- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- e2-783-1120/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01454-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Vilija Mikuckienė, Vigintas Višinskis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens bankrutavusios kredito unijos „Amber“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutarties dėl uždarosios akcinės bendrovės „North House“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aukso upė“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „North House“ (toliau – ir kreditorė) pateikė prašymą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Aukso upė“ (toliau – ir atsakovė) nemokumo administratorei UAB „Daliveta“ (toliau – ir nemokumo administratorė) patvirtinti 1 333 751,13 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Aukso upė“ bankroto byloje pagal pridedamus įrodymus: 2016 m. liepos 5 d. jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis), 2020 m. sausio 7 d. susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo (toliau – ir Susitarimas dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo), 2020 m. lapkričio 9 d. papildomą susitarimą (toliau – ir Papildomas susitarimas) ir vekselius.
2. Nemokumo administratorė teismo prašė netvirtinti kreditorės UAB „North House“ 1 333 751,13 Eur finansinio reikalavimo.
3. Paaiškino, kad 2015 m. spalio 23 d. UAB „North House“ pasirašė su UAB „Intractus“ žemės sklypo pirkimo–pardavimo notarinę sutartį, kuria įsipareigojo už perkamą sklypą sumokėti 1 512 500 Eur dalimis: pasirašant sutartį 125 000 Eur, o likusią 1 387 500 Eur sumą per 180 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Prieš pasirašant šią sutartį 2015 m. rugpjūčio 18 d. UAB „North House“ sumokėjo 125 000 Eur sumą turto pardavėjai. 2016 m. balandžio 16 d. UAB „North House“ su UAB „Intractus“ pasirašė notarinį susitarimą pakeisti sutartį dėl likusios sumos 1 387 500 Eur mokėjimo atidėjimo, nukeliant mokėjimą 300 kalendorinių dienų nuo susitarimo pasirašymo dienos. 2016 m. liepos 5 d. UAB „North House“ su kontroliuojama bendrove BUAB „Aukso upė“ sudarė Jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią prievolę dėl likusios 1 387 500 Eur kainos sumokėjimo už žemės sklypą perkelta BUAB „Aukso upė“. Atsakovė įsipareigojo sumokėti šią sumą gavusi paskolą iš kredito unijos (toliau – KU) „Amber“ (toliau – ir trečiasis asmuo, apeliantė). KU „Amber“ 2016 m. liepos 26 d. paskelbtas moratoriumas, todėl BUAB „Aukso upė“ paskolos negavo. Šalys 2020 m. sausio 7 d. sudarė Susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, kad dėl BUAB „Aukso upė“ kaltės nebuvo gauta 4 935 700,04 Eur pajamų ir BUAB „Aukso upė“ įsipareigojo kreditorei atlyginti 1 480 710,12 Eur nuostolį. 2020 m. lapkričio 9 d. Papildomas susitarimu skolos grąžinimas išdėstytas grafiku ir susitarimo vykdymas užtikrintas atsakovės kreditorei išduotais paprastaisiais vekseliais.
4. Nemokumo administratorė nurodė su kreditoriniu reikalavimu nesutinkanti dėl šių priežasčių: 1) paskola žemės sklypo įsigijimui finansuoti nebuvo suteikta ne dėl BUAB „Aukso upė“ kaltės; 2) žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties terminas dėl 1 387 500 Eur sumokėjimo turėjo baigtis 2017 m. vasario mėn., tačiau jau 2016 m. rugpjūčio 18 d. minėtą žemės sklypą UAB „Intractus“ pardavė kitam asmeniui; 3) UAB „North House“ neteikė jokių pretenzijų BUAB „Aukso upė“ dėl įsipareigojimo nevykdymo; 4) kadangi neliko Jungtinės veiklos sutarties objekto, sutartis yra pasibaigusi; 5) neaišku, kokiais kriterijais apskaičiuota 4 935 700,04 Eur negautų pajamų suma; 6) baudos skaičiavimas atsakovei prieštarauja CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktui; 7) sandoriai sudaryti esant atsakovės nemokumui.
5. Nemokumo administratorė papildomai pažymėjo, kad ruošiasi ginčyti išvardintus sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad pagal atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus UAB „North House“ skolinosi pinigus iš atsakovės ir yra galimai skolinga 230 726,91 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bylą įtraukė KU „Amber“. Teismas nurodė, kad nors šio asmens finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje nėra patvirtintas, tačiau kredito unijai išreiškus valią dalyvauti sprendžiant UAB „North House“ ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, ji laikytina turinti teisinį suinteresuotumą klausimo išsprendimu.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo KU „Amber“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė sutinkantis su nemokumo administratorės pozicija ir prašė ginčijamo finansinio reikalavimo netvirtinti. Nurodė, kad laikytina, jog nemokumo administratorė ginčija tiek pareikštą kreditorinį reikalavimą, tiek sandorius iš kurių yra kildinamas kreditorės finansinis reikalavimas. Papildomai pažymėjo, kad nuo 2016 m. BUAB „Aukso upė“ veiklos nebevykdo, lėšų ar turto neturi ir faktiškai yra nemoki. Susitarimu dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo nevykdydama jokios veiklos ir neturėdama lėšų atsakovė prisiėmė 1 480 710,12 Eur skolinį įsipareigojimą kreditorei, o vėliau – gavusi įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tą pačią dieną išdavė UAB „North House“ vekselius skoliniam įsipareigojimui užtikrinti. Tik dvi dienos prieš ginčijamų sandorių sudarymą (2020 m. lapkričio 5 d.) BUAB „Aukso upė“ akcijos buvo perleistos trečiajam asmeniui Vytautui Mackoniui, kuris pasirašė ginčijamus sandorius su UAB „North House“. Trečiasis asmuo prašė pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais pagal CK 1.86 straipsnį ir CK 6.66 straipsnį.
