- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-22
- Bylos Nr.
- e2-654-934/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00023-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- COB GROUP AS
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Gildera“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos COB GROUP AS atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos COB GROUP AS prašymas įtraukti ją suinteresuotu trečiuoju asmeniu uždarosios akcinės bendrovės „Gildera“ restruktūrizavimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-204-544/2023 tenkino pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gildera“ (toliau – ir UAB „Gildera“) vadovo R. B. pareiškimą ir atsakovei UAB ,,Gildera“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Ta pačia nutartimi buvo netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Jargala“ (toliau – ir UAB „Jargala“) pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Gildera“ iškėlimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja COB GROUP AS kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė įtraukti ją, kreditorę, trečiuoju suinteresuotu asmeniu į restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir RUAB) „Gildera“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad 2023 m. kovo 14 d. teismo sprendimu jai priteista skola iš UAB „Gildera“. Pareiškėjai tapo žinoma apie tai, kad 2023 m. gegužės 4 d. įsiteisėjo 2023 m. balandžio 25 d. teismo nutartis iškelti UAB „Gildera“ restruktūrizavimo bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjos COB GROUP AS prašymo įtraukti ją suinteresuotu trečiuoju asmeniu į RUAB „Gildera“ restruktūrizavimo bylą.
4. Teismas konstatavo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, jog kreditorius su prašymu įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 19 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu gali kreiptis ne vėliau kaip iki nutarties dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo priėmimo. Klausimas dėl kreditorių įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis tokiu atveju teisme turi būti sprendžiamas iki nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismas 2023 m. vasario 27 d. nutartimi priėmė pareiškimą dėl UAB „Gildera“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi iškelta UAB „Gildera“ restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 4 d. Pareiškėjos pareiškimas įtraukti ją į restruktūrizavimo bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu teisme gautas 2023 m. gegužės 12 d., jau po nutarties iškelti UAB „Gildera“ restruktūrizavimo bylą priėmimo ir įsiteisėjimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja COB GROUP AS (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2023 m. gegužės 15 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorę COB GROUP AS įtraukti trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu į UAB „Gildera“ restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamai nutarčiai pagrįsti rėmėsi neaktualia, neegzistuojančia ir su restruktūrizavimo byla nesusijusia teismų praktika. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-903-450/2020 priimta ne 2022 m. gegužės 26 d., o 2020 m. gegužės 26 d., ne restruktūrizavimo byloje, o bankroto byloje. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-583-1120/2021 priimta ne restruktūrizavimo byloje, o bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismo paminėta 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-903-450/2022 apskritai neegzistuoja. Teismas negalėjo šiomis nutartimis vadovautis.
5.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad pagal JANĮ 19 straipsnio 4 dalį į teismą su prašymu įtraukti kreditorių į bylą trečiuoju asmeniu galima kreiptis tik iki tol, kol yra priimama nutartis dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo. Pagal JANĮ 19 straipsnio 4 dalį toks ribojimas nenumatytas, kreditoriai gali prašyti įtraukti juos trečiaisiais asmenimis ir po nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo ar įsiteisėjimo.
5.3. Kreditorė apie skolininkės restruktūrizavimo bylą sužinojo pirmą kartą iš nemokumo administratorės su 2023 m. gegužės 8 d. pranešimu anglų kalba gavusi įsiteisėjusią Panevėžio apygardos nutartį iškelti skolininkei restruktūrizavimo bylą, todėl niekaip negalėjo prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu pateikti iki nutarties iškelti bylą priėmimo ir įsiteisėjimo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Jargala“ neprieštarauja, kad kreditorė COB GROUP AS būtų įtraukta trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu skolininkės UAB „Gildera“ restruktūrizavimo byloje. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Įstatyme nėra numatyta, kad į restruktūrizavimo bylą įtraukti trečiuoju asmeniu kreditorius gali kreiptis tik iki nutarties dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo priėmimo.
