- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- AN2-290-380/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00234-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. V.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo (toliau – ir Institucija) 2020-09-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1200-2020 M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2020-08-04, 15.45 valandą, Plungės r. sav., krašto kelio (duomenys neskelbtini) 18-tame kilometre, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje, ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimą. Jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Plungės apylinkės teismo 2020-10-29 nutartimi skundas buvo netenkintas, o Institucijos nutarimas Nr. 78-ANR_N-1200-2020 paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. V. prašo: 1) panaikinti Plungės apylinkės 2020-10-29 nutartį ir Institucijos 2020-09-07 nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams; 2) netenkinus šio prašymo, pakeisti Institucijos 2020-09-07 nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.
3.1. Apelianto nuomone skundžiama nutartis yra nepakankamai pagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta. Iš skundžiamos nutarties turinio galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo klausimą, siekė nustatyti išskirtines teigiamai apeliantą apibūdinančias aplinkybes, kurios leistų taikyti šią teisės normą, nes nė viena iš skunde pirmosios instancijos teismui nurodytų aplinkybių (ar jų visuma) nelėmė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo šiuo konkrečiu atveju. Apelianto nuomone tokios ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo taisyklės vis dėlto neturėtų būti suabsoliutintos, nes kyla abejonių, ar teismas apskritai realiai gali pritaikyti aptariamą teisės normą. M. V. pažymi, jog net aukštesnės instancijos teismų praktikoje išaiškinta, jog „Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ATPK 30¹ straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.“ (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-39-135/2016).
3.2. Skunde nurodoma, jog iš aptartos teismų praktikos matyti, kad galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių (padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu. Tuo tarpu skundžiama nutartimi ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas siejamas su itin abstrakčiomis sąvokomis, sudarant įspūdį, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis apskritai netaikytina. Apeliantas mano, jog tai lėmė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo pažeidimą, nes šią materialiosios teisės normą pirmosios instancijos teismas taikė netinkamai. Kaip minėta, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, nagrinėjamos bylos atveju reikšmingos aplinkybės yra šios – padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai. Būtent jos tiesiogiai įtvirtintos pačioje ANK 34 straipsnio 6 dalyje, kaip tokios, į kurias reikia atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties turinio gana aiškiai matyti, kad į daugelį iš šių aplinkybių atsižvelgta nebuvo, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 563 straipsnį ir 567 straipsnio 1 dalį. Pavyzdžiui to, kad apeliantas prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, dirba, yra įgijęs išsilavinimą, augina vaiką, yra baudą sumokėjęs, pirmosios instancijos teismas išvis nevertino, dėl šių aplinkybių niekaip nepasisakė, o tai suteikia pagrindą išvadai, kad skundžiama nutartimi bylos esmė apskritai neatskleista. Teismas nepasisakė dėl daugelio aplinkybių, kurias pats įvardijo kaip reikšmingas, nurodydamas, kad reikia įvertinti ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytus kriterijus.
3.3. Apeliantas pažymi, jog priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, skundas nebuvo grindžiamas vien tuo, kad apeliantas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė dėl būtinojo reikalingumo. Pirmosios instancijos teismui pateiktas skundas buvo grindžiamas jame nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visuma, neišskiriant nei vienos iš jų, o akcentuojant jų visumą. Argumentas, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl būtinojo reikalingumo, buvo tik vienas iš daugelio skundo nurodytų argumentų, kuriais remiantis buvo prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Apelianto nuomone aptariama teisės norma gali būti taikoma atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pavojingumą ir patį nusižengimą padariusį asmenį. Be to, ne tik ankstesnis M. V. patraukimas administracinėn atsakomybėn dėl smulkių ir vienkartinių administracinių nusižengimų, tačiau ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė yra teisiškai reikšminga svarstant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.
3.3. Apelianto nuomone skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo skunde išdėstyta teismų praktika. Joje yra pateikti pavyzdžiai kuomet teismai prieina prie išvados, kad net ir skyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, administracinės nuobaudos tikslai vis tiek gali būti pasiekti. Taigi skunde nurodytų bylų aktualumas nagrinėjamoje byloje pasireiškia tuo, kad net ir padarius kur kas šiurkštesnius administracinius nusižengimus (skunde nurodyta praktika vien bylose, kuriose buvo padaryti ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai) galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį išlieka.
3.4. Apeliantas teigia, jog pagal skundžiamoje nutartyje išdėstytus motyvus išeina, jog priežastys, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, negali būti pagrindas skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Dar daugiau – kuo teisės vairuoti transporto priemones turėjimo poreikis svarbesnis, tuo labiau asmuo turi susilaikyti nuo administracinių nusižengimų, lemiančių teisės vairuoti transporto priemones praradimą, padarymo. M. V. manymu yra neteisinga, jog esant didesniam teisės vairuoti transporto priemones poreikiui, šansas sutrumpinti jos atėmimo terminą mažėja. Tai iš esmės prieštarauja administracinės poveikio priemonės proporcingumo principui, kuris ypač aktualus šiuo atveju. Pažymi, kad nors apelianto padaryta veika yra formalios sudėties, tačiau faktiškai jis ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė daugiau dėl būtinojo reikalingumo, o ne dėl tyčios. Esant tokiai apelianto kaltės formai, į pasekmes, kylančias netekus teisės vairuoti transporto priemonių, turėtų būti atsižvelgiama daugiau nei įprasta.
