Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų A. P. ir S. L. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei S. L. dėl vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės S. L. priešieškinį ieškovui A. P. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo formos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai netenkinami.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

18. Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus išsamiai yra išdėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose – apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose, kurie vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be to, šalys dalyvavo ir pasisakė duodamos paaiškinimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad 2021 m. liepos 21 d. parengiamojo teismo posėdžio metu vaiko teisių apsaugos specialistė I. L. palaikė byloje pateiktą išvadą, nurodė, kad priteisto išlaikymo sumažinimas neatitinka vaikų interesų (pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 13.00–14.00 min.), taip pat nustatyta, kad šalys, tiek ieškovas, tiek atsakovė, atsakydamos į teismo klausimą, ar tolesnis Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo dalyvavimas yra būtinas, nurodė, kad dalyvavimo nepripažįsta būtinu (pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 14.30–16.00 min.). Pažymėtina, jog ieškovė, prašydama skirti žodinį bylos nagrinėjimą dėl nepilnamečių vaikų teisių priežiūrą vykdančios valstybės įgaliotos institucijos atstovo apklausos, jo išsamiau nemotyvuoja, nenurodo, kokias aplinkybes patvirtins ar paneigs atstovo apklausa, kurios galbūt turės įtakos materialiajam bylos rezultatui.

19. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, į tai, jog vaiko teisių apsaugos specialistė I. L. parengiamajame teismo posėdyje išreiškė poziciją dėl pateiktos išvados ir vaikams priteisto išlaikymo sumažinimo, į tai, jog šiuo atveju ir byloje dalyvaujantys asmenys nepageidavo tolesnio išvadą duodančios institucijos atstovo dalyvavimo teismo posėdyje (nutarties 17 punktas), į byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinių skundų argumentus, proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus, prašymo skirti žodinį bylos nagrinėjimą motyvus, teisėjų kolegija nutaria, kad atsakovės prašymo tenkinimas akivaizdžiai užvilkintų bylos nagrinėjimą, atsakovės prašyme nėra objektyvių motyvų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo bendrosios nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklės, numatytos CPK 321 straipsnio 1 dalyje, todėl nutariama atsakovės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinti (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo sumažinimo pagrindų

21. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 19 punktas), darytina išvada, kad byloje pirmiausia keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo ieškovas reikalauja sumažinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-763-973/2014 priteisto išlaikymo dydį, pagrįstumo.

22. Tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas. Atkreiptinas dėmesys į tą aspektą, jog ši materialiosios teisės norma tiesiogiai reglamentuoja tik teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio padidinimo atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms atvejus, tačiau, pagal kasacinio teismo praktiką, pagrindas peržiūrėti išlaikymo dydį egzistuoja ne tik nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo, bet ir sumažėjimo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

23. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-3-395-313/2018).

24. Spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. teismo sprendimu, kuriuo buvo nutraukta bylos šalių santuoka, buvo išspręsti ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tai yra iš apelianto buvo priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams A. P. ir A. P., mokamas periodinėmis išmokomis po 130 Eur (450 Lt) kiekvienam vaikui atskirai kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas priteisto išlaikymo sumą (po 130 Eur) ieškiniu prašo sumažinti iki 50 Eur sumos. Pažymėtina, jog ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad galėtų teikti 80 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Ieškovas poreikį sumažinti priteisto išlaikymo sumą vaikams motyvuoja iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis – dėl sumažėjusio darbingumo ieškovo turtinė padėtis pasikeitė – pablogėjo, dėl to ieškovas negali teikti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimu priteisto išlaikymo vaikams po 130 Eur periodinėmis išmokomis.

26. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimo priėmimo metu (nutarties 24 punktas) ieškovui buvo nustatytas 60 procentų darbingumo lygis ir nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. ieškovui nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (medicininių dokumentų išrašai, darbingumo lygio pažyma, vartojamų receptinių vaistų fotofiksacijos) pagrindžia ieškovo argumentus, jog jo sveikatos padėtis yra pablogėjusi, tačiau būtina pažymėti, kad, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K3-3-395-313/2018).

