Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. A. D. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. S. T., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. S. T. į pareiškimą neatsiliepė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatytos termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinamas visiškai.

Mirties įrašą liudijančio išrašo kopija patvirtina, kad 2022 m. vasario 5 d. mirė R. D. – T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 14). Valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. kovo 21 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-2566 kopija (e.b.l. 12-13) patvirtina, kad pareiškėjas yra palikėjos R. D. – T. brolis. Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2023 m. vasario 10 d. gyventojų registro duomenimis palikėja R. D. – T. mirusi santuokoje, sutuoktinis: R. S. – T., gimęs 1956 m. spalio 10 d., santuoka įregistruota 1980 m. liepos 12 d., duomenų apie vaikus nėra (e.b.l. 10-11). Lietuvos Respublikos testamentų registro duomenimis palikėja buvo sudariusi testamentą (e.b.l. 24-26). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 2 dalis numato, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Oficialiuoju testamentu, sudarytu 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir patvirtintu Vilniaus miesto antrojo notarų biuro notaro R. K., notarinio registro Nr. 1-5279, R. D. – T. padarė patvarkymą dėl Lietuvos Respublikoje esančio turto: visą turtą (nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, turtines teises, vertybinius popierius, pinigines lėšas ir kt. turtą), esatį ir/ar registruotą Lietuvos Respublikoje, kuris priklausys jai jos mirties momentu, paliko savo sutuoktiniui R. S. T., o tuo atveju, jeigu palikėjos sutuoktinis R. S. T. numirtų prieš atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo po palikėjos mirties, visą turtą, registruotą Lietuvos Respublikoje, kuris priklausys palikėjai jos mirties metu, paliko R. A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 60-61). Lietuvos Respublikos testamentų registre nėra įregistruota R. D. – T. palikimo priėmimo faktų (e.b.l. 24-26). Duomenų apie R. D. – T. palikimo priėmimo faktus JAV į bylą nepateikta.

CK 1.62 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Nagrinėjamu atveju R. D. – T. palikimą sudaro Lietuvos Respublikoje registruotas nekilnojamasis turtas: ½ žemės sklypo, registro Nr. 44/3129, esančio (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, registro Nr. 44/3130, esančio (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, Registro Nr. 44/225321, esančio (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 15).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išaiškinta, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti teismas turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Paveldėjimo teisės yra garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog paveldėjimo teisės institutas kyla iš Konstitucijos; Konstitucija garantuoja paveldėjimo teisę, nes jos 23 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).

CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Taigi, pagal minėtą įstatymo nuostatą pareiškėjas privalėjo išreikšti valią priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar šie jo veiksmai sukels CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes. Pareiškėjas yra praleidęs minėtoje teisės normoje nustatytą palikimo priėmimo terminą.

Termino palikimui priimti priežasčių svarbą pareiškėjas grindžia aplinkybe, jog jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra JAV. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad gyvenimas užsienyje per se netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis. Asmuo gali kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek pats asmeniškai į notarą, tiek ir pasinaudodamas diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimdamas palikimą per atstovą, kreipdamasis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys nežinojo, jog po palikėjo mirties liko turto, kurį jie turi teisę paveldėti, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). T. y. palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo tarp R. D. – T. įpėdinių dėl palikimo nėra, ankstesnės eilės įpėdinis palikėjos sutuoktinis neprieštarauja termino atnaujinimui. Vertinant termino praleidimo priežasčių svarbą teismas atsižvelgia į tai, kad termino palikimui priimti eigos metu galiojo karantino dėl Covid-19 ligos apribojimai, kas apsunkino pareiškėjo galimybes gauti ir pateikti dokumentus, reikalingus valiai dėl palikimo, esančio Lietuvos Respublikoje, priėmimo išreikšti. Taigi, nors paprastai gyvenimas užsienio valstybėje nelaikomas svarbia termino praleidimo priežastimi, tačiau esant minėtiems apribojimams ši aplinkybė apsunkino pareiškėjo galimybes išreikšti valią dėl sesers palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, jog kiti įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą būtų išreiškę valią priimti pareiškėjui testamentu paliktą palikimą. Iš suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytų aplinkybių matyti, kad valstybė taip pat nėra pradėjusi R. D. – T. palikimo priėmimo procedūros. Todėl termino atnaujinimas nei vienam trečiajam asmeniui nesukeltų jokių neigiamų pasekmių ar padarinių, nebūtų sprendžiamas klausimas dėl jau paveldėto ar už realizuotą turtą gautų lėšų perdavimo. Esant tokioms aplinkybėms, termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis ir praleistas terminas pareiškėjui priimti R. D. – T. palikimą pagal testamentą atnaujinamas.

Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nesusidarė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 578 straipsnio 1 dalimi teismas

nutaria:

pareiškėjo R. A. D. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjui R. A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą R. D. – T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios 2022 m. vasario 5 d., palikimui priimti pagal testamentą, sudarytą 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir patvirtintą Vilniaus miesto antrojo notarų biuro notaro R. K., notarinio registro Nr. 1-5279.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.