- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-09
- Bylos Nr.
- e2-1656-1130/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00042-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Ieškovas
- O. P.
- Atsakovas
- J. P.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Ernestas Bušmovičius, Rita Pechovska
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovui J. P. (J. P.) dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat pagal atsakovo J. P. priešieškinį ieškovei O. P., trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
O. P. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P. a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukus santuoką ieškovei palikti santuokinę - „P.“ pavardę, atsakovui palikti jo esamą pavardę - „P.“, nustatyti nepilnamečio vaiko M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatyti, kad tėvas J. P. gali bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, poilsio ir ugdymo režimą, M. P. buvimo Lietuvos Respublikoje metu tėvas bendrauja su dukra, iš anksto suderindamas bendravimo laiką, vietą ir trukmę su O. P., motina tam neprieštarauja, tėvas J. P. gali atvykti pas dukrą M. P. į (duomenys neskelbtini) ir su ja bendrauti; priteisti iš J. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. P. po 350,00 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant infliaciją, paskirti ją dukros M. P. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti iš J. P. 5 950,00 Eur išlaikymo vaikui M. P. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2022 m. sausio 18 d., priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės O. P. kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamąją vietą su ieškove O. P.; nustatyti tokią atsakovo J. P. bendravimo su vaiku M. P. tvarką:
- dukrai M. P. gyvenant užsienio valstybėje, atsakovas J. P. su dukra bendrauja elektroninio ryšio priemonėmis - Skype arba kitų programų pagalba kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20 val., neribojant bendravimo trukmės, atsižvelgiant į dukros dienotvarkę, o ieškovė O. P. įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovui J. P. bendrauti su dukra M. P. aukščiau nurodyta tvarka bei priemonėmis;
- kiekvienais metais dukra M. P. su tėvu, atsakovu J. P., žiemos ir vasaros laikotarpio metu nepertraukiamai praleidžia ne mažiau kaip 2 savaites iš eilės tėvo J. P. pasirinktoje vietoje (taip pat ir užsienyje). Žiemos laikotarpio metu atsakovas J. P. pasiima dukrą M. P. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą po atostogų į jos gyvenamąją vietą, o vasaros metu ieškovė O. P. įsipareigoja pristatyti bei atsiimti vaiką atsakovui į/iš Lietuvą (-os). Apie planuojamą atostogų laiką ir vietą atsakovas J. P. įsipareigoja informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios elektroniniu paštu arba SMS žinute;
- apie dukros M. P. ligą, sveikatai ir gyvybei pavojingas būkles (traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu (kitomis ryšio priemonėmis) nedelsiant. Jei dėl dukros ligos atsakovo susitikimas su dukra negali įvykti, jis perkeliamas į kitą savaitgalį be jokio atskiro šalių derinimo. Ligos metu ieškovė sudaro sąlygas tėvui susisiekti su dukra telefono ryšio ar elektroninėmis ryšio priemonėmis;
priteisti iš atsakovo J. P. nepilnamečio vaiko M. P. naudai išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomas po 200 eurų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis disponuoti (uzufrukto teisėmis) nepilnamečio vaiko atstovei motinai O. P.; atmesti ieškovės O. P. reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo J. P.; po santuokos nutraukimo ieškovės O. P. vardu (duomenys neskelbtini) atidarytoje banko sąskaitoje esančią 7 000 svarų (8 328,77 eurų) pinigų sumą padalinti tarp šalių po ½ dalį, t. y. priteisiant ieškovei ir atsakovui po 3 500 svarų (4 164 Eur); nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė atsikaityti su (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. lapkričio 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti vykdoma šalių bendrais pagrindais; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)e (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), santuokoje gimė vienas vaikas – M. P., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Paaiškino, kad santuokinio gyvenimo pradžioje sugyveno gerai, gyveno nuomojamame bute, augino dukrą, 2019 metais kartu su sutuoktiniu J. P. ir dukra išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), tai buvo abipusis sprendimas, visi kartu gyveno (duomenys neskelbtini) vienerius metus, nuomojosi ten būstą, dirbo, jiems (duomenys neskelbtini) patiko, susirado pažįstamų, draugų, planavo likti čia su visa šeima ilgam, leisti dukrą į mokyklą. Pažymėjo, kad praėjus metams po