- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e2S-2891-562/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18765-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Perfectus LT“, viešosios įstaigos „Vandenlenčių sportas“
- Kreditorius
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Perfectus LT“ ir viešosios įstaigos „Vandenlenčių sportas“ atskirąjį skundą bei išieškotojos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Perfectus LT“ ir viešosios įstaigos „Vandenlenčių sportas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, antstolis Rimantas Vižainiškis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėjos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Perfectus LT“ ir viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Vandenlenčių sportas“ (toliau kartu – pareiškėjos) pateikė antstoliui Rimantui Vižainiškiui (toliau – antstolis) skundą, prašydamos panaikinti antstolio 2021 m. birželio 3 d. patvarkymą Nr. S-21-128-10567 vykdomojoje byloje Nr. 0128/21/00433.
Šalies argumentai
2. Skunde pareiškėjos nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išieškotojai Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2021 m. kovo 1 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-17264-937/2019, kuriuo įpareigojo pareiškėjas pašalinti faktiškai jų pastatytus statinius ir įrenginius (įrangą) ir atstatyti teritoriją į pradinę padėtį. NŽT 2021 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 49SD-3286-(14.49.105) kreipėsi į antstolį su prašymu priimti vykdyti vykdomąjį raštą.
3. Papildomai nurodė, kad valstybės žemės patikėjimo teisė į žemės sklypą 2021 m. gegužės 24 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 49MŽP-19-(14.49.113E) buvo perleista Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus mieto savivaldybė 2021 m. gegužės 28 d. raštu Nr. A51-46706/21(3.11.1E-AD20) pateikė antstoliui prašymą pakeisti vykdomojoje byloje išieškotoją vietoje NŽT ir sustabdyti vykdomąją bylą, kol Vilniaus miesto savivaldybė nuspręs dėl tolesnio sklypo naudojimo. Antstolis 2021 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. S-21-128-10567 atsisakė tenkinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymo dalį dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Pareiškėjos nesutiko su antstolio minėtu patvarkymu. Nurodė, kad tai, jog vienas iš išieškotojų, t. y. NŽT, neprašo sustabdyti teismo sprendimo vykdymo, visiškai neatima ar neriboja Vilniaus miesto savivaldybės teisės prašyti sustabdyti likusios sprendimo dalies vykdymą. NŽT grąžinta į vykdomąją bylą antstolio 2021 m. birželio 3 d. patvarkymu, t. y. tą pačią ginčijamo patvarkymo priėmimo dieną, todėl neturėjo galimybės išreikšti savo valios dėl poreikio laikinai nevykdyti teismo sprendimo jai sugrąžintoje išieškotojo teisių apimtyje. Pareiškėjų nuomone, argumentas, kad skolininkės turės pašalinti faktiškai jų pastatytus statinius ir įrengtus įrenginius (įrangą) ir atstatyti šią teritoriją į pradinę padėtį, savaime nereiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi teisės prašyti laikinai to nedaryti. Teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teisę išnagrinėti tolesnes šios teritorijos panaudojimo galimybes ir, prireikus, ateityje pritaikyti esamus statinius ir įrengtus įrenginius (įrangą) būsimiems poreikiams. Tokiu atveju būtų neekonomiška ir nelogiška ardyti esamus ir vėl statyti analogiškus ar panašius. Tokiais veiksmais gali būti pakenkta ir teritorijos aplinkai. Tai, kokia veikla žemės sklype leistina ir galima, ir ar būsimiems savivaldybės poreikiams tenkinti ji turės keisti savo aktus, yra būsimi klausimai, kurių sprendimui savivaldybei reikia laiko. Pareiškėjų teigimu, tai, ar ateityje reikės rengti kokius nors konkursus veiklai šioje teritorijoje, ar nereikės, neįrodo poreikio dabar nedelsiant įvykdyti sprendimą.
4. Pareiškėjų manymu, paties antstolio nurodomi procedūriniai veiksmai gali suteikti teisę savivaldybei įforminti tolesnį ginčo teritorijos naudojimą. Be to, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 98 straipsnyje numatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršiniuose vandens telkiniuose nedraudžia juose rekreacinės ar sporto veiklos organizavimo. Nepriklausomai nuo to, kad Vilniaus miesto savivaldybei nebuvo formaliai perleista ežero patikėjimo teisė, tai nedraudžia ir neriboja jos teisės vandens telkinyje statyti ir naudoti laikinus nesudėtingus statinius. Savivaldybė ar žemės naudotojai turi teisę gauti sutikimą statinių statymui ir naudojimui, todėl šiuo metu, nežinant tolesnio teritorijos panaudojimo tikslingumo, įvykdyti teismo sprendimą, o vėliau vėl įrengti ir naudoti vandens telkinyje nesudėtingus statinius, yra neprasminga ir neekonomiška. Tai, kad ateityje ginčo vietos naudojimui gali reikėti rengti atrankos procedūras, savaime nereiškia, kad po jų nebegalės būti naudojami šiuo metu esantys teritorijoje faktiškai pastatyti statiniai ir įrengti įrenginiai (įranga). Pareiškėjų nuomone, gali kilti klausimų dėl šių objektų būsimo savininko, valdytojo ar naudotojo pasikeitimo, tačiau tai nelemia būtinybės šiuo metu įvykdyti sprendimą.