8. Kreditorė, atsiliepdama į nemokumo administratorės prašymą, paaiškino, kad Jungtinės veiklos sutartimi šalys susitarė kartu vystyti projektą, t. y. įsigyti žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1046-1960 (toliau – Žemės sklypas), atlikti detaliojo planavimo darbus, įskaitant, bet neapsiribojant, sprendinių pakeitimą ir tvirtinimą, suformuoti žemės sklypą tinkamą statyboms – daugiabučio projektui vystyti bei tokiu būdu pakėlus žemės sklypo vertę, parduoti žemės sklypą projekto vystytojui arba projektą vystyti patiems ir gauti už tai ne mažiau nei 4 935 700,400 Eur pajamų. Kreditorė nurodė, kad atsakovė iš esmės pažeidė Jungtinės veiklos sutartį – atsakovė ne tik negavo Jungtinės veiklos sutartimi sutarto finansavimo, bet ir įkeitė KU „Amber“ vienintelį savo turtą, kurį galėjo panaudoti kaip užtikrinimo priemonę finansavimui iš kitos kredito įstaigos gauti. Atsakovei iš esmės pažeidus Jungtinės veiklos sutartį, jai kilo pareiga atlyginti kreditorei padarytus nuostolius. Susitarimu dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo šalys susitarė, kad kreditorė reikalaus ne visų patirtų nuostolių atlyginimo (2 467 850,20 Eur), kaip tai galėjo padaryti pagal Jungtinės veiklos sutarties 6 punktą, bet tik Jungtinės veiklos sutarties 11 punkte numatytų netesybų, kurios sudaro 1 480 710,12 Eur. Papildomu susitarimu šalys užfiksavo skolos dydį – 1 333 751,13 Eur ir susitarė išdėstyti skolos grąžinimo terminus, taip pat užtikrino skolos grąžinimą vekseliais. Atsakovė nurodytos skolos kreditorei nėra grąžinusi.
9. Kreditorė papildomai pažymėjo, kad verslininko (atsakovės) kaltė civilinės atsakomybės taikymui nėra svarbi, be to, įstatymas nenumato pareigos kreditorei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo pateikti raštu. Kreditorės vertinimu, moratoriumo KU „Amber“ paskelbimas nereiškė, kad finansavimas nebus gautas. Be kita ko, įstatyme taip pat nėra tokių jungtinės veiklos sutarties pabaigos pagrindų kaip „jungtinės veiklos objekto išnykimas“. Šalių sudaryta sutartis pasibaigė Susitarimu dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo. Kreditorė paaiškino, kad jei ji būtų atleidusi atsakovę nuo nuostolių atlyginimo tik dėl to, kad atsakovė buvo kreditorės dukterinė įmonė, šalims būtų kilusios mokestinės pasekmės bei atsakomybė. Kreditorė taip pat nurodė, kad nebeturi išsaugojusi skaičiavimų, kuriais šalys grindė planuotas gauti pajamas, tačiau UAB „Via Stella“ ir UAB „Centro klubas“ viešų duomenų pagrindu atlikti skaičiavimai rodo, kad projektas sugeneravo 9 317 090 Eur pajamų ir 5 210 405 Eur pelno. Dėl ieškinio senaties termino taikymo kreditorė pažymėjo, kad atsakovės prievolė mokėti Susitarimu dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo sulygtą baudą galėjo atsirasti tik nuo šio momento ir būtent nuo tada galėjo būti pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Be to, Papildomu susitarimu šalys iš naujo išdėstė skolos mokėjimo terminus pagal kurį paskutinis mokėjimas kreditorei turėjo būt atliktas iki 2021 m. kovo 31 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi patvirtino antros eilės UAB „North House“ 1 333 751,13 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Aukso upė“ bankroto byloje Nr. eB2-1336-854/2021.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nemokumo administratorės teiginiai, kad žemės sklypo pirkimas neįvykdytas ne dėl UAB „Aukso upė“ kaltės, būtent šiai prisiėmus riziką gauti finansavimą ir įvykdyti projektą, bei pripažinus savo kaltę Susitarime dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, kuris nėra nuginčytas, negali būti laikomi pagrįstais, kol nenuginčytas minėtas susitarimas.