atvykimo, J. P. nusprendė, kad nori grįžti į Lietuvą, pati bandė įkalbėti sutuoktinį likti, joms su dukra čia labai patiko, vaikas pradėjo mokytis anglų kalbos, po mėnesio turėjo prasidėti dukros mokslo metai mokykloje, ji buvo įregistruota į pradinę mokyklą, pati turėjo geras pajamas ir darbą, tačiau vyras buvo kategoriškas, neatsižvelgė į jos ir dukros interesus ir 2020 m. rugpjūčio mėnesį išvyko gyventi atgal į Lietuvą, pati su dukra liko gyventi (duomenys neskelbtini). Teigia, kad nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. dukra pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklą, mokosi anglų kalbos, turi draugų mokykloje ir kaimynystėje, bendrauja su lietuviais, kurie taipogi čia atvykę dirbti. Pažymėjo, kad pati dirba (duomenys neskelbtini), savo miestelyje žalumynų fabrike, gauna apie 1 600,00 Eur atlyginimą per mėnesį atskaičius mokesčius, kartu su jomis gyvena jos motina G. K., kuri labai padeda su M. P. priežiūra, kai pati dirba, taip pat kartu jos vyresnioji dukra E. R., kurios tėvu yra kitas vyras, dukrai (duomenys neskelbtini) metų, ji mokosi koledže, yra jos išlaikytinė. Teigia, kad jiems sekasi labai gerai, kol kas grįžti į Lietuvą nenori, čia yra daugiau perspektyvų tiek jai užsidirbti, tiek dukrai mokytis anglų kalbos, kuri jų laikais yra labai svarbi ir reikalinga, M. P. lanko šokius, siuva jai gražius kostiumus, ji patenkinta, visur dalyvauja, dukra M. P. labai gerai adaptavosi naujoje šalyje, su tėvu bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, tik, kad tėvas nelabai rodo tam iniciatyvos, visada skambina jam pati (ieškovė), maždaug kartą metuose atvažiuoja į Lietuvą, 2021 metais atvažiavus į Lietuvą J. P. neišreiškė didelio noro pasiimti pas save dukrą, jai esant Lietuvoje tėvas bendravo su ja nedaug, nerodė tam iniciatyvos. Pabrėžė, kad tokiu būdu, laikui bėgant išryškėjo skirtingas jų su atsakovu požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes, tapo visiškai svetimais žmonėmis, kurių nesieja jokie bendri interesai, taip gyvendami nutolo vienas nuo kito, tapo svetimi, nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio su sutuoktiniu neveda bendro ūkio, gyvena atskirai, todėl santuoka tapo formali, intymių santykių tarp jų nėra jau dvejus metus. Teigia, kad anksčiau abu ne kartą mėgino įvairiais būdais išspręsti ir sureguliuoti tarpusavio santykius, tačiau nepavyko, kadangi skiriasi požiūris į šeimos vertybes, trūksta tolerantiškumo gerbti vienas kitą, šeimoje nesant santarvės, pasirinko gyventi atskirai, pripažįsta, jog mums su atsakovu toliau bendrai gyventi ir išsaugoti santuokos nėra galimybių. Mano, kad tiek pati, tiek atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinių teises ir pareigas, kas privedė prie šeimos iširimo. Nurodė, kad dukra M. P. faktiškai, jau 2,6 metų gyvena (duomenys neskelbtini), jau 1,6 metų skyrium nuo tėvo, lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, būrelius, šokius, turi kiemo ir mokyklos draugų, gerai sutaria su kitais lietuviais, gyvenančiais čia. Paaiškino, kad su mama dirba tame pačiame fabrike, tik skirtingomis pamainomis, kad būtų patogu prižiūrėti M. P., vesti ir paimti ją iš mokyklos, būrelių, be to, motina padeda jai materialiai. E. R. ir M. P. ryšys yra labai stiprus, laisvu nuo mokslų laiku, ji padeda su namų ruošos darbais ir M. P., todėl pati (ieškovė) gali dirbti ir viršvalandžius, Lietuvoje niekada nebūtų uždirbusi tiek. Teigia, kad gyvena nuomojame, naujame, erdviame name, M. P. turi savo atskirą kambarį, kur ilsisi, ruošia pamokas, žaidžia, pati gerai rūpinasi savo dukra, gyvenamasis plotas pilnai atitinka vaiko interesus, dukra myli ją, savo seserį ir jos (ieškovės) motiną, su tėvu turi galimybę bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis arba kai atvyksta į Lietuvą, todėl akivaizdu, kad jos interesus labiausiai atitiks gyvenimas su ieškove. Pažymėjo, kad yra sveika, darbinga moteris, galinti pasirūpinti dukra ir užtikrinti jai sąlygas, būtinas vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi. Pabrėžė, kad niekada neprieštaravo tėvo bendravimui su dukra, tėvas gali bendrauti su M. P. nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, poilsio ir ugdymo režimą, neprieštarauja, kad kai su dukra vyksta į Lietuvą, tėvas bendrautų su ja, iš anksto suderindamas bendravimo laiką, vietą ir trukmę, taip pat sutinka, kad tėvas atvyktų pas dukrą į (duomenys neskelbtini) ir su ja bendrautų. Paaiškino, kad pastaruosius metus tėvas neišreiškia iniciatyvos bendrauti su dukra, bendrauja su ja visiškai minimaliai, tik kai pati ieškovė jam paskambina, kadangi šiai dienai gyvena su atsakovu skirtingose šalyje, nedaro kliūčių jo bendravimui su dukra, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas yra netikslingas. Teigia, kad nuomojasi