6.2. Nėra pagrindo abejoti kreditorės nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kaip ji sužinojo apie restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimą. Kreditorė negalėjo prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu pateikti iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo ir įsiteisėjimo. Kreditorės atveju būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga taikyti jai objektyviai neįvykdomą reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria RUAB „Gildera“ restruktūrizavimo byloje atsisakyta kreditorę COB GROUP AS į procesą įtraukti trečiuoju asmeniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
10. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė: 1) elektroninio laiško, kuriuo jai išsiųsta skundžiama nutartis, kopiją, 2) skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį, 3) anglų kalba paruoštą nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“ (toliau – ir UAB „Tigesta“) pranešimą kreditorei, 4) 2023 m. balandžio 25 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį iškelti atsakovei UAB „Gildera“ restruktūrizavimo bylą.
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teikiamų įrodymų turinį, nustatė, kad atsakovės restruktūrizavimo byloje priimti teismo procesiniai sprendimai (2023 m. balandžio 25 d. ir 2023 m. gegužės 15 d. nutartys) yra civilinės bylos medžiagoje ir nėra nauji įrodymai CPK 314 straipsnio prasme. Elektroninis laiškas neturi įrodomosios reikšmės byloje nagrinėjamo klausimo aspektu. Nemokumo administratorės pranešimas apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą yra surašytas anglų kalba, nėra pateiktas šio dokumento vertimas, todėl teismas negali šiuo įrodymu remtis (CPK 113 straipsnio 3 dalis), o ir aplinkybių, kad pateikti duomenys gali būti reikšmingi ginčo išsprendimui, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus dokumentus.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi atsakovei UAB „Gildera“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Tigesta“. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 4 d. 2023 m. gegužės 12 d. kreditorė COB GROUP AS pateikė prašymą įtraukti ją atsakovės restruktūrizavimo byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Prašymą grindė aplinkybe, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu, priimtu atsakovei už akių, pareiškėjai iš atsakovės buvo priteista 23 753 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3 116 Eur bylinėjimosi išlaidos.
14. JANĮ 19 straipsnio 4 dalis numato, kad nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kartu su prašymu turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinantys įrodymai. Apeliantė teigia, kad šis reglamentavimas neriboja jos teisių į restruktūrizavimo bylą įstoti trečiuoju asmeniu ir po restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
15. Pacituotoje teisės normoje (žr. šios nutarties 14 punktą) iš tiesų tiesiogiai nėra įvardintas momentas iki kada kreditorius gali įstoti į nemokumo bylos procesą trečiuoju asmeniu. Tačiau tokios kreditoriaus teisės įgyvendinimas turi atitikti JANĮ ir paties nemokumo proceso tikslus, neapsunkinti nemokumo proceso ir užtikrinti kreditoriaus teisių įgyvendinimą proceso ekonomiškumo prasme, o ne plačiąja subjektine prasme. Todėl JANĮ 19 straipsnio 4 dalis negali būti aiškinama plečiamai, kaip užtikrinanti bet kurios CPK ir JANĮ numatytos teisės įgyvendinimą bet kurioje nemokumo bylos proceso stadijoje.
16. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, jam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ir ĮRĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ tam tikrus nemokumo proceso institutus reglamentuoja tomis pačiomis teisės normomis, taikytinomis ir bankroto, ir restruktūrizavimo bylos atveju. Pavyzdžiui, nemokumo proceso inicijavimo procedūra, nemokumo bylos nagrinėjimas, kreditorių finansinių reikalavimų pareiškimo ir tvirtinimo tvarka ir pan.
17. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje nurodoma, kad nors JANĮ pakeitė ĮBĮ ir ĮRĮ, tačiau iki JANĮ priėmimo suformuota nuosekli teismų praktika bei teisės aiškinimo taisyklės tais atvejais, kai reguliavimas nesikeitė, ir toliau turėtų būti taikomos (Tamošiūnienė, E.; Višinskis, V.; Kirkutis, M. ir Jokubauskas, R. (2020) Juridinių asmenų nemokumo proceso veiksmingumo užtikrinimas. Teisė, 1160, p. 24–35) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-783-1120/2021).
