Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens East China Automobile Association Ltd atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos East China Automobile Association Ltd pareiškimas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ECAA Europe“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – A. V., uždaroji akcinė bendrovė „Vaivorykštė“, uždaroji akcinė bendrovė „Tikroji vaivorykštė“, J. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Nuo 2013 m. iki 2021 m. įmonės turtas sumažėjo 1 192 759 Eur suma, skoliniai įsipareigojimai padidėjo iki 745 835 Eur. Vadinasi, dėl to, kad bankroto byla bendrovei nebuvo inicijuota laiku, buvo padaryta reali beveik 2 mln. Eur žala. Nors UAB „ECAA Europe“ nemoki buvo 2013 m. balandžio 17 d., tačiau nei vienas iš suinteresuotų asmenų – teisinis ir faktinis vadovų į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui nesikreipė. Tokiu būdu abu buvę bendrovės vadovai pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2013 m. balandžio 17 d. ir nuo šio momento skaičiuotini ieškovui (jo kreditoriams) padaryti nuostoliai.

6. Suinteresuoti asmenys UAB „Vaivorykštė“, UAB „Tikroji vaivorykštė“, A. V. ir J. D. su reikalavimu pripažinti bankrotą tyčiniu nesutiko. Akcentavo, kad UAB „Vaivorykštė“ finanisnis reikalavimas bankroto byloje siekia 811 450,17 Eur, tai reiškia, kad dėl UAB „ECAA Europe“ bankroto UAB „Vaivorykštė“ patirs daugiausia nuostolių; J. D. yra BUAB „ECAA Europe“ kreditorius, turintis 90 126,58 Eur dydžio finansinį reikalavimą, o trečiasis asmuo UAB „Tikroji vaivorykštė“ – 39 191,47 Eur dydžio finansinį reikalavimą, todėl nėra logiško paaiškinimo, kodėl šie asmenys būtų turėję siekti tyčinio bankroto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Trečiasis asmuo East China Automobile Association Ltd kartu su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. vasario 3 d. kreditorių susirinkimo protokolą, 2022 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo protokolą, 2020 m. sausio 5 d. rašytinius paaiškinimus, 2020 m. sausio 22 d. UAB „ECAA Europe“ atsiliepimą ir UAB „ECAA Europe“ 2015 m. balansą. Apeliantė prašymo pridėti naujus įrodymus prie nagrinėjamos civilinės bylos nesuformulavo.

16. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

17. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: i) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ii) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; iii) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; iv) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsargų realizavimo klausimas ir atsargų vertės nustatymas BUAB „ECAA Europe“ kreditorių susirinkimuose sudarė nagrinėjamą dalyką pirmosios instancijos teisme, taip pat šie kreditorių susirinkimų protokolai – 2021 m. vasario 3 d. kreditorių susirinkimo protokolas (1 t., b. l. 154–155, 4 t., b. l. 31–32) ir 2022 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo protokolas (5 t., b. l. 146) – yra bylos dėl BUAB „ECAA Europe“ bankroto pripažinimo tyčiniu dalis, todėl kreditorių susirinkimų protokolų pridėjimas prie nagrinėjamos civilinės bylos yra perteklinis. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo pateiktas BUAB „ECAA Europe“ 2015 m. balansas (3 t., b. l. 31, 32), taigi jo pridėjimas prie atskirojo skundo taip pat yra netikslingas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas šiuos naujai teikiamus įrodymus priimti atsisako.

19. Taip pat atsisakytina priimti East China Automobile Association Ltd 2020 m. sausio 5 d. rašytinius paaiškinimus ir UAB „ECAA Europe“ 2020 m. sausio 22 d. atsiliepimą į šiuos paaiškinimus civilinėje byloje Nr. e2-318-241/2020, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „ECAA Europe“ iškėlimo. Nenustatyta, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo pateiktas prašymas prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungti civilinės bylos Nr. e2-318-241/2020 medžiagą, taip pat šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja nenurodė argumentų, kodėl šie nauji įrodymai turėtų būti pridėti prie nagrinėjamos bylos.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

21. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos East China Automobile Association Ltd (kreditorės) prašymas dėl BUAB „ECAA Europe“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja East China Automobile Association Ltd kreipėsi į teismą prašydama pripažinti BUAB „ECAA Europe“ bankrotą tyčiniu dėl to, jog bendrovės turtas ir įsipareigojimai finansinės atskaitomybės dokumentuose pavaizduoti netinkama verte, buvo sudaryti niekiniai sandoriai dėl UAB „ECAA Europe“ akcijų perleidimo, kuriuos pareiškėja prašė pripažinti negaliojančiais, taip pat, remiantis tuo, kad bendrovės vadovai netinkamai organizavo bendrovės apskaitą, iškraipė finansinės atskaitomybės dokumentuose teiktiną informaciją bei pavėlavo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „ECAA Europe“ iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo UAB „ECAA Europe“ bankrotą pripažinti tyčiniu, taip pat pažymėjo, jog akcijų perleidimo sandoriai nebuvo nuginčyti, yra galiojantys, todėl teismas neturi teisinio pagrindo šių sandorių vertinti UAB „ECAA Europe“ bankroto pripažinimu tyčiniu kontekste.

23. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvuodama tuo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo nustatinėjamas bendrovės nemokumo momentas, o nutartimis, kuriomis atsisakyta kelti bankrotą UAB „ECAA Europe“, buvo remiamasi nepagrįstai; bendrovės turtas balanse buvo atspindėtas netinkamai; bankrota? nule?me? tyc?iniai i?mone?s valdymo organu? (J. D. ir A. V.) veiksmai, siekiant išvengti i?sipareigojimu? kreditoriams vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde nekvestionuojama pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalis, kuria pasisakyta dėl akcijų perleidimo sandorių teisinio vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas, toliau pasisako dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

24. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Vadinasi, prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausiuose išaiškinimuose dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimui taikytino teisinio reglamentavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32–33 punktai, 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 51 punktas).

25. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu aplinkybės susijusios tiek su nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ, tiek iki jo galiojusio ĮBĮ nuostatomis. Iš esmės ginčo dėl taikytino teisinio reguliavimo nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra.

Dėl nemokumo momento

26. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.).

27. Nustatyta, kad dėl UAB „ECAA Europe“ bankroto bylos iškėlimo bendrovei iš viso buvo inicijuotos 7 bylos: 2013 m., 2014 m. sausio, kovo, spalio mėnesiais, 2015 m., 2019 m. balandžio ir spalio mėnesiais, tačiau bankroto byla iškelta tik pagal bendrovės vadovo 2020 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimą. Teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendė, kad bendrovės nemokumas iš esmės susijęs su tuo, jog 2020 m. buvo pradėtas išieškojimas iš atsakovės pagal antstolio patvarkymą, nutrauktos paskolos sutartys, todėl bendrovės finansinė padėtis iš esmės pasikeitė, lyginant su ankstesniais laikotarpiais. Apeliantė su šiuo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad bendrovė nemoki tapo dar 2015 metais, kadangi į jos balansą nepagrįstai buvo įtraukta Acemark Enterpries Limited debitorinė 337 264,25 Eur dydžio skola ir bendrovės turtas apskaitomas nerealia verte.

28. Svarbu pažymėti, kad, priešingai nei bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu metu, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, nėra nustatinėjamas faktinis nemokumo momentas. Teismas, spręsdamas dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi pareigą įvertinti, ar įmonė bylos nagrinėjimo metu yra (ne)moki ir tai sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Paprastai bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos teikiami finansiniai dokumentai turi būti vertinami kritiškai. Bylose, kuriose atsisakoma kelti bankroto bylą, nėra nustatomi prejudiciniai faktai, kad pagal tam tikrus balanso duomenis įmonė buvo moki, o tik pateikiama teisinė išvada, jog pagal toje byloje surinktus įrodymus ir atitinkamus balanso duomenis (paprastai nekvestionuojant šio balanso teisingumo) įmonė yra moki (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1028-407/2022 42 punktą).

29. Nagrinėjant civilinę bylą dėl nemokumo bylos iškėlimo, esminę teisinę reikšmę turi bendrovės finansinės apskaitos dokumentai – finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie pateikti valstybės įmonei „Registrų centras“, tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie teikiami teismui įrodinėjant faktinę bendrovės mokumo būseną, banko sąskaitos išrašai, susitarimai su kreditoriais, išrašai, detalizuojantys finansinės apskaitos dokumentus, išrašai iš antstolių informacinės sistemos, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys ir kt. Visi šie duomenys sudaro faktinį bylos pagrindą. Tačiau, pirma, bylos dėl nemokumo bylos iškėlimo yra nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka ir paprastai juridinis asmuo yra suinteresuotas įrodyti savo mokumą, todėl potencialiai gali susiklostyti, jog į bylą duomenys bus teikiami selektyviai, teikiamas subjektyvus jų vertinimas. Antra, nors bankroto bylose teismas yra aktyvus, be kita ko, turi teisę proceso dalyvius įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus (JANĮ 20 straipsnio 1 dalis; ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas; ĮRĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei savo iniciatyva rinkti įrodymus (JANĮ 20 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai, 57 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai; iki JANĮ įsigaliojimo ši teismo pareiga buvo kildinama iš CPK 179 straipsnio, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktų), tačiau tokie teismo veiksmai turi būti suderinami su proceso rungtyniškumo, šalių lygiateisiškumo principais. Priešingu atveju gali būti ne tik pažeistas dispozityvumo principas, bet ir apskritai paneigta civilinio proceso prigimtis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-197-241/2018 25 punktą). Taigi, nors, nagrinėdamas bylas dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas veikia aktyviai, tačiau tuo pačiu yra saistomas bendrųjų civilinio proceso principų. Trečia, veiklą vykdančios bendrovės finansinė padėtis yra dinamiška, todėl konstatavimas, kad bendrovė yra moki, neriboja galimybės dar kartą spręsti klausimo dėl bendrovės mokumo analogišku metu, jeigu paaiškėja naujos ir anksčiau nevertintos faktinės su įmonės mokumu susijusios aplinkybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1028-407/2022, 26 punktas).

30. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

31. Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas.

32. Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-735-798/2020). Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas gali remtis jam prieinamais įrodymais ir, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, neturi pagrindo nesiremti teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatytu nemokumo faktu kaip prejudicine aplinkybe. Tačiau turi sutapti tiriamos ir vertinamos aplinkybės, reikšmingos byloje. Taigi yra pagrindas remtis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, jeigu teismui nėra pateikti rašytiniai įrodymai, paneigiantys teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatytas aplinkybes, kurie leistų nustatyti bendrovės nemokumo momentą atitinkamu laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 33 punktas).

33. Remiantis bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad East China Automobile Association Ltd 2019 m. spalio 31 d. kreipėsi į teismą, prašydama atsakovei UAB „ECAA Europe“ iškelti bankroto bylą. Atskirasis skundas šioje byloje, be kita ko, buvo grindžiamas ir tuo, kad UAB „ECAA Europe“ trumpalaikis turtas (automobilių detalės, atsargos) yra ženkliai mažesnės vertės nei nurodė atsakovė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-318-241/2020 atmetė šiuos East China Automobile Association Ltd argumentus kaip nepagrįstus (4 t., b. l. 108–120; žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-318-241/2022 17.1 papunktį, 44 punktą). Taigi ginčas dėl atsargų – automobilių detalių – apskaitymo buhalteriniuose dokumentuose ir jų likutinės vertės tarp tų pačių šalių civilinėje byloje yra išspręstas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje.

34. Remiantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V2-9 patvirtintomis 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ metodinių rekomendacijų 4 punktu, registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansines ataskaitas – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė. East China Automobile Association Ltd byloje, kuri buvo išnagrinėta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo, įrodymų apie grynąją realizavimo vertę nepateikė, o nagrinėjamoje civilinėje byloje nepaaiškino, kodėl šioje byloje teismas argumentus dėl turto vertės nustatymo turėtų vertinti kitaip, nei sprendė Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šioje nutartyje padarytomis išvadomis nesivadovauti.

35. Be to, nustatyta, kad East China Automobile Association LTD 2021 m. kovo 16 d. pateikė prašymą leisti atlikti UAB „ECAA Europe“ dokumentų patikrinimą (1 t., b. l. 176) ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi šis prašymas buvo patenkintas. Tačiau nei bylos nagrinėjimo metu, nei su atskiruoju skundu apeliantė nepateikė reikšmingų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie UAB „ECAA Europe“ konkrečias turėtas atsargas, jų sudėtį ir realizavimo vertę. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad 10 metų neatliekant atsargų nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės buvo padaryta 1,5 mln. Eur žala kreditoriams, stokoja teisinio ir faktinio pagrįstumo. Pareiškėjas neįrodinėja, kokia konkreti atsargų realizavimo vertė buvo ginčui aktualiu metu ir kaip konkrečiai keitėsi (turėjo keistis) turto ir įsipareigojimų santykis (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien faktinė aplinkybė, jog kreditorių susirinkime buvo nutarta turtą realizuoti už pradinę 200 000 Eur kainą, neįrodo, kad turtas buhalterinėje apskaitoje buvo nurodomas netinkama verte. Tai paneigiančių argumentų nenurodė ir pareiškėja atskirajame skunde.

36. Apeliantė nurodo, kad į atsakovės balansą nepagrįstai buvo įtraukta Acemark Enterpries Limited debitorinė 337 264,25 Eur dydžio skola. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nenustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartyje ir (ar) Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartyje, kuriose buvo sprendžiama dėl bendrovės (ne)mokumo ir nustatinėjama atsakovės turto masė, būtų užfiksuotas atsakovės reikalavimas kreditorei Acemark Enterpries Limited. Priešingai, Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartyje nurodė, kad atsargos sudaro 1 080 451 Eur, o kitas trumpalaikis turtas – 144 390 Eur. Taigi darytina išvada, kad debitorinė 337 264,25 Eur dydžio skola nebuvo įtraukta į balansą, pagal kurį atsisakyta kelti bankroto bylą UAB „ECAA Europe“, todėl ši suma nagrinėjamam ginčui neturi esminės teisinės reikšmės.

37. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad klausimas dėl atsakovės trumpalaikio turto (atsargų) vertės buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-318-241/2020. Pareiškėja nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nesivadovauti įsiteisėjusia ir prejudicinę galią šalims turinčiu procesiniu teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ir pagrįstai rėmėsi argumentu, kad bendrovės mokumas paskutinį kartą buvo konstatuotas 2020 m. sausio 28 d., o naujų reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų paneigti šią išvadą, apeliantė nepateikė. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bendrovės nemokumo momentą, atmestini kaip neįrodyti.

Dėl tyčinio bankroto požymių

38. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K3-7-30-969/2021 59 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, priešingai nei nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, pareiškėja turėjo pareigą iš esmės tik nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, o teismas turėjo spręsti dėl tyčinio bankroto požymių pagal konkrečias teisės normas. Pažymėtina, kad teisinių santykių kvalifikavimas nelaikomas šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų reikalavimų peržengimu.

39. Atskirasis skundas dėl UAB „ECAA Europe“ bankroto pripažinimo tyčiniu pareikštas remiantis tuo, kad bendrovės finansinė apskaita buvo vedama apgaulingai – nuo 2013 metų buhalterinėje apskaitoje nebuvo įtraukiama skola įmonei East China Automobile Association Ltd, priešingai, nurodomas šios įmonės debitorinis įsiskolinimas; neteisingai nurodyta bendrovės turimų atsargų vertė, nuo 2015 metų į bendrovės balansą įtraukti neegzistuojantys debitorių įsiskolinimai. Be to, pareiškėjos teigimu, bendrovės vadovas netinkamai organizavo buhalterinę apskaitą ir nepagrįstai delsė kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas dėl bankroto bylos pripažinimo tyčiniu grindžiamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

40. Nustatęs, kad bendrovė nemoki tapo ne anksčiau kaip 2020 m. sausio 28 d., o bendrovės vadovas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė 2020 m. rugpjūčio 17 d., apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas pavėluotai. Šiuo atveju itin svarbu ir tai, kad bankroto byloje 2022 m. liepos 1 d. paskutinį kartą buvo patvirtinti (patikslinti) kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau nenustatyta, jog reikšminga dalis šių finansinių reikalavimų būtų susidariusi laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėnesio.

41. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas. Šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla sąmoningai laiku neinicijuojama (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatyta, kad bendrovės finansinė padėtis nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. pasikeitė iš esmės, jog bendrovės vadovas anksčiau galėjo (turėjo) suprasti apie pareigą inicijuoti bankroto bylą, taigi sąmoningai neinicijavo bankroto bylos iškėlimo.

42. Pareiškėja įrodinėjo, kad egzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas tyčinio bankroto požymis, o būtent, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo organizuojama taip, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

43. Pažymėtina, kad, viena vertus, civilinėje byloje neįrodyta, jog bendrovės atsargos buvo apskaitomos netinkamai. Kita vertus, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanonumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

44. Iš esmės neanalizuojant pareiškėjos teikiamų argumentų (ne)teisingumo, pažymėtina, kad pati kreditorė aiškiai nurodo, kaip turėtų būti koreguojami balanso duomenys – automobilių detalės turėjo būti įvertintos grynąja galimo realizavimo verte, skola East China Automobile Association Ltd nuo 2015 metų turėjo būti įtraukta į bendrovės balansą, iš balanso turėjo būti eliminuota tariama debitoriaus Acemark Enterprises Ltd 337 264,25 Eur skola. Net jei šie buhalterinės apskaitos pažeidimai galimai ir buvo padaryti, tačiau šios faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo jų vertinti kaip tyčinio bankroto požymio pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kadangi, atlikus šias korekcijas, būtų galima aiškiai nustatyti turimą įmonės realų turtą ir jos įsipareigojimus.

45. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos reikalavimą BUAB „ECAA Europe“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindais, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių atskirojo skundo argumentų. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, serija A. Nr. 288, p. 20).

47. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos medžiagą, iš esmės tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, reguliuojančias bankroto teisinius santykius, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjos reikalavimą pripažinti BUAB „ECAA Europe“ bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties.

48. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų suinteresuotiems asmenims UAB „Vaivorykštė“, UAB „Tikroji vaivorykštė“, A. V. ir J. D. priteisimo (CPK 93 straipsnis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacijos).

49. Suinteresuotas asmuo UAB „Vaivorykštė“ pateikė prašymą priteisti 1 331 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Maksimali priteistina suma už atskirojo skundo parengimą yra 691,96 Eur (0,4 1 729,90 Eur, Rekomendacijų 8.15 papunktis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 692 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš East China Automobile Association Ltd (juridinio asmens kodas 080014) uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“ (juridinio asmens kodas 144050881) 692 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.