butą, nuomos kaina per mėnesį yra 1 000,00 Eur, moku komunalinius mokesčius, tame tarpe 30,00 Eur už internetą, yra sveika, turi dar vieną išlaikytinę nepilnametę dukrą E. R., kuriai šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų ir ji mokosi koledže (duomenys neskelbtini), jokių kreditų neturi, M. P. lanko mokyklos 1 klasę, jai reikia pirkti nemažai mokymosi priemonių, aprangos į mokyklą ir kt., taip pat ji lanko šokių būrelį, kurio kaina apie 15,00 Eur per mėnesį, tačiau papildomai reikia siūtis kostiumus, kurių kainos yra skirtingos, rūpinasi dukros laisvalaikiu, todėl nemažai pramogauja ir atostogauja, kadangi tai padeda vaikui vystytis ir būti pilnavertiška asmenybe. Pažymėjo, kad gaunamų pajamų neužtenka, vaiko poreikiai tenkinami jos (ieškovės) motinos materialinės pagalbos dėka, vaiko tėvas J. P. nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio prie dukros išlaikymo neprisideda visiškai. Nurodė, kad atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, užsiima kelių ir gatvių tiesimu, remontu, ne kartą gyrėsi, kad gauna 1 400,00 Eur atlyginimą atskaičius mokesčius, jis yra sveikas, darbingas, jokių kitų išlaikytinių neturi, kartą minėjo, jog tam, kad mokėtų kuo mažesnį išlaikymą M. P., ketina paimti kreditą, kad pablogintų savo materialinę padėtį, galimai tą jau yra padaręs ir paėmęs kreditą. Teigia, kad detaliais ir praktiniais paskaičiavimais, vaikui M. P. išlaikyti, būtiniems ir papildomiems poreikiams patenkinti yra reikalingas ne mažesnis kaip 700,00 Eur kasmėnesinis išlaikymo krepšelis, kurį sudaro: viršutinė apranga - 60,00 eurų; avalynė - 40,00 eurų; apatinė apranga - 20,00 eurų; higienos priemonės - 30,00 eurų; patalynė - 20,00 eurų; būtinosios paslaugos - 20,00 eurai; sveikatos priežiūros priemonės, vitaminai - 30,00 eurų; pramogos - 50,00 eurų; kitos naudojamos prekės - 30 eurų; maistas - 180,00 eurų; komunalinės išlaidos, nuoma - 120 eurų; knygos (žurnalai) - 20 eurų; kanceliarinės prekės 30,00 eurų; šokių būrelis su kostiumais - 30,00 eurų; nenumatytos išlaidos 20,00 eurų. Pabrėžė, kad iki šiol, kad užtikrintų vaikui išlaikymą, jai padėdavo materialiai motina ir giminaičiai, tėvui pradėjus mokėti savo vaikui išlaikymą, jo poreikiai tikrai bus žymiau efektyviau tenkinami, gavus atitinkamą išlaikymo sumą iš tėvo bus žymiai lengviau vystyti dukros asmenybę, jos talentus, atitinkamai tenkinti ne tik būtiniausius jos poreikius, leisti į įvairius būrelius, nuvežti prie jūros ir t. t. Teigia, kad atsakovas yra žymiai geresnės materialinės padėties nei pati, yra visiškai darbingas ir gali sau tai leisti. Teigia, kad atsakovas nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio neteikia jokio išlaikymo savo dukrai M. P., todėl iš jo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas vaikui nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki šio ieškinio padavimo, t. y. iki 2022 m. sausio 18 d. (350,00 Eur x 17 mėn. = 5 950,00 Eur). Pareiškė, kad išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingas, sveikatos problemų neturi, atsakovui taip pat nėra pagrindo priteisti išlaikymą iš manęs. Nurodė, kad gyvendami santuokoje bendrąja jungtinės nuosavybės teise su atsakovu neįsigijo jokio dalintino registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl jo nedalina, gyvenant santuokoje pati jokių kreditorinių įsipareigojimų neprisiėmė. Pažymėjo, kad nutraukus santuoką pasilieka sau santuokinę „P.“ pavardę, atsakovui prašo palikti jo esamą pavardę - „P.“.
Atsiliepimas
Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinku su reikalavimu santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Mano, kad ieškovės nenoras kurti šeimyninius santykius, ieškovės nesugyvenamas charakteris, visiškas atsakovo negerbimas ne tik kaip savo sutuoktinio, bet ir kaip žmogaus, vyro, pastovios nepagrįstos pretenzijos dėl įvairių buitinių smulkmenų, lėmė tą aplinkybę, kad bendras tolimesnis santuokinis gyvenimas su ieškove tapo nebeįmanomas. Paaiškino, kad nuo santuokos pradžios visais įmanomais būdais stengdavosi kuo geriau vykdyti savo, kaip sutuoktinio pareigas, nuolat dirbdavo ir būtent iš jo gaunamų pajamų buvo išlaikoma šalių šeima, tame tarpe ir nepilnametis vaikas, nes vien tik ieškovės gaunamų pajamų neužtekdavo ne tik vaikui, bet ir pačiai ieškovei. Atsakovas yra įsitikinęs, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi būtent dėl ieškovės nuolatinių konfliktų, nebuvo galimybės išsaugoti šeimą, nors atsakovas iki procesinių dokumentų iš teismo gavimo dienos stengėsi išsaugoti santuoką su ieškove dėl nepilnamečio vaiko interesų. Pažymėjo, kad šiuo metu atsakovas su ieškove nebegyvena santuokinio gyvenimo, kadangi būtent ieškovės veiksmai, kurie pasireiškė nuolatiniu konfliktavimu, nenoru grįžti iš užsienio į