27. Nagrinėjamu atveju nors byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog ieškovui po Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimo priėmimo buvo nustatytas žemesnis darbingumo lygis, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovas neįrodė, jog nustatytas žemesnis darbingumo lygis turėjo esminės įtakos ieškovo turtinės padėties pasikeitimui, kas sudarytų pagrindą sumažinti priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo sumą. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į toliau nurodytus motyvus.

28. Pirma, kaip minėta nutarties 25 punkte, esmines aplinkybes dėl pagrindo mažinti vaikams priteisto išlaikymo dydį turi įrodyti ieškovas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą nepateikė jam priklausančių banko sąskaitų išrašų, turto deklaracijų, kurios leistų išsamiai įvertinti ieškovo argumentus dėl suprastėjusios turtinės padėties, kaip pagrindo mažinti vaikams priteisto išlaikymo sumą, įvertinti gaunamas pajamas, jų kilmę ir išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat nustatė, kad ieškovas ne tik neteikia banko sąskaitų išrašų, turto deklaracijų, tačiau bylos nagrinėjimo metu disponavo didelės vertės automobiliu „Mercedes Benz S500“, kurį 2021 m. rugsėjo 14 d. pardavė už 9 900 Eur (DOK-17194), be to, bylos nagrinėjimo metu ir iki minėto automobilio pardavimo (pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 10.00–11.00 min; 12.40–13.10 min) padengė ir 8 726,80 Eur dydžio išlaikymo vaikams įsiskolinimą. Nors ieškovas 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas buvo padengtas pardavus automobilį ir pasiskolinus lėšų, tačiau šie argumentai, neteikiant mokėjimo pavedimus ir ar kitokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, vertintini kritiškai, atsižvelgiant į tai, jog išlaikymo įsiskolinimas buvo padengtas vėliausiai 2021 m. liepos 21 d., ką patvirtino ieškovo atstovas posėdžio metu, o automobilis buvo parduotas 2021 m. rugsėjo 14 d., tai yra beveik po dviejų mėnesių.

29. Būtina atsižvelgti ir į tai, jog ieškovas nurodo, jog yra išlaikomas sutuoktinės, gauna paramą, tačiau, aiškindamas aplinkybes apie patiriamas išlaidas, ieškovas nepaaiškina, kiek patiria išlaidų vaistams įsigyti, kiek patiria komunalinių išlaidų, gaunamos pagalbos sumos netikslina (pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 20.00–50.00 min.), tai taip pat sudaro objektyvių pagrindą abejoti ieškovo argumentų patikimumu dėl suprastėjusios turtinės padėties. O ir be to, vertinant ieškovo turtinės padėties pokyčius negalima neatsižvelgti ir į pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog ieškovas neturėjo poreikio byloje naudotis ir antrinės teisinės pagalbos paslaugomis, turėjo lėšų sumokėti 2 168 Eur bylinėjimosi išlaidas, tai taip pat leidžia abejoti apelianto argumentais, jog jis jokių santaupų neturi ir gauna tik 246 Eur pajamas (DOK-22996, DOK-3395). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovo nurodyti argumentai, jog dėl sumažėjusio nuo 60 proc. iki 30 proc. darbingumo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, atsižvelgiant į 27 ir 28 punktuose nustatytas aplinkybes, yra neįrodyti (CPK 185 straipsnis) ir iš esmės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo teiginiai apie sunkią turtinę padėtį, kaip esminę aplinkybę mažinti vaikams priteistą išlaikymą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, ieškovo finansinė padėtis galbūt nėra tokia prasta, kaip jis pats nurodo, o priteisto išlaikymo sumažinimas nurodytų deklaratyvių argumentų pagrindu akivaizdžiai pažeistų nepilnamečių vaikų interesus.

