Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo ir suinteresuotų asmenų BUAB „Europa Group“ ir BUAB „Group Europa Investment“ (toliau – ir Bendrovės) prisidėjimus prie suinteresuoto asmens A. B. apeliacinio skundo, civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. B. ir R. L. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, BUAB „Europa Group“, BUAB „Group Europa Investment“, A. B., AB „Swedbank“, Realcom Limited, UAB „Luminor Lizingas“, UAB „Cofex“, Advokatų profesinė bendrija „Triniti Jurex“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, D. B., UAB „Ignitis“, UAB „Vilniaus vandenys“, SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių kreditorių teisių gynimą, sutuoktiniams nutraukiant santuoką bendru sutikimu ir sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

2. Byloje kilo ginčas tarp kreditorių ir pareiškėjo verslininko R. B. dėl pastarojo teisės Sutartimi pasidalinti turtą bei tokiu būdu, suinteresuoto asmens A. B. nuomone, sumažinti turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą apimtį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl apelianto nurodomų procesinių pažeidimų

16. CPK 7 straipsnyje nurodyta, jog teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (1 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (2 dalis).

17. CPK 159 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo posėdžio pirmininkas imasi priemonių šalims sutaikyti, rūpinasi tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla.

18. Bylos duomenys pavirtina, kad 2023-01-18 teismo posėdžio metu ir 2023-01-25 rezoliucija į bylą įtraukti suinteresuoti asmenys UAB „Vilniaus vandenys“, SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ ir UAB „Ignitis“ apie kitą teismo posėdį teismo šaukimais informuoti nedelsiant priėmus patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pateikė atsiliepimus į prašymą dėl santuokos nutraukimo. Suinteresuotas asmuo UAB „Ignitis“ santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatoms neprieštaravo, prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ nurodė tikslintinas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas, pareiškėjai 2023-01-27 teismo posėdžio metu nurodytus patikslinimus atliko. Suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ pateikė prieštaravimus dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatos, kuria pareiškėjai susitarė dėl asmeninio pareiškėjos prievolės šiam kreditoriui pobūdžio, prašė pripažinti prievolę solidaria. Pareiškėjai, atsižvelgdami į pateiktus prieštaravimus, pakeitė santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas susitardami dėl prievolės suinteresuotam asmeniui SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ solidarumo.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutarties nuostatos nepažeidžia suinteresuotų asmenų UAB „Vilniaus vandenys“, SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ ir UAB „Ignitis“ interesų, o aplinkybė, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teismo šaukimus jie gavo likus dienai iki teismo posėdžio, nesutrukdė jiems pateikti atsiliepimų ir prašymų nagrinėti bylą atstovams nedalyvaujant.

20. Kiti suinteresuoti asmenys apie teismo posėdį buvo informuoti išsiunčiant šaukimus nedelsiant 2023-01-18 teismo posėdžio dieną ir turėjo pakankamai laiko atvykti į teismo posėdį ir pasiruošti bylos nagrinėjimui arba teikti teismui prašymus atidėti teismo posėdį, tačiau to nepadarė. Nors jiems nebuvo siunčiama patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pastebėtina, kad sutarties nuostatos jų atžvilgiu iš esmės nesikeitė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad sutarties neišsiuntimas galėjo pažeisti jų interesus.

21. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens A. B. atstovas dalyvavo teismo posėdyje. Teismo posėdžio metu atstovas turėjo galimybę reikšti visus turimus prieštaravimus santuokos nutraukimo pasekmių nuostatoms.

22. Taip pat pažymėtina, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kiek ji susijusi su suinteresuoto asmens interesais, iš esmės nebuvo pakeista, o atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo A. B. per atstovus aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjimo procese, ne kartą teikė prieštaravimus dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatų, jam buvo žinoma bylos nagrinėjimo eiga ir visi sutarties tikslinimo niuansai, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog papildomas pasiruošimo, atsižvelgiant į patikslintoje sutartyje atliktų korekcijų esmę, papildomas laikas pasiruošti bylos nagrinėjimui šiam kreditoriui nebuvo būtinas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad bylos medžiagos papildymas, teikiant patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsižvelgiant į pakeitimų esmę, nesudarė poreikio atidėti bylos nagrinėjimą.

23. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu suinteresuoto asmens A. B. atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad, teismo posėdyje pareiškėjams papildžius santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatas, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens A. B. pozicijoje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nurodytas naujas pareiškėjų prievoles suinteresuotam asmeniui BUAB „Europa Group“, šis suinteresuotas asmuo apie tokius jį liečiančius pakeitimus informuotas nebuvo, jam nesudaryta galimybė pateikti poziciją dėl patikslintos sutarties. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad suinteresuotas asmuo BUAB „Europa Group“ buvo informuotas apie teismo posėdį ir turėjo galimybę jame dalyvauti, aktyviai ginti savo teises, tačiau šia galimybe nesinaudojo. Kita vertus, į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių įtrauktos prievolės šiam kreditoriui dėl 2023-01-24 ir 2023-01-26 teismų procesiniais sprendimais priteistų bylinėjimosi išlaidų, remiantis teisiniu reglamentavimu, yra akivaizdžiai asmeninės, todėl atitinkamas pareiškėjų susitarimas, teismo vertinimu, nepažeidžia suinteresuoto asmens BUAB „Europa Group“ interesų, o teismo posėdžio atidėjimas siekiant vien formaliai informuoti šį kreditorių apie santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patikslinimą nepagrįstai užvilkintų ir taip labai ilgai užsitęsusį bylos nagrinėjimą.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ši byla iškelta 2021 m. kovo 18 d. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai pažymėjo, kad naujos pareiškėjų prievolės paaiškėja kiekvieno teismo posėdžio metu, kadangi teismuose nagrinėjamos bylos, kuriuose jie yra dalyvaujantys asmenys ir iš jų nuolat priteisiamos naujos bylinėjimosi išlaidų sumos. Esant tokioms aplinkybėms, kiekvieną kartą atidedant teismo posėdį dėl paaiškėjusių naujų prievolių, nors jų pobūdis nekelia klausimų, bylos išnagrinėjimas būtų komplikuotas. CK 3.127 straipsnio 1 dalis numato galimybę dalinti turtą (vadinasi ir jo pasyvą) santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienai. Tokiu atveju bylos nagrinėjimo metu atsirandančios prievolės neturėtų būti traukiamos į dalintino turto balansą ir neužkirstų kelio operatyviam bylos išnagrinėjimui per protingą laiką.

25. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas neatidėti bylos nagrinėjimą, o bylą išnagrinėti iš esmės atitiko CPK 7 str. bei 159 str. 1 d, reikalavimus ir šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Apeliantui buvo suteikta galimybė susipažinti tiek su pradiniu, tiek su patikslinti pareiškėjų pareiškimu patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl jų jis pateikė atsikirtimus žodžiu ir raštu.

Dėl teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo

Dėl aktualios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose

26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų<...>. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių vykdyti sprendimą. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010; kt.).

27. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Iš šios įstatymo normos išplaukia, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).

28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis arba paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2009).

29. CK 3.126 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą, ši pareiga yra imperatyvi, taikoma ir tais atvejais, kai į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipiamasi bendru sutarimu. Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorius apie bylos iškėlimą nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo procesą, kadangi teismo sprendimas tokioje byloje gali turėti įtaką jų teisėms. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad šio kreditorių informavimo tikslas yra sudaryti sąlygas sutuoktinio (sutuoktinių) kreditoriams įgyvendinti savo teises ir įvertinti, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių nepažeidžia kreditorių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-916/2022, 17 punktas).

30. Teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti egzistuojančios sutuoktinių sutartinės prievolės kreditoriui pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik tai, ar yra įvykdytos CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas atlikti tokį pakeitimą. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai (‏Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-969/2022, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 20 punktas).

Dėl pareiškėjams priklausančio turto padalijimo

32. Apeliantas nurodo, kad verslą R. B. vykdė asmeniškai, sutuoktinė versle jokia forma ir jokiu būdu nedalyvavo, todėl ir šiam verslui R. B., kaip akcininko, skirtos lėšos suteiktų paskolų pagrindu yra laikomos R. B. nuosavybe. Apeliantas taip pat nesutinka, pareiškėjai Sutartimi pasidalino po ½ Bendrovių akcijų bei Bendrovių bankroto procesuose patvirtintų reikalavimo teisių, kylančių iš R. B. Bendrovėms suteiktų paskolų. R. B. yra tiek kreditorius, tiek skolininkas, tačiau jo skolos Bendrovėms ir jų kreditoriams yra daugiau nei 3 kartus didesnės palyginus su jo gautinomis sumomis. Apeliantas nurodo, kad teismų sprendimais konstatuota, jog žala Bendrovės ir jų kreditoriams buvo padaryta išimtinai dėl R. B. nesąžiningų ir tyčinių veiksmų. R. B. verslą vykdė vienasmeniškai, o R. B. yra patvirtinusi ne viename teismo posėdyje, kad niekada verslo santykiuose nedalyvavo ir apie verslą nieko nežinojo, verslas jai nebuvo įdomus, kadangi dirbo mokytoja. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais nesutinka.