Lietuvą, padarė bendrą šalių gyvenimą nebeįmanomu, dėl ieškovės visiško atsakovo negerbimo ne tik kaip savo sutuoktinio, bet ir kaip žmogaus, vyro, dėl pastovių ir nepagrįstų pretenzijų, konfliktų ir panašiai tolimesnis bendras šeimyninių gyvenimas nėra įmanomas. Atsakovas sutinka, kad nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina, ieškove O. P.. Pabrėžė, kad ieškovė pateiktame ieškinyje neprašo teismo nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau atsižvelgiant į pačios ieškovės nesąžiningumą bei į tai, kad ieškinyje pastaroji melagingai nurodo, kad neva atsakovo bendravimas su vaiku yra minimalus ir pastarasis vyksta tik ieškovės iniciatyva, todėl atsakovas mano, kad ši ginčo dalis negali būti išspręsta taikiai. Atsakovas, įvertinęs tokią ieškovės poziciją dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė pateiktame ieškinyje nurodo, kad neketina grįžti į Lietuvą, o pats bendravimas su vaiku gali vykti nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, poilsį ir ugdymo režimą sąmoningai užprogramuoja ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku kilimą ateityje. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovė per visą laikotarpį, kuomet šalys pradėjo gyventi skyriumi, nesudarė galimybės vaiko tėvui nevaržomai bendrauti su vaiku M. P., negana to, ieškovė blokuoja atsakovo telefoninius skambučius, taip pat ir galimybę siųsti vaikui žinutes per Messenger programėlę, natūralu ir objektyviai suprantama, kad vaiko tėvui bei vaiko motinai gyvenant skirtingose valstybėse, bendravimas telefoninio ryšio priemonėmis bei internetu yra pagrindinė komunikacinė priemonė, kurios pagalba tėvas gali palaikyti bent minimalų ryšį su savo vaiku, atsakovas turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir ieškovė taip pat turi užtikrinti ir prisidėti prie to, kad toks bendravimas vyktų. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas turi išspręsti tarp šalių kilusį ginčą ir ateičiai, perspektyvoje neturi būti žalingas nei vienai iš šalių, teismo sprendimu nustatytina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Pažymėjo, kad ieškovė pageidauja, jog iš atsakovo nepilnamečio vaiko M. P. išlaikymui būtų priteista po 350 eurų mėnesinė pinigų suma, tačiau toks ieškovės reikalavimas prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, o tuo pačiu neatitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai išlaikymo priteisimo bylose, ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė nei vieno įrodymo patvirtinančio reikalaujamos išlaikymo sumos priteisimo. Pažymėjo, kad nevengia pareigos išlaikyti nepilnamečio vaiko M. P., nepaisant to, kad šiuo metu vyksta skyrybų procesas, tačiau atsakovas reguliariai moka vaikui kas mėnesį po 200 eurų išlaikymo sumą, sutinka teikti vaikui išlaikymą, pagal savo materialinę padėtį ir galimybes yra pajėgus mokėti po 200 eurų sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad ieškovė prie ieškinio nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovo išlaikymo įsiskolinimas galėjo atsirasti ir kad jis realiai būtų atsiradęs. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad 2019 m. birželio 20 d. kartu su ieškove ir nepilnamečiu vaiku išvyko į (duomenys neskelbtini) bei ten gyveno iki 2020 metų rugpjūčio mėnesio, tuo metu, kai atsakovas kartu su ieškove gyveno (duomenys neskelbtini), šalių bendru susitarimu buvo nuspręsta, kad ieškovė savo vardu atsidarys sąskaitą bei pastarojoje kaups pinigines lėšas, o atsakovo gaunamos piniginės lėšos bus naudojamos maisto produktų įsigijimui, rūbų įsigijimui bei mokesčiams už komunalines paslaugas. Atsakovas pažymėjo, kad per laikotarpį, t. y. nuo 2019 metų birželio mėnesio iki 2020 metų rugpjūčio mėnesio ieškovės sąskaitoje buvo sukaupta apie 7 000 svarų (8 328,77 eurų) suma, kurią atsakovas paliko ieškovei išvykdamas iš (duomenys neskelbtini) ir kuri turėjo būti panaudota nepilnamečio vaiko M. P. išlaikymui, po santuokos nutraukimo pastaroji pinigų suma dalintina tarp šalių po 14 dalį, t.y. priteisiant ieškovei ir atsakovui po 3500 svarų (4 164 eurų). Papildomai paminėjo, jog ir šioje vietoje ieškovė taip pat pamiršta savivaldybės mokamus vaiko pinigus, todėl nėra aišku, kad juos yra įtrauktos į išlaikymo įsiskolinimą, ar tiesiog yra „pamiršti“, be to, gyvendama (duomenys neskelbtini) taipogi gauna kompensacijas bei kitas socialines nuolaidas, apie kurias nutyli teismui pateiktame ieškinyje. Atsakovas patvirtino, kad santuokoje su bendrąja jungtine nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo bei pastarojo nedalina. Nurodė, kad su (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6 000 eurų kredito, pastaroji sutartis buvo sudaryta terminui iki 2025 m. sausio 20 d., po santuokos nutraukimo prievolė atsikaityti su (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. lapkričio 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti vykdoma bendrais pagrindais. Atsakovas neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę -„P.