš A. P. priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamas periodinėmis išmokomis po 450,00 Lt (130,00 Eur) kiekvienam vaikui atskirai kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
17. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).
18. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo atstovas nurodęs, kad atsakovė civilinėje byloje visiškai neįrodinėja pasikeitusių (padidėjusių) vaikų poreikių, nepagrįstai bando užkrauti atsakovei įrodinėjimo naštą, kai tuo tarpu ne ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo padidinimo, o būtent ieškovas, pateikęs teismui ieškinį, prašo sumažinti nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą ir nurodo, kad vaikų poreikiai visiškai nepasikeitė. Tuo atveju, jeigu ieškovas mano, kad nepilnamečių vaikų poreikiai sumažėjo, pats turėjo šią aplinkybę ir įrodinėti. Teismo posėdžio metu pats ieškovas negalėjo nurodyti, kokie jo nepilnamečių vaikų poreikiai ir kokia pinigų suma per mėnesį jų išlaikymui reikalinga – nei kalbant apie vaikus iš pirmos santuokos, su kuriais kartu negyvena, nei apie dukrą iš antros santuokos, su kuria gyvena kartu. Ieškovo atstovas nurodo, kad atsakovė nepateikė į bylą detalizuoto nepilnamečių vaikų poreikių paskaičiavimo, tačiau patys tokio reikalavimo byloje niekada nekėlė. Vertinant tai, kad teismo sprendimas buvo priimtas 2014 m., tada bylos šalių vaikams buvo 1 ir 5 metai, šiai dienai nuo teismo sprendimo praėjo daugiau nei septyni metai, bylos šalių vaikai yra 8 ir 12 metų amžiaus, natūralu, kad praėjo labai ilgas laiko tarpas, vaikai paaugo, padidėjo ir jų poreikiai, abu pradėjo lankyti mokyklą, atrodo naujų interesų, pomėgių ir gabumų, pastebėtina, kad vienas vaikų yra paauglys, jo poreikiai maistui, rūbams, avalynei, higienai praktiškai atitinka suaugusio žmogaus poreikius, be to, jam reikalingos didesnės lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jo išlaikymui, be to, šalyje pasikeitė ekonominė situacija ir išaugo vartojimo prekių kainos, kurią, be abejo, įtakojo ir šalyje paskelbta pandeminė situacija bei nepaprastoji padėtis, todėl ieškovo atstovui nėra jokio pagrindo teigti, jog bylos šalių vaikų poreikiai visiškai nepasikeitė. Lėšų, pakakusių teismo sprendimo priėmimo metu, tikėtina nepakanka šiuo metu vaikų būtiniems poreikiams patenkinti, tačiau atsakovei pridedant valstybės mokamus vaiko pinigus situacija išlyginama.
19. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).
20. Nustatant, ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Taigi, išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus, todėl atsakovas turėtų būti suinteresuotas visapusišku vaiko lavinimu ir skatinti dukrą užsiimti papildoma veikla. Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad šalių sūnus lanko sportinį būrelį, todėl sutiktina, kad tam būtina skirti tam tikrą dalį lėšų. Be kita ko, natūralu, kad vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Kiekvienu konkrečiu vaikų gyvenimo etapu laisvalaikio praleidimo formos gali kisti, todėl numatyti, kada ir kokią konkrečią sumą bus reikalinga skirti laisvalaikiui, sudėtinga. Šiuo atveju atsižvelgiama į bylos šalių nepilnamečių amžių, natūralu, kad laisvalaikio praleidimo formos, dažnumas, taip pat ir pats vaikų socializacijos poreikis didėja, todėl teismo vertinimu, ieškovo mokama išlaikymo suma nėra per didelė ir tenkinus ieškovo prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį būtų nepagrįstai užkraunama didesnė vaikų išlaikymo našta atsakovei. Ieškovo atstovas nurodęs, kad priimant 2014 m. spalio 23 d. teismo sprendimą realūs vaikų poreikiai nebuvo vertinti ir vaikų išlaikymui mokėtina suma buvo nustatyta neobjektyviai, tačiau nedetalizuoja, kodėl nepasinaudojo apeliacijos teise ir daugiau nei 7 metus į teismą dėl priteisto išlaikymo sumažinimo nesikreipė.
22. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pagal kasacinio teismo praktiką svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).
23. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.
