Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-06-23 · Civilinė byla Nr. e2A-632-889/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-23
Bylos Nr.
e2A-632-889/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01370-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Milda Skersienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
V. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-632-889/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01370-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; (S) 2.6.29.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alvydo Žerlausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui V. F. (V. F.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 6 834,44 Eur negrąžintos kredito dalies; 548,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki 2021 m. vasario 2 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 19 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 6 834,44 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 29 d.); 3 235,55 Eur tarpininkavimo mokesčio; 5,35 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. rugsėjo 30 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2021 m. vasario 2 d., 19 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 6 834,44 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2027 m. balandžio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. sprendimu už akių tenkino dalį ieškinio: pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ir atsakovo V. F. 2020 m. balandžio 29 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. K825369311 bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkto nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu, taip pat bendrųjų sąlygų 6.1 punktą ir specialiąsias sąlygas tiek, kiek vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesio įmoką 19 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesio įmokos kredito dalies, kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma, iki visiško skolos sumokėjimo; priteisė ieškovei iš atsakovo 6 834,44 Eur negrąžinto kredito; 548,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2021 m. vasario 2 d.; 19 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 2 d. – nuo 6 834,44 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 2 d. – nuo 6 791,40 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 2 d. – nuo 6 747,67 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 2 d. – nuo 6 703,25 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 2 d. – nuo 6 658,13 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 2 d. – nuo 6 612,29 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. – nuo 6 565,73 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. – nuo 6 518,43 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 2 d. – nuo 6 470,38 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 2 d. – nuo 6 421,57 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 2 d. – nuo 6 371,99 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 2 d. – nuo 6321,62 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 2 d. – nuo 6 270,46 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 2 d. – nuo 6 218,49 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 2 d. – nuo 6 165,69 Eur sumos; 2 už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 2 d. – nuo 6 112,06 Eur; už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 2 d. – nuo 6 057,58 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 2 d. – nuo 6 002,24 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. – nuo 5 946,02 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. – nuo 5 888,91 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 2 d – nuo 5 830,89 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 2 d. – nuo 5 771,96 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 2 d. – nuo 5 712,09 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 2 d. – nuo 5 651,28 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 2 d. – nuo 5 589,50 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 2 d. – nuo 5 526,74 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 2 d. – nuo 5 462,99 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 2 d. – nuo 5 398,23 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 2 d. – nuo 5 332,45 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 2 d. – nuo 5 265,62 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. – nuo 5 197,74 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. – nuo 5 128,78 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 2 d. – nuo 5 058,73 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 2 d. – nuo 4 987,57 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 2 d. – nuo 4915,28 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 2 d. – nuo 4 841,85 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 2 d. – nuo 4 767,26 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 2 d. – nuo 4 691,49 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 2 d. – nuo 4 614,52 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 2 d. – nuo 4 536,33 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 2 d. – nuo 4 456,90 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 2 d. – nuo 4 376,21 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. – nuo 4 292,24 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. – nuo 4 210,98 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 2 d. – nuo 4 126, 40 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 2 d. – nuo 4040,48 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 2 d. – nuo 3 953,20 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 2 d. – nuo 3 864,54 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 2 d. – nuo 3 774,47 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 2 d. – nuo 3 682,98 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 2 d. – nuo 3 590,04 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2025 m. gegužės 2 d. – nuo 3 495,63 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 2 d. – nuo 3 399,72 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2025 m. liepos 2 d. – nuo 3 302,29 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2025 m. rugpjūčio 2 d. – nuo 3 203,32 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 2 d. – nuo 3 102,78 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2025 m. spalio 2 d. – nuo 3 000, 65 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 2 d. – nuo 2 896,90 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 2 d. – nuo 2 791,51 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2026 m. sausio 2 d. – nuo 2 684,45 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2026 m. vasario 2 d. – nuo 2 575,70 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2026 m. kovo 2 d. – nuo 2 465,23 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2026 m. balandžio 2 d. – nuo 2 353,01 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2026 m. gegužės 2 d. – nuo 2 239,01 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2026 m. birželio 2 d. – nuo 2 123,20 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2026 m. liepos 2 d. – nuo 2 005,56 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. – nuo 1 886,06 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2026 m. rugsėjo 2 d. – nuo 1 764,67 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2026 m. spalio 2 d. – nuo 1 641,35 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2026 m. lapkričio 2 d. – nuo 1 516,08 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2026 m. gruodžio 2 d. – nuo 1 388,83 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2027 m. sausio 2 d. – nuo 1 259,56 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2027 m. vasario 2 d. – nuo 1 128,25 Eur; už laikotarpį nuo 2027 m. kovo 2 d. – nuo 994,86 Eur; už laikotarpį nuo 2027 m. balandžio 2 d. – 859,36 Eur iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 29 d.), 876,70 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 8 259,25 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. kovo 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 341,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su ta sprendimo dalimi, kuri skundžiama apeliaciniu skundu:

2.1. Teismas nurodė, jog ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 19 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 6 834,44 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2021 m. vasario 2 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 29 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesio įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2021 m. vasario 2 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Civilinio kodekso 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas.

2.2. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Šalies argumentai

2.3. Ieškovė prašo priteisti 19 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 834,44 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 29 d.). Taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismo vertinimu, paskolos davėja (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 29 d.) galėjo tikėtis gauti 19 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamo jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 19,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 6 834,44 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2027 m. balandžio 29 d.; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovei iš atsakovo 439,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Apeliantė pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė nesutinka su tokia teismo pozicija, nes teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes ir kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį ir skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

3.2. Teismas neįvertino to, kad sutartis buvo nutraukta, taigi joje įtvirtintas mokėjimo grafikas nebegalioja. Taip pat teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.

3.3. Sutarties 1.8 punkte nurodyta, kad „Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja Bendrovei už pradelstą laikotarpį“; sutarties 1.27 punkte nurodyta, kad „Grafikas – Vartojimo kredito grąžinimo grafikas, nustatytas Vartojimo kredito sutarties priede, pagal kurį nustatytomis mokėjimo datomis ir Mėnesinėmis įmokomis Vartojimo kredito gavėjas privalo mokėti mokėtinas sumas Bendrovei. Grafikas sudaromas laikantis anuiteto metodo.“ Tai reiškia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma buvo pagrįsta teisėtu kreditorės lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais.

3.4. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog ji yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, teikianti finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir laiku nesumokėjus grąžintinos sumos, vartojimo kredito davėja (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Pagal formuojamą vienodą teismų praktiką, apeliantė, atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai tikėjosi gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

3.5. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė ir negrąžinta kredito dalis sumažėjo tik iš dalies. Negrąžinta kredito dalis nuo paskutinės įmokos sumokėjimo dienos nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų. Atsižvelgiant į tai, jog šalys susitarė, kad, atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesio įmoką, toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą, skaičiuojant 19 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą – 6 834,44 Eur – nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nesusiejant su sutarties grafiku.

3.6. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip būtų realizuojamas teisėtų lūkesčių principas.

3.7. Aukštesnės instancijos teismai formuoja vienodą praktiką, kad reikalavimas priteisti procentinę išraišką negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kadangi ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus negaliojimo pagrindas, argumentai, susiję su absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimu, bus nurodyti tolesnėse nutarties dalyse.

5. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

6. Byloje ieškovė ginčija tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria tik iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.

Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, dydžio

7. Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo argumentų, iš esmės ieškovė nesutinka su teismo sprendimu ieškovės negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, skaičiuoti ne nuo visos negrąžintos kredito sumos, kaip to prašė ieškovė, o nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutarties vykdymo tvarką, taigi privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, tačiau šiuo atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio.

8. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės teigia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. balandžio 29 d. tarp ieškovės tarpusavio skolinimo platformos operatorės ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. K825369311, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 7 000 Eur vartojimo kreditą 84 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 5 705,84 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 19 proc.) ir 876,70 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2027 m. balandžio 29 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis ieškovei turėjo būti grąžintas, sumokant 84 mėnesines įmokas. Tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovė, vadovaudamasi sutarties 8.4. punktu, nuo 2021 m. vasario 2 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Taigi, norint nustatyti negautų pajamų (nuostolių) dydį, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, nustatančiomis sutarties nutraukimo teisines pasekmes.

10. Pagal CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog šalys, sudarydamos 2020 m. balandžio 29 d. vartojimo kredito sutartį, specialiosiose sąlygose aptarė atsakovo mokamą palūkanų sumą, taip pat suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Taigi šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi kreditorės paskolintais pinigais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti kreditorei (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl akivaizdu, jog kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios numatytos ir suderintos mokėjimo grafike.