18. Juridinių asmenų nemokumo procesas yra tęstinis, susidedantis iš atskirų stadijų. Pirmoji šio stadija yra nemokumo proceso inicijavimas, kurią tinkamai įgyvendinus, suteikiama teisė kreiptis į teismą dėl juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnis). Antroji stadija – juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimas, kurios metu yra sprendžiama, ar nemokumo procesas teisme gali būti pradedamas ir vertinama, kokiu būdu – bankroto ar restruktūrizavimo turi būti sprendžiamos juridinio asmens mokumo problemos. Šioje nemokumo proceso stadijoje teismas priima nutartį dėl pareiškimo dėl juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo (JANĮ 19 straipsnis 1 dalis) bei įvertina juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo sąlygas (JANĮ 21 straipsnis) ir aplinkybes, dėl kurių byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnis). Atlikęs šį vertinimą, teismas išsprendžia juridinio asmens nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo klausimą, priimdamas nutartį įstatyme nustatyta tvarka (JANĮ 25 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1639-381/2020). Šioje proceso stadijoje teismas įvertina, kurios JANĮ 21 ir 22 straipsniuose numatytos sąlygos egzistuoja ir kokios teisinės pasekmės kyla byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu. Kitaip tariant, teismas konstatuoja, ar egzistuoja pagrindas iškelti nemokumo – restruktūrizavimo arba bankroto – bylą.
19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl civilinės ir bankroto bylų iškėlimo santykio ir ypatumų, yra nurodęs, kad civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną teismo procesinį veiksmą – priimti rezoliuciją (CPK 137 straipsnio 1 dalis); bankroto bylai iškelti reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai – priimti rezoliuciją dėl pareiškimo priėmimo ir priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 9 straipsnio 4, 5 dalys). Tik esant abiem teigiamiems procesiniams veiksmams, pripažintina, kad bankroto byla yra iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012). Šis išaiškinimas išlieka aktualus ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), nes nemokumo bylos iškėlimo teisinis reglamentavimas, priėmus JANĮ, šiuo aspektu nepakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-823/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1008-910/2022).
20. Atsižvelgiant į juridinių asmenų nemokumo proceso tęstinį pobūdį, į pozityviąją pareigą juridinio asmens kreditoriams sudaryti sąlygas išsakyti savo nuomonę dėl įmonės (ne)mokumo, JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytu reglamentavimu kreditoriams užtikrintas šios teisės įgyvendinimas, t. y., kreditoriui pagrindus pakankamą (glaudų) nagrinėjamos bylos teisinį ryšį su jo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, jis gali būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, siekiant jam sudaryti galimybę pateikti savo nuomonę dėl įmonės (ne)mokumo.
21. Nemokumo bylos iškėlimo stadija pasibaigia priėmus (įsiteisėjus) teismo nutartį iškelti nemokumo bylą. Įsiteisėjus šiai nutarčiai, išnyksta pagrindas iki tol į civilinės bylos procesą neįstojusiems kreditoriams pasisakyti dėl įmonės (ne)mokumo. Todėl JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nuo šios nemokumo proceso stadijos praranda aktualumą likusio nemokumo proceso prasme.
