Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

nuotoliniu būdu dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. B. ir jo atstovui advokatui Mindaugui Klemeniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-6693-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ne teismo tvarka priimto nutarimo esmė

II. Skundo ir atsiliepimo į skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

6. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2024 m. balandžio 23 d. A. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. balandžio 23 d. 13.20 val. kelyje (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (27,4 km) vairuodamas krovininį automobilį MAN 12.180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, paženklintoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“ lenkė kitą automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Skundžiamu 2024 m. birželio 6 d. nutarimu A. B. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

Dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties

8. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

9. Iš byloje esančios policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotos vaizdo medžiagos, 2024 m. balandžio 23 d. policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad nutarime nurodytu laiku A. B. lenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkimas atliktas kelio ruože, kuris paženklintas siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija (KET 3 priedas 1.1 p.), skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto nuostatas, pagal kurias lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, taip pat 140.7 punkto nuostatas, pagal kurias lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. Pažymėtina, kad nei teismui pateiktame skunde, nei teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės neginčijo administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, jog lenkimo manevras buvo atliekamas kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje, taip pat neginčijama aplinkybė dėl važiavimo priešpriešinio eismo juosta kelio ruože, kuris paženklintas siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija (KET 3 priedas 1.1 p.).

10. Vienas iš argumentų, kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo grindžia savo skundą, yra tai, jog atlikdamas lenkimo manevrą jis buvo išprovokuotas specialiaisiais ženklais nepažymėta transporto priemone važiavusių policijos pareigūnų, kurie, kaip teigiama skunde, važiavo per lėtai, ir dėl to A. B. nespėjo baigti lenkimo manevro. Teismo posėdyje A. B. taip pat tvirtino, kad buvo susikoncentravęs į kelią, todėl galėjo nematyti kelio ženklo, žyminčio šalutinį kelią iš kairės. Dėl šių argumentų skundu prašoma nutraukti teiseną nesant tyčios padaryti administracinį nusižengimą. Taigi nors A. B. neneigia lenkimą atlikęs kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti, tačiau įvertinus skundo argumentus, šioje byloje pirmiausia aktualus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimas dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo.

11. Pažymėtina, kad ANK 7 straipsnyje nustatyta, jog asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Vadinasi, asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ne tik tais atvejais, kai šis nusižengimas padaromas tyčine kaltės forma, bet ir tais atvejais, kai nusižengimas yra padaromas dėl neatsargumo (ANK 9 straipsnis). ANK 420 straipsnio 1 dalies formuluotė neleidžia daryti išvados, jog atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik esant tyčinei asmens kaltės formai. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją atsakomybė transporto priemonių valdytojams kyla vien už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles yra draudžiama lenkti. Tokiu teisiniu reguliavimu prevenciškai yra siekiama užkirsti kelią itin sunkioms pasekmėms, galinčioms atsirasti dėl minėto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurių atsiradimas iš esmės nepriklauso nuo to, kokia kaltės forma yra padaromas šis administracinis nusižengimas. Teismų praktikoje taip pat yra laikomasi nuostatos, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo bei pažymima, jog daugumą Kelių eismo taisyklių pažeidimų vairuotojai padaro veikdami būtent neatsargia kaltės forma (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-86-361/2021, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr.AN2-155-879/2019).

12. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad nusižengimą padaryti jį išprovokavo per lėtai važiavę policijos pareigūnai, tačiau iš byloje esančių policijos transporto priemonės telemetrinių duomenų matyti, kad aktualiu laikotarpiu policijos transporto priemonės važiavimo greitis buvo intervale tarp 70-80 km/h. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog leistinas važiavimo greitis šiame kelio ruože buvo 90 km/h. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog toks policijos pareigūnų važiavimo greitis turėtų būti vertinamas kaip provokuojantis. Pažymėtina, kad transporto priemonių valdytojai kiekvienu atveju privalo rinktis saugų važiavimo greitį pagal konkrečias atitinkamoje kelio dalyje esančias eismo sąlygas, tačiau nėra įpareigoti važiuoti maksimaliu leistinu greičiu. Skunde minimas VĮ „Regitra“ direktoriaus įsakymu patvirtintas Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų kriterijų bei metodų aprašas šiuo atveju nėra aktualus ir šioje byloje netaikytinas, nes aptariama situacija nėra susijusi su transporto priemonės valdymo įgūdžių egzaminavimu, todėl nereglamentavo aptariamoje situacijoje dalyvavusių eismo dalyvių teisių ir pareigų.

13. Šiuo atveju kaip itin svarbią aplinkybę teismas vertina tai, kad A. B. vairavo sunkiasvorę transporto priemonę MAN 12.180, kuri, kaip teismo posėdyje paaiškino pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tuo metu buvo visiškai pakrauta, todėl manevravimas šia transporto priemone buvo apsunkintas. Vadinasi, A. B. turėjo itin atidžiai vertinti eismo situaciją ir savo galimybes atlikti lenkimo manevrą bei jį užbaigti nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o ne išimtinai kliautis kitų eismo dalyvių veiksmais. Teismo posėdyje A. B. paaiškino, jog pradėjęs lenkimo manevrą ir pamatęs sankryžą bei horizontalųjį kelio ženklinimą jis jau neturėjo galimybės grįžti į savo eismo juostą, nes tokiu atveju būtų sukėlęs pavojų kitiems eismo dalyviams. Taigi iš bylos duomenų akivaizdu, kad šiuo atveju Kelių eismo taisyklių pažeidimą lėmė ne kitų eismo dalyvių, o paties A. B. netinkamai įvertinta eismo situacija.

14. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog inkriminuotą administracinį nusižengimą A. B. padarė dėl nerūpestingumo, t. y. neatsargia kaltės forma (ANK 9 straipsnio 3 dalis), todėl jo veikoje yra nustatyti visi ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Atsižvelgiant į tai, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai konstatavo, kad A. B. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

15. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog priimant nutarimą buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas ir remtasi iš vieningos pajėgų valdymo sistemos gautais policijos automobilio telemetriniais duomenimis, kurie nebuvo ištirti ir pateikti susipažinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir jo atstovui bylos nagrinėjimo institucijoje metu. Pažymėtina, kad nusižengimo faktas šiuo atveju nustatytas remiantis administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktų duomenų visuma, todėl skunde minimi telemetriniai duomenys nevertintini kaip turėję esminės reikšmės kvalifikuojant nusižengimą. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas su šiais duomenimis susipažino ir savo siūlymus dėl jų vertinimo pateikė tiek teikdami skundą teismui, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog priimant skundžiamą nutarimą būtų padaryta esminių procesinių pažeidimų ar iš esmės būtų suvaržytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės.

Dėl administracinio poveikio priemonės (ne)taikymo

16. Skunde taip pat yra keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Skunde teigiama, kad priimant nutarimą nebuvo tinkamai atsižvelgta į A. B. asmenybę, jo darbo pobūdį, šeimos sudėtį ir turtinę padėtį, neatsižvelgta į provokuojantį policijos pareigūnų elgesį. Teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.

17. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Skundžiamu nutarimu A. B. paskirtas minimalus įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas, t. y. 3 mėnesiai. Vadinasi, ginčydamas nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės apeliuoja į ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.

18. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

20. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, buvo vertinamas pažeidimo pobūdis, pažeidėjo asmenybė, jo kaltės forma ir rūšis, atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas. Įvertinus visumą šių aplinkybių skundžiamu nutarimu A. B. buvo paskirta minimali ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda su minimaliu ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Iš skundžiamo nutarimo taip pat matyti, jog sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą taip pat buvo svarstoma galimybė skirti švelnesnę už straipsnio sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, tačiau atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės (darbas vairuotoju, įsipareigojimų turėjimas, šeiminė padėtis) nebuvo įvertintos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą švelninti nuobaudą.

21. Teismas sutinka su nutarimą priėmusios institucijos vertinimu ir pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog A. B. teisė vairuoti yra reikalinga atliekant jo darbines funkcijas nagrinėjamu atveju nevertintina kaip išskirtinė ir lemianti poreikį dar labiau švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos apskritai neskirti. Neigiami padariniai ir atitinkami kasdienio gyvenimo nepatogumai yra natūrali teisės pažeidimo pasekmė, kurios atsiradimo riziką prisiima pats teisės pažeidimą darantis asmuo. Nagrinėjamu atveju visos skunde nurodytos aplinkybės jau egzistavo nusižengimo padarymo metu, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo nesuprasti, jog netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis neišvengiamai patirtų su tuo susijusių nepatogumų. Ta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones A. B. yra būtina dėl jo darbo, o jos netekęs jis neišvengiamai gali patirti su tuo susijusių neigiamų pasekmių suponavo dar didesnį rūpestingumo ir atidumo poreikį bei jo pareigą itin kruopščiai laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Vis dėlto, ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį nuo rizikingo elgesio kelyje bei nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. AN2-86-361/2021, AN2-290-380/2020, AN2-253-361/2020).

22. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, turi skolinių įsipareigojimų šiuo atveju taip pat negali būti vertinamos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar nustatyti trumpesnį jos taikymo terminą. Pažymėtina, kad visus galimus neigiamus administracinio nusižengimo padarinius administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo ir galėjo įvertinti prieš darydamas teisės pažeidimą. Vien dėl nusižengimo padarymo atsakomybėn traukiamo asmens ar jo šeimos narių patiriami nepatogumai šiuo atveju nesudaro pagrindo taikyti švelnesnės nuobaudos, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl nuobaudos švelninimas šiuo pagrindu nebūtų suderinamas su visų asmenų lygybės įstatymui principu. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad vien tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-167-360/2022).

23. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytos aplinkybės nei jas vertinant atskirai, nei vertinant jų visumą, šiuo atveju nelaikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą pagrindą panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir šios administracinio poveikio priemonės neskirti arba skirti trumpesnį jos taikymo terminą. Teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonės skyrimas, nustatant minimalų ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytą jos taikymo terminą, nagrinėjamu atveju yra proporcingas padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinas asmens teises suvaržančiu labiau, nei tai būtina pažeidėjo nubaudimo ir teisės pažeidimų prevenciniams tikslams užtikrinti.

24. Esant šioms aplinkybėms, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. birželio 6 d. nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, šio nutarimo naikinti ar pakeisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-6693-2024 ir A. B. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.