24. Ieškovas įrodinėja, kad nuo teismo sprendimo priėmimo dienos įvyko esminiai nepilnamečių vaikų tėvų turtinės padėties pasikeitimai. Tai yra šiai dienai ieškovo situacija yra labai sudėtinga tiek sveikatos, tiek ir finansiniu atžvilgiu, jis nebegali dirbti ir nedirba, 2018 m. rugsėjo 25 d. jam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (2014 m. spalio 23 d. priimant teismo sprendimą ieškovui buvo nustatytas 60 procentų darbingumo lygis). Byloje esančioje darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 2300 nurodyti ieškovo turimų lygų kodai (TLK-10-AM): 111.0 - Hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (staziniu); 150.0 - Stazinis širdies nepakankamumas; F33.1 - Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas; G54.2 - Kaklo nervų šaknelių sutrikimai; G54.1 - Juosmens ir kryžmens rezginio sutrikimai. Ieškovas mano, jog tai patvirtina, kad jam reikalingas nuolatinis gydymas bei tyrimai, kiek tai konkrečiai kainuoja per mėnesį, nurodyti negalėjo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, nepaisant nurodyto ligų sąrašo ir nurodymo, jog negali dirbti, yra 30 proc. darbingas, t. y. kompetentingos institucijos išvadomis ieškovas gali atlikti 30 proc. įprasto darbo krūvio. Ieškovo atstovas nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų tyčia pabloginęs savo sveikatos būklę ir turtinę padėti, tačiau byloje taip pat neapteikta jokių duomenų apie tai, kokį darbą ieškovas visgi galėtų dirbti, kokios jo dabartinės galimybės ir kokie gebėjimai. Teismo posėdžio metu pats nurodė, kad turi virėjo profesiją, pagal ją niekada nedirbo, anksčiau dirbo statybose ir su gintarais, turėjo išsiėmęs verslo liudijimą. Ieškovas nurodė, kad medikų siūlymu galimai kreipsis dėl globos jam nustatymo, o tai ilgalaikėje perspektyvoje reiškia, kas ieškovas gaus papildomą piniginę išmoką iš valstybės. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, faktas, kad ieškovas gauna mažas pajamas ir turi sveikatos problemų, nedirba, nors yra 30 procentų darbingas, neatleidžia ieškovo nuo pareigos teikti išlaikymą, užtikrinantį nepilnamečių vaikų būtiniausių poreikių tenkinimą. Tuo atveju, jei ateityje kompetentingos įstaigos ieškovą pripažins visiškai nedarbingu, t. y. pasikeitus aplinkybėms, jis galės kreiptis į teismą su pakartotiniu ieškiniu dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo.
25. Ieškovas nurodė, kad yra sukūręs kitą šeimą, augina dar vieną nepilnametį vaiką, turi žemės sklypą su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) , Vydmantai, Kretingos r., transporto priemonių neturi, jo gaunamas pajamas sudaro 246,00 Eur/mėn. išmoka, be to, ieškovui nedidelę finansinę pagalbą teikia jo tėvai, bei padeda dabartinė sutuoktinė. Kokia dalimi konkrečiai prisideda tėvai ir dabartinė sutuoktinė, bei, kodėl jie negali ir toliau prisidėti, nenurodė. Kokio dydžio šeimos komunalinės išlaidos per mėnesį, nurodyti negalėjo, įsiskolinimų už jas neturi. Kokia tiksli pinigų suma reikalinga jo gydymui, taip pat nenurodė. Paaiškino, kad turi kreditorinį įsipareigojimą, kurio pilnam padengimui liko viena įmoka. Teismas įvertina tai, kad ieškovas šiuo metu vykdo savo įsipareigojimus nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir visas išlaikymo įsiskolinimo sumas yra padengęs. Ieškovo teiginiai, kad jis gauna mažas pajamas ir nebegali, todėl nebegali teikti teismo sprendimu priteisto išlaikymo, vertintini kritiškai. Taip pat teismas įvertina tai, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu nepasinaudojo galimybe kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos, jo interesus viso civilinės bylos proceso metu atstovavo pakaitomis net du profesionalūs teisininkai, kas leidžia manyti, jog ieškovo finansinė padėtis galimai nėra tokia prasta kaip jis pats nurodo. Pažymėtina, kad jeigu ieškovas mano, kad jo pajamos yra per mažos, turėtų siekti gauti jo amžių ir profesines galimybes bei sveikatos būklę atitinkantį geriau apmokamą darbą, kad gautų pajamas, iš kurių galėtų sumokėti teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad jis negalėtų ir būtų finansiškai nepajėgus teikti apie 130,00 Eur išlaikymą vaikui kas mėnesį, nustatytą 2014 m. spalio 23 d. teismo sprendimu. Ieškovo teiginiai apie sunkią ankstesnę turtinę padėtį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki bylos iškėlimo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais, pats teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo statybose, su gintarais, turėjo įsigijęs verslo liudijimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo turtinė padėtis negali būti vertinama kaip itin sunki ir neleidžianti ieškovui teikti net minimalaus išlaikymo vaikams.
26. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Kasacinio teismo pažymima, kad pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui (motinai) esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas taip pat pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
27. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 60 km. m ploto namo, esančio J. Piktuižio g. 4, Palangos m., dalis, taip pat ji turi 2011 m. gamybos automobilį, kitos santuokos nėra sudariusi, daugiau vaikų nesusilaukė, sveikatos problemų neturi, šiuo metu registruota darbo biržoje ir gauna 370,00 Eur/mėn. nedarbo išmoką. Jos gaunamas pajamas taip pat sudaro nuomos mokestis už trumpalaikę gyvenamojo ploto nuomą vasaros metu ir ilgalaikę - žiemos metu.
28. Ieškovo atstovo nuomonė, kad atsakovė turėtų didesne apimtimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, nes šiuo metu jos turtinė padėtis geresnė, nurodo, kad jos metines pajamas sudaro 20000,00 Eur suma, tuo tarpu ieškovo tik 3000,00 Eur, t. y. atsakovės turtinė padėtis beveik 7 kartus geresnė nei ieškovo. Teismas sutinka su tuo, kad atsakovės padėtis finansine prasme šiuo metu galimai geresnė nei ieškovo, bet tai yra sąlygota pačios atsakovės pastangomis, nes ji, viena pati augindama du nepilnamečius vaikus, visomis išgalėmis dirba ir užsidirba, stengiasi užtikrinti sau ir savo nepilnamečiams vaikams kokybišką gyvenimą, tuo tarpu ieškovas, oficialiai deklaruojantis gaunantis minimalias pajamas, sugeba vykdyti teismo sprendimu priteistą išlaikymą ir papildomai prisiimtą kreditorinį įsiskolinimą.
29. Įvertinus šalių gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės, o atsakovas šiuo metu dėl pablogėjusios sveikatos būklės gauna mažesnes pajamas, jam nustatytas 30 proc. darbingumas, tačiau niekur nedirba. Taip pat teismas atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad jis neįvertina visiškai to, kad atsakovei, kuri su vaikais nuolat gyvena ir taip tenka didesnė dalis rūpesčio vaikais, kuri pinigais nėra kompensuojama. Pažymėtina, kad atsakovė užtikrina nepilnamečiams vaikams gyvenimo sąlygas ir vykdo kasdienę vaikų priežiūrą. Atsakovė, su kuria liko gyventi vaikai, turi daugiau dėmesio skirti jų poreikių patenkinimui, todėl atsakovės indėlis į vaikų gerovę visuomet buvo ir bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene vaikų buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu ieškovas tik teiks savo dalį materialinio aprūpinimo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, teikiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams abu tėvai vienoda dalimi privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo.
30. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad atsakovė teismo posėdžio metu sutiko su tuo, jog vieno vaiko poreikiams pilnai užtenka 260,00 Eur/mėn. sumos, todėl, išskaičiavus 100,00 Eur valstybės mokamus pinigus vaikams, lieka 160,00 Eur suma, kurią turėtų pasidalinti abi bylos šalys. Šiuo atveju, ieškovo atstovas painioja tai, kad valstybė vaiko pinigų institutą įsteigė kaip finansinę pagalba vaikus auginantiems tėvams, t. y. ne tam, kad būtų palengvinta vieno iš tėvų, iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, našta, o tam, kad būtų skiriama didesnės galimybės būtent vaiko poreikiams tenkinti ir šios išmokos atsiradimas nesudaro pagrindo sumažinti iš ieškovo vaikų išlaikymui priteistų sumų. Nors, be abejo, ši išmoka palengvina atsakovės situaciją ir leidžia vaikų poreikius tenkinti didesne apimtimi, nei ši išmoka jai nebūtų iš viso mokama. Atsakovė byloje nepateikė detalaus paskaičiavimo, kokia pinigų suma yra reikalinga jų nepilnamečių vaikų išlaikymui, tačiau nurodė, kad šiuo metu ieškovo teikiamas išlaikymas yra pakankamas, įskaitant, kad vaikų poreikiams yra panaudojami ir pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikams išmokoms.
31. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu nustatomas išlaikymo dydis turi atitikti dabartinę vaikų tėvų turtinės padėties, jų galimybių ir vaikų poreikių pusiausvyrą, įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaikų amžių ir poreikius, sprendžia, kad ieškovas pajėgus teikti 2014 m. spalio 23 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-763-973/2014 priteisto išlaikymo dydį ir ieškovo ieškinį atmeta. Pagal šiuo metu galiojantį teismo sprendimą ieškovas privalo mokėti nepilnamečių vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis po 130,00 Eur ir prašo šią sumą sumažinti iki 50,00 Eur, tačiau tokia suma nėra pakankama nepilnamečių vaikų net būtiniausių poreikių patenkinimui ir neatitiktų geriausių vaikų interesų. Nustačius, kad nepilnamečių vaikų būtiniausi poreikiai yra užtikrinami iš šiuo metu teikiamo išlaikymo ir ieškovas yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą, nėra pagrindo keisti nustatyto išlaikymo dydžio.
32. Atsakovė teismui pateiktu priešieškiniu prašo pakeisti nepilnamečių vaikų išlaikymo formą ir vaikų išlaikymui priteisti iš ieškovo kiekvienam vaikui atskirai po ¼ dalį gyvenamojo namo su ¼ dalimi visų gyvenamojo namo priklausinių ir ¼ dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) , Vydmantų sen., Vydmantų k., Kretingos r. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas įrodinėja, jog jis neturi pakankamai piniginių lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui, kad yra nepatenkinama jo sveikatos būklė, todėl mano, kad jis gali neturėti pakankamai piniginių lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui ateityje. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pasirinko būtent tokią proporciją, nes atliko apytikrius skaičiavimus pagal tai, kiek ieškovas turėtų sumokėti kiekvienam vaikui atskirai iki jo pilnametystės ir palygino su nekilnojamojo turto verte, nurodyta oficialiuose registruose. Taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieškovas toliau mokėtų teismo sprendimu nepilnamečiams vaikiams priteistas sumas, savo reikalavimo dėl išlaikymo formos pakeitimo nekeltų.
33. Ieškovas nagrinėjamoje byloje su pareikštu priešieškiniu kategoriškai nesutiko, savo nuomonės per visą teismo procesą nekeitė, teikė argumentus, kodėl išlaikymo priteisimas nekilnojamuoju turtu yra netinkamas, negalimas, neatitinkantis vaikų interesų ir pan.
34. Pagal teisinį reguliavimą teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas gali priteisti išlaikymą ir keliomis įstatyme nustatytomis išlaikymo formomis, pavyzdžiui, turtu ir periodinėmis išmokomis. Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamas vaikui (vaikams) išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo pritesimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018). Teismų praktikoje išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, taikomos ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 3 dalis). Tokiomis sąlygomis įstatymas pripažįsta šalių turtinės padėties pasikeitimą, papildomų vaiko poreikių atsiradimą ar ypatingų aplinkybių buvimą, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokių sąlygų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, kokia išlaikymo forma turėtų būti priteisiama. Sprendžiant išlaikymo formos pakeitimo klausimą būtina vadovautis bendraisiais šeimos teisinius santykius reglamentuojančiais principais, atsižvelgti į vaikų išlaikymo instituto paskirtį, tačiau visų pirma teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą
35. Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, kai ieškovas reguliariai moka vaikams priteistą išlaikymą, įsiskolinimo nėra, atsakovė nenurodo jokių papildomų nepilnamečių vaikų poreikių atsiradimo ar kitų ypatingų aplinkybių buvimą, atsakovės prašymas pakeisti išlaikymo formą ne tvirta pinigų suma, o būtent į išlaikymą vaikams nekilnojamuoju turtu, nėra galimas ir tam nėra įstatyminio pagrindo. Teismas pripažįsta, kad šiuo metu vaikų interesus geriausiai atitinka iš ieškovo periodinėmis išmokomis gaunamas išlaikymas, kuri atsakovė tvarko uzufrukto teisėmis.
36. Bylos šalims išaiškintina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio ir jo formos pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
37. Byloje nustatyta, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, sumokėjo 27,00 Eur dydžio žyminį mokestį, o atsakovė, kreipdamasi į teismą su priešieškiniu, sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis netenkinami, teismas nepriteisia šalims vienai iš kitos žyminio mokesčio ir išlaidų už advokato bei advokato padėjėjo teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje.
38. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija teisingumo ir finansų ministrų patvirtinto minimalaus valstybei priteistino šių išlaidų dydžio, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.