30. Antra, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog po Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimo priėmimo ieškovo darbingumas buvo sumažintas 30 proc. ir šiuo metu ieškovas yra 30 proc. darbingas, tai yra, kompetentingos institucijos išvadomis, ieškovas gali atlikti 30 proc. įprasto darbo krūvio. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog ieškovas turėjo išsiėmęs verslo liudijimą, dirbo statybose, vertėsi gintarais, turi virėjo specialybę, tačiau, ieškovo teigimu, šiuo metu jis nedirba dėl sveikatos sutrikimų. Pažymėtina, kad, vertinant tėvų turtinę padėtį, galimybę teikti išlaikymą, vertintinas ne tik tėvo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas, (duomenys neskelbtini) amžiaus, turėdamas virėjo specialybę, darbo patirties ir kitose srityse, nesiekia rasti darbo, atitinkančio jo sveikatos būklę, siekdamas pagerinti savo turtinę padėtį, taip pat suteikti ir būtiną išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, ieškovas taip pat neteikia duomenų, ar jis registravosi užimtumo tarnyboje, siekdamas gauti darbą, atitinkantį jo sveikatos būklę, turimas kompetencijas. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog tokia ieškovo turtinė padėtis yra susiklosčiusi ne tik dėl ieškovo sveikatos būklės, bet ir dėl paties ieškovo veiksmų, tai yra ieškovas neatlieka veiksmų, siekdamas pagerinti savo turtinę padėtį, nors, kaip minėta, ieškovas gali atlikti darbo funkcijas dirbdamas 30 proc. įprasto darbo krūvio. Šios aplinkybės iš esmės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog vien šiuo atveju sumažėjęs darbingumo lygis neatleidžia ieškovo nuo pareigos teikti išlaikymą, užtikrinantį nepilnamečių vaikų būtiniausių poreikių tenkinimą, o ieškovo esama turtinė padėtis yra susiklosčiusi ne tik sveikatos sutrikimų, bet ir dėl paties ieškovo veiksmų, nesiekiant gauti papildomų pajamų.

31. Trečia, ieškovas, prašydamas sumažinti vaikams priteistą išlaikymą, faktines aplinkybes vertina vienpusiškai, teigdamas, jog prie vaikų materialinio išlaikymo turi daugiau prisidėti atsakovė, kurios turtinė padėtis, jo vertinimu, yra geresnė, kuri taip pat gauna valstybės išmokas vaikų išlaikymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlyga, tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Nors atsakovė neginčija aplinkybės, jog jos turtinė padėtis yra geresnė ir yra įvertinta teismo tinkamai, tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties (nutarties 27 ir 28 punktai), be to, neatlieka veiksmų, siekdamas gauti didesnes pajamas (nutarties 29 punktas), kita vertus, šiame kontekste būtina atsižvelgti ir į tai, jog šalių nepilnamečiai vaikai nuolatos gyvena kartu su atsakove, kuriai tenka kur kas didesnė kasdienio rūpinimosi vaikais našta, atsakovė taip pat patiria ir papildomų nenumatytų vaikų išlaikymo išlaidų. Be to, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimu nustatyta išlaikymo suma po 130 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra nustatyta prieš 8 metus ir šiuo metu nesiekia pusės minimaliosios mėnesinės algos, todėl šios priteistos sumos sumažinimas iki 50 Eur sumos, atsižvelgiant į infliaciją, augančius vaikų poreikius, pažeistų ne tik nepilnamečių šalių interesus gauti minimalius poreikius tenkinantį išlaikymą, tačiau toks reikalavimo tenkinimas iš esmės neproporcingai vaikų išlaikymo naštą perkeltų atsakovei.

