Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo bei atsakovės I. K. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.).

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

21. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išvardyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.) pažeidimai. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatyti absoliutūs teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra tokie reikšmingi, kad kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo, todėl nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmę teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).

22. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. CPK 270 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta procesinė pareiga privalomai išspręsti visus byloje pareikštus reikalavimus. Reikalavimas šios normos prasme suprantamas kaip CPK 135 straipsnyje įtvirtintas ieškinio dalykas, kurį ieškovas turi nurodyti ieškinyje, t. y. ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Ieškinyje taip pat turi būti nurodytas faktinis ieškinio pagrindas. Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2006).

24. Pažymėtina, kad autoriaus skiltyje nurodomas autorius paprastai priklauso nuo kompiuteryje nurodyto Microsoft vartotojo paskyros vardo. Peržiūrėjus failo informaciją, matyti, jog galutinis dokumentas buvo parengtas teisėjos Brigitos Palubinskienės.

25. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, remiasi jame išdėstytas teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

26. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

28. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme. Dar pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti (CPK 226 str.). Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų, turi išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir CPK 176-220 straipsniuose nustatyta tvarka ištirti visus kitus byloje esančius įrodymus (CPK 250 str.). CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tikrinamas pagal byloje jau esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus faktinius duomenis ir įrodymus.

29. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

30. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taigi, siekdami realizuoti savo procesinę teisę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, asmenys turi paisyti papildomų įstatyme nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad jų veiksmai atitiktų apeliacinio proceso esmę – jie turi ne tik nurodyti naujai teikiamų įrodymų ryšį su nagrinėjama byla, tačiau taip pat pagrįsti, kodėl šie įrodymai yra teikiami tik šioje proceso stadijoje.

31. Pažymėtina ir tai, jog pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

32. Vertindama atsakovės teikiamus įrodymus (vaiko išlaidų po teismo sprendimo, susijusių su baleto konkursu, spektakliu, taip pat uniformos, dviračio pirkimu), teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neprašė šių įrodymų (duomenys apie atliktus mokėjimus, išlaidas, garso įrašus, kt.) pridėti prie bylos, ir prašyme nenurodė, jokių argumentų ir motyvų, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kas reiškia, jog atsakovė nepagrindė būtinybės pateikti įrodymus vėliau.

33. Pagrįsdamas naujų įrodymų pateikimo poreikį ieškovas nurodė, kad būtinybė juos pateikti atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nes apie tai sužinojo tik 2024 m. rugsėjo 17 d.

34. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas naujų įrodymų pateikimo būtinybę apeliacinės instancijos teismui iš esmės grindžia ne jo naudai priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teismo atliktu įrodymų vertinimu nagrinėjant bylą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas naujus įrodymus teikia teisėjų kolegijai teikia jau po bylos išnagrinėjimo, kad savo prašymą priimti įrodymus iš esmės grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo teigti, jog būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

35. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vėliau atsiradusia būtinybe pateikti įrodymus nelaikytina juos teikiančio asmens subjektyvi nuomonė, įsitikinimas, jog esamų įrodymų pakaks jo pozicijai patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

36. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovo ir atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai gali turėti esminės reikšmės tikrinant pirmosios instancijos teismo apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl atsisako juos priimti.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio (ne)sumažinimo

37. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

38. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja galutinio teismo sprendimo galios (CPK 279 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

39. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui, taip pat pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-943/2023).

40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-11418-375/2021, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad iki nepilnametės dukters E. K. pilnametystės atsakovas jos išlaikymui skirs 500 Eur per mėnesį, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant atsakovę.

Dėl apelianto turtinės padėties

41. Ieškovas (apeliantas), ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus dėl jo turtinės padėties, nepagrįsto (padidinto 500 Eur) išlaikymo dydžio nustatymą sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

42. Šiais aspektais įvertinus bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundo teiginiai, grindžiami kitokia jo nuomone dėl byloje esančios medžiagos vertinimo, nepaneigia teismo išvadų dėl ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo netenkinimo.

43. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

44. CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pokytį, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo – tėvų turtinė padėtis, vaikų poreikių pasikeitimas turi būti įvertinti atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

45. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog po santuokos nutraukimo ieškovas dirba samdomą darbą, jo mėnesio pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur atskaičius mokesčius. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalis nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės ,,Regitra“ duomenimis, ieškovui priklauso automobilis Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, ieškovas yra gavęs 11 000 Eur kreditą dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ir 12 500 Eur kreditą būsto remontui. Ieškovas per mėnesį sumoka apie 500 Eur kreditoriniams įsipareigojimams padengti.