33. CK 3.88 straipsnis vertintinas kaip norma, kuri detalizuoja bendrąją normą, kad visas turtas, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Ši norma taip pat nustato, kad turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neturi reikšmės, kieno vardu jis įgytas – vieno ar abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Apeliantas nurodė, kad pareiškėjai piktnaudžiauja teise, veikia nesąžiningai ir per teismą siekia įtvirtinti apsimestinį sandorį, kurio tikrasis tikslas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Šis apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas.

35. Kaip matyti iš Sutarties, pareiškėjai visą turtą, išskyrus automobilį, dalinasi nenukrypdami nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (CK 3.117 str. 1 d.). Dėl šios priežasties negalima teigti, kad turto padalijimu pareiškėjai siekia išvengti išieškojimo iš pareiškėjui priklausančios ir jo prievolių vykdymui areštuoto turto dalies.

37. Visų pirma, cituojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014) ir šios bylos aplinkybės skiriasi, nes minėtoje byloje yra analizuojama situacija kai vienas sutuoktinis nebuvo davęs sutikimo kitam sutuoktiniui bendrų lėšų naudoti asmeniniam verslui.

38. Antra, apelianto teiginiai, kad pareiškėjas vykdė verslą asmeninėmis lėšomis yra grindžiami tik prielaidomis, tačiau nepagrįsti jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis.

39. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalį Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: 1) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; 2) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; 3) sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); 4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; 5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; 6) lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; 7) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

40. Šio straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

41. Taigi, byloje nesant jokių įrodymų, už kieno lėšas buvo įgytas pareiškėjų turtas, laikytina, kad visas jų po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendra jungtinė pareiškėjų nuosavybė, nepaisant to kokia veikla pareiškėjai užsiėmė, kokias pajamas iš tos veiklos gavo ar kokias lėšas investavo.

42. Trečia, kaip jau buvo minėta šios nutarties dalyje „Dėl aktualios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose“, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą; teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis).

43. Taigi, teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, gali nukrypti nuo turto padalijimo lygiomis dalimis, tačiau tik esant tam tikroms aplinkybėms (atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinių sveikatos būklę ar turtinę padėtį ir kt.). Didesnė turto dalis priteisiama tuomet, kad tai būtina apsaugant nepilnamečio ar kito sutuoktinio interesus.

44. Šiuo atveju, byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečių vaikų (išlaikymo jiems priteisimo, turto jiems paskirstymo ir kt.), nei vienas iš pareiškėjų (sutuoktinių) nenurodė, kad jam yra būtinas išlaikymas. Taigi vien tai, jog kreditorius teigia, jog dalinat turtą lygiomis dalimis bus pažeistos jo teisės, nėra pagrindas teismui nukrypti nuo lygių dalių principo.

45. Taigi šioje byloje nėra nei vienos aplinkybės, dėl kurios būtų pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo lygiomis dalimis principo bei teigti, kad reikalavimo teisės ar akcijos yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė.

46. CK 3.127 straipsnis numato, kad nutraukiant santuoką dalinamas tik bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis turtas, todėl akivaizdu, kad visas santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi dalinamas turtas vertinamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas byloje Nr. 3k-P186/2010 konstatavo, kad visi sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras teises ir prievoles abiem sutuoktiniams.

47. Apeliantas A. B. nurodo, kad 2050 vnt. BUAB „Europa Group“ akcijų registruota pareiškėjo vardu, be nuorodos į bendrąją jungtinę nuosavybę. Kasacinis teismas plenarinės sesijos ir vėlesnėse nutartyse, aiškindamas CK 3.88 straipsnio 3 dalies normą dėl registracijos reikšmės registruoto turto statusui (bendroji jungtinė ar asmeninė ir pan.) sistemiškai su kitomis susijusiomis normomis, yra nurodęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014 ir kt.).

48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visas BUAB „Europa Group“ akcijas pareiškėjai įgijo būdami santuokoje. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas R. B. minėtas akcijas įsigijo už asmenines lėšas. Taigi, nors tam tikros akcijos ir buvo viešajame registre buvo registruotos tik pareiškėjo vardu, tačiau, remiantis minėta teismų praktika, ir nesant kitokių įrodymų, darytina išvada, jog ginčo akcijos abiem sutuoktiniams priklausė lygiomis dalimis.