12. Teismas pažymėjo, kad tai, jog 2016 m. liepos 26 d. KU „Amber“ numatytas moratoriumas, savaime nepaneigia to, kad UAB „Aukso upė“ negalėjo savo sutartinių įsipareigojimų įvykdyti, gaudama finansavimą iš kitos kredito įstaigos. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad būtent KU „Amber“ moratoriumas eliminuoja UAB „Aukso upė“ kaltę dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pagal jos ir UAB „North House“ sudarytą Jungtinės veiklos sutartį.
13. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog pirkėjo teisės į žemės sklypą, kurį partneriai UAB „Aukso upė“ ir UAB „North House“ siekė įsigyti, buvo perleistos tretiesiems asmenims, savaime nereiškia, kad šios aplinkybės panaikina būtent pačių partnerių tarpusavio teises ir pareigas (lemia sutarties pabaigą), kylančias jiems iš jų sudarytos Jungtinės veiklos sutarties, o būtent, kas šiuo atveju aktualu, dėl netinkamų įsipareigojimų vykdymo kaltosios šalies prievolę sumokėti baudą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog žemės sklypas buvo parduotas kitiems asmenims savaime nelemia UAB „Aukso upė“ ir UAB „North House“ 2016 m. liepos 5 d. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo. Teismas taip pat nenustatė, kad egzistuotų ir kiti CK 6.978 straipsnio 1 dalyje numatyti Jungtinės veiklos sutarties pabaigos atvejai. Teismo vertinimu, šalių sudaryta Jungtinė veiklos sutartis pasibaigė jos nutraukimu, ją nutraukus 2020 m. liepos 7 d. Susitarimu dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo (CK 6.217 straipsnis), tuo pačiu šiame susitarime aptarus ir 2016 m. liepos 5 d. Jungtinės veiklos sutarties 11 punkte numatytos baudos dydį ir jos sumokėjimo terminą. Aplinkybė, kad į bylą nėra pateikta UAB „North House“ rašytinės pretenzijos UAB „Aukso upė“, savaime nepaneigia pastarosios prievolės egzistavimo, juolab, kaip teisingai pastebėjo UAB „North House“, įstatyme nėra numatyta, kad pretenzija šiuo atveju turi būti pareikšta ją įtvirtinant rašytinės formos dokumentu.
14. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad žemės sklypą buvo siekiama įsigyti už 1 512 500 Eur, o įvykdžius projektą, buvo planuojama gauti 4 935 700,04 Eur pajamų, iš principo atitinka normalią pelno siekiančio subjekto ūkinės–komercinės veiklos praktiką. Nagrinėjamu atveju Jungtinės veiklos sutartyje 30 procentų baudą susitarė skaičiuoti nuo negautų pajamų dydžio (11 punktas). Susitarime dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo šalys numatė, kad nebuvo gauta 4 935 700,40 Eur pajamų, todėl baudos dydis sudaro 1 480 710,12 Eur. Atsižvelgdamas į UAB „North House“ pateiktus kvalifikuotų subjektų atliktus paskaičiavimus apie pajamas, kurios trečiųjų asmenų buvo tikėtinai gautos įgyvendinus projektą, pardavus visus butus ir parkingo vietas, adresu Latvių g. 55A, Vilnius, teismas sprendė, kad UAB „North House“ ir UAB „Aukso upė“ 2020 m. sausio 7 d. Susitarime dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo užfiksuotos pajamos (4 935 700,400 Eur) nelaikytinos akivaizdžiai nerealiomis, kad šalys jų objektyviai nebūtų galėjusios tikėtis gauti. Teismas papildomai pažymėjo, kad baudos dydį šalys 2020 m. lapkričio 9 d. papildomu susitarimu nutarė laikyti 1 333 751,13 Eur.
15. Teismas atmetė nemokumo administratorės teiginius, kad projektas apskritai nebuvo vykdomas (pradėtas vykdyti). Teismas nurodė, kad šiuos jos teiginius paneigia UAB „North House“ pateikti įrodymai apie 125 000 Eur avanso sumokėjimą už žemės sklypo įsigijimą, patirtas išlaidas dėl detalaus plano suderinimo Teritorijų planavimo komisijoje, išlaidos už sklypo detaliojo plano rengimo valdymą.
16. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties, teismas nurodė, kad aiškiai apibrėžta UAB „Aukso upė“ prievolė sumokėti 1 480 710,12 Eur baudą atsirado šalims numačius jos konkretų dydį 2020 m. sausio 7 d. Susitarime dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo. 2020 m. lapkričio 9 d. papildomu Susitarimu dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo šalys numatė, kad bauda sudarys 1 333 751,13 Eur sumą ir ją UAB „Aukso upė“ galutinai padengs iki 2021 m. kovo 31 d. Atsižvelgdamas į tai, kad tiek 2020 m. sausio 7 d., tiek 2020 m. lapkričio 9 d. susitarimais UAB „Aukso upė“ baudos, kurią, beje, pastaroji pripažino turinti sumokėti, mokėjimo terminas buvo atidėtas, vėliausias terminas – 2021 m. kovo 31 d., kurio įvykdymo terminas iš esmės suėjo 2021 m. sausio 29 d. (nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjimo diena), teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl baudos.
