Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas 2020 m. liepos 6 d. surašė B. N. administracinio nusižengimo protokolą, už tai, kad jis 2020 m. liepos 6 d. 15.50 val. Tauragėje, Šilalės gatvėje vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė per pėsčiųjų perėją du automobilius, toliau važiuodamas ta pačia gatve kitoje pėsčiųjų perėjoje vėl lenkė automobilį. Tokie B. N. veiksmai įvertinti kaip pažeidę Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.4 punkto reikalavimus ir atitinkantys administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dal yje požymius.

2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2020 m. liepos 30 d. nutarimu B. N. pripažintas padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 200 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesiams.

4.2. Remiasi kasacinio teismo nutartimi Nr. 2AT-28-699/2018, kurioje, kaip nurodo apeliantas, yra išaiškinta, kad atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį atsiranda tik tada, kai įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Šiuo atveju teismas nenurodė, kokią pavojingą situaciją sukėlė apelianto veiksmai ir įraše nematyti, kad apeliantas kelyje privertė kitus eismo dalyvius stabdyti, keisti judėjimo kryptį ar imtis kitų veiksmų.

4.3. Teismas bei policija nenustatė apelianto kaltės formos dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo. Važiavo neviršydamas leistino greičio, automobilio ir autobuso apvažiavimo manevrą pradėjo, nes automobilis važiavo lėtai, o autobusas pristabdė prie toje vietoje esančios stotelės. Pėsčiųjų einančių ar ketinančių eiti per gatvę pėsčiųjų perėjoje nebuvo. Nesant nustatytai kaltei, administracinė atsakomybė negalima. Teigia, jog jei padarė kelių taisyklių pažeidimą, tai tikrai ne tyčia, o dėl klaidos ir netinkamo aplinkybių įvertinimo. Apelianto atliktų veiksmų pobūdis neturi aktualiai veikai reikiamo pavojingumo laipsnio. Nėra baustas administracine tvarka, todėl nesupranta, kodėl skirta didesnė nei minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė. Kadangi apeliantas nėra nuolatinis pažeidėjas, už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, jam turėtų būti skirtina minimali nuobauda. Teisė vairuoti transporto priemones būtina, nes ateities planai susiję su profesionaliu vairuotojo darbu, turi A, B, C, CE, D, DE vairavimo kategorijas. Netekęs teisės vairuoti, neturės pastovaus mėgstamo darbo ir stabilių pajamų pragyvenimui. Sutinka sumokėti didesnę baudą, o teisę vairuoti prašo palikti. Net ir minimali nuobauda, šiuo konkrečiu atveju, nebūtų proporcinga administracinio poveikio priemonė už padarytą nusižengimą (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-545-626/2016, ATP-131-211/2016, ATP-654-318/2015 ir kt.).

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apelianto kvestionuojamo policijos vaizdo įrašo turinį, apygardos teismas kaip nepagrįstus vertina apelianto argumentus, jog jis nelenkė transporto priemonių pėsčiųjų perėjose. Apylinkės teismas tinkamai įvertino, policijos tarnybiniame automobilyje įmontuotu vaizdo registratoriumi užfiksuotus, apelianto vairavimo dienos metu miesto gatvėje veiksmus. Teismas nuosekliai atskleidė apeliantui inkriminuotų lenkimų pėsčiųjų perėjose turinį.

7. Priešingai nei teigia apeliantas, jokio pagrindo netikėti ar abejoti policijos vaizdo registratoriumi užfiksuoto aktualaus nusižengimo padarymo aplinkybėmis, nėra. Nors policijos ekipažas fiksuodamas pirmąjį lenkimo epizodą važiavo ne iš apelianto priekio ar galo, tačiau vaizdo įraše aiškiai matyti, kaip apeliantas išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą lenkdamas dvi transporto priemones pėsčiųjų perėjoje (vaizdo įrašas 15:49:38 val.), o toliau važiuodamas Šilalės gatve aplenkia dar vieną automobilį pėsčiųjų perėjoje (vaizdo įrašas 15:50:03 val.). Todėl apelianto argumentai, jog pirmuoju atveju, jis nelenkė dviejų transporto priemonių pėsčiųjų perėjoje, o tiesiog saugiai jas apvažiavo, o antruoju atveju, apskritai neįrodyta, jog jis lenkė pėsčiųjų perėjoje, atmestini.

8. Pagal KET 140.4 punkto nuostatas, lenkti draudžiama pėsčiųjų perėjose. ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, be kita ko numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Šiuo konkrečiu atveju apeliantas, pažeisdamas KET 140.4 punkto nuostatas, atliko lenkimo manevrus pėsčiųjų perėjose ir tai yra aiškiai užfiksuota policijos vaizdo registratoriumi.

9. Nors apylinkės teismas išsamiau dėl apelianto kaltės formos ir rūšies nepasisakė, tačiau aptariami iš ties drastiški, pavojingi apelianto manevrai mieste, leidžia daryti išvadą, jog jis veikė tiesiogine tyčia – darydamas šį nusižengimą suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Apeliantas tokiu vairavimu objektyviai sukėlė grėsmę eismo saugumui, o tai jog nekilo realių pasekmių kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir (ar) gyvybei, savaime nešalina jo administracinės atsakomybės. Beje, akcentuodamas, jog savo vairavimu nesukėlė pavojingos situacijos, apeliantas nepagrįstai išplečia savo administracinės atsakomybės ribas. Pažymėtina, jog policija nubaudė apeliantą ne už tai, kad jis sukėlė pavojingą situaciją, o už tai, jog lenkė vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti – pėsčiųjų perėjose.

10. Apelianto nurodytoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2AT-28-699/2018 buvo aiškinamasi dėl pavojingos situacijos (ne)sukėlimo, kai vairuotojas išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, lenkė priekyje važiuojantį automobilį ir kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Taigi faktinės KET pažeidimo padarymo aplinkybės nurodytoje ir aktualioje byloje yra skirtingos. Todėl kasacinio teismo išaiškinimas, jog administracinė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją, šiuo atveju yra neaktuali.

11. Kompleksiškai įvertinęs aptartas faktines bylos aplinkybes ir jų visumą, apygardos teismas konstatuoja, jog B. N. atliko lenkimo manevrus pėsčiųjų perėjose, todėl tokie jo veiksmai policijos pagrįstai kvalifikuoti kaip pažeidę KET 140.4. punkto reikalavimus ir atitinkantys ANK 420 straipsnio 1 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtį. Policija pagrįstai nustatė, jog B. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. B. N. policijos nutarimu skirta nuobauda – baudos vidurkį ir minimalią ribą vos viršijanti administracinio poveikio priemonė, atgrasys jį nuo tokių ar panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje ir tinkamai jį nubaus (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Apeliantas skundu prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti nuobaudą – panaikinti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti atėmimą arba sutrumpinti jos terminą. Švelnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusižengimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiuo atveju, vien tai, kad apeliantas, jo teigimu, siekia ateityje dirbti profesionaliu vairuotoju, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos jam taikymą. Apelianto deklaruojama darbinės veiklos perspektyva, nesulaikė jo nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo. Galiausiai, apeliaciniame skunde nurodytose Vilniaus apygardos teismo nutartyse Nr. ATP-545-626/2016, ATP-131-211/2016, ATP-654-318/2015 buvo sprendžiama dėl asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, o ne dėl vairuotojų, kurie lenkė vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, administracinės atsakomybės. Taigi remtis tose ar panašiose bylose priimtais teismų galutiniais procesiniais sprendimais, sprendžiant dėl apeliantui skirtos nuobaudos švelninimo ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme, taip pat nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.