“. Pateikė patikslinimą ir prašė ieškovės sąskaitoje buvusių lėšų ½ dalimi įskaityti priešpriešinį ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis šalių O. P. ir J. P. šeima, kurioje auga nepilnametis vaikas M. P., iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nuo 2018 m. liepos 1 d., informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus šio vaiko atžvilgiu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nėra gauta. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas M. P. faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), apsilankyti pastarosios gyvenamojoje vietoje ir išklausyti nepilnametės nuomonės galimybės nebuvo, tokiu būdu rengiant išvadą nustatyta, kad nepilnametis vaikas M. P. šiuo metu gyvena kartu su motina (duomenys neskelbtini), pasak ieškovės dukrai sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Tarnyba neturi duomenų apie netinkamą ieškovės elgesį nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Tarnybos vertinimu, nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina O. P. nepažeistų vaiko interesų. Pabrėžė, kad paaiškino, kad ieškovės prašomos išlaikymo dukrai sumos nesutinka, jo manymu 350 Eur suma yra per didelė tokio amžiaus vaikui, sutiktų mokėti 200 Eur per mėnesį, dėl išlaikymo įsiskolinimo nesutinka, nes išvykdamas paliko ieškovei pinigų vaiko išlaikymui, atsakovas nurodė, kad dirba, jo darbo užmokestis priklauso nuo sezono, žiemos metu nedirba, vidutiniškai darbo užmokestis kas mėnesį sudaro apie 800 Eur, turi kreditorinį įsiskolinimą, per mėnesį moka 200 Eur įmoką, kitų išlaikytinių neturi, nuomojasi butą, buto nuomos mokestis sudaro 200 Eur per mėnesį, komunalinės išlaidos papildomai kas mėnesį sudaro 50 Eur, gyvena vienas. Paaiškino, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos duomenimis šalims neįgalumas nėra nustatytas. Tarnybai nėra žinoma priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas išlaikyti savo vaiką, atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl jis turi būti pajėgus išlaikyti savo vaiką, vaikui teikti tokį išlaikymą, kad jam būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos augti, ieškovės iš atsakovo prašoma, vaiko išlaikymui reikalinga 350 Eur suma yra pakankama tenkinti vaiko įgimtus ir įgytus poreikius. Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko M. P. amžių, šalys turi teismui pasiūlyti tokią vaiko ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo tvarką, kuri užtikrintų netrukdomą vaiko teisę tiesiogiai ir betarpiškai atitinkamą laiko tarpą bendrauti su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų ir atitinkamai tėvų teisę dalyvauti vaiką auklėjant, būtų atkuriamas ir stiprinamas vaiko ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų emocinis tarpusavio ryšys.
Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą pagal priešieškinį, kurioje nurodė, kad palaiko pagal ieškovės ieškinį pateiktą išvadą.
Šalies argumentai
Ieškovė O. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoka iširo dėl vyro kaltės, nes jis nenakvojo namuose, vartojo smurtą, buvo atvykę pareigūnai, iškelta byla, jis gavo baudą, tai buvo gal 2018 m., taip pat atsakovas buvo jai neištikimas, nuotraukos darytos jam išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio mėnesį. Jam išvažiavus dar su juo bendravo, tačiau jis jau gyveno su kita moterimi, nors pati to nežinojo, tai sužinojo 2021 m. vasarą. Santuokos metu atsakovas daug kartų nenakvodavo namuose, lošė kazino. Pinigus sutaupė, nes jai padeda mama, bet pinigai susikaupė iš jos atlyginimo, sutuoktinis (duomenys neskelbtini) dirbo ir gaudavo iki 1 600 Eur per mėnesį, turėjo asmeninę sąskaitą. Savo kortele mokėjo už namą 850 svarų, maistą, aprangą vaikams, už viską, atskaičius išlaidas pragyvenimui lieka apie 500 Eur. Pati dirba, nepagrįstų pavydo scenų šeimoje nekėlė, impulsyviai nesielgė. Sutuoktinis išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes jam nepatiko darbas, nepatiko su šeima, jis negalėjo baliavoti. Nesutiko kartu išvažiuoti, nes vaikai lankė ugdymo įstaigas. Atsakovas jai nepadėjo išlaikyti vyresnės dukters. Atsakovas dirba kelininku, dar turi nelegalų uždarbį, jis sakė, kad gauna 1 400 – 1 800 Eur per mėnesį. 2021 m. vasarą G. Z. jai pranešė, kad gyvena kartu su jos vyru, bet jis nepripažino to. Gyvenant kartu atsakovas maisto produktus pirko, už komunalines paslaugas nemokėjo, rūbų vaikui nepirko. Atsakovui išvykstant iš (duomenys neskelbtini) davė jam 2 500 svarų, nes jis pats paprašė. Paskolą atsakovas paėmė grįžęs į Lietuvą.
