Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-09-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-24044-918/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-09
Bylos Nr.
e2YT-24044-918/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Pareiškėjas
UAB „Perfectus LT“, VšĮ „Vandenlenčių sportas“
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Perfectus LT“ ir VšĮ „Vandenlenčių sportas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, antstolis Rimantas Vižainiškis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai antstoliui pateikė 2021 m. birželio 22 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2021 m. birželio 3 d. patvarkymą Nr. S-21-128-10567 vykdomojoje byloje Nr. 0128/21/00433. Pareiškėjai nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išieškotojui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. kovo 1 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-17264-937/2019, kuriuo įpareigojo pareiškėjas pašalinti faktiškai jų pastatytus statinius ir įrenginius (įrangą) ir atstatyti teritoriją į pradinę padėtį. 2021 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 49SD-3286-(14.49.105) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į antstolį Rimantą Vižainiškį su prašymu priimti vykdyti vykdomąjį raštą. 2021 m. gegužės 24 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 49MŽP-19-(14.49.113E) valstybės žemės patikėjimo teisė į žemės sklypą buvo perleista Vilniaus miesto savivaldybei. 2021 m. gegužės 28 d. raštu Nr. A51-46706/21(3.11.1E-AD20) Vilniaus mieto savivaldybė pateikė antstoliui prašymą pakeisti vykdomojoje byloje išieškotoją vietoje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir sustabdyti vykdomąją bylą, kol Vilniaus miesto savivaldybė nuspręs dėl tolesnio sklypo naudojimo. 2021 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. S-21-128-10567 antstolis atsisakė tenkinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymo dalį dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Pareiškėjai nesutinka su antstolio minėtu patvarkymu. Nurodo, kad tai, jog vienas iš išieškotojų, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, neprašo sustabdyti teismo sprendimo vykdymo, visiškai neatima ar neriboja savivaldybės teisės prašyti sustabdyti likusios sprendimo dalies vykdymą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos grąžinta į vykdomąją bylą antstolio 2021 m. birželio 3 d. patvarkymu, t. y. tą pačią ginčijamo patvarkymo priėmimo dieną, todėl neturėjo galimybės išreikšti savo valios dėl poreikio laikinai nevykdyti teismo sprendimo jai sugrąžintoje išieškotojo teisių apimtyje. Pareiškėjų nuomone, argumentas, kad skolininkai turės pašalinti faktiškai jų pastatytus statinius ir įrengtus įrenginius (įrangą) ir atstatyti šią teritoriją į pradinę padėtį, savaime nereiškia, kad savivaldybė neturi teisės prašyti laikinai to nedaryti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teisę išnagrinėti tolesnes šios teritorijos panaudojimo galimybes ir, prireikus, ateityje pritaikyti esamus statinius ir įrengtus įrenginius (įrangą) būsimiems poreikiams. Tokiu atveju būtų neekonomiška ir nelogiška ardyti esamus ir vėl statyti analogiškus ar panašius. Tokiais veiksmais gali būti pakenkta ir teritorijos aplinkai. Tai, kokia veikla žemės sklype leistina ir galima, ir ar būsimiems savivaldybės poreikiams tenkinti ji turės keisti savo aktus, yra būsimi klausimai, kurių sprendimui savivaldybei reikia laiko. Pareiškėjų teigimu, tai, ar ateityje reikės rengti kokius nors konkursus veiklai šioje teritorijoje, ar nereikės, neįrodo poreikio dabar nedelsiant įvykdyti sprendimą. Pareiškėjų manymu, paties antstolio nurodomi procedūriniai veiksmai gali suteikti teisę savivaldybei įforminti tolesnį ginčo teritorijos naudojimą. Be to, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 98 straipsnyje numatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršiniuose vandens telkiniuose nedraudžia juose rekreacinės ar sporto veiklos organizavimo. Nepriklausomai nuo to, kad savivaldybei nebuvo formaliai perleista ežero patikėjimo teisė, tai nedraudžia ir neriboja jos teisės vandens telkinyje statyti ir naudoti laikinus nesudėtingus statinius. Savivaldybė ar žemės naudotojai turi teisę gauti sutikimą statinių statymui ir naudojimui, todėl šiuo metu, nežinant tolesnio teritorijos panaudojimo tikslingumo, įvykdyti teismo sprendimą, o vėliau vėl įrengti ir naudoti vandens telkinyje nesudėtingus statinius, yra neprasminga ir neekonomiška. Tai, kad ateityje ginčo vietos naudojimui gali reikėti rengti atrankos procedūras, savaime nereiškia, kad po jų nebegalės būti naudojami šiuo metu esantys teritorijoje faktiškai pastatyti statiniai ir įrengti įrenginiai (įranga). Pareiškėjų nuomone, gali kilti klausimų dėl šių objektų būsimo savininko, valdytojo ar naudotojo pasikeitimo, tačiau tai nelemia būtinybės šiuo metu įvykdyti sprendimą.

Antstolis Rimantas Vižainiškis 2021 m. birželio 30 d. patvarkymu Nr. S-21-128-12191 pareiškėjų skundą atmetė ir skundą kartu su vykdomąją byla perdavė teismui. Antstolis patvarkyme nurodo, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-146, kuriuo remiasi pareiškėjai, valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose galima statyti tik jachtų ir valčių elingus ir inžinerinius statinius, bet ne pramoginius – komercinius statinius. Pagal įsakymo 3 straipsnį statyti turi teisę tik privataus žemės sklypo, kuris ribojasi su vandens telkiniu savininkas, oficialus valstybinės žemės naudotojas, kuris ribojasi su vandens telkiniu savininkas, oficialus valstybinės žemės naudotojas, kuris oficialiai sudaręs su Nacionalinės žemės tarnyba nuomos sutartį ir moka nuomos mokestį, arba savivaldybė ar valstybinės institucijos, turinčios nuomos sutartis su Nacionaline žemės tarnyba. Nei UAB „Perfectus LT“, nei VšĮ „Vandenlenčių sportas“ neatitinka nei vieno- išvardintų kriterijų. Antstolis pažymėjo, kad skolininkai nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jų skunduose pateiktus argumentus, toliau nevykdo galiojančio teismo sprendimo, visais įmanomais būdais vilkina vykdymo procesą bei tęsia neteisėtą komercinę veiklą valstybiniame žemės sklype ir vandens telkinyje.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą nurodo, kad su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, jog pageidauja, kad vykdymo procesas būtų sustabdytas, kol bus išspręstas tolimesnis ginčo sklypo naudojimo klausimas, kadangi ginčo sklypą Vilniaus miesto savivaldybė perėmė tik 2021 m. gegužės 24 d. ir šio klausimo išspręsti dar nespėjo. Atkreipia dėmesį, kad perėmus ginčo sklypą valdyti patikėjimo teise, gali būti ir yra sprendžiamas klausimas dėl tolimesnio sklypo naudojimo, pavyzdžiui, remiantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu gali būti sprendžiama dėl sklypo suteikimo panaudai ar išnuomojimo. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad ginčo teritorijai galioja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 1-2285 „Dėl Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialiojo plano tvirtinimo“ patvirtinto Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialiojo plano sprendimai, pagal kuriuos Balžio ežero pakrantės patenka į labai aukšto rekreacinio potencialo teritoriją, kuriai priskirtas indeksas N3 numato tokias vystymo galimybes: vystoma pasyvi bendroji rekreacija, įrengiami pėsčiųjų, dviračių takai su reikalinga infrastruktūra, atokvėpio aikštelės. Be to, gali būti vystoma ir verslinė bei pažintinė rekreacija. Taip pat Balžio ežero pakrantėje rekomenduojama aktyvi pramoginė sportinė veikla – plaukiojimas valtimis ar vandens slidėmis, buriavimas ir t.t. Suinteresuotas asmuo daro išvadą, kad bet kokiu atveju ginčo teritorijoje numatyta aktyvi pramoginė veikla, t. y. tokia, kokią ir vykdo pareiškėjai. Todėl atitinkamai, iškėlus pareiškėjų statinius ir įrenginius iš ginčo sklypo, gali susidaryti situacija, kai ginčo sklypu teisės aktų nustatyta tvarka bus leista naudotis tiems patieks pareiškėjams, ar kitiems asmenims ir galimai tie patys įrenginiai bus montuojami atgal. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-899-794/2020 pakeitė tik dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buto tenkintas prokuratūros ieškinys, t. y. teismas tokių išvadų, kurias nurodo antstoli, nepadarė, nes teismas sprendė ne kad pareiškėjų pati veikla būtų neteisėta, bet kad perduodant neatlygintinai naudotis valstybinę žemę, turi būti sudaryta valstybinės žemės panaudos sutartis ir sutartis gali būti sudaryta tik su atitinkamais išvardintais subjektais.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškinio dalyku buvo Vilniaus miesto skyriaus išduoto sutikimo panaikinimo ir dėl tokio sutikimo atsiradusių padarinių šalinimo klausimas. Teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, buvo konstatuota, jog nagrinėjamoje ginčo atveju yra galimas vienintelis šalinimo būdas – pašalinti iš žemės sklypo Balžio ežero pagal sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas schemas faktiškai pareiškėjų pastatytus statinius ir įrenginius, kitų padarinių pašalinimo būdų teismo sprendime nebuvo numatyta. Suinteresuotas asmuo mano, kad nagrinėjamu atveju būtų paneigta paties sprendimo esmė ir būtų sukuriamos visiškai naujos, su teismo sprendimu nesuderinamos teisės pareiškėjams įteisinti ginčo statinius vandens telkinyje. Teigia, kad iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjai savo teise atlikti sprendime nurodytus veiksmus nepasinaudojo, todėl darytina išvada, kad toks pareiškėjų skundas yra nepagrįstas.