5. Antstolis 2021 m. birželio 30 d. patvarkymu Nr. S-21-128-12191 pareiškėjų skundą atmetė ir skundą kartu su vykdomąją byla perdavė teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad pagal NŽT direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-146, kuriuo remiasi pareiškėjai, valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose galima statyti tik jachtų ir valčių elingus ir inžinerinius statinius, bet ne pramoginius – komercinius statinius. Pagal įsakymo 3 straipsnį statyti turi teisę tik privataus žemės sklypo, kuris ribojasi su vandens telkiniu savininkas, oficialus valstybinės žemės naudotojas, kuris ribojasi su vandens telkiniu savininkas, oficialus valstybinės žemės naudotojas, kuris oficialiai sudaręs su NŽT nuomos sutartį ir moka nuomos mokestį, arba savivaldybė ar valstybinės institucijos, turinčios nuomos sutartis su NŽT. Pareiškėjos neatitinka nei vieno išvardintų kriterijų. Antstolis pažymėjo, kad pareiškėjos nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jų skunduose pateiktus argumentus, toliau nevykdo galiojančio teismo sprendimo, visais įmanomais būdais vilkina vykdymo procesą bei tęsia neteisėtą komercinę veiklą valstybiniame žemės sklype ir vandens telkinyje.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog pageidauja, kad vykdymo procesas būtų sustabdytas, kol bus išspręstas tolimesnis ginčo sklypo naudojimo klausimas, kadangi ginčo sklypą Vilniaus miesto savivaldybė perėmė tik 2021 m. gegužės 24 d. ir šio klausimo išspręsti dar nespėjo. Atkreipė dėmesį, kad, perėmus ginčo sklypą valdyti patikėjimo teise, gali būti ir yra sprendžiamas klausimas dėl tolimesnio sklypo naudojimo. Nurodė, kad ginčo teritorijai galioja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 1-2285 „Dėl Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialiojo plano tvirtinimo“ patvirtinto Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialiojo plano sprendimai, pagal kuriuos Balžio ežero pakrantės patenka į labai aukšto rekreacinio potencialo teritoriją, kuriai priskirtas indeksas N3 numato tokias vystymo galimybes: vystoma pasyvi bendroji rekreacija, įrengiami pėsčiųjų, dviračių takai su reikalinga infrastruktūra, atokvėpio aikštelės. Be to, gali būti vystoma ir verslinė bei pažintinė rekreacija. Taip pat Balžio ežero pakrantėje rekomenduojama aktyvi pramoginė sportinė veikla – plaukiojimas valtimis ar vandens slidėmis, buriavimas ir t.t. Darė išvadą, kad bet kokiu atveju ginčo teritorijoje numatyta aktyvi pramoginė veikla, t. y. tokia, kokią ir vykdo pareiškėjai. Todėl atitinkamai, iškėlus pareiškėjų statinius ir įrenginius iš ginčo sklypo, gali susidaryti situacija, kai ginčo sklypu teisės aktų nustatyta tvarka bus leista naudotis toms pačioms pareiškėjoms, ar kitiems asmenims ir galimai tie patys įrenginiai bus montuojami atgal. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-899-794/2020 pakeitė tik dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas prokuratūros ieškinys, t. y. teismas tokių išvadų, kurias nurodė antstolis, nepadarė, nes teismas sprendė ne faktą, kad pareiškėjų veikla būtų neteisėta, bet tai, kad perduodant neatlygintinai naudotis valstybinę žemę, turi būti sudaryta valstybinės žemės panaudos sutartis ir sutartis gali būti sudaryta tik su atitinkamais išvardintais subjektais.
7. NŽT atsiliepimu į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškinio dalyku buvo Vilniaus miesto skyriaus išduoto sutikimo panaikinimo ir dėl tokio sutikimo atsiradusių padarinių šalinimo klausimas. Teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, buvo konstatuota, jog nagrinėjamoje ginčo atveju yra galimas vienintelis šalinimo būdas – pašalinti iš žemės sklypo Balžio ežero pagal sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas schemas faktiškai pareiškėjų pastatytus statinius ir įrenginius, kitų padarinių pašalinimo būdų teismo sprendime nebuvo numatyta. Suinteresuotas asmuo mano, kad nagrinėjamu atveju būtų paneigta paties sprendimo esmė ir būtų sukuriamos visiškai naujos, su teismo sprendimu nesuderinamos teisės pareiškėjams įteisinti ginčo statinius vandens telkinyje. Teigia, kad iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjai savo teise atlikti sprendime nurodytus veiksmus nepasinaudojo, todėl darytina išvada, kad toks pareiškėjų skundas yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-24044-918/2021 pareiškėjų skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vieno iš išieškotojų pageidavimas stabdyti vykdymo veiksmus nėra antstoliui privalomas. Nurodė, kad išieškotojos prašymas stabdyti išieškojimą nėra laikomas privalomuoju vykdomosios bylos sustabdymo pagrindu. Iš išieškotojos NŽT veiksmų akivaizdu, kad ši išieškotoja siekia operatyvaus įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Tiek iš Vilniaus miesto savivaldybės prašymo stabdyti vykdomąją bylą turinio, tiek iš skundo dėl antstolio veiksmų turinio matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir pareiškėjos siekia sustabdyti visus vykdymo veiksmus, t. y. net ir tuos vykdymo veiksmus, kurie susiję su NŽT, kaip vandens telkinį patikėjimo teise valdančio ir valstybę atstovaujančio subjekto, interesais.
10. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad antstolis, nenustatęs privalomų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų bei įvertinęs fakultatyviųjų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų buvimą ir svarbą, pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą vykdymo veiksmų nestabdyti. Konstatavo, jog byloje nepateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad antstolio veiksmai, netenkinant vieno iš išieškotojų prašymo stabdyti vykdomąją bylą, galėtų būti įvertinti, kaip neteisėti. Pažymėjo ir tai, kad net ir tuo atveju, jei šalys sudarytų taikos sutartį, pirmiausia būtų įvertinama, ar sudaryta taikos sutartis, kuria paneigiamas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumas, neprieštarauja viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia kitų asmenų interesų. Hipotetiniai vieno iš išieškotojų svarstymai apie ateities ketinimus apsispręsti dėl žemės sklypo naudojimo, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepaneigia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo, taip pat nepatvirtina antstolio procesinės pareigos stabdyti vykdomąją bylą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
11. Pareiškėjos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ginčo atveju, nestabdydamas vykdymo pagal teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą, antstolis veikia priešingai išieškotojos interesams. Antstolis nesiekia aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir derinti išieškotojų ir pareiškėjų interesus naudingiausiu visiems būdu.
Šalies argumentai
11.2. Pirmosios instancijos teismo pozicija, neva svarbu tai, kad kita išieškotoja NŽT nerodo valios sustabdyti vykdymą, nėra teisinga, nes šiuo metu net neaišku, kaip tiksliai turi būti atskirta kiekvienos išieškotojos teisių apgynimo apimtis. Skirtingos išieškotojos neaiškia tarpusavio apimtimi atsirado procese išimtinai antstolio valia, todėl net nėra galimybės Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir pareiškėjams susigaudyti, kaip teisingai turi būti įvykdytas visas teismo sprendimas, arba kuria apimtimi būtų patenkintas vienos ar kitos išieškotojos interesas.
11.3. Aplinkybė, kad NŽT nerodo iniciatyvos rūpintis tolimesne vykdymo proceso eiga, tik patvirtina, jog iniciatyvą ji yra perdavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Ginčo sklypas Vilniaus miesto savivaldybei buvo perduotas būtent tuo metu, kai abi išieškotojos žinojo apie susiklosčiusią situaciją.
11.4. Pirmosios instancijos teismo pradinė pozicija, kad galiojantį teismo sprendimą būtina bet kokia kaina nedelsiant įvykdyti, prieštarauja civilinio proceso nuostatoms. Kaip ir bylos nagrinėjimo metu bet kurioje stadijoje, tiek ir vykdymo procese yra galimas taikus ginčo išsprendimas. Tam ir numatyta galimybė vykdymo procese sudaryti taikos sutartį.
Šalies argumentai
11.5. Argumentas, kad pareiškėjai turės pašalinti faktiškai jų pastatytus statinius ir įrengtus įrenginius (įrangą) ir atstatyti šią teritoriją į pradinę padėtį, savaime nereiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisės prašyti laikinai to nedaryti. Ji turi teisę išnagrinėti tolesnes šios teritorijos panaudojimo galimybes ir, prireikus, ateityje pritaikyti esamus statinius ir įrengtus įrenginius (įrangą) būsimiems poreikiams. Tokiu atveju būtų neekonomiška ir protinga ardyti esamus ir vėl statyti analogiškus ar panašius. Tokiais veiksmais realiai gali būti pakenkta ir teritorijos aplinkai.
12. Išieškotoja Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino išieškotojos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentų dėl antstolio veiksmų neteisėtumo ir nepagrįstumo, kadangi gali susidaryti tokia situacija, kad teks iš naujo viską tiems patiems pareiškėjams montuoti. Neekonomiškas sprendimas būtų.
12.2. Antstolis konkrečiai nepacitavo teismų išvadų, kuriomis būtų pripažinta, kad ginčo sklype draudžiama vykdyti veiklą, kurią vykdo pareiškėjos, nenurodė, koks konkretus teisės aktas tai numato. Antstolio rėmimasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu taip pat yra netinkamas, kadangi jis rėmėsi jau seniai nebegaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu.
