Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui D. L., institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, kurią jos atstovė palaikė teismo posėdžio metu. Nurodė, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas turėtų būti padidintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad J. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė M. S. ir atsakovas D. L. (b. l. 16). Šalys yra išsituokusios (b. l. 15), šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove (b. l. 4-6). 2019 m. lapkričio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civ. byloje Nr. 2-24217-1106/2019 pakeistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1277-347/2015 priteisto išlaikymo dydis ir atsakovo priteistas 160 Eur išlaikymas nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki sūnaus pilnametystės (b. l. 9-12). Atsakovė dirba, teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu gauna apie 1500 Eur atlyginimą į rankas, turi vieną nekilnojamojo turto objektą (sodo pastatą, kuriame nurodo savo gyvenamąją vietą), transporto priemonę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Iš bylos duomenų matyti, kad teismo nutartis, kuria nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis, buvo priimta prieš daugiau nei du metus (b. l. 9). Visuotinai žinoma, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja. Kasacinio teismo praktikoje minimalios algos dydis laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 730 Eur (533,65 Eur „į rankas“), todėl konstatuotina, jog šiuo metu galiojantis J. L. išlaikymo dydis (160 Eur be indeksavimo) yra aiškiai neproporcingas ir negali patenkinti šiuo metu esančių vaiko poreikių.

Ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį iki 250,00 Eur, jai ir atsakovui tenkančią išlaikymo naštą padalijant per pusę. Ieškovė pateikė vaiko poreikių paskaičiavimą, kurį patikslino teismo posėdžio metu ir iš kurio matyti, kad sūnaus B. Z. išlaikymui per mėnesį reikalinga šiek tiek didesnė nei 600 Eur suma (apie 250 Eur vaiko maitinimui, 55 Eur pinigų suma, duodama sūnui į mokyklą, 60 Eur mokymosi ir ugdymo reikmėms; rūbams, avalynei, higienos priemonėms, vaistams ir vitaminams apie 120 Eur, būsto išlaikymo dalis sūnui 40 Eur, mokyklos ekskursijoms apie 7 Eur (80 Eur per mestus), vaiko laisvalaikiui, pramogoms 30 Eur, išlaidos telefonui 20 Eur). Apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, vaikas gali turėti ir kitų poreikių, kurių ieškovė net nenurodė. Išlaidos maistui, būstui, drabužiams, avalynei, ugdymui ir pan. neįrodinėtinos, nes visuotinai suprantamos, žinomos, aiškios, tik sprendžiama dėl jų dydžio pagrįstumo, jei tarp šalių dėl to yra ginčas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 1 punktas, 187 straipsnis). Atsakovas jokiais įrodymais ir paskaičiavimais nepaneigė šių ieškovės nurodytų būtinųjų išlaidų teisingumo, nei būtinumo. Atsakovas taip pat nepaneigė ir ieškovės nurodomų sūnaus laisvalaikio, bendravimo ir saviraiškos pomėgių bei su tuo susijusių išlaidų. Ieškovės nurodytos išlaidos, atsižvelgus į dabartinius pragyvenimo kaštus ir nepilnamečio vaiko amžių, teismo vertinimu yra realios, protingos ir nėra aiškiai per didelės. Todėl išanalizavus į bylą surinktus duomenis, spręstina, kad ieškovės paskaičiavimus pagrindžianti, anksčiau nurodyta suma šiuo metu yra reikalinga šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui, jo visapusiškam vystymuisi. Iš esmės tokią išvadą davė ir Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Pats atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, savo turtinės padėties ir negalėjimo prisidėti prašoma suma prie vaiko išlaikymo, ir kurį už atsakovą turėjo teikti ieškovė, neįrodinėjo. Be to atsakovas deklaravęs išvykimą į Jungtinę karalystę, kur pragyvenimo lygis ir atitinkamai minimali mėnesinė alga yra didesni nei Lietuvos Respublikoje. Taigi byloje nėra duomenų, kad šiuo metu esančios atsakovo finansinės galimybės neleistų jam teikti padidėjusio išlaikymo vaikui. Be to visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Todėl teismui visas abejones vertinant vaiko interesų naudai, spręstina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra blogesnė nei ieškovės, bei leidžia jam teikti nepilnamečio J. L. poreikius atitinkantį išlaikymo dydį ne mažesne nei ieškovei tenkančia dalimi. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena šalių nepilnametis vaikas, taip pat tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Tačiau priteisiant išlaikymą yra svarbu, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Ieškovė pripažino, kad gauna išmoką vaikui, kuri nuo 2022 m. yra 116 Eur dydžio. Taigi atsakovo teiktino išlaikymo dalis, atsižvelgus į jo turtinę padėtį turint pareigą lygia dalimi prisidėti prie išlaikymo vaikui teikimo, mažintina 58 Eur suma.

Atsižvelgus į išdėstytą teismas konstatuoja, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydžio padidinimas iki 250,00 Eur (~600 Eur /2 - 58 Eur) per mėnesį atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovo galimybes, kas yra pagrindas iš atsakovo priteisti tokį išlaikymo dydį. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi nepilnamečiui priteisto išlaikymo tvarkymo uzufrukto teise klausimas yra išspręstas ankstesne, 2019 m. lapkričio 15 d. teismo nutartimi, todėl dėl šio ieškovės reikalavimo, nebespręstina.

Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar kintant nepilnamečio vaiko poreikiams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo valstybei priteistinas 62 Eur žyminis mokestis už išlaikymo padidinimą ((250-160 Eur) * 12 mėn. * 3 proc.) ir 22,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24217-1106/2019 nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui J. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį.

Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. L., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kiekvieną mėnesį nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 28 d.) iki J. L. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 62,00 Eur (šešiasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį) valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 22,68 Eur (dvidešimt du eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.