Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,A.“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismas (Klaipėdos miesto rūmai) 2021 m. vasario 26 d. priėmė preliminarų sprendimą (c. b. Nr. e2-3380-328/2021), kuriuo ieškinį tenkino.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus. Mano, jog atsakovės pretenzija nepagrįsta, atsakovė siekia pasipelnyti ieškovės sąskaita. Prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rašytine bylos medžiaga, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė suteikė atsakovei transporto priemonių remonto paslaugas. Ieškovė už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė bei pateikė apmokėti 2020 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BSS026625 (apmokėjimo terminas – iki 2020 m. gruodžio 25 d.) 205,74 Eur sumai ir 2020 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BSS026646 (apmokėjimo terminas – iki 2020 m. gruodžio 19 d.) 933,40 Eur sumai, tačiau atsakovė šių sąskaitų faktūrų neapmokėjo. Ieškovė už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą apskaičiavo atsakovei 11,88 Eur palūkanas.

Ieškovė prašo teismo iš atsakovės priteisti 1 139,14 Eur skolą bei 11,88 Eur palūkanas.

Dėl ieškinio reikalavimų

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai dėl transporto priemonių remonto paslaugų (darbų) (CK 6.1 – 6.4 straipsniai).

Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018).

Tokiu būdu, įvertinus bylos medžiagą, kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Dėl aplinkybės, jog ieškovė teikė transporto priemonių paslaugas atsakovei tarp šalių ginčo nėra (CPK 187 straipsnis). Tačiau atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu apmokėti už atliktus remonto darbus, savo poziciją grindžia argumentais, jog ieškovė darbų su atsakove nederino, sąskaitas faktūras atsiuntė vėlai atimant galimybę atsakovei susipažinti su atliktais darbais, darbai atlikti nekokybiškai. Kita vertus, atsakovė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka sumokėti dalį 2020 m. gruodžio 14 d. sąskaitoje nurodytų darbų, kurių neginčija (sąskaitoje faktūroje įvardinti kaip disko stabdžių nevent., st. trinkelės T3032, stabdžių trinkelių keitimas, varomojo tilto disko keitimas d. p., hidraulikos jungties keitimas). Kitoje dalyje tvirtina, jog darbai atlikti ne tiek, kurie užsakyti.