12.3. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs apeliacine tvarka bylą 2A-899-794/2020, 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartyje iš esmės sprendė, ne dėl pareiškėjų veiklos neteisėtumo, bet dėl netinkamo naudojimosi valstybine žeme įforminimo.
12.4. Antstolio sprendimas netenkinti išieškotojos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymo stabdyti vykdomąją bylą yra antstolio veikimas prieš išieškotojos interesus, kadangi antstolis, užuot bendradarbiavęs ir kooperavęsis su išieškotoja, nusprendė užimti priešingą poziciją ir trukdyti išieškotojai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pasinaudoti savo teise spręsti dėl tolimesnio ginčo sklypo likimo.
12.5. Antstolis, nestabdydamas vykdomosios bylos, verčia kreiptis su prašymu dėl vykdomosios bylos nutraukimo.
Atsiliepimas
13. Antstolis atsiliepime į išieškotojos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Su išieškotojos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirajame skunde nurodytais argumentais nesutiktina. Atskirajame skunde nurodyta, kad antstolis, nestabdydamas vykdomosios bylos, verčia išieškotoją Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kreiptis su prašymu dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Darytina išvada, kad išieškotoja, kuriai iš NŽT prieš mėnesį perduota patikėjimo teisė valdyti valstybinį sklypą šalia Balžio ežero, nepaisydama prokuroro kreipimosi dėl viešojo intereso gynimo ir galiojančio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17264-937/2019, kurio pagrindu antstolis ir atlieka vykdymo veiksmus, bei nepaisydama to, kad patikėjimo teisė į valstybės vandens telkinį (Balžio ežerą), kuriame yra pareiškėjų įrenginiai ir statiniai, kuriuos teismas įpareigojo pašalinti, išieškotojai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai neperduota, nori sustabdyti/nutraukti galiojančio teismo sprendimo vykdymą. Savo norą argumentuoja, tuo, kad hipotetiškai gali susidaryti tokia situacija, jog valstybiniu sklypu išieškotoja leistų naudotis pareiškėjams. Pareiškėjų vykdoma vandens atrakcionu veikla, išieškotojai leidus joms naudotis valstybiniu sklypu, vykdyti pakrantėje neįmanoma, o valdyti Balžio ežero ir leisti juo naudotis pareiškėjoms išieškotoja Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi įgaliojimų.
14. Antstolis atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentas:
Šalies argumentai
14.1. Atskirajame skunde pareiškėjos nurodo, kad jiems neaišku, kodėl antstolis savo 2021 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. S-21-128-10566 vykdomojoje byloje paliko du išieškotojus: Vilniaus miesto savivaldybes administraciją ir NŽT. Atsakydamas į šį pareiškėjų klausimą aiškiai nurodytas pačiame skundžiamame antstolio patvarkyme: pagal galiojantį ir vykdomą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-17264-937/2019 pareiškėjai įpareigoti pašalinti savo įrenginius ir statinius nuo valstybines žemes sklypo ir iš valstybes vandens telkinio. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagristai konstatavo, kad antstolis įvertino aplinkybę, jog žemės sklypo dalis, kurioje yra vandens telkinys, nėra perleistas Vilniaus miesto savivaldybei patikėjimo teise. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, šioje byloje yra dvi išieškotojos, o teismo sprendimo vykdymas yra susijęs tiek su statiniais, kurie yra Vilniaus miesto savivaldybei patikėjimo teise perduotame sklype, tiek su statiniais, esančiais vandens telkinyje, patikėjimo teise valdomame NŽT.
Atsiliepimas
15. NŽT atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
15.1. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
15.2. Negali būti paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
18. Byloje nustatyta, jog antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0128/21/00433 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-17264-937/2020. Minėtu vykdomuoju raštu pareiškėjos įpareigotos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype, kadastro Nr. 0101/0003:546, unikalus Nr. 4400-3857-5083, ir vandens telkinyje – Balžio (Bildžių) ežere pagal MB „Remarkas“ 2014 m. gegužės 26 d. parengtą situacijos schemą M 1:522,99 Nr. A255-TPA.01.1, ir MB „Remarkas“ 2017 m. balandžio 25 d. parengtą schemą M 1:500 faktiškai pareiškėjų pastatytus statinius ir įrengtus įrenginius (įrangą) ir atstatyti šią teritoriją į pradinę padėtį. Antstolis 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. S-21-128-6647 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis 2021 m. balandžio 12 d. raginimu Nr. S-21-128-6651 įvykdyti sprendimą, įpareigojantį pareiškėjas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, pareiškėjas paragino per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir sumokėti 135,22 Eur vykdymo išlaidas.