Atsiliepimas
Atsakovas J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kartu išvažiavo į (duomenys neskelbtini), norėjo užsidirbti pinigų, tačiau darbas nepatiko, tuomet žmona pradėjo eiti į darbą, kėlė skandalus, pavydėjo nėščiai moteriai, namuose irgi buvo skandalai, buvo neįmanoma dirbti, anglų kalbos nemokėjo, todėl pasiūlė kartu išvykti, bet ji atsisakė išvykti. Dirbdami susitarė, kad iš jo kortelės apmokės visas išlaidas, o jos kortelėje esančius pinigus taupys, visus jo pinigus išgrynindavo ir apmokėdavo už butą, nes jis buvo ieškovės mamos vardu, išvažiuodamas visus pinigus paliko jai. Iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo prieš du metus. Į (duomenys neskelbtini) išvažiuoti norėjo žmona, nes ten jau gyveno jos mama. Šiuo metu uždirba iki 1 000 Eur, keturis mėnesius žiemą nedirba ir negauna atlyginimo. (duomenys neskelbtini) apie 503,08 svarų skolą nežinojo, iš kortelės nuimdavo pinigus, nes bankas pervesdavo, juos naudojo savo reikmėms, sutinka, kad tai yra jo asmeninė skola. Žmona neleidžia su vaiku bendrauti, jį užblokavo, atvažiavusi į Lietuvą neinformavo, jog atvyko su vaiku. 350 Eur išlaikymui jam yra per didelė suma, nes turi kreditą, už kurį moka 200 Eur kas mėnesį, taip pat moka 250 Eur už butą ir paslaugas, turi apmokėti 150 Eur kelionės į darbą išlaidas, todėl vaikui mokėti gali tik 200 Eur. Žalingų įpročių neturėjo, lošė tik vieną kartą, (duomenys neskelbtini) nelošė, nes nemoka anglų kalbos. Pats yra ramaus būdo, baustumai buvo iki santuokos. Z. ir E. yra draugės. Gyvendamas (duomenys neskelbtini) buvo grįžęs du kartus, kadangi turėjo reikalų. Už paslaugas ieškovės mama už juos nemokėjo. Kreditą paėmė stogui perdengti. 2020 m. ieškovė nebuvo atvažiavusi taikytis, o atvažiavo padaryti vaikui pasą, buvo susitikę, nieko gero nekalbėjo, ji siūlė grįžti į (duomenys neskelbtini), bet jis dėl konfliktų, pavydo ir kalbos nemokėjimo, nesutiko. Mano, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės pavydo ir skandalų. Baudžiamoji byla taip pat jam buvo iškelta dėl to, kad ieškovė prisikabino, ji jį puolė ir jis ją pastūmė, byla buvo nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Priešieškinis tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Abi ginčo šalys pripažįsta, kad jų santuoka yra iširusi galutinai, santuokinių ryšių atkurti nesutinka ir nemato jokių realių galimybių. Šalių santykiuose nėra tarpusavio supratimo, neliko pagarbos vienas kitam, šalys gyvena atskirus gyvenimus, t. y. šalių santuoka faktiškai yra iširusi ir jos išsaugoti neįmanoma ir netikslinga. Santuokos nutraukimas šiuo atveju nutrauktų likusius emocinius bei teisinius santykius tarp šalių ir galėtų sąlygoti tai, kad šalys tarpusavyje nebendrautų ir nekonfliktuotų. Konstatuotina, kad šalių santuoka yra iširusi galutinai, todėl nutrauktina.
Byloje kilo ginčas dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka. Atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės dėl jo negerbimo, nuolatinių konfliktų ir pavydo. Ieškovė byloje įrodinėja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tarpusavio lojalumo, supratingumo trūkumo. Ieškovės teigimu abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos vienas kitam pareigas.
CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. kartu negyvena, atsakovui išsikrausčius iš šeimos namų (duomenys neskelbtini) ir grįžus į Lietuvą. Ieškovė teigia, kad atsakovas negerbia jos, buvo jai neištikimas ir neišlaiko šeimos, tačiau tai patvirtinančių įrodymų iš esmės nepateikė – tai yra tik ieškovės teiginiai. Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad šalių tarpusavio santykiai buvo konfliktiški. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jai buvo neištikimas, tačiau nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovo neištikimybės. Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tai, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo tik dėl kito sutuoktinio kaltės, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovės kaltės. Byloje ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu neįrodyta. Aplinkybės dėl atsakovo neištikimybės byloje taip pat neįrodytos. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas ir formalus abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, santuokines pareigas, ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje (CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniai).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintinas iš dalies, o priešieškinio reikalavimas tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Ieškovės pasirinkimu, po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovui paliekama jo pavardė.
Sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip nutraukus santuoką bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą M. P., gimusią (duomenys neskelbtini).
Byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina kenktų vaiko teisėms ar interesams, nenustatyta. Duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms M. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (motina) (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis).
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.
Bylos duomenys patvirtina, kad abi ginčo šalys nori, kad skyrium gyvenantis tėvas bendrautų su savo nepilnamečiu vaiku. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog iš esmės neprieštarauja atsakovo priešieškinyje nurodytai bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, todėl teismas sprendžia nustatyti atsakovo prašomą bendravimo su vaiku tvarką.
Nustatyta teismo bendravimo tvarka, nors ir privaloma abiem tėvams, nepilnamečio vaiko tėvai yra laisvi ją pakeisti, susitarti tarpusavyje dėl kitokios bendravimo tvarkos, vietos, laiko, taip pat ją papildyti naujais punktais.