13. Anot apeliantės, teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir mokėjimo grafikas nebegaliojo. Apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovo vykdyti mokėjimų grafike nustatytus mokėjimus, o nustatė ieškovės nuostolius tam tikru laikotarpiu, t. y. mokėjimo grafiką vertino kaip rašytinį įrodymą. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem esminiais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, jog, siekiant nustatyti negautų pajamų (nuostolių) dydį, būtent ieškovė turi pateikti įrodymus, kokias pajamas pasirašant vartojimo kredito sutartį buvo numatyta gauti iš anksto, taip pat ar pagrįstai tikėtasi jas gauti, esant normaliai veiklai. Į bylą pateiktame mokėjimo grafike yra nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias atsakovas privalėjo sumokėti kreditorei. Ieškovei manant, kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, ji turėjo teisę pateikti tokius nuostolius patvirtinančius įrodymus, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių didesnius nei nustatyta nuostolius, nepateikė. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas neneigia ieškovės teisės į kitų (ne pagal mokėjimo grafiką nustatytų) negautų pajamų (nuostolių) priteisimą, tačiau ieškovės pareiga – įrodyti tokių negautų pajamų (nuostolių) dydį. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė aptariamu laikotarpiu būtų patyrusi didesnių nuostolių nei nustatyti mokėjimo grafike.

14. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog ji yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, teikianti finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir laiku nesumokėjus grąžintinos sumos, vartojimo kredito davėja (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentą vertina kaip deklaratyvų. Neginčytina, jog ieškovė turi teisę į nuostolių negautų pajamų forma atlyginimą, tačiau, kaip jau minėta, ieškovė privalo įrodyti konkretų šių nuostolių dydį, jei mano, kad jie viršija mokėjimo grafike nurodytas sumas. Pažymėtina, jog ieškovė visiškai neįrodinėjo, kad, negavusi iš atsakovo atitinkamų įmokų, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad patyrė daugiau nuostolių, nei buvo priteista skundžiamame sprendime už akių.

15. Šalys, sudariusios 2020 m. balandžio 29 d. paskolos sutartį, suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, o tai reiškia, kad iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi kreditorės paskolintais pinigais atsakovas privalo sumokėti kreditorei (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike. Šiuo aspektu atmestinas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas sutarties tinkamai nevykdė ir negrąžinta kredito dalis sumažėjo tik iš dalies; negrąžinta kredito dalis nuo paskutinės įmokos sumokėjimo dienos nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų. Kolegija pažymi, jog tai, kad negrąžinta kredito dalis, kaip nurodo ieškovė, nebemažėja, savaime nereiškia, jog ieškovės patirti nuostoliai turi būti skaičiuojami nuo visos negrąžintos nebemažėjančios kredito dalies. Kaip jau išaiškinta, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Akivaizdu, jog, ieškovei neįrodžius, kad ji patyrė didesnių nuostolių, nei būtų gavusi pelno palūkanų, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį, nėra jokio pagrindo negautas pajamas pelno palūkanų forma skaičiuoti nuo visos priteistos nesumokėtos suteikto kredito dalies.

16. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimų priteisti negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, tinkamai taikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Ieškovės argumentas, jog teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, atmestinas kaip nepagrįstas, nes priimtas procesinis sprendimas atitinka naujausią teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-68-777/2021; 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-72-642/2021; 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021; 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-337-613/2021, 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-392-730/2021 ir kt.).

17. Nurodytų argumentų pagrindu kolegija konstatuoja, jog ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų priteisimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Ieškovė taip pat skundžia sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau ji skundžiama tik tuo aspektu, jog, jei būtų patenkintas apeliacinis skundas ir ieškovės ieškinys būtų patenkintas visiškai, ieškovei priklausytų visos bylinėjimosi išlaidų sumos atlyginimas. Konstatavus, jog ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas, o skundžiama teismo sprendimo dalis dėl negautų pajamų priteisimo teisėta ir pagrįsta, nėra jokio pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas proceso pirmosios instancijos teisme metu.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

20. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius DobrovolskisMilda SkersienėAlvydas Žerlauskas