19. Taip pat nustatyta, kad 2021 m. balandžio 14 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjų prašymas sustabdyti raginime nurodyto 10 dienų termino skaičiavimą. Antstolis 2021 m. balandžio 15 d. patvarkymu Nr. S-21-128-6927 įpareigojo skolininkus skubiai informuoti antstolį raštu, ar valstybės žemės patikėjimo teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-3857-5083, yra perleista Vilniaus miesto savivaldybei, jei taip, pateikti tai patvirtinančius dokumentus bei prašymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Iš 2021 m. balandžio mėnesio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. A51-/21(3.11.1E-AD20) matyti, kad išieškotoja Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo, jog išieškotojos NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija bendradarbiauja, sprendžiant žemės sklypo perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei patikėjimo teise klausimą.
20. Antstolis 2021 m. balandžio 27 d. patvarkymu Nr. S-21-128-7847 dėl pareiškėjų atstovo 2021 m. balandžio 14 d. prašymo sustabdyti raginimo termino skaičiavimą, netenkino jų atstovo prašymo. Patvarkymas motyvuotas tuo, kad išieškotojas vykdymo procese nėra pasikeitęs ir nėra aišku, kada pasikeis. Tuometinė išieškotoja NŽT išreiškė savo valią dėl teismo sprendimo įvykdymo, pateikdama vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti ir vykdymo veiksmų sustabdyti neprašė. 2021 m. balandžio 27 d. apžiūros aktu konstatuota, kad apžiūros metu nustatyta, kad Balžio ežere yra keturios metalinės konstrukcijos, sujungtos trosais (dvi vandens slidžių be katerio trasos), pririštais prie pakrantės medžių kamienų, ežere plūduriuojantys kalneliai, mediniai tilteliai. Balžio ežero pakrantėje yra medinė terasa su mediniais statiniais, ant kurių užrašyta „WAKE SPOT“.
21. Antstolis 2021 m. balandžio 28 d. patvarkymu Nr. S-21-128-7988 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu, nustatė, kad 2021 m. balandžio 27 d. apžiūros akte užfiksuota, kad Balžio ežere yra keturios metalinės konstrukcijos, sujungtos trosais (dvi vandens slidžių be katerio trasos), pririštais prie pakrantės medžių kamienų, ežere plūduriuojantys kalneliai, mediniai tilteliai. Balžio ežero pakrantėje yra medinė terasa su mediniais statiniais, ant kurių yra užrašyta WAKE SPOT. Nustatė, kad per teismo nustatytą terminą ir antstolio raginime nurodytą terminą nepašalinti žemės sklype, kadastro Nr. 0101/0003:546, unikalus Nr. 4400-3857-5083, ir vandens telkinyje – Balžio (Bildžių) ežere faktiškai atsakovo/atsakovų pastatytus statinius ir įrengtus įrenginius (įrangą) ir neatstatė šios teritorijos į pradinę padėtį. Išieškotoja NŽT 2021 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 49SD-(14.49.136E) dėl informacijos pateikimo informavo antstolį, kad yra atliekami ir derinami žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0003:546, unikalus Nr. 4400-3857-5083, patikėtinio teisių perdavimo veiksmai.
22. Antstolio kontoroje 2021 m. gegužės 31 d. gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas dėl išieškotojo pakeitimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė pakeisti išieškotoją į Vilniaus miesto savivaldybę ir sustabdyti vykdomąją bylą, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė tik 2021 m. gegužės 24 d. perėmusi patikėjimo teisę į sklypą, spręs dėl tolimesnio sklypo naudojimo. Antstolis 2021 m. gegužės 31 d. patvarkymu Nr. S-21-128-1-258 dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, vykdomojoje byloje pakeitė išieškotoją NŽT nauju kreditoriumi Vilniaus miesto savivaldybe.
23. 2021 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. S-21-128-10566 dėl 2021 m. gegužės 31 d. patvarkymo pakeisti išieškotoją vykdymo procese Nr. S-21-128-10258 patikslinimo, nutarė patikslinti 2021 m. gegužės 31 d. patvarkymą, t. y. ne pakeisti išieškotoją NŽT, o įtraukti išieškotoja ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją.
24. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamos nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog antstolis pagrįstai atsisakė sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0128/21/00433 vykdymą, jog teismo sprendimas yra privalomas vykdyti, atmetė pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų.
25. Pareiškėjos, atskirajame skunde nesutikdamos su skundžiama nutartimi ir joje išdėstytais pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis, iš esmės teigia, jog antstolis veikia priešingai išieškotojos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos interesams. Be to, NŽT iniciatyvą yra perdavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Ginčo sklypas Vilniaus miesto savivaldybei buvo perduotas būtent tuo metu, kai abi išieškotojos žinojo apie susiklosčiusią situaciją. Pirmosios instancijos teismo pradinė pozicija, kad galiojantį teismo sprendimą būtina bet kokia kaina nedelsiant įvykdyti, prieštarauja civilinio proceso nuostatoms, vykdymo procese yra galimas taikus ginčo išsprendimas, todėl numatyta galimybė vykdymo procese sudaryti taikos sutartį. Argumentas, kad pareiškėjai turės pašalinti faktiškai jų pastatytus statinius ir įrengtus įrenginius (įrangą) ir atstatyti šią teritoriją į pradinę padėtį, savaime nereiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisės prašyti laikinai to nedaryti.