Atkreiptinas dėmesys, kad tėvas ar motina (nagrinėjamu atveju ieškovė), su kuriuo gyvena vaikai ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais (vaiku) ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais (vaiku) ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų (vaiko) interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais (vaiku) tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų (vaiko) interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais (vaiku) tvarką.
Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo ginčas dėl prašomos priteisti išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams sumos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko naudai išlaikymą, mokamą po 350 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, atsakovas teismo posėdžio metu ir atsiliepime į ieškinį su išlaikymo suma nesutiko, nurodė, kad ši suma jam yra per didelė, todėl iš jo turėtų būti priteisiamas 200 Eur išlaikymas.
Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).
Spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, teismas turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-490-619/2018).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA neatskaičius mokesčių — 730 Eur, atskaičius mokesčius – 533,65 Eur. Pusę šios sumos sudaro 266,80 Eur. Atsakovo prašomas nustatyti išlaikymo dydis (200 Eur), nesiekia pusės minimalios mėnesinės algos. Tokioje situacijoje turi būti vertintina: 1) ar vaiko poreikiai per vieną mėnesį yra mažesni nei vienas MMA; 2) ar dėl savo turtinės padėties, sveikatos problemų ar kitų objektyvių ir pateisinamų aplinkybių atsakovas negali teikti tokio dydžio išlaikymo.
Vaikas gyvena kartu su motina, kuri sudaro tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas. Nepilnamečiui vaikui specialiųjų poreikių nenustatyta. Iš ieškovės paaiškinimų, pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė gauna apie 1 600 Eur darbo užmokestį, jos vardu nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra įregistruota, kreditorių ieškovė neturi. Atsakovas nurodė, kad per mėnesį vidutiniškai gauna iki 1 000 Eur darbo užmokestį. Atsakovo vardu nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra įregistruota, jis turi du kreditorius – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Ieškovė prašo priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 350 Eur, mokamą kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu, prašoma suma yra per didelė, nesietina su būtiniausiais vaiko poreikiais. Teismas kritiškai vertina ieškovės prašomą priteisti sumą, kadangi pateiktų išlaidų dalis nėra reguliari, tenkanti ieškovei kas mėnesį, pavyzdžiui teismas kritiškai vertina, kad ieškovė kas mėnesį vaikui perka viršutinę aprangą, batus ir tam kas mėnesį išleidžia 100 Eur. Pažymėtina ir tai, kad mokamų būrelių tikslingumą ir finansines galimybes juos apmokėti turi spręsti abu tėvai. Kadangi abi šalys yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų dėl sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, todėl teismas iš dalies tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui 300 Eur periodines išmokas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
Teismas pažymi, kad išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui, o net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Be to, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, todėl šios bylos kontekste atsižvelgiant į šalių vaiko amžių, jo poreikius, būtina užtikrinti jo pakankamą aprūpinimą vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl sutiktina su ieškovės skaičiavimais, jog suma, reikalinga vaiko išlaikymui, gali svyruoti, priklausomai nuo mėnesio. Tokią praktiką formuoja ir aukštesnieji teismai (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1926-936/2022).
Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui M. P. nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2022 m. sausio 19 d.), iš viso 5 950 Eur.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl būtina įvertinti vaikų poreikius per tą laikotarpį, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, taip pat kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaikų tėvas nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendro gyvenimo su ieškove metu atsakovas materialiai išlaikė vaiką. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė su atsakovu kartu negyvena nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d., nuo to laiko atsakovas nepadėjo išlaikyti vaiko, šiuos ieškovės paaiškinimus patvirtina ir atsakovas. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas neteikė vaikui materialinės paramos šešiolikos mėnesių ir 25 dienų laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki ieškinio padavimo 2022 m. sausio 19 d. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė 300 Eur dydžio mėnesinę išlaikymo sumą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas iš dalies ir priteisiama iš atsakovo 5 050 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui M. P. (skaičiuojant po 300 Eur kas mėnesį už 16 mėnesių ir 25 dienų iki ieškinio padavimo 2022 m. sausio 19 d., vienos dienos išlaikymo dydis 10 Eur, neįskaitoma paskutinė kartu gyventa diena 2020 m. rugpjūčio 24 d.).
Priteistomis išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšomis uzufrukto teisėmis disponuos ieškovė.
Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidarių skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriui. Nutraukiant santuoką sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos, buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (CK 3.109 str., 6.6 str., 6.8 str.), išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, išskyrus kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kredito sutartis su kreditoriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo sudarytos atsakovo asmeniniais tikslais, yra pagrindas pripažinti prievoles pagal 2021 m. lapkričio 8 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) ir 503,08 svarų (580,55 Eur pagal 2022 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos banko duomenis) skolą (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo prievole. Dėl to ginčo tarp šalių nekilo, atsakovas sutiko, kad prievolės pagal aukščiau minimas paskolos sutartis būtų priskirtos jam.