17. Teismas nurodė, kad UAB „North House“ 1 333 751,13 Eur finansinis reikalavimas iš esmės yra grindžiamas tarp šalių sudarytomis sutartimis (sandoriais) (Jungtinės veiklos sutartimi, susitarimu ją nutraukti, bei Susitarimu dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, vekseliais), kurios yra šalių pasirašytos ir šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys savo parašais patvirtino negautų pajamų dydį, apskaičiuotą baudos dydį, juos užfiksavo susitarimuose, 2020 m. lapkričio 9 d. vekseliuose, kurie nėra nuginčyti, jų pripažinti negaliojančiais ex officio (savo iniciatyva) nagrinėjamu atveju pagrindo nėra, todėl teismas neturi pagrindo UAB „North House“ reikalavimo į UAB „Aukso upė“ vertinti kaip nesamo ar mažinti jo dydį.
18. Papildomai teismas pažymėjo, kad nors nemokumo administratorė nurodė, jog ji minėtus sandorius ketina ginčyti, tačiau nutarties priėmimo dieną visos minėtos sutartys nėra ginčijamos (nuginčytos) nei šioje, nei atskiroje civilinėje byloje, todėl turi būti laikomos galiojančiomis. KU „Amber“ paaiškinimuose nurodyti argumentai, kad BUAB „Aukso upė“ nemokumo administratorė savo prašyme netvirtinti UAB „North House“ finansinio reikalavimo iš esmės ginčija UAB „North House“ ir UAB „Aukso upė“ sudarytus sandorius, ir yra pagrindas juos pripažinti negaliojančiais CK 1.86 straipsnio, 6.66 straipsnio pagrindais, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys pačios nemokumo administratorės UAB „Daliveta“ prašyme išdėstytos pozicijos dėl šių sandorių galimo ginčijamo ateityje CK 6.66 straipsnio pagrindu. Nemokumo administratorė, turėdama pagrindą manyti, kad šalių sudarytos sutartys savo esme ir turiniu gali būti pripažintos negaliojančiomis įstatyme numatytais pagrindais, turi pareigą reikšti tokio pobūdžio reikalavimus teisme, ką ji ir nurodė ketinanti daryti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
19. Atskirajame skunde trečiasis asmuo bankrutavusi KU „Amber“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartį; pripažinti niekiniais ir negaliojančiais BUAB „Aukso upė“ sudarytus sandorius: 2020 m. sausio 7 d. Susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, 2020 m. lapkričio 9 d. papildomą susitarimą; 2020 m. lapkričio 9 d. paprastuosius vekselius 444 000 Eur sumai, 883 751,13 Eur sumai, 10 000 Eur sumai; netenkinti UAB „North House“ prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Aukso upė“ bankroto byloje.
Žemesnės instancijos teismas
20. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismas, sprendžiantis dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, turi iš esmės išnagrinėti kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas privalo būti aktyvus, aiškintis kreditorių reikalavimų pagrįstumą, jei yra reikalinga – prašyti pateikti papildomus reikalavimą patvirtinančius įrodymus. Atsakovės nemokumo administratoriui nesutinkant su UAB „North House“ kreditoriniu reikalavimu, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme turėjo būti prilyginamas UAB „North House“ ieškinio nagrinėjimui, t. y. teismas turėjo laikyti, kad yra ginčijami sandoriai, iš kurių yra kildinamas prašomas tvirtinti reikalavimas, net ir nesant formaliai pareikšto reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais.
20.2. Susitarimas dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir vėlesni sandoriai, sudaryti vykdant minėtą susitarimą, prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei, todėl teismo turėjo būti pripažinti niekiniais ex officio CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šių sandorių tikslas buvo įtraukti neegzistuojantį UAB „North House“ finansinį reikalavimą tarp kitų BUAB „Aukso upė“ kreditorių reikalavimų, tokiu būdu pažeidžiant sąžiningų BUAB „Aukso upė“ kreditorių interesus.
20.3. Aplinkybė, kad byloje nėra „North House“ pretenzijų atsakovei, yra svarbi tam, kad būtų patikrinta, ar Susitarimas dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir Papildomas susitarimas sudaryti gera valia, ir sąžiningai siekiant sutartyse deklaruojamų tikslų – susitarti dėl UAB „North House“ tariamai patirtų nuostolių kompensavimo, ar vis tik – šie susitarimai yra imitaciniai, sudaryti tik dėl akių, siekiant sukurti didelės apimties neegzistuojančią reikalavimo teisę į BUAB „Aukso upė“.