Žemesnės instancijos teismas
26. Išieškotoja Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino išieškotojos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentų dėl antstolio veiksmų neteisėtumo ir nepagrįstumo, kadangi gali susidaryti tokia situacija, kad teks iš naujo viską toms pačioms pareiškėjoms montuoti. Vertino, jog būtų neekonomiškas sprendimas. Taip pat teigia, kad antstolio sprendimas netenkinti išieškotojos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymo stabdyti vykdomąją bylą yra antstolio veikimas prieš išieškotojos interesus, kadangi antstolis, užuot bendradarbiavęs ir kooperavęsis su išieškotoja, nusprendė užimti priešingą poziciją ir trukdyti išieškotojai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pasinaudoti savo teise spręsti dėl tolimesnio ginčo sklypo likimo.
27. Antstolis atsiliepimuose į atskiruosius skundus su atskiraisiais skundais nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
28. NŽT atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Vertina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Dėl pareiškėjų atskirojo skundo.
29. Pareiškėjos teigia, jog antstolis veikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos interesus. Be to, NŽT iniciatyvą yra perdavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Ginčo sklypas buvo perduotas tuo metu, kai abi išieškotojos žinojo apie situaciją. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad galiojantį teismo sprendimą būtina bet kokia kaina nedelsiant įvykdyti, prieštarauja civilinio proceso taisyklėms, vykdymo procese yra galimas taikus ginčo išsprendimas, todėl yra galimybė vykdymo procese sudaryti taikos sutartį. Argumentas, kad pareiškėjos turės pašalinti faktiškai jų pastatytus statinius ir įrengtus įrenginius (įrangą) ir atstatyti šią teritoriją į pradinę padėtį, nepagrindžia to, kad išieškotoja Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisės prašyti laikinai to nedaryti. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais pareiškėjų atskirojo skundo argumentais nesutinka.
30. Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Taigi teismo procesinio sprendimo privalomumas reiškia, kad jame esančių nurodymų turi paisyti visi asmenys, net ir nedalyvavę nagrinėjant bylą, tuo labiau jis privalomas dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 37 straipsnis).
31. Teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yra CPK 279 straipsnio 4 dalies normos, kuriose įtvirtinta res judicata galia. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ar kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi res judicata galia reiškia, kad ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimas.
32. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo sprendimuose taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (žr. EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimą Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95, par. 61; 2006 m. sausio 12 d. sprendimą Kehaya ir kt. prieš Bulgariją, peticijų Nr. 47797/99 ir 68698/01, par. 61). Pagal šio teismo jurisprudenciją vienas esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo (tikrumo) principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Ryabykh prieš Rusiją,peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52; 2011 m. kovo 29 d. sprendimą Shchurov prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18; 2015 m. birželio 9 d. sprendimą byloje DRAFT - OVA a.s. prieš Slovakiją,peticijos Nr. 72493/10, par. 77; 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą byloje Amirkhanyan prieš Armėniją,peticijos Nr. 22343/08, par. 33).
33. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl vykdomosios bylos, pradėtos vykdomojo rašto, išduoto pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, pagrindu.
34. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
35. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017).
36. Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020).
37. Antstolis, konstatavęs CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Vertindamas fakultatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų atvejus, antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai yra ne įpareigojantys, bet antstoliui suteikiantys teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
38. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pareiškėjų atskirojo skundo argumentais, pažymi, jog antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0128/21/00433 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-17264-937/2020. Jau minėta, kad šiuo vykdomuoju raštu pareiškėjos įpareigotos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype, kadastro Nr. 0101/0003:546, unikalus Nr. 4400-3857-5083, ir vandens telkinyje – Balžio (Bildžių) ežere pagal MB „Remarkas“ 2014 m. gegužės 26 d. parengtą situacijos schemą M 1:522,99 Nr. A255-TPA.01.1, ir MB „Remarkas“ 2017 m. balandžio 25 d. parengtą schemą M 1:500 faktiškai pareiškėjų pastatytus statinius ir įrengtus įrenginius (įrangą) ir atstatyti šią teritoriją į pradinę padėtį. Antstolis 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. S-21-128-6647 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis 2021 m. balandžio 12 d. raginimu Nr. S-21-128-6651 įvykdyti sprendimą, įpareigojantį pareiškėjas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, pareiškėjas paragino per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir sumokėti 135,22 Eur vykdymo išlaidas.