Bylos medžiaga, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog be ginčo sąskaitų, atsakovė ieškovės servise transporto priemones remontavo šešis kartus. Atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog iki tol visi darbai su atsakove buvo derinami, šalys bendravo ryšio priemonėmis (telefonu). Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog užsakymas buvo priimamas žodžiu. Atsakovė tokių aplinkybių iš esmės neginčijo (CPK 178 straipsnis). Objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog darbų užsakymas vyko kita forma, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Iš byloje esančio ieškovės darbuotojo pildyto užsakymo lapo Nr. 26646 (užsakovas ,,A.“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog skiltyje ,,nusiskundimai“ surašyta: ,,1. Varomojo tilto disko keitimas, 2. Apšvietimas galvos ūsai, 3. Šviesų reguliavimas, netvarkingai jungiasi šviesos, 4. Priekabos gale II aukš. prie cilindro bėga skystis“, o šio užsakymo skiltyje ,,Atliktų darbų aktas“ atitinkamai ranka užpildyta sekanti informacija: ,,1. II. pakeistos kaladės, deš. pusės – diskas, 4. Pakeista jungtis hidraulinė, 3. Sureguliuotos šviesos, 2. Pakeisti ragai, šoniniai gabaritiniai, sutvarkyti laidai (kiek įmanoma), sutvarkytas priekabos apšvietimas, sutvarkyti priekiniai žibintai, sutvarkyti ilgų ir priešrūkinio žibintai“). Šio užsakymo lapo pagrindu išrašyta 2020 m. gruodžio 14 d. sąskaita – faktūra Nr. BSS026646, kurios suma 933,40 Eur. Atsakovė atliktų apšvietimo remonto darbų nepripažino, nurodė, jog atlikti ne tie darbai, kurie užsakyti, darbai atlikti nekokybiškai. Tačiau byloje objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdyje atsakovės atstovas (direktorius) paaiškino, jog prašė ieškovės turint laiko pažiūrėti transporto priemonės apšvietimą, kadangi jis netvarkingai jungiasi, tačiau nevertino to kaip užsakymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusią užsakymų teikimo praktiką, teismas neturi pagrindo spręsti, jog ieškovė apšvietimo remonto darbus į ginčo sąskaitą įtraukė nepagrįstai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Be to, toks rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymu neribojamas ir įrodymų leistinumas teismui sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013). Nagrinėjamu atveju įvertinus dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus dėl tarp šalių susiklosčiusios verslo praktikos, byloje esančius duomenis, pripažintina, jog atsakovė davė užsakymą ieškovei dėl apšvietimo remonto darbų atlikimo, kurio pagrindu parengta 2020 m. gruodžio 14 d. sąskaita faktūra (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovės direktoriaus paaiškinimai, jog atsakovė žodžiu ieškovės darbuotojams išreikšto prašymo nevertino kaip užsakymo dėl darbų atlikimo, visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertintini kritiškai. Aplinkybė, jog atsakovė šios sąskaitos neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą savaime nepaneigia atsakovės, kaip užsakovės, pareigos atsiskaityti už atliktus darbus (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytų aplinkybių kontekste kritiškai vertinti atsakovės argumentai, jog 2020 m. gruodžio 10 d. sąskaitoje atlikti apšvietimo remonto darbai su atsakove derinti nebuvo (CPK 185 straipsnis). Iš byloje pateikto užsakymo lapo Nr. 26625 (užsakomas ,,A.“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, jog ,,nusiskundimas“ skiltyje yra įvardintas apšvietimo remontas, o skiltyje ,,atliktų darbų aktas“ nurodyti atlikti darbai (pakeistas šoninis žibintas, pastatytas žibintas DP gumos tvirtinimo, sutvarkyta el. instaliacija). Šio užsakymo lapo pagrindu išrašyta 2020 m. gruodžio 10 d. sąskaita faktūra Nr. BSS026625, kurios suma 205,74 Eur. Nors atsakovė šios sąskaitos nepripažino, ją neigė, teigė, jog šie darbai su atsakove derinti nebuvo, tačiau civilinio įstatymo leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis savo pozicijos nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, taip pat, vertina aplinkybė, jog abi šalys yra verslininkai (CK 6.228¹ straipsnio 3 dalis). Ieškovė teikia transporto priemonių remonto paslaugas, atsakovė savo ūkinėje komercinėje veiklos intensyviai eksploatuoja transporto priemones, ne kartą kreipėsi dėl transporto priemonių remonto, todėl turi patirties šioje srityje, dėl ko kritiškai vertintini atsakovės argumentai, kad dėl trumpo laiko gavus sąskaitą, negalėjo įvertinti darbų ar su jais susipažinti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 6.662 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju šalys atliktų darbų priėmimo rašytiniu dokumentu neįformino (CPK 185 straipsnis). Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Faktai, kad darbų priėmimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovė, atsiėmusi transporto priemones pradėjo jas eksploatuoti savo ūkinėje komercinėje veikloje, pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų, priimdama transporto priemones, nereiškė (CPK 185 straipsnis). Priešingai, nesutikimą su atliktais darbais bei jų apimtimi pradėjo reikšti tik po to, kai jai buvo įteiktos sąskaitos – faktūros. Atsakovės el. susirašinėjimo medžiagoje minimi darbų (apšvietimo remontas) trūkumai galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą, jei tokie trūkumai buvo. Minėta, jog užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis).

Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nurodė, jog ieškovė atliko nekokybiškus darbus. Byloje pateikė 2021 m. sausio 13 d. Automobilio remonto rekomendaciją, kuria tiekėjas (duomenys neskelbtini), UAB atsakovei (užsakovė) pateikė rekomendaciją dėl transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto (rekomenduojama keisti abu galinius žibintus, dešinės pusės gale išdegęs gabaritinio apšvietimo lizdas, nuplyšusios žibintų tvirtinimo pagalvės) bei sąskaitą faktūrą, išrašytą 2021 m. sausio 19 d., už atliktus darbus dėl greičių (pavarų) dėžės remonto (nurodyta ir suteikta paslauga dėl išorinio apšvietimo, patikrinimo, kurio vertė 22,20 Eur). Be to, atsakovė pateikė duomenis, jog iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirko du galinius žibintus (2021 m. sausio 21 d. sąskaita – faktūra serija P Nr. 89069). Iš 2021 m. vasario 17 d. (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitos faktūros turinio matyti, jog atsakovė šio rangovo servise atliko transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) starterio remonto darbus bei keitė galinį žibintą. Visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste šie duomenys nepatvirtina ieškovės atliktų darbų trūkumų (CPK 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad transporto priemonė buvo apžiūrėta bei remonto darbai atlikti praėjus daugiau nei mėnesiui nuo to momento, kai ieškovė perdavė atsakovei transporto priemonę eksploatuoti, o pastaroji ją priėmė. Be to, atliktų darbų apimtis ir pobūdis nesudaro pagrindo spręsti, jog tokiu būdu buvo šalinami ieškovės atliktų darbų trūkumai, atkreipiant dėmesį į tai, kad priimta transporto priemonė buvo intensyviai eksploatuojama, ką teismo posėdyje patvirtino ir atsakovės atstovai (CPK 185 straipsnis).

Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2016 m. vasario 1 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2BE-45 (toliau – Aprašas), nustato transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką, reikalavimus transporto priemonių techninį aptarnavimą ir remontą atliekantiems asmenims (Aprašo 1 punktas). Transporto priemonių remonto paslaugų teikimo tvarka įtvirtinta Aprašo III skyriuje. Atsakovė nurodė, jog ieškovė nesilaikė Aprašo reikalavimų, nederino darbų atlikimo, neužpildė remonto paraiškos, nepateikė transporto priemonės priėmimo – perdavimo akto. Tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia pareigos atsiskaityti už atliktus darbus (CPK 185 straipsnis). Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog ir iki ginčo sąskaitų pateikimo jokie kiti papildomi dokumentai, išskyrus sąskaitas, tarp šalių nebuvo sudaromi (atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, jog ieškovė vienintelė tiekėja, kuri jai tokių aktų neteikė), tačiau dėl to tarp šalių ginčo nekilo (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įvertinus tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį, aplinkybė, jog šalys teisės aktų reikalavimų nesilaikė, pati savaime nepaneigia šalių teisinių santykių kvalifikavimo, kaip ir nepašalina šalių pareigos vykdyti prievoles, kylančias iš sutarčių vykdymo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnis).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga suponuoja išvadą, kad atsakovė prievolę pažeidė, kadangi nustatyta tvarka už atliktus remonto darbus nesumokėjo (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 2 dalis), todėl darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, bei tenkintinas (CPK 185 straipsnis).

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.63 straipsnio 2 dalis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą (CK 6.261 straipsnis). Ieškovė atsakovei apskaičiavo 11,88 Eur palūkanas (pagal 2020 m. gruodžio 10 d. sąskaitą 1,83 Eur už pradelstą 61 dieną skaičiuojant nuo mokėjimo termino pabaigos (2020 m. gruodžio 25 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, taikant 6 proc. palūkanų normą; pagal 2020 m. gruodžio 14 d. sąskaitą faktūrą 10,05 Eur už pradelstas 64 dienas skaičiuojant nuo mokėjo termino pabaigos (2020 m. gruodžio 19 d.) iki kreipimosi į teismą dienos taikant 6 proc. palūkanų normą). Byloje nustačius, jog atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, pripažintina, jog ieškovė pagrįstai atsakovei apskaičiavo palūkanas (CPK 185 straipsnis). Įvertinus ieškovės atliktų skaičiavimų pagrįstumą, nenustatyta, jog palūkanos apskaičiuotos klaidingai (CPK 185 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

Teismo 2021 m. vasario 26 d. preliminariu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistos 13 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis). Įvertinus civilinės bylos procesinę baigtį, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 425 straipsnio 3 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą ir aktualią kasacinio teismo praktiką, ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kadangi kiti atsakovės prieštaravimų (atsiliepimo) argumentai neturi įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui bei tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimui teismas dėl šių argumentų nepasisako. Tačiau pastebėtina, jog aplinkybė, kad mokėjimo dokumentas (sąskaita faktūra) už atliktus darbus užsakovui pateiktas praėjus tam tikram laikui (po 8 dienų) nesudaro pagrindo spręsti, jog dokumentas pateiktas pavėluotai ir (ar) nesukelia pareigos apmokėti už atliktus ir priimtus darbus, pažymint, jog galiojantys buhalterinės apskaitos vedimą reglamentuojantys teisės aktai sąskaitų faktūrų pateikimo apmokėti terminų nenustato (Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnis, 4 straipsnis,12 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

Visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste nustatyta, jog ieškovės reikalavimas pagrįstas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Esant nustatytoms ir įvertintoms faktinėms bylos aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė prieštaravimuose dėl 2021 m. vasario 26 d. preliminaraus sprendimo nurodytų aplinkybių, byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė nėra skolinga už atliktus darbus ieškinyje nurodyta apimtimi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad naikinti ar keisti minėtą preliminarų sprendimą teismas neturi teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 26 d. preliminarus sprendimas c. b. Nr. e2-3380-328/2021 paliktinas nepakeistas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Minėta, jog 2021 m. vasario 26 d. preliminariu sprendimu ieškovei priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Duomenų apie papildomai patirtas išlaidas ieškovė byloje nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 260, 265, 268, 270, 301, 307 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 8 dalimi, teismas

nusprendžia:

palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 26 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3380-328/2021:

,,ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,A.“ 1 139,14 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt devynių eurų 14 ct) skolą, 11,88 Eur (vienuolikos eurų 88 ct) palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 151,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13 Eur (trylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai.“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.