20.4. Ginčui aktualūs įvykiai vyko 2016 m. rugpjūčio mėn., o Susitarimas dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo sudarytas po daugiau kaip 3 metų. Jei UAB „North House“ iš tiesų turėjo kokių nors pretenzijų BUAB „Aukso upė“ dėl Jungtinės veiklos sutarties vykdymo, per daugiau kaip 3 metų laikotarpį šie nesutarimai turėjo būti užfiksuoti kokia nors objektyvia, patikrinama forma – daiktiniais, rašytiniais įrodymais, susirašinėjimais, pretenzijomis, ekrano nuotraukomis ar pan.
Žemesnės instancijos teismas
20.5. Teismas, vertindamas, ar Susitarimas dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir Papildomas susitarimas nėra niekiniai ir prieštaraujantys viešai tvarkai ir gerai moralei, turėjo įvertinti, ar BUAB „Aukso upės“ Susitarimu dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir Papildomu susitarimu prisiimti įsipareigojimai yra teisiškai ir ekonomiškai racionalūs, proporcingi, ar egzistavo bent tikėtinas pagrindas, dėl kurio pakankamai protingas ir atidus asmuo tokioje pat situacijoje (kaip tuo metu buvo BUAB „Aukso upė“) būtų pripažinęs savo tariamą atsakomybę ir įsipareigojęs kompensuoti beveik 1,5 mln. Eur siekiančias negautas pajamas.
20.6. Susitarimo dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo preambulėje nurodytos sutarties sudarymo aplinkybės yra sąmoningai sukeistos vietomis, taip formuojant klaidingą įspūdį, kad neva Hipotekos sandorio sudarymas nulėmė UAB „North House“ sprendimą perleisti teises į Žemės sklypą. Iš tiesų, UAB „North House“ teises į Žemės sklypą perleido dar 2016 m. rugpjūčio 18 d., o Hipotekos sandoris buvo sudarytas vėliau – 2016 m. rugpjūčio 28 d. BUAB „Aukso upė“ turto įkeitimas neturėjo jokios reikšmės UAB „North House“ sprendimui perleisti teises į Žemės sklypą ir Projekto įgyvendinimo sėkmei.
20.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad negavus finansavimo projektui BUAB „Aukso grupė“ visais atvejais yra laikoma pažeidusia Jungtinės veiklos sutartį. BUAB „Aukso upė“ įsipareigojo užtikrinti finansavimą, t. y. dėti pastangas ir atlikti reikalingus veiksmus tam, kad finansavimą suteiktų tretieji asmenys. Toks įsipareigojimas atitinka rizikos sutarties apibrėžimą, pateiktą CK 6.160 straipsnio 3 dalyje. Byloje nebuvo jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad BUAB „Aukso upė“ būtų dėjusi nepakankamas pastangas finansavimui užtikrinti, kad finansavimas nebuvo gautas dėl BUAB „Aukso upė“ tyčios ar didelio neatsargumo.
20.8. Tariamą Jungtinės veiklos sutarties pažeidimą (jei toks buvo) veikdami BUAB „Aukso upė“ vardu padarė tie patys asmenys, kurių naudai BUAB „Aukso upė“ įsipareigojo atlyginti nuostolius.
20.9. Susitarimui dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir Papildomam susitarimui turėjo būti taikoma nesąžiningumo prezumpcija pagal CK 6.67 straipsnio 4 bei 7 punktus.
20.10. Pagrindas reikalauti nuostolių atlyginimo ir (ar) netesybų sumokėjimo yra sutarties pažeidimas. Todėl UAB „North House“ teisė į ieškinį atsirado ne sudarius Susitarimą dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, o BUAB „Aukso upė“ tariamai pažeidus Jungtinės veiklos sutartį. BUAB „Aukso upė“ nepagrįstai prisiėmė įsipareigojimą įvykdyti prievolę, kuri nebegalėjo būti priverstinai įvykdyta, ir tai patvirtina nesąžiningą Susitarimo dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir Papildomo susitarimo kilmę.
20.11. Tuo atveju, jei niekiniu ir negaliojančiu būtų pripažinti Susitarimas dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir Papildomas susitarimas, vekseliai, kurie užtikrino minėtų prievolių vykdymą, taip pat pripažintini niekiniais ir negaliojančiais.
20.12. Jungtinės veiklos sutartimi vykdytas projektas apėmė tik Žemės sklypo įsigijimą, detaliojo plano parengimą ir Žemės sklypo pardavimą. BUAB „Aukso upė“ ir UAB „North House“ neplanavo Žemės sklype ką nors statyti ir juo labiau neplanavo pardavinėti Žemės sklype pastatytų butų. Teismas klaidingai konstatavo, kad UAB „North House“ pateikti skaičiavimai apie pardavimo pajamas, gautas pardavus Žemės sklype pastatytame pastate esančius butus, atitinka Jungtinės veiklos sutartyje numatyto projekto tikėtinas pajamas. Susitarime dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo nurodytos tariamai 4 935 700,40 Eur negautos pajamos neatitinka realumo kriterijaus ir jų nebuvo galima tikėtis esant tinkamam Jungtinės veiklos sutarties vykdymui.