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis atliko visus veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti, kaip vykdomąją bylą vykdantis antstolis, neviršydamas jam įstatymo suteiktų įgaliojimų. Pažymėtina, jog, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, antstolis neprivalėjo tenkinti pareiškėjų prašymo ir sustabdyti vykdomąją bylą, kadangi teisės aktuose, reglamentuojančiuose vykdymo procesą ir antstolio veiksmus bei jam suteiktus įgaliojimus, tokia pareiga analogiškos situacijos atveju nėra numatyta. Pareiškėjos atskirajame skunde iš esmės nepagrindė, dėl ko iš tiesų antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0128/21/00433. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad, kaip pareiškėjos teigia, išieškotoja NŽT yra perdavusi iniciatyvą kitai vykdomosios bylos Nr. 0128/21/00433 išieškotojai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, savaime nelemia antstolio pareigos vykdyti visus išieškotojos, taigi ir pareiškėjų, pageidavimus vykdymo procese.
40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant ginčo klausimą, aplinkybė, jog ginčo sklypas buvo perduotas tuo metu, kai abi išieškotojos žinojo apie situaciją, neturi reikšmės, sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, taigi, ir dėl antstolio patvarkymo, dėl kurio pareiškėjos ir pateikė skundą, pagrįstumo bei teisėtumo.
41. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į pareiškėjų atskirojo skundą argumentą, jog pirmosios instancijos teismo pozicija, kad galiojantį teismo sprendimą būtina bet kokia kaina nedelsiant įvykdyti, prieštarauja civilinio proceso taisyklėms, vykdymo procese yra galimas taikus ginčo išsprendimas, todėl yra galimybė vykdymo procese sudaryti taikos sutartį, atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos taip ir nenurodo, kokios civilinio proceso taisyklėms prieštarauja pareiškėjų minėta pirmosios instancijos teismo pozicija. Vien tai, kad vykdymo procese yra galimas taikos sutarties sudarymas, kaip tai numato CPK 595 straipsnio 1 dalis, savaime dar nelemia pirmosios instancijos teismo priešingos pozicijos privalomumo. Pažymėtina, jog vykdomojoje byloje Nr. 0128/21/00433 išieškotoja Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra vienintelė išieškotoja. Kita išieškotoja, kaip nagrinėjamoje byloje matyti, yra NŽT. Iš bylos medžiagos ir proceso eigos matyti, jog vykdomosios bylos Nr. 0128/21/00433 išieškotojų pozicijos skiriasi, vienai išieškotojai palaikant pareiškėjų argumentus ir galimybę neišardyti įrangos, stabdyti vykdomąją bylą, kitai – prieštaraujant. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra įmanomas taikos sutarties sudarymas CPK 595 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi yra skirtingos išieškotojų pozicijos pareiškėjų ir įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atžvilgiu.
42. Atskirajame skunde pareiškėjos taip pat nurodo, kad argumentas, jog pareiškėjos turės pašalinti faktiškai jų pastatytus statinius ir įrengtus įrenginius (įrangą) ir atstatyti šią teritoriją į pradinę padėtį, nepagrindžia to, kad išieškotoja Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisės prašyti laikinai to nedaryti. Su nurodytais pareiškėjų teiginiais apeliacinės instancijos teismas sutinka ir pažymi, jog kiekvienas asmuo, tiek fizinis, tiek juridinis, turi teisę kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis), turi ir teisę prašyti vykdomąją bylą, kurioje tas asmuo yra išieškotojas, vykdančio antstolio prašyti sustabdyti tą vykdomąją bylą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju šis pareiškėjų argumentas neturi jokios reikšmės, sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, kadangi vien teisės kreiptis į teismą turėjimas nesukuria išankstinio rezultato būsimoje byloje, taigi, ir nagrinėjamu atveju tokios teisės turėjimas ir pasinaudojamas ja nelemia konkretaus rezultato sukūrimo ar atsiradimo nagrinėjamoje byloje.
43. Be to, kas jau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog pagal galiojantį ir vykdomą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-17264-937/2019 pareiškėjos įpareigotos pašalinti savo įrenginius ir statinius nuo valstybines žemes sklypo ir iš valstybes vandens telkinio. Kaip teisingai pastebėjo antstolis atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas visiškai pagristai konstatavo, kad antstolis įvertino aplinkybę, jog žemės sklypo dalis, kurioje yra vandens telkinys, nėra perleistas Vilniaus miesto savivaldybei patikėjimo teise. Vykdomosios bylos Nr. 0128/21/00433 medžiaga patvirtina, jog šioje byloje yra dvi išieškotojos, o teismo sprendimo vykdymas yra susijęs tiek su statiniais, kurie yra Vilniaus miesto savivaldybei patikėjimo teise perduotame sklype, tiek su statiniais, esančiais vandens telkinyje, patikėjimo teise valdomame NŽT.
Dėl išieškotojos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirojo skundo.
44. Išieškotoja Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos argumentų dėl antstolio veiksmų neteisėtumo ir nepagrįstumo, kadangi gali tekti iš naujo viską toms pačioms pareiškėjoms montuoti. Teigia, jog būtų neekonomiškas sprendimas. Taip pat teigia, kad antstolio sprendimas netenkinti išieškotojos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymo stabdyti vykdomąją bylą yra antstolio veikimas prieš išieškotojos interesus, kadangi antstolis, užuot bendradarbiavęs ir kooperavęsis su išieškotoja, nusprendė užimti priešingą poziciją ir trukdyti išieškotojai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pasinaudoti savo teise spręsti dėl tolimesnio ginčo sklypo likimo.
45. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais atskirojo skundo argumentais nesutinka ir pažymi, jog nurodyti argumentai nelaikytini pagrindžiančiais skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą.
46. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su išieškotojos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino jos argumentų dėl antstolio veiksmų neteisėtumo ir nepagrįstumo, kadangi gali tekti iš naujo viską toms pačioms pareiškėjoms montuoti, pažymi, jog pirmosios instancijos būtent ir pasisakė dėl šių argumentų. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad hipotetiniai vieno iš išieškotojų svarstymai apie ateities ketinimus apsispręsti dėl žemės sklypo naudojimo, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepaneigia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo, taip pat nepatvirtina antstolio procesinės pareigos stabdyti vykdomąją bylą. Pastarasis atskirojo skundo argumentas, kaip matyti, neatitinka tikrovės, kadangi pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į nurodytą išieškotojos argumentą, iš esmės ir pažymėjo, jog nėra pagrindo stabdyti vykdomąją bylą, remiantis nurodytu išieškotojos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tikimybė, kad kažkada ateityje tos pačios pareiškėjos naudosis ginčo sklypu, savaime negali būti pagrindu stabdyti vykdomąją bylą, taigi ir nepaisyti teismo sprendimo privalomumo. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir tai, kad vykdomoji byla Nr. 0128/21/00433 vykdoma pagal vykdomojo rašto pagrindu, kuris išduotas teismo sprendimo pagrindu, įpareigojant pareiškėjas per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ne tik žemės sklype, kadastro Nr. 0101/0003:546, unikalus Nr. 4400-3857-5083, bet ir vandens telkinyje – Balžio (Bildžių) ežere pagal MB „Remarkas“ 2014 m. gegužės 26 d. parengtą situacijos schemą M 1:522,99 Nr. A255-TPA.01.1, ir MB „Remarkas“ 2017 m. balandžio 25 d. parengtą schemą M 1:500 faktiškai pareiškėjų pastatytus statinius ir įrengtus įrenginius (įrangą) ir atstatyti šią teritoriją į pradinę padėtį. Taigi, akivaizdu, jog vienos išieškotojos noras stabdyti vykdomąją bylą negali lemti būtinumo tokią vykdomąją bylą stabdyti ir dėl to, jog vykdomojoje byloje vykdymo veiksmai atliekami dėl dviejų skirtingų nekilnojamojo turto objektų, kuriuos patikėjimo teise valdo skirtingos išieškotojos.
47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ekonomiškumo principo įgyvendinimas negali būti pagrindas nepaisyti teismo sprendimo privalomumo principo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog ateityje galimai tos pačios pareiškėjos naudosis tuo pačiu žemės sklypu, nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis, ir tai, jog būtų ekonomiškiau neišmontuoti pareiškėjų įrenginių, savaime nepagrindžia išimties iš teismo sprendimo privalomumo.
48. Atskirojo skundo argumentas, kad antstolio sprendimas netenkinti išieškotojos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymo stabdyti vykdomąją bylą yra antstolio veikimas prieš išieškotojos interesus, kadangi antstolis, užuot bendradarbiavęs ir kooperavęsis su išieškotoja, nusprendė užimti priešingą poziciją ir trukdyti išieškotojai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pasinaudoti savo teise spręsti dėl tolimesnio ginčo sklypo likimo, atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.
49. Nagrinėjamoje byloje jau nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0128/21/00433 išieškotoja Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra vienintelė išieškotoja. Kita išieškotoja – NŽT. Jau konstatuota, kad iš bylos medžiagos ir proceso eigos matyti, jog vykdomosios bylos Nr. 0128/21/00433 išieškotojų pozicijos skiriasi, vienai išieškotojai palaikant pareiškėjų argumentus ir galimybę neišardyti įrangos, stabdyti vykdomąją bylą, kitai – prieštaraujant. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog, neatsižvelgiant ir į kitus motyvus, dėl ko antstolis neturi teisės nagrinėjamu atveju stabdyti vykdomąją bylą, vienos išieškotojos interesai negali būti pagrindu pažeisti kitos išieškotojos interesus. Pažymėtina, jog teisės aktai, reglamentuojantys vykdymo procesą ir antstolių veiklą, nenumato tokios galimybės ir nesuteikia antstoliams teisės pasirinkti, su kuria iš vykdomosios bylos išieškotojų labiau bendradarbiauti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ir nagrinėjamu atveju, teikiant prioritetą išimtinai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip išieškotojos, interesams, būtų pažeisti NŽT, kaip kitos išieškotojos, interesai.
Dėl procesinės bylos baigties.
50. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
51. Kadangi kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
52. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskiruosius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.