Kaip matyti iš ieškovės banko sąskaitos išrašo, 2020 m. rugpjūčio 24 dienai ieškovės sąskaitoje buvo 7 118,27 svarų (7930,78 Eur skaičiuota 2020 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos banko duomenis, nes sutuoktiniai faktiškai tada nustojo kartu gyventi), šios lėšos laikomos bendrąja jungtine nuosavybe, todėl trauktinos į bendro dalintino turto sumą, kuri dalinama tarp šalių lygiomis dalimis, t. y. atsakovui iš ieškovės priteisiama 3 965,39 Eur.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis patenkinti iš dalies – ieškinys – 74 proc., priešieškinis – 73 proc.
2022 m. kovo 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi nutarta atidėti atsakovui 132 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo. Kadangi ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 132 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.
Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė viso 1 216,41 Eur atstovavimo išlaidų, taip pat sumokėjo 85 Eur žyminio mokesčio ir 316 Eur už dokumentų vertimus, iš viso patyrė 1 617,41 Eur išlaidas. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (74 proc.), ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 196,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis patyrė viso 1 200 Eur atstovavimo išlaidų, sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, bei iš jo priteista likusi nesumokėta 132 Eur žyminio mokesčio dalis, iš viso atsakovas patyrė 1 382 Eur išlaidas. Priešieškinis patenkintas iš dalies (73 proc.), teismas atstovavimo išlaidas priteisia patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai, t. y. atsakovui iš ieškovės priteisia 1 008,86 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 188,02 Eur (1 196,88 Eur – 1 008,86 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė pagal įstatymą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 195 Eur ((300 Eur x 12 mėnesių x 3 procentai x 75 procentai) + (5 050 Eur x 3 procentai x 75 procentai)) žyminio mokesčio.
Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 10,39 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, tuo tarpu išlaidos susidarė dėl abiejų šalių procesinių dokumentų ir teismo dokumentų siuntimo, teismas išlaidų sumą padalina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir po apvalinimų iš ieškovės priteisia 5 Eur, o iš atsakovo – 5 Eur.
Laikinos apsaugos priemonės, nustatytos 2022 m. sausio 20 d. ir 2022 m. kovo 17 d. nutartimis, paliktinos iki šio sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priešieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P. (J. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei O. P. palikti pavardę „P.“, atsakovui J. P. – „P.“.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, motina O. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti tokią nepilnamečio vaiko M. P. ir jos tėvo J. P. bendravimo tvarką:
- dukrai M. P. gyvenant užsienio valstybėje, atsakovas J. P. su dukra bendrauja elektroninio ryšio priemonėmis - Skype arba kitų programų pagalba kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20 val., neribojant bendravimo trukmės, atsižvelgiant į dukros dienotvarkę, o ieškovė O. P. įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovui J. P. bendrauti su dukra M. P. aukščiau nurodyta tvarka bei priemonėmis;
- kiekvienais metais dukra M. P. su tėvu, atsakovu J. P., žiemos ir vasaros laikotarpio metu nepertraukiamai praleidžia ne mažiau kaip 2 savaites iš eilės tėvo J. P. pasirinktoje vietoje (taip pat ir užsienyje). Žiemos laikotarpio metu atsakovas J. P. pasiima dukrą M. P. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą po atostogų į jos gyvenamąją vietą, o vasaros metu ieškovė O. P. įsipareigoja pristatyti bei atsiimti vaiką atsakovui į/iš Lietuvą (-os). Apie planuojamą atostogų laiką ir vietą atsakovas J. P. įsipareigoja informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios elektroniniu paštu arba SMS žinute;
- apie dukros M. P. ligą, sveikatai ir gyvybei pavojingas būkles (traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu (kitomis ryšio priemonėmis) nedelsiant. Jei dėl dukros ligos atsakovo susitikimas su dukra negali įvykti, jis perkeliamas į kitą savaitgalį be jokio atskiro šalių derinimo. Ligos metu ieškovė sudaro sąlygas tėvui susisiekti su dukra telefono ryšio ar elektroninėmis ryšio priemonėmis.
Priteisti iš atsakovo J. P. nepilnamečio vaiko M. P. naudai išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. sausio 19 d.) iki vaiko pilnametystės (įskaitant į šią sumą priteistą laikiną išlaikymą), indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo J. P., 5 050 Eur (penkių tūkstančių penkiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui M. P..
Priteistomis išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšomis uzufrukto teisėmis disponuos ieškovė O. P..
Nustatyti, kad atsakomybė pagal 2021 m. lapkričio 8 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) ir 503,08 svarų (580,55 Eur) skolą (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo J. P. prievolė.
Priteisti iš ieškovės O. P. atsakovo J. P. naudai ½ dalį jos sąskaitoje 2020 m. rugpjūčio 24 d. turėtų piniginių lėšų – 3 965,39 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų ir 39 ct) sumą.
Priteisti iš atsakovo J. P. ieškovei O. P., 188,02 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir 2 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės O. P. valstybės naudai 5 Eur (penkių eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Priteisti iš atsakovo J. P. valstybės naudai 327 Eur (trijų šimtų dvidešimt septynių eurų) žyminį mokestį ir 5 Eur (penkių eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Laikinas apsaugos priemonės, nustatytas 2022 m. sausio 20 d. ir 2022 m. kovo 17 d. nutartimis, palikti iki šio sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.