Atsiliepimas
21. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Aukso upė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartį, sandorius, kuriais grindžiamas kreditorės finansinis reikalavimas, pripažinti negaliojančiais ir netenkinti kreditorės prašymo dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo.
22. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
22.1. Atskirajame skunde pagrįstai nurodoma, jog teismas turėjo ex officio iš esmės išnagrinėti kreditorės UAB „North House“ pareikšto reikalavimo pagrįstumą net ir nesant formaliai pareikšto reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu.
22.2. Trečiasis asmuo pagrįstai nurodo, kad 2020 m. sausio 7 d. tarp BUAB „Aukso upė“ ir tuo metu jos vienintelės akcininkės UAB „North House“ sudarytas Susitarimas dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir vėlesni sandoriai prieštarauja viešajai tvarka ir gerai moralei.
22.3. Sutiktina, jog Susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir Papildomą susitarimą pripažinus niekiniais ir negaliojančiais, BUAB „Aukso upė“ 2020 m. lapkričio 9 d. išduoti trys vekseliai, kuriais užtikrintas Susitarimo dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir Papildomo susitarimo įsipareigojimų įvykdymas, taip pat pripažintini niekiniais ir negaliojančiais.
22.4. Susitarimo dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo 1 punktu BUAB „Aukso upė“ ir UAB „North House“ nustatytas tariamai patirtų 4 935 700,40 Eur nuostolių dydis yra nepagrįstas, nustatytas nesąžiningai, nesant objektyvių prielaidų, nepatvirtintas teismo sprendimu, siekiant nepagrįstai padidinti BUAB „Aukso upė“ taikytinos baudos dydį ir atitinkamai UAB „North House“ reikalavimo teisę į atsakovę.
23. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė UAB „North House“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą; apeliacinės instancijos teisme prijungti naujus įrodymus.
24. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
Šalies argumentai
24.1. Apeliantė nėra suinteresuotas asmuo CK 1.78 straipsnio 5 dalies prasme, todėl neturi teisės reikšti reikalavimų dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis. Atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė tik bankrutavusi KU „Amber“ – juridinis asmuo, kurio finansinis reikalavimas į atsakovę nepatvirtintas, t. y. apeliantė iš esmės neturi jokio procesinio statuso civilinėje byloje Nr. eB2-2076-854/2021. Atsakovės bankroto byloje vyksta ginčas, nagrinėjamas išskirtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2077-854/2021, tarp dviejų asmenų, teigiančių, kad yra atsakovės hipotekos kreditoriai tos pačios Hipotekos sutarties pagrindu ir šių asmenų reikalavimų atsakovės bankroto byloje patvirtinimo.
24.2. KU „Amber“ hipotekos teisę į atsakovę yra perleidusi kitam kreditoriui UAB „EDS INVEST 3“ (reikalavimą į atsakovę pareiškė ir šis asmuo, civilinėje byloje Nr. eB2-2253-854/2021, sujungta su eB2-2077-854/2021), todėl reikalavimo teisės į skolininką apeliantė apskritai nebeturi.
Žemesnės instancijos teismas
24.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog kredito unijos nurodomi CK 6.66 straipsnyje ir CK 1.86 straipsnyje yra įtvirtinti sandorių nuginčijimo pagrindai dėl kurių teismas neturi teisės spręsti ex officio, o reikalavimo dėl sutarčių nuginčijimo administratorius nereiškė. Nesant prašymo pripažinti sandorius niekiniais, teismas ex officio gali pripažinti sandorius niekiniais tik tada, kai sandoriai yra akivaizdžiai niekiniai (tokių aplinkybių byloje nenustatyta).
24.4. Atskirojo skundo motyvai, neva ginčijamomis sutartimis buvo siekiama nesąžiningų tikslų, t. y. pažeisti kitų kreditorių interesus, yra deklaratyvūs. Sutartimis šalys laisva valia, dispozityviai, tarpusavio nuolaidų būdu susitarė dėl nuostolių atlyginimo išdėstymo, sutartys yra teisėtos ir pagrįstos.
24.5. Skolininkui iš esmės pažeidus Jungtinės veiklos sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir iš esmės sugriovus projektą (negavus finansavimo, Žemės sklypo pirkėjo teisės perleistos kitam asmeniui – projektas neįgyvendintas dėl atsakovės kaltės), atsakovei kilo prievolė atlyginti kreditorei visus nuostolius (sutarties 6 punktas), t. y. ne mažiau nei pusę dėl projekto nutraukimo šalių patirtų nuostolių (sutarties 10 punktas). Be to, sutarties 11 punkte numatyta, kad dėl projekto neįgyvendinimo kalta šalis turi kitai šaliai sumokėti nuostolius, lygius 30 proc. nuo pajamų, numatytų gauti iš bendros jungtinės veiklos ir Žemės sklypo realizavimo galutiniam pirkėjui.