32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 27–30 punktuose nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti ieškinio reikalavimus dėl vaikams priteisto išlaikymo sumažinimo, yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, atsižvelgus į šalių nepilnamečių vaikų interesus, šalių turtinę padėtį, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo formos pakeitimo

33. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai, tai yra dėl nepilnamečiams vaikams Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-763-973/2014 priteisto išlaikymo formos pakeitimo, priteisiant šalių nepilnamečiams vaikams ieškovui priklausantį turtą. Teigia, kad ieškovas daug metų vengė teikti išlaikymą, turėjo 8 726,80 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir visais būdais stengiasi išlaikymo vaikams neteikti. Nurodo, kad ieškovas piktnaudžiavo savo kaip tėvo pareigomis teikti išlaikymą, o jo teikiamas išlaikymas yra nevarus, neperiodiškas ir nepatikimas. Ieškovas su nurodytais argumentais nesutinka, prašo ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti.

34. Pagal teisinį reguliavimą teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2016). Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018).

35. Atsakovė teismui pateiktu priešieškiniu prašė pakeisti nepilnamečių vaikų išlaikymo formą ir vaikų išlaikymui priteisti iš ieškovo kiekvienam vaikui atskirai po 1/4 dalį gyvenamojo namo su 1/4 dalimi visų gyvenamojo namo priklausinių ir 1/4 dalį žemės sklypo, esančių Saulėtekio g. 23, Vydmantų sen., Vydmantų k., Kretingos r. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas priešieškinio reikalavimus iš esmės nurodė, kad ieškovas reguliariai moka išlaikymą vaikams ir šiuo metu neturi išlaikymo įsiskolinimo. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinkama.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, kurių šalys neginčija, – šiuo metu ieškovas teikia reguliarų išlaikymą vaikams ir yra visiškai padengęs išlaikymo įsiskolinimą, be kita ko, atsižvelgdamas ir į minėto turto likvidumo (naudojimo) galimybes vaikams priteisiant po 1/4 dalį minėto turto (nutarties 34 punktas), tai yra jog tokio turto naudojimo ir (ar) realizavimo galimybės (po 1/4 dalį) yra ribotos, atsižvelgdamas ir į tai, jog šiuo metu nepilnamečiai vaikai kartu gyvena su atsakove, yra aprūpinti būstu, ir į tai, jog šiuo metu gaunamas išlaikymas yra pakankamas jų poreikiams tenkinti, vertina, kad šiuo atveju nepilnamečių vaikų interesus geriausiai atitinka iš ieškovo periodinėmis išmokomis gaunamas išlaikymas, kurį atsakovė tvarko uzufrukto teisėmis. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti priešieškinio reikalavimus dėl vaikams priteisto išlaikymo formos pakeitimo, yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, atsižvelgus į šalių nepilnamečių vaikų interesus, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme paskirstymo

37. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė išlaidas, neįvertino, kad ieškinio ir priešieškinio dalykas nėra lygiaverčiai, nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės priešieškinio atmetimas yra lygiavertis ieškinio atmetimui, nes, atsakovės nuomone, ieškinio reikalavimai ir priešieškinio reikalavimai yra visiškai skirtingo turinio ir tarpusavyje nesusiję teisiniai ginčai. Ieškovas su nurodytais argumentais nesutinka, prašo ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti.

38. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, sumokėjo 27 Eur dydžio žyminį mokestį, o atsakovė, kreipdamasi į teismą su priešieškiniu, sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis netenkinami, nusprendė nepriteisti šalims vienai iš kitos žyminio mokesčio ir išlaidų už advokato bei advokato padėjėjo teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek ieškovo ieškinys, tiek atsakovės priešieškinis pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

40. Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą.

41. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Kaip patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, šioje byloje tiek ieškovo reikalavimai dėl vaikams priteisto išlaikymo sumažinimo, tiek atsakovės reikalavimai dėl vaikams priteisto išlaikymo formos pakeitimo yra visiškai atmesti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko joms pačioms, nenustatęs pagrindų nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, argumentus, kuriais grindžiamas civilinio proceso teisės pažeidimas skirstant bylinėjimosi išlaidas, laiko nepagrįstais, todėl nutaria, jog pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgęs į tai, jog abiejų šalių reikalavimai yra netenkinami visiškai, tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

43. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniuose skunduose nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

44. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantų apeliacinių skundų reikalavimų netenkinus, patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.