22. Vėlesnėje nemokumo bylos stadijoje yra įgyvendinamos arba bankrutuojančio juridinio asmens likvidavimo procedūros arba įgyvendinamas teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas, siekiant atkurti restruktūrizuojamo juridinio asmens mokumą. Šioje nemokumo bylos stadijoje kreditoriai į nemokumo bylos procesą įstoja po to, kai teismas patvirtina jų finansinius reikalavimus, pareikštus JANĮ nustatyta tvarka, ir procese dalyvauja kaip juridinio asmens kreditoriai trečiojo asmens teisėmis. Pažymėtina, kad šioje nemokumo proceso stadijoje sprendimai priimami kreditorių susirinkimuose arba kreditorių komitete JANĮ nustatyta tvarka. Tokiu būdu kreditoriams užtikrinama galimybė dalyvauti juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto stadijoje arba restruktūrizavimo procese. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, pateikdamas teismui pareiškimą, gali įstoti į bylą bankroto bylos iškėlimo stadijoje iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Po nutarties priėmimo tiktai teismo nutarčiai, kuria patvirtinti jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjus, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytą reglamentavimą taikė tinkamai ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo kreditorės COB GROUP AS įtraukti į UAB „Gildera“ restruktūrizavimo bylos procesą trečiuoju asmeniu po to, kai buvo priimta ir įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą.
24. Minėta, nors JANĮ pakeitė ĮBĮ ir ĮRĮ, tačiau iki JANĮ priėmimo suformuota nuosekli teismų praktika bei teisės aiškinimo taisyklės tais atvejais, kai reguliavimas nesikeitė, ir toliau išlieka aktuali. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tam tikri nemokumo proceso institutai, pavyzdžiui, nemokumo proceso inicijavimas, pareiškimo dėl nemokumo bylos nagrinėjimas, kreditorių finansinių reikalavimų pareiškimas ir jų patvirtinimas ir pan., reglamentuojami analogiškai ir bankroto, ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo atveju (žr. šios nutarties 17 punktą). Analogiškai abiem šiems procesams taikytinas ir JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytas reglamentavimas. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-783-1120/2021, pateiktu išaiškinimu dėl teismų praktikos taikymo tęstinumo įsigaliojus JANĮ, tais atvejais, kai reguliavimas iš esmės nesikeitė.
25. Lyginant JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje ir ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatytą reglamentavimą, matyti, kad jis nepakito. Todėl, teismų praktikoje pateiktas ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies aiškinimas, taikytinas ir aiškinant JANĮ 19 straipsnio 4 dalį. Minėta, JANĮ 19 straipsnio 4 dalis vienodai taikoma bankroto ir restruktūrizavimo bylose. Todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo cituotos nutartys buvo priimtos bankroto bylose, nepaneigia JANĮ 19 straipsnio 4 dalies aiškinimo aktualumo ir restruktūrizavimo bylos atveju. Vadovaudamasis šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi neaktualia teismų praktika, atmeta kaip nepagrįstus.
26. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta ir apeliantės argumentą, kad ji iki nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos negalėjo pateikti prašymo įtraukti ją trečiuoju asmeniu nemokumo byloje, kadangi apie bylą nieko nežinojo. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje civilinėje byloje buvo nagrinėjami du pareiškimai: pareiškėjo UAB „Gildera“ vadovo R. B. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB ,,Gildera“ iškėlimo ir pareiškėjos UAB „Jargala“ pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Gildera“ iškėlimo. UAB „Gildera“ vadovas kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (dokumento reg. Nr. CBP-27) pateikė teismui duomenis apie tai, kad apie ketinimą inicijuoti nemokumo bylą registruotomis pašto siuntomis buvo informuoti atsakovės kreditoriai, tarp jų ir apeliantė COB GROUP AS. Toks kreditorės informavimas JANĮ nustatyta tvarka pripažintinas tinkamu. JANĮ nenumato pareigos kreditorius informuoti apie tai, kad juridinio asmens vadovas realizavo teisę ir pareigą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi neegzistuojančia teismų praktika, pripažintini teisiškai nepagrįstais. Atskirajame skunde nurodyti netikslumai vertintini kaip teismo procesiniame sprendime padaryti rašymo apsirikimai, kurie neturi esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma įrodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė klausimo nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes ir jas kvalifikavo bei teisingai taikė JANĮ 19 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.