24.6. Jei kreditorė būtų atleidusi atsakovę nuo nuostolių atlyginimo tik dėl to, kad atsakovė buvo kreditorės dukterinė įmonė, šalims būtų kilusios mokestinės pasekmės bei atsakomybė pagal Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalį bei finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. 1K-123, „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių“.
24.7. Šalių susitarimas dėl nuostolių atlyginimo buvo įtvirtintas jau pačioje Jungtinės veiklos sutartyje (Jungtinės veiklos sutarties 6, 10, 11 punktai). Todėl apeliantės motyvai, neva šalys susitarimus dėl nuostolių atlyginimo sudarė tik 2020 m. sausio 7 d., yra nepagrįsti. Susitarimu dėl Jungtinės veiklos nutraukimo šalys tik susitarė dėl nuolaidų – netesybų sumokėjimo atidėjimo iki 2020 m. spalio 1 d. bei atleidimo nuo 20 proc. sumos tuo atveju, jei atsakovė sumokės kreditorei 80 proc. baudos ne vėliau nei iki 2020 m. spalio 1 d.
24.8. 2020 m. pradžioje akcininkui pradėjus planuoti atsakovės akcijų pardavimą, Susitarimu dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo buvo pagerintas atsakovės akcijų patrauklumas investuotojams – atsakovės skolos buvo sumažintos, o mokėjimo terminai atidėti.
24.9. Verslininko (atsakovės) kaltė nesvarbi civilinės atsakomybės taikymui.
24.10. Aplinkybė, kad kreditorė teises į Žemės sklypą perleido 10 dienų anksčiau nei atsakovė Hipoteka įkeitė vienintelį savo turtą, skirtą projekto finansavimui gauti, nesudaro pagrindo panaikinti atsakovės atsakomybę. Atsakovė, turėdama kredito unijoje net 112 000 Eur dydžio pajų, suteikiantį teisę naudotis kredito unijos paslaugomis ir gauti reikiamo dydžio kreditą, įkeisdama savo turtą tikėjosi atkurti kredito unijos mokumą ir neprarasti įmokėto 112 000 Eur dydžio pajaus. Atsakovė nutarė veikti ne Jungtinės veiklos sutarties šalių, bet savo asmeninės gerovės tikslais ir siekdama neprarasti pajaus, už svetimo asmens prievoles įkeitė vienintelį savo turtą taip eliminuodama bet kokias galimybes gauti finansavimą iš kitos kredito įstaigos.
24.11. Atsakovės sprendimas dėl turto įkeitimo buvo priimtas anksčiau nei faktiškai pasirašyta hipotekos sutartis. Kadangi kreditorė buvo atsakovės akcininkė, ji apie šį sprendimą žinojo anksčiau nei buvo faktiškai pasirašyta hipotekos sutartis. Dėl šios priežasties kreditorė, siekdama sumažinti faktinius nuostolius ir suradusi teisių į Žemės sklypą perėmėją, kuris, siekė sutartį sudaryti kuo skubiau, nedelsiant perleido teises į Žemės sklypą. Vos po 10 dienų atsakovė užbaigė vienintelio savo turto įkeitimo sandorį jį patvirtindama pas notarą.
Šalies argumentai
24.12. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad sudarytų sutarčių atžvilgių yra taikytina CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos taikomos tada, kai sprendžiama dėl sandorių negaliojimo actio Pauliana (Pauliano ieškinio) pagrindu.
24.13. Jungtinės veiklos sutartis galiojo iki kol buvo šalių nutraukta 2020 m. sausio 7 d. Susitarimu dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, todėl atsakovės pareiga mokėti Jungtinės veikos sutartimi sulygtą baudą galėjo atsirasti ir senaties terminas pradėtas skaičiuoti tik nuo 2020 m. sausio 7 d. Atsakovė 2020 m. sausio 7 d. Susitarimu dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pripažino prievolę ir šalys susitarė dėl termino šiai prievolei įvykdyti atidėjimo iki 2020 m. spalio 1 d. Atsakovė 2020 m. lapkričio 9 d. Papildomu susitarimu dar kartą pripažino prievolę mokėti baudą, kartu pripažino jos dydį – 1 333 751,13 Eur bei atidėjo prievolės įvykdymo terminus, todėl senaties termino skaičiavimas vėlgi buvo nutrauktas. Kreditorius pareiškimą dėl 1 333 751,13 Eur dydžio finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovės bankroto byloje pateikė 2021 m. sausio 28 d., t. y. net nepasibaigus visiems atsakovės prievolės įvykdymo terminams.
24.14. Byloje nėra akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių vekselių prieštaravimą gerai moralei ir viešajai tvarkai. Nesant pagrindų pripažinti Susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo negaliojančiu bei Papildomą susitarimą, nėra pagrindo ir vekselių pripažinimui negaliojančiais.
24.15. Kreditorė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad šalių numatytas nuostolių dydis yra pagrįstas. Apeliantė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris galėtų pagrįsti tariamą nuostolių dydžio nepagrįstumą ir savo poziciją grindžia deklaratyviais teiginiais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
26. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas kreditorės UAB „North House“ finansinis reikalavimas (1 333 751,13 Eur) BUAB „Amber“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.
27. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl apeliantės teisės paduoti atskirąjį skundą
28. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ yra apibendrinamoji, apimanti tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis (materialusis arba tik procesinis) suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013).
29. Be kita ko, JANĮ 19 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kartu su prašymu turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinantys įrodymai.
30. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad iškeliant bankroto bylą, ieškovu laikomas asmuo, kuris kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą. Atsakovas bankroto byloje yra skolininkas, t. y. įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Kreditoriai, kurie nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis tampa teismui patvirtinus jų finansinius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-368-241/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-369-585/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-474-450/2020 ir kt.). Nuo nutarties patvirtinusios kreditoriaus finansinį reikalavimą įsiteisėjimo dienos tokiam kreditoriui yra suteikiama teisė per septynias dienas skųsti teismo nutartį, kuria patvirtinti ginčijami kreditorių reikalavimai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).
31. Pažymėtina, kad doktrinoje nurodoma, kad nors JANĮ pakeitė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą, tačiau iki JANĮ priėmimo suformuota nuosekli teismų praktika bei teisės aiškinimo taisyklės tais atvejais, kai reguliavimas nesikeitė, ir toliau turėtų būti taikomos (Tamošiūnienė, E.; Višinskis, V.; Kirkutis, M. ir Jokubauskas, R. (2020) Juridinių asmenų nemokumo proceso veiksmingumo užtikrinimas. Teisė, 1160, p. 24–35).
32. Taigi, nors JANĮ tiesiogiai neišvardija asmenų, turinčių teisę ginčyti kreditorių reikalavimų tvirtinimą ar atsisakymą juos tvirtinti, tačiau, atsižvelgdama į nuosekliai išplėtotą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditorius teisę ginčyti kitų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimą ar atsisakymą juos tvirtinti įgyja tik tada, kai pagrindžia savo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. tik tada, kai jo paties finansinį reikalavimą patvirtina teismas ir jis tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu. Atitinkamai, tik kreditorius, kurio finansinis reikalavimas yra patvirtintas turi teisę skųsti teismo nutartis dėl kitų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti. Kita vertus, kreditorius, kurio reikalavimas nėra patvirtintas teismo, nėra laikomas byloje dalyvaujančiu asmeniu, taip pat toks kreditorius neturi teisės ginčyti teismo nutartis dėl kitų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti. Pažymėtina, kad priešingas aiškinimas lemtų situacijas, kai dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo galėtų pasisakinėti ir tie kreditoriai, kurių finansinio reikalavimo teismas vėliau nepatvirtina. Tokios situacijos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų nesuderinamos tiek su civilinio proceso, tiek ir su bankroto proceso tikslais, nes dėl bylos baigties iš esmės ginčytųsi asmenys, kurių teisėms ir pareigoms nagrinėjama byla įtakos nedaro.
33. Teisėjų kolegija sutinka, kad tais atvejais, kai vienas iš kreditorių turi pagrindą manyti, jog patvirtintas kito kreditoriaus finansinis reikalavimas yra nepagrįstai didelis ar jis nepagrįstai padidintas bankroto proceso eigoje, tai pažeidžia pirmojo kreditoriaus, o taip pat likusių kreditorių interesus, nes tokiu atveju pastarųjų kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybė mažėja. Vis dėlto, pirmojo kreditoriaus teisės gali būti pažeidžiamos ir jo suinteresuotumas dėl kitų kreditorių reikalavimo tvirtinimo atsiranda tik nuo to momento, kai teismas patvirtina šio kreditoriaus reikalavimą.
34. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi įtraukė apeliantę į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau pasisakydamas dėl apeliantės suinteresuotumo bylos baigtimi, teismas nevertino tos aplinkybės, kad apeliantės finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje nėra patvirtintas (civilinė byla Nr. eB2-2077-854/2021), taip pat neatsižvelgė į nuosekliai suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo klausimu, o apeliantės suinteresuotumą iš esmės sutapatino su apeliantės valia dalyvauti nagrinėjamoje byloje.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartyje išdėstyta teismo pozicija, nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad apeliantės finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje nėra patvirtintas, taigi ji bylos nagrinėjimo metu nėra nagrinėjamos bylos baigtimi suinteresuotas asmuo ir, kol apeliantės finansinis reikalavimas nėra patvirtintas, apeliantės teisinei padėčiai neturi įtakos nagrinėjama byla. Kaip minėta, pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliantė teisę ginčyti teismo nutartis dėl kitų kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti įgys tik tuo atveju, jei bus patvirtintas jos finansinis reikalavimas per 7 dienas nuo tokios nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
36. Nustačius, kad apeliantės finansinis reikalavimas nėra patvirtintas atsakovės bankroto byloje, t. y. apeliantė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, spręstina apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos KU „Amber“ atskirąjį skundą, nutraukti, kaip pradėtą asmens, neturinčio tokios teisės (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalies 5 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos kredito unijos „Amber“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutarties.