Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijos Sadauskaitės ir Eglės Žakevičiūtės, teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdis apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2025 m. liepos 6 d. vagystė) ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2025 m. rugpjūčio 15 d. vagystė) ir nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2025 m. rugpjūčio 23 d. vagystė) ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2025 m. rugpjūčio 15 d. iki 2025 m. rugpjūčio 16 d. (viena para) ir iš dalies atlikta bausmė pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nuosprendį.

Bausmės pradžia skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Kardomosios priemonės paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš O. S. priteistas 7,46 Eur atlyginimas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš O. S. priteistas 34,99 Eur atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. O. S. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą (dvi nusikalstamos veikos) ir pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą:

1.1. O. S. 2025 m. liepos 6 d., apie 13.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paėmė 1,15 Eur vertės agurką, bendros 1,32 Eur vertės 3 vnt. pomidorų su šakelėmis, 4,99 Eur vertės pakelį kakavinių sausainių „(duomenys neskelbtini)“ ir, matant (duomenys neskelbtini) J. K. bei bandant jam sulaikyti, iš parduotuvės pasišalino. Tokiu būdu pagrobė bendros 7,46 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

1.2. O. S. 2025 m. rugpjūčio 15 d., apie 17.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) L. R. akivaizdoje, užsikišo už dėvimų šortų, ties juosmeniu, bendros 5,98 Eur vertės dvi dėžutes saldainių „(duomenys neskelbtini)“ ir taip pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas parduotuvėje buvusio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens.

1.3. O. S. 2025 m. rugpjūčio 23 d., apie 17.15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvėje “(duomenys neskelbtini)”, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), matant (duomenys neskelbtini) A. E., atvirai paėmė nuo prekystalio 34,99 Eur vertės alkoholinio gėrimo butelį „(duomenys neskelbtini)“ ir nesumokėjęs pasišalino iš parduotuvės. Tokiu būdu atvirai pagrobė 34,99 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) M. P. atsiliepimu prašo nuteistojo O. S. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog O. S. padarė tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkiems nusikaltimams. Jis anksčiau yra teistas, įskaitant už nusikalstamas veikas nuosavybei, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, ne kartą baustas administracine tvarka, baudų nemoka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog O. S. nedaro teigiamų išvadų, toliau nusikalsta, o nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jam turi būti skiriamos laisvės atėmimo bausmės, bausmių dydžius nustatant mažesnius nei vidurkis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo O. S. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 9 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

5. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai, tačiau prašoma sušvelninti paskirtą bausmę, sutrumpinant laisvės atėmimo bausmės trukmę arba atidedant jos vykdymą. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikų kvalifikavimo, nei dėl O. S. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. šiame procesiniame sprendime pasisakoma dėl to, ar O. S. buvo paskirta teisinga ir proporcinga bausmė, ar esama pagrindo ją švelninti arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

6. Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nustatyta viena O. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

7. Pirmosios instancijos teismas įvertino tokias svarbias aplinkybes, jog O. S. padarė tris tyčines nusikalstmas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorija (BK 11 straipsnio 4 dalis). O. S. yra teistas, įskaitant ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (t. 2, b. l. 78–100), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudų nemoka (t. 2, b. l. 53–77). Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad O. S. yra 20 kartų teistas už nusikalstamas veikas, veikų padarymo metu teistumas išnykęs nebuvo. Taigi akivaizdu, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys pasižymi pakartotinumu. O. S. nuo (duomenys neskelbtini) vykdo (duomenys neskelbtini), tačiau prieš tai nuo (duomenys neskelbtini) niekur nedirbo (t. 2, b. l. 50–52). Apeliacinio skundo argumentai, kad paskirta bausmė apsunkina O. S. socialinę padėtį ir jis neturėtų būti izoliuojamas nuo visuomenės per ilgai, negali būti laikomi pagrindu bausmei švelninti, nes aptartos aplinkybės nėra išskirtinės ir negali nusverti nusikalstamų veikų pavojingumo, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir būtinybės užtikrinti visuomenės saugumą.

8. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja O. S. asmenybę, nusikalstamas veikimas rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistojo pataisos procesas be laisvės atėmimo nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, paskyrus švelnesnės rūšies bausmę ar sutrumpinus laisvės atėmimo bausmės terminą. Teismo funkcija ir užduotis yra pateikti teisinį veiksmų vertinimą (kvalifikaciją) ir už nusikalstamas veikas skirti bausmes, teismas, net ir žmogiškai suprasdamas proceso dalyvius, negali jų asmeninių interesų iškelti aukščiau už visuomenės interesą likti saugiai, teismas neturi pareigos padėti proceso dalyviams. Priešingu atveju susidarytų situacija, kuomet proceso dalyviai galėtų manipuliuoti teisingumu ir bandyti išvengti atsakomybės, sureikšmindami savo asmeninę situaciją.

9. Bausmės švelninimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo O. S. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, paskirta laisvės atėmimo bausmė ir nustatyta jos trukmė atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes. Teisės taikymo aspektu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas O. S. už tris apysunkes nusikalstamas veikas (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) bei pagal BK 22straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį) paskyrė laisvės atėmimo bausmes, bausmių dydžius nustatydamas mažesnius nei vidurkis. Bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, o galutinė bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienutrečdaliu. Taigi paskirta laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma per griežta. Apygardos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, daro išvadą, kad O. S. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, todėl nesama pagrindo jos švelninti.

10. Pastebėtina, jog, prašydamas atidėti paskirto laisvės atėmimo vykdymą, nuteistasis O. S. taip pat nenurodo išskirtinių argumentų, kodėl teismas turėtų būtent nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

11. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertina aplinkybes, jog O. S. yra teistas, t. y. paskutinius kartus teistas taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas. Taigi aptartos aplinkybės rodo, jog nusikalstamų veikų darymas nebėra atsitiktinis įvykis nuteistojo gyvenime, o greičiau dėsninga jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Nuteistasis iš ankstesnių teistumų nedaro visiškai jokių išvadų ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų. Be to, nesama pagrindo daryti išvadą, jog O. S. iš savo ankstesnių teistumų padarė tinkamas išvadas ir gailisi, nes, nors dėl padarytų nusikalstamų veikų pisipažino, tačiau turtinės žalos neatlygino, analogiškus nusikalstamus veiksmus kartoja, nuolat daro administracinius nusižengimus, o informacijos apie paskirtų baudų mokėjimą nėra. Pažymėtina ir tai, jog O. S. socialiniai ryšiai nesulaiko jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Nuteistojo O. S. asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad, remiantis bylos medžiagos duomenimis, yra nustatyta daug O. S. ir jo veiksmus neigiamai charakterizuojančių aplinkybių.

12. O. S. neteisėtų veiksmų – tiek nusikalstamų veikų, tiek administracinių nusižengimų – sistemingumas, socialinių ryšių įtakos nebuvimas, žalos neatlyginimas ir siekis išvengti atsakomybės leidžia tvirtinti, jog nesama pagrindo daryti išvadą, kad ateityje O. S. nebenusikals. Akivaizdu, jog ankstesnės bausmės neužkardė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taip pat teismas, skirdamas bausmę, negali remtis galbūt įvyksiančiomis hipotetinėmis aplinkybėmis, t. y. O. S. pažadu laikytis įstatymų ir vesti su teisės normomis suderintą gyvenimo būdą. Ankstesnis nusikalstamas veikimas ir teistumas rodo O. S. aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, jog nesama pagrindo švelninti O. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. keisti bausmės rūšį, atidėti jos vykdymą ar trumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo O. S. apeliacinį skundą atmesti.