2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. rugsėjo 2 d. 10.00 val. Dalyvaujantys byloje asmenys apie paskirtą teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir formą informuoti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis), bei išsiunčiant procesinius dokumentus. 2021 m. rugsėjo 2 d. byla išnagrinėta, nutarties dėl skundo dėl antstolio veiksmų priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2021 m. rugsėjo 9 d. 16.40 val.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 3K-3-157/2012; kt.).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0128/21/00433 medžiagos nustatyta, kad antstolis Rimantas Vižainiškis vykdo priverstinio vykdymo veiksmus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-17264-937/2020, kuriuo atsakovais UAB „Perfectus LT“ ir VšĮ „Vandenlenčių sportas“ įpareigoti per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype, kadastro Nr. 0101/0003:546, unikalus Nr. 4400-3857-5083, ir vandens telkinyje – Balžio (Bildžių) ežere pagal MB „Remarkas“ 2014 m. gegužės 26 d. parengtą situacijos schemą M 1:522,99 Nr. A255-TPA.01.1, ir MB „Remarkas“ 2017 m. balandžio 25 d. parengtą schemą M 1:500 faktiškai atsakovo/atsakovų pastatytus statinius ir įrengtus įrenginius (įrangą) ir atstatyti šią teritoriją į pradinę padėtį (v. b. I t. 3-4 l.). 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. S-21-128-6647 antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. I t. 38-39 l.). 2021 m. balandžio 12 d. raginimu Nr. S-21-128-6651 įvykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininkus atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis skolininkus paragino per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir sumokėti 135,22 Eur vykdymo išlaidų (v. b. I t. 34-35 l.).

2021 m. balandžio 14 d. antstolio kontoroje gautas skolininkų UAB „Perfectus LT“ ir VšĮ „Vandenlenčių sportas“ prašymas sustabdyti raginime nurodyto 10 dienų termino skaičiavimą (v. b. I t. 42-48 l.). 2021 m. balandžio 15 d. patvarkymu Nr. S-21-128-6927 antstolis įpareigojo skolininkus skubiai informuoti antstolį raštu, ar valstybės žemės patikėjimo teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-3857-5083, yra perleista Vilniaus miesto savivaldybei, jei taip, pateikti tai patvirtinančius dokumentus bei prašymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese (v. b. I t. 49-50 l.). Iš 2021 m. balandžio mėnesio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. A51-/21(3.11.1E-AD20) matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo, kad Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija bendradarbiauja sprendžiant žemės sklypo perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei patikėjimo teise klausimą (v. b. I t. 55 l.).