3.4. Apelianto nuomone skundžiamos nutarties turinys atspindi, kad pasekmės, kurios kyla konkrečiai M. V. atveju jam netekus teisės vairuoti (jis negali dirbti pagal darbo sutartį, apskritai netenka susisiekimo galimybės), nei su veikos pavojingumu, nei neigiamo poveikio apimtimi nebuvo įvertintos. Skundžiama nutartimi tik bendro pobūdžio teiginiais pasisakyta, kad apelianto patiriami nepatogumai yra adekvatūs. Todėl bylos esmė nėra atskleista ir vien tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį, nes, kaip nurodoma teismų praktikoje, „<...> ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta jstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.“ (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-131-211/2016, Nr. ATP-39-135/2016 ir kt.). Be to, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ne panaikinus Institucijos nutarimą, o jį tik pakeitus, t. y. paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, būtina įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509-08). Apeliantas nurodo, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nevertino nei vieno iš šių punktų, t. y. ar juose aprašyti administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti tuo atveju, jei administracinė poveikio priemonė būtų bent pakeista.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. A. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2020-10-29 nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame nėra ginčijama kaltė, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino), siekiama, kad ši poveikio priemonė nebūtų skirta arba sutrumpinti šios poveikio priemonės terminą. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriame išdėstyta, jog nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Todėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
9. Analizuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi (iki 2020-01-01 galiojusi įstatymo redakcija, šiuo metu atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).
11. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).
12. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Institucijos 2020-09-07 nutarimą, daro išvadą, kad M. V. neskyrus administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) arba sutrumpinus šios priemonės terminą nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas nepagrįstai M. V. netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nesivadovavo aktualia teismų praktika, neįvertino dalies skundo argumentų ir skundo netenkino apsiribodamas tik poros aplinkybių vertinimu, t. y. tuo, kad apeliantas padarė šiurkštų KET pažeidimą nesant būtinojo reikalingumo ir būdamas baustas administracine tvarka, yra deklaratyvūs ir nesuteikia teisinio pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ar keisti. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog nors ir lakoniškai, tačiau į esminius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentus pirmosios instancijos teismas atsakė. Vien tai, kad teismas priėmė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesų neatitinkantį sprendimą nesudaro pagrindo abejoti tokio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
13. ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog už M. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo trijų iki šešių mėnesių. Analizuojamu atveju M. V. buvo paskirtas minimalus ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – 3 mėnesiai. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nusižengimas padarytas iš esmės esant būtinojo reikalingumo sąlygomis, tačiau į šį argumentą jau atsakė pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju būtinojo reikalingumo buvimas nepasitvirtino, nes iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad važiuoja automobilių kolona, 15:43:02 vienas paskui kitą du automobiliai lenkia kitus automobilius, 15:43:06 pirmasis lenkiantis automobilis grįžta į savo važiuojamąją juostą, antrasis automobilis (vairuojamas M. V.) lenkia visus priekyje esančius automobilius, jokių judėjimo pasikeitimų nėra, eismas vyksta vienodu ritmu, avarinės situacijos požymių nėra. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog M. V. inkriminuotas nusižengimas buvo padarytas nesant būtinojo reikalingumo, todėl šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir vertintinas kaip apelianto siekis sumenkinti padaryto nusižengimo pavojingumą. Apeliantas padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – pavojingai vairavo pažeisdamas KET reikalavimus. Nagrinėjamu atveju apeliantas tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. M. V. būdamas suaugęs ir žinodamas, jog teisė vairuoti yra būtina jo darbui ir susisiekimui, nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (pavojingo vairavimo pažeidžiant KET reikalavimus) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien teigiama jo charakteristika ir jo darbo interesai, nesudaro pakankamo pagrindo neskirti ar sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės.
14. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į skunde nurodytus apygardų teismų sprendimus, kuriuose ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos buvo taikomos asmenims, vairavusiems transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio (patrauktiems administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį), tačiau šioje byloje M. V. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl pavojingo vairavimo nesilaikant KET reikalavimų, todėl minėtose bylose nagrinėjami pažeidimai, šių pažeidimų padarymo aplinkybės, pavojingumas, nurodomos ypatingos aplinkybės bei neigiamų pasekmių poveikis pažeidėjams niekaip negali būti laikomos analogiškomis nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Pažymėtina, jog Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tada, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Bylų, kuriose būtų tapačios aplinkybės kaip nagrinėjamoje byloje, apeliantas nenurodė.
15. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas pavojingo transporto priemonių vairavimo pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Todėl apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad M. V. augina vaiką, prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl nusižengimo gailėjosi, o tokio pobūdžio nusižengimai iš esmės jam nėra būdingi, nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos apskritai neskirti. Pažymėtina, jog iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, jog M. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu jis buvo ne kartą baustas už su transporto priemonių vairavimu susijusius nusižengimus (nustatyto greičio viršijimą) (b. 21–24). Be to, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl nusižengimo gailisi, jau buvo įvertinta skiriant jam minimalią baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytam terminui, todėl dar kartą švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį tais pačiais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
16. Priešingos išvados apygardos teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad teisė vairuoti transporto priemones M. V. yra būtina jo darbui, susisiekimui ir vaiko išlaikymui. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir M. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už savo šeimą (vaiką), kurios gyvenimiški nepatogumai, atsirasiantys dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams akcentuojami skunde, M. V. privalėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Nėra jokio pagrindo teigti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies normos M. V. galėtų būti taikomos dėl jo darbo pobūdžio. Teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (kasacinė nutartis Nr. 2AT-3-2011). Todėl priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, būtent tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis.
17. Apygardos teismas konstatuoja, jog M. V. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar juo labiau išvis jos neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu M. V. būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto atėmimo terminą ar šios priemonės išvis neskirti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Be to, tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus.
18. Įvertinus tai, kas aptarta, darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad minimalios trukmės (3 mėnesių) sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.