49. Pažymėtina, kad R. B. nesidomėjimas juridinio asmens veikla ir nedalyvavimas jos valdyme niekaip nepaneigia santuokos metu įgyto turto bendrumo prezumpcijos. Taigi, BUAB „Europa Group“ akcijos buvo bendra jungtinė pareiškėjų nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką šios akcijos pagrįstai padalintos po ½ kiekvienam pareiškėjui.

50. Dėl išvardintų priežasčių teismas spendžia, kad suinteresuoto asmens A. B. argumentai dėl dalies dalinamų akcijų valdymo pareiškėjo asmeninės nuosavybės teise yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties netvirtinimui ir atitinkamai skundžiamo sprendimo naikinimui šiuo pagrindu.

Dėl areštuoto turto padalinimo

52. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

53. Pažymėtina, jog įstatymas nenustatyto draudimo sutuoktiniams sutartimi pasidalinti areštuotą turtą. Toks pasidalijamas nevertintinas kaip turto perleidimas, kuris yra draudžiamas Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, sutuoktiniams pasidalijus areštuotą turtą, areštas ir su jo taikymu susiję apribojimai išlieka bei taikomi tol, kol jie nepanaikinami įstatymų nustatyta tvarka.

54. Suinteresuoto asmens A. B. nurodyta kasacinio teismo praktika dėl areštuoto turto nagrinėjamu atveju netaikytina, nesutampant bylų ratio decidendi – nurodytoje kasacinio teismo praktikoje spręsta dėl vedybų sutarties ir notarinės formos turto pasidalinimo sutarties teisėtumo, bet ne dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios teisėtumą tikrina teismas.

Dėl turto pasidalijimo be kreditoriaus sutikimo

56. Pažymėtina, kad pareiškėjų sudaryta Sutartimi, jų turtas, įskaitant ginčo akcijas, nėra perleidžiamas. T. y. apeliantui A. B. įkeistas turtas priklauso pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise – priklauso ne vien pareiškėjui, bet ir pareiškėjai ir yra pareiškėjų ne perleidžiamas, o dalinamas, nustatant kiekvienam pareiškėjui bendrai valdomo turto dalį, nenukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Draudimas tokiu būdu dalintis turtą, iš esmės reikštų ne ką kita, o nepagrįstą pareiškėjos teisių į bendrąją jungtinę nuosavybę ribojimą.

57. Be to, apeliaciniame skunde cituojamame sutartiniame įkeitime Nr. 01220070007881 yra aiškiai nurodyta, kad įkeičiamų UAB „Europa Group“ 7 820 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų savininkai yra R. B. ir R. B., įkaito davėjais taip pat nurodyti abu pareiškėjai R. B. ir R. B.. Taigi, ši aplinkybė ne tik dar kartą patvirtina, jog abu pareiškėjai yra UAB „Europa Group“ akcijų savininkai, bet ir patvirtina, jog jie abu yra įkaito davėjai. Todėl skundžiamu teismo sprendimu patvirtinus Sutartį, apelianto kaip įkaito turėtojo padėtis niekaip nepasikeičia, nes UAB „Europa Group“ akcijos ir toliau lieka įkeistos, o įkaito davėjai ir toliau lieka R. B. ir R. B..

58. Iš to, kas išdėstyta darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas nepažeidžia apelianto, kaip kreditoriaus teisių, todėl ši apeliacinio skundo dalis taip pat atmetama.

Dėl baudos skyrimo A. B.

59. Pareiškėjai, remdamiesi CPK 95 straipsniu prašo skirti apeliantui baudą. Teismas su tokiu prašymu nesutinka. Pažymėtina, kad kiekvienas byloje dalyvavęs asmuo nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi teisę pateikti apeliacinį skundą. Šiuo atveju apeliantas taip ir padarė – t. y. pasinaudojo savo teise į apeliaciją. Tai, kad jo apeliacinis skundas buvo atmestas, nesudaro pagrindo jam skirti baudą.

Dėl bylos baigties

60. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias CK trečios knygos bei kitas teisės normas ir su jomis susijusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

61. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62. Atmetus apeliacinį skundą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.). Nors pareiškėjai prašo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, jie nepateikia jokių jas patvirtinančių įrodymų. Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidos pareiškėjams nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Netenkinti prašymo R. B. ir R. L. B. prašymo skirti apeliantui A. B. baudą.