47. Nagrinėjamu atveju išlaikymas nepilnametei E. K. yra nustatytas Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu patvirtintoje šalių sudarytoje Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Šalys susitarė, kad ieškovas P. K. kiekvieną mėnesį mokės po 500 Eur dydžio siekiančias periodines išmokas iki pilnametystės, kuri indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas taikomas, kai vartotojų kainų indeksas lygus 101 arba didesnis.

48. Esmine aplinkybe, kurią nustačius atsiranda pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo dydį, yra esminis šalių turtinės padėties pasikeitimas. Ieškovas savo turtinės padėties pasikeitimą įrodinėjo argumentais, kad padidėjo išlaikymui skiriamų lėšų dalis, skaičiuojant nuo ieškovo gaunamų pajamų, t. y. kad teismui patvirtinus santuokos nutraukimo sutartį, išlaikymas sudarė 500 Eur, o ieškinio padavimo metu, atsižvelgiant į indeksaciją, jau sudaro 673 Eur.

49. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo gaunamas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2024 m. vasario 29 d. sudaro 4 297,52 – 6 618,35 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), automobilis Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog jo gaunamos pajamos į rankas yra apie (duomenys neskelbtini) Eur. Duomenų, kad ieškovo darbo užmokestis nuo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo priėmimo būtų sumažėjęs, byloje nepateikta.

50. Ieškovas nurodo, jog jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, nes jis prisiėmė papildomų įsipareigojimų – yra gavęs 22 500 Eur kreditus nekilnojamojo turto įsigijimui ir remontu, todėl kreditoriniams įsipareigojimams padengti kas mėnesį jis sumoka apie 500 Eur. Be to, jo išlaidos padidėjo dėl pabrangusio maisto, išlaidų kurui vykstant į darbą ir pas dukrą. Teisėjų kolegijos nuomone, vien kredito gavimas, atsižvelgiant į bankų vykdomą atsakingo skolinimo politiką, leidžia daryti išvadą, jog tai padidino ieškovo turto apimtį, o kartu pagerino ir turtinę padėtį. Ieškovui neįrodžius jo pajamų sumažėjimo , teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos vertinimui, kad kredito gavimas ar maisto produktų, kuro pabrangimas, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovo turtinė padėtis yra iš esmės pablogėjusi, todėl jis nėra pajėgus teikti teismo sprendimu patvirtintą išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

52. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes santuokos bendru sutuoktinių sutikimu nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas, nutraukiant santuoką ir sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pats įvertino savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolėms vykdyti ir geranoriškai prisiėmė tokio dydžio išlaikymo prievolių vykdymą, susitardamas sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, ją patvirtino. Pasibaigęs išlaikymo teikimas buvusiai sutuoktinei, priešingai, nei teigia ieškovas, padidino jo pajamas, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, kad byloje pateikti duomenys taip pat nesudarė pagrindo konstatuoti, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė (iš esmės pablogėjo) per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymas, priėmimo iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

53. Be to, atsakovės turtinė padėtis nesikeitė ir vertinant turimo turto dydį, nes atsakovė ieškovo kreipimosi į teismą metu disponavo iš esmės tuo pačiu turtu, kuriuo disponavo ir teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką priėmimo metu – ieškovė po santuokos nutraukimo įgijo automobilį, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant byloje duomenų apie didelę atsakovės įgytos transporto priemonės vertę, nelaikytina esminiu turtinės padėties pagerėjimu.

54. Tai, kaip šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi pasidalino turtą, negali turėti įtakos vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo klausimo sprendimui šioje byloje. Turto pasidalijimo santuokos nutraukimo metu faktas nėra esminė aplinkybė, atsiradusi po santuokos nutraukimo, nes tai buvo žinoma pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.201 str. 1 d.). Šalys sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė tiek dėl atsakovo skiriamo išlaikymo po 500 Eur kas mėnesį, tiek dėl turto padalijimo nutraukiant santuoką. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 str. 3 d., 4 d.), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi, toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018).

55. Apeliantas pažymi, jog teismas netyrė ir nepasisakė dėl vaiko poreikių, neįvertino tų aplinkybių, jog atsakovė dirbtinai ir nesąžiningai didina išlaidas vaiko išlaikymui. Taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad analogiško dydžio išlaikymą turi teikti ir nepilnamečio vaiko motina, o perskaičiavus išlaikymą ieškinyje nurodytu būdu ir sudėjus abiejų tėvų teikiamą išlaikymą gaunama 1 444 Eur suma.

57. Kita vertus, turi būti pažymėta, kad remiantis CK 3.210 straipsniu, išlaikymo sumažinimui būtina aplinkybė yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis. Taigi, ieškovui neįrodžius jo turtinės padėties pablogėjimo, nėra pagrindo ir spręsti dėl vaiko poreikių vertinimo.

58. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis bendravimo su šalių nepilnamete dukra metu taip pat patirs išlaidų, nagrinėjamu atveju, įvertinus visumą faktinių aplinkybių, nėra pagrindas sumažinti teismo patvirtintą, šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams mokamą išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad nors teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis, tačiau, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimu nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarka, kai vaikų tėvas bendrauja su dukras kas antrą sekmadienį, nuo tada, kai dukrai sueis 7,5 metų, tuomet vieną kartą per 6 savaites visą savaitgalį, taip pat keletą valandų dvi darbo dienas per savaitę (trečiadienį ir penktadienį), šalys iš esmės vienodą laiką bendrauja su vaiku šventinėmis dienomis bei vaikų atostogų laiku, neturi lemiamos reikšmės nustatant išlaikymo dydį, nes, esant tokiai bendravimo tvarkai, atsižvelgiant į vaiko faktiškai praleidžiamą laiką su kiekvienu iš tėvų, būtent atsakovė tenkina daugumą dukters poreikių. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su atsakove, tam ieškovas neprieštarauja, dėl ko atsakovė patiria kasdienių, nenumatytų išlaidų jos poreikiams patenkinti ir atsakovei tenka didesnė rūpinimosi dukra našta. Be to, atsakovei, su kuria nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tenka prievolė apmokėti ir ne kasdienes, o periodines ar vienkartines išlaidas, reikalingas dukters poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1“. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Vertintina ir tai, kad jei būtų tenkintas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, nustatant ieškovui pareigą mokėti pusės minimalios algos išlaikymą, toks išlaikymas tenkintų tik būtinuosius dukters poreikius, kas tik patvirtina minėto ieškovo argumento nepagrįstumą.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros principus, ne tik kad nėra pagrindo, bet ir netikslinga mažinti teismo sprendimu patvirtinto šalių nepilnametės dukters išlaikymo dydį, o tokio ieškovo reikalavimo patenkinimas pažeistų šalių nepilnamečio vaiko interesus, vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros principus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, siekdamas mokėti mažesnį nei priteistas išlaikymą, turėjo įrodyti, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė (pablogėjo) jo turtinė padėtis. Bylos duomenys nepatvirtina, jog 500 Eur dydžio išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui teikimas, net ir indeksuojant jį nustatyta tvarka, ieškovui yra nepakeliama našta, todėl CK 3.210 straipsnio tvarka priteistas išlaikymas negali būti sumažinamas.

60. Apibendrinant nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų tyrimą bei vertinimą nustatančias proceso teisės normas bei materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimą, ir pagrįstai sprendė nesant teisinio pagrindo taikyti CK 3.201 straipsnio nuostatas, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl ieškovo mokėtino išlaikymo dydžio sumažinimo, pripažintina teisėta ir pagrįsta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl įrodymų vertinimo ir teismo šališkumo

61. Ieškovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, būdamas šališkas, formaliai ištyręs ir netinkamai įvertinęs šalių įrodinėtas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, netinkamai aiškindamas ir taikydamas šalių ginčą reglamentuojančias materialinės ir proceso teisės normas, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, nurodytus apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

62. Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Vadovaujantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, pažymima tai, kad įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021).

63. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus apie ieškovo turtinę padėtį, nepagrįstą išlaikymo dydžio padidinimą.

64. CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad bylos šalys turi teisę teikti įrodymus. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Tai reiškia, jog bylos šalis gali pasirinkti, kokiais leistinais įrodymais grįs savo reikalavimus ir atsikirtimus. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji nuostata, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. CPK 177 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

65. Vertinant nurodytus apelianto argumentus atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino ir motyvuotai pasisakė dėl ieškovo nurodytų argumentų dėl ieškovo turtinės padėties, išlaikymo dydžio pagrįstumo. Šiuo atveju nenustatyta pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovo ir ar atsakovės pateikti argumentai dėl ginčo dalyko ir byloje pateikti įrodymai nebuvo įvertinti priimant skundžiamą teismo sprendimą.

66. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu ir teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, apeliacinio skundo argumentus sieja konkrečiai tik su jam netinkamu įrodymu įvertinimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir padarydamas išvadas, su kuriomis nesutinka apeliantas, nesirėmė išimtinai vien tik ieškovo pateiktais argumentais ir įrodymais, ir šių įrodinėjimo priemonių duomenis vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kokių nors kitų konkrečių, byloje esančių, ieškinio reikalavimų pagrįstumui įvertinti reikšmingų faktinių aplinkybių ar įrodymų, juos įvertino netinkamai, neišsamiai ar nevisapusiškai.

67. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tačiau skunde nėra pateikiama jokių konkrečių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu. Apeliaciniame skunde nurodomi deklaratyvaus pobūdžio teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo iš esmės yra siejamas su apelianto argumentais dėl netinkamo, formalaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, netinkamo materialinės teisės normų taikymo, netinkamu jo paaiškinimų ir įrodymų vertinimu, bylos esmės neatskleidimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi bylos duomenis ir įvertinusi jų visumą, nenustatė pagrindo padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ar proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo pripažinti bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumą (tendencingumą) tiriant ir vertinant įrodymus. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip įvertino atitinkamus įrodymus ir kitaip nusprendė dėl šalių byloje pareikštų materialinių reikalavimo pagrįstumo, nei to tikėjosi proceso dalyvis (nagrinėjamu atveju apeliantas), nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

68. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukdamas civilinės bylos dalį, nepriteisė šalims teisinės pagalbos teikimo išlaidų, nes šalys taikos sutartyje nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, tačiau priimdamas galutinė sprendimą paskirstė šalių patirtas teisinės pagalbos išlaidas, tarp jų ir išlaidas dėl reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Teismas sprendė, jog ieškovas buvo pareiškęs du reikalavimus: dėl išlaikymo sumažinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Vienas reikalavimas yra atmestas, dėl kito – sudaryta taikos sutartis, kas teismui leido spręsti, jog ieškinys yra patenkintas 50 proc. Šalims sudarius taikos sutartį, teismas laikė, jog ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, t. y. 25 proc. Atsižvelgdamas į tai, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

69. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmos instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė prie bylinėjimosi išlaidų pateikia konsultavimosi su advokate išlaidų sąskaitas kurios buvo patirtos prieš ieškovui kreipiantis į teismą su ieškiniu. Kauno apylinkės teismui 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtinus, taikos sutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taikos sutartyje nebuvo susitarta dėl bylinėjimosi išlaidų. Taikos sutartyje didžiąją dalimi buvo patenkinta ieškovo prašymas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, todėl teismas nepagrįstai laikė, kad abiejų šalių reikalavimai patenkinti 50 proc.

70. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 str. 5 d. 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012).

71. CPK 94 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste CPK 94 straipsnio 2 dalies nuostata vertintina kaip specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrosios taisyklės dėl teismo pareigos paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ši išimtis taikoma tuo atveju, jeigu taikos sutartį sudariusios bylos šalys nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, – tuomet teismui nekyla bendroji pareiga paskirstyti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų.

72. Nagrinėjamu atveju, taikos sutartyje šalys nesusitarė dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir nesusitarė perduoti šį klausimą spręsti teismui, todėl pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad šalių bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl dviejų materialinių reikalavimų, kad kiekvienam materialiniam reikalavimui tenka po 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, neturėjo pareigos šių išlaidų skirstyti.

73. Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

74. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1 915,30 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 3 010 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pripažįstant, kad pusė išlaidų yra susijusi su ieškinio ir priešieškinio reikalavimais dėl bendravimo tvarkos nustatymo, ir atsižvelgiant į tai, kad šalims sudarius taikos sutartį joje nebuvo susitarta dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar šio klausimo perdavimo spręsti teismui, darytina išvada, jog realiomis ir pagrįstomis pripažįstamos šios išlaidos už advokatų pagalbą: ieškovo 957,65 Eur (1 915,30 /2), atsakovės – 1 505 Eur (3 010 /2).

75. Ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo netenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (1 505 Eur) priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str.).

Dėl bylos baigties

76. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas – tai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas, o ne pakartotinis bylos nagrinėjimas teisme. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija nepasisako dėl kiekvieno apelianto skunde nurodyto nesutikimo su teismo sprendimu argumento.

77. Dėl esminių ieškovo skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-180-403/2022).

78. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Taigi, apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teismo sprendimo motyvai neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, o tai, kad apeliantas turi kitą nuomonę dėl įrodymų, nesudaro pagrindo abejoti teismo padarytų išvadų bei motyvų tinkamumu. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

79. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.).

80. Grįsdama savo patirtas išlaidas, atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė sąskaitas už teisines paslaugas 2024 m. birželio 22 d. Nr. K15-2024, 2024 m. rugpjūčio 10 d. Nr. K19-2024, 2024 m. spalio 3 d. Nr. K24-2024, pagal kurias ji turėjo sumokėti 3 100 Eur savo atstovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsikirtimų į apelianto prašymus parengimą, ir 2024 m. birželio 23 d., 2024 m. rugpjūčio 11d., 2024 m. spalio 4 d. Luminor Bank AS mokėjimo pavedimus, patvirtinančius, kad atsakovė sumokėjo šią sumą savo atstovei. Ieškovės nurodytos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos iš ieškovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme ir priteisti iš ieškovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 505 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 100 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.