2021 m. balandžio 27 d. patvarkymu Nr. S-21-128-7847 dėl skolininkų atstovo 2021 m. balandžio 14 d. prašymo sustabdyti raginimo termino skaičiavimą, antstolis netenkino skolininkų atstovo prašymo. Patvarkymas motyvuojamas tuo, kad išieškotojas vykdymo procese nėra pasikeitęs ir nėra aišku, kada pasikeis. Esamas išieškotojas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išreiškė savo valią dėl teismo sprendimo įvykdymo, pateikdama vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti ir vykdymo veiksmų sustabdyti neprašė (v. b. I t. 61-63 l.). 2021 m. balandžio 27 d. apžiūros aktu konstatuota, kad apžiūros metu nustatyta, kad Balžio ežere yra keturios metalinės konstrukcijos, sujungtos trosais (dvi vandens slidžių be katerio trasos), pririštais prie pakrantės medžių kamienų, ežere plūduriuojantys kalneliai, mediniai tilteliai. Balžio ežero pakrantėje yra medinė terasa su mediniais statiniais, ant kurių užrašyta „WAKE SPOT“ (v. b. I t. 64-67 l.).

2021 m. balandžio 28 d. patvarkymu Nr. S-21-128-7988 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu, antstolis nustatė, kad 2021 m. balandžio 27 d. apžiūros akte užfiksuota, kad Balžio ežere yra keturios metalinės konstrukcijos, sujungtos trosais (dvi vandens slidžių be katerio trasos), pririštais prie pakrantės medžių kamienų, ežere plūduriuojantys kalneliai, mediniai tilteliai. Balžio ežero pakrantėje yra medinė terasa su mediniais statiniais, ant kurių yra užrašyta WAKE SPOT. Nustatė, kad per teismo nustatytą terminą ir antstolio raginime nurodytą terminą nepašalinti žemės sklype, kadastro Nr. 0101/0003:546, unikalus Nr. 4400-3857-5083, ir vandens telkinyje – Balžio (Bildžių) ežere faktiškai atsakovo/atsakovų pastatytus statinius ir įrengtus įrenginius (įrangą) ir neatstatė šios teritorijos į pradinę padėtį (v. b. II t. 1-2 l.).

2021 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 49SD-(14.49.136E) dėl informacijos pateikimo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos informavo antstolį, kad yra atliekami ir derinami žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0003:546, unikalus Nr. 4400-3857-5083, patikėtinio teisių perdavimo veiksmai (v. b. II t. 19-20 l.).

2021 m. gegužės 31 d. antstolio kontoroje gautas Vilniaus miesto savivaldybės prašymas dėl išieškotojo pakeitimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pakeisti išieškotoją į Vilniaus miesto savivaldybę ir sustabdyti vykdomąją bylą, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė tik 2021 m. gegužės 24 d. perėmusi patikėjimo teisę į sklypą, spręs dėl tolimesnio sklypo naudojimo (v. b. II t. 34-38 l.).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 49SD-5740-(14.49.136E.) „Dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese“ prašo antstolio pakeisti išieškotoją vykdymo procese, kadangi žemės sklypas patikėjimo teise perduotas Vilniaus miesto savivaldybei (v. b. II t. 39 l.).

2021 m. gegužės 31 d. patvarkymu Nr. S-21-128-1-258 dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, antstolis vykdomojoje byloje pakeitė išieškotoją Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nauju kreditoriumi Vilniaus miesto savivaldybe (v. b. II t. 40 l.).

2021 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. S-21-128-10566 dėl 2021 m. gegužės 31 d. patvarkymo pakeisti išieškotoją vykdymo procese Nr. S-21-128-10258 patikslinimo, nutarė patikslinti 2021 m. gegužės 31 d. patvarkymą, t. y. ne pakeisti išieškotoją Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, o įtraukti išieškotoju ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (v. b. II t. 41-42 l.).

2021 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. S-21-128-10567 dėl išieškotojo prašymo sustabdyti vykdomąją bylą antstolis netenkino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo (v. b. II t. 43-45 l.).

Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ir vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis). CPK 626 straipsnyje numatyti privalomi vykdomosios bylos sustabdymo, o CPK 627 straipsnyje – fakultatyviniai pagrindai. CPK 626 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnyje numatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, - gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, - gavę dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

Antstolis, konstatavęs CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Vertindamas fakultatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų atvejus, antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai yra ne įpareigojantys, bet antstoliui suteikiantys teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjų nuomone, nepriklausomai nuo to, kad Vilniaus miesto savivaldybei nebuvo formaliai perleista ežero patikėjimo teisė, tai nedraudžia ir neriboja jos teisės vandens telkinyje statyti ir naudoti laikinus nesudėtingus statinius.

Pažymėtina, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimai ir nutartys yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Priimdamas pareiškėjų prašomą panaikinti 2021 m. birželio 30 d. patvarkymą nestabdyti vykdomosios bylos, antstolis įvertino aplinkybę, kad žemės sklypo dalis, kurioje yra vandens telkinys, nėra perleistas Vilniaus miesto savivaldybei patikėjimo teise. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, šioje byloje yra du išieškotojai, o teismo sprendimo vykdymas yra susijęs tiek su statiniais, kurie yra Vilniaus miesto savivaldybei patikėjimo teise perduotame sklype, tiek su statiniais, esančiais vandens telkinyje, patikėjimo teise valdomame Nacionalinės žemės tarnybos. Pažymėtina, kad vieno iš išieškotojų pageidavimas stabdyti vykdymo veiksmus nėra antstoliui privalomas – iš cituoto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad išieškotojo prašymas stabdyti išieškojimą nėra laikomas privalomuoju vykdomosios bylos sustabdymo pagrindu. Dar daugiau – iš išieškotojos Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų akivaizdu, kad ši išieškotoja siekia operatyvaus įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Tiek iš Vilniaus miesto savivaldybės prašymo stabdyti vykdomąją bylą turinio, tiek iš skundo dėl antstolio veiksmų turinio matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir skolininkai siekia sustabdyti visus vykdymo veiksmus, t. y. net ir tuos vykdymo veiksmus, kurie susiję su Nacionalinės žemės tarnybos, kaip vandens telkinį patikėjimo teise valdančio ir valstybę atstovaujančio subjekto, interesais.

Antstolis, nenustatęs privalomų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų bei įvertinęs fakultatyviųjų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų buvimą ir svarbą, pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą vykdymo veiksmų nestabdyti. Byloje nepateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog antstolio veiksmai, netenkinant vieno iš išieškotojų prašymo stabdyti vykdomąją bylą, galėtų būti įvertinti kaip neteisėti. Primintina, kad antstolis turi procesinę pareigą imtis priemonių, kad įsiteisėję teismo sprendimai būtų vykdomi, nepriklausomai nuo to, kaip įsiteisėjusį teismo sprendimą (ar teismo sprendimo tikslingumą) vertina įvairūs subjektai. Pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jei šalys sudarytų taikos sutartį, pirmiausia būtų įvertinama, ar sudaryta taikos sutartis, kuria paneigiamas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumas, neprieštarauja viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia kitų asmenų interesų. Hipotetiniai vieno iš išieškotojų svarstymai apie ateities ketinimus apsispręsti dėl žemės sklypo naudojimo nepaneigia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo, taip pat nepatvirtina antstolio procesinės pareigos stabdyti vykdomąją bylą. Apibendrinant, skunde dėl antstolio veiksmų nurodyti motyvai nelaikytini pakankamu pagrindu panaikinti antstolio priimtą patvarkymą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo naikinti pareiškėjų prašomą panaikinti antstolio 2021 m. birželio 30 d. patvarkymą Nr. S-21-128-12191, kuriuo antstolis atsisakė sustabdyti vykdomąją bylą.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Atmetus skundą dėl antstolio veiksmų, naikintinos šioje byloje 2021 m. liepos 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 290-292, 510 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų UAB „Perfectus LT“ ir VšĮ „Vandenlenčių sportas“ skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Panaikinti 2021 m. liepos 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – antstolio išieškojimo veiksmų, susijusių su pastatytų statinių ir įrenginių griovimo ir šios teritorijos atstatymo į pradinę padėtį organizavimu, sustabdymą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė