Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal UAB „Pro invest group“ ieškinį atsakovui Ž. B. dėl skolos priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas UAB „Pro invest group“, į. k. 302453988, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Ž. B. 1301,55 Eur negrąžinto kredito, 178,66 Eur kredito mokestį (119,30 Eur mokėjimo palūkanų ir 59,36 Eur administracinio mokesčio), 1008,11 Eur negautų pajamų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 56,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis:

1.1. 2021-02-23 atsakovas ir ieškovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią ieškovas 2021-02-23 suteikė atsakovui kreditą, pervesdamas į atsakovo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 1400,00 Eur kreditą.

1.2. Pagal minėtą sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti 1400,00 Eur kreditą, bei 1399,36 Eur kredito mokestį. Atsakovas pasirašė kredito sutartį nuotoliniu būdu iš savo asmeninės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) banke pervesdamas į kreditoriaus sąskaitą esančią Nr. EVP8010001031142 esančią AB „Paysera“, taip patvirtindama kredito sutarties sąlygas. Atlikus patikrinimo procedūras kreditas atsakovui buvo suteiktas, pervedant jį į jo asmeninę banko sąskaitą Nr. 2021 m. vasario 23 d. atsakovas (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) iš kreditoriaus banko sąskaitos Nr. LT727044060007285830 esančios AB „SEB“. Pavedimu kopijos pridėtos prie šio ieškinio priedų.

1.3. Kreditas turėjo būti mokamas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį ir visiškai turėjo būti grąžintas 2024-02-08. Atsižvelgiant į tai Sutartis buvo nutraukta Kadangi atsakovas nepadengė savo kredito likusi suma yra 1301,55 Eur kredito suma, 178,66 Eur kredito mokestis.

1.4. Kredito mokestis 178,66 Eur susideda iš palūkanų už naudojimąsi kreditu ir administracinio mokesčio, kurie yra apskaičiuojami iš karto suteikiant kreditą ir nutraukus sutartį yra reikalaujami tik už faktinį naudojimosi kreditu terminą šiuo atveju iki sutarties nutraukimo. Visa palūkanų suma 119,30 Eur, visa administracinio mokesčio suma 59,36 Eur.

1.5. Sutartis tarp atsakovo ir ieškovo buvo nutraukta 2021-10-07, todėl kreditorius laiko, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas, apie gręsiantį sutarties nutraukimą ir turėjo pakankamai laiko jo išvengti.

Tesimo posėdyje, vykusiame 2021-11-25 ieškovas pilnai palaikė savo reikalavimus, atsakovas sutiko su ieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

3. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teisimo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

Dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo.

4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2021-02-23 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1400,00 Eur kreditas 36 mėn. laikotarpiui (grąžinimo terminas iki 2024-02-08), metinė palūkanų norma 32,41 proc., Sutarties administravimo mokestis16,80 Eur/mėn., bendros vartojimo kredito sumos, bendra vartojimo kredito kaina 1399,36 Eur (794,56 Eur mokėjimo palūkanos ir 604,80 Eur administravimo mokestis. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį laiku ir tinkamai neįvykdė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu ir Sutarties specialiųjų sąlygų 6.1 punktu 2021-10-07 Sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Atsakovas negrąžino 1301,55 Eur kredito dalies. Apie Sutarties nutraukimą atsakovas buvo informuotas elektroniniu pranešimu.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, reikalavimas priteisti iš atsakovo 1301,55 Eur negrąžintą kredito dalį ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Dėl kredito mokesčio.

5. Vadovaujantis Sutarties specialiųjų sąlygų 4.1, 5.1 punktais bei Sutarties specialiosiomis sąlygomis atsakovas už naudojamasi kreditu įsipareigojo mokėti fiksuotas palūkanas, taip pat įsipareigojo mokėti Sutarties administravimo mokestį. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Kasacinio teismo naujausioje praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Nagrinėjamu atveju atsakovas nevykdė tinkamai ir laiku prievolių pagal Sutartį, todėl už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo 2021-10-07 susidarė119,30 Eur mokėjimo palūkanų ir 59,36 Eur administravimo mokesčio įsiskolinimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovui būtų sumokėjęs 178,66 Eur (119,30 Eur + 59,36 Eur ) įsiskolinimą už palūkanas bei Sutarties administravimo mokestį (CPK 178 str.), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 178,66 Eur mokėjimo palūkanų ir administravimo mokesčio suma (kredito mokestis).

Dėl negautų pajamų.

6. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1008,11 Eur negautų pajamų. Ieškinyje nurodo, kad „Negautas pajamas kaip nuostolius sudaro 1008,11( vienas tūkstantis aštuoni eurai ir 11 ct) bendra vartojimo kredito kaina, negautos pajamos apskaičiuojamos iš bendros vartojimo kredito kainos sumos atimant prašomas priteisti palūkanas ir administracinį mokestį iki sutarties nutraukimo ir atsakovo sumokėtas palūkanas ( tai yra (1399,36-178,66-212,59= 1008,11 ) kurias ieškovas būtų gavęs jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus.“

Kasacinio teismo naujausioje praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Naujai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

Sutarties administravimo mokesčio sąvoka nėra atskleista nei bendrosiose, nei specialiosiose Sutarties sąlygose. Lietuvos Respublikos terminų banke sutartie administravimas apibrėžiamas, kaip pirkėjo, pardavėjo ir tiekėjų veiksmų kontrolė, siekiant šių veiksmų ir sutarties sąlygų atitikties, t. y. sutarties administravimas yra sutarties šalių veiksmų kontrolė, kurios tikslas tinkams sutarties vykdymas. Lietuvos Respublikos terminų banke (socialinių mokslų sritis) yra aprobuota termino pajamos sąvoka – juridinių asmenų (mokesčių mokėtojų) uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį (finansinius metus) pajamos, prie kurių priskiriami: gauti akcijų dividendai, depozitų, obligacijų, kredito operacijų palūkanos, finansinio pardavimo ir kitos finansinės veiklos pajamos. Akivaizdu, kad numatytos patirti išlaidos sutarčiai administruoti nėra pajamos, be to nėra aišku kokių nutrauktos Sutarties administravimo išlaidų ieškovui pateikus ieškinį teismui jis ketino patirti, ieškovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.) bei argumentų dėl administravimo mokesčio, kaip negautų pajamų.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas iki Sutarties nutraukimo sumokėjo 212,59 Eur palūkanas, taip pat prašo teismo priteisti 119,30 Eur palūkanų bei 59,36 Eur sutarties administravimo mokestį. Iš viso atsakovas turėjo sumokėti iki Sutarties pabaigos dienos 604,80 Eur sutarties administravimo mokesčio, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1008,11 Eur negautų pajamų, iš kurių 545,44 Eur sudaro sutarties administravimo mokestis (604,80 Eur - 59,36 Eur).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes reikalavimas dėl 545,44 Eur administravimo mokesčio (skaičiuotino po Sutarties nutraukimo), kaip „negautų pajamų“ priteisimo atmestinas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo, taip pat 462,67 Eur negautų pajamų (1008,11 Eur - 545,44 Eur / 794,56 Eur - 212,59 Eur - 119,30 Eur = 462,67 Eur / 462,67 Eur), t. y. negautų mokėjimo palūkanų, kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai. Ieškovas, kaip paskolų platforma, teikdamas paskolas/(vartojimo) kreditus, tikisi, kad gaus paskaičiuotas bei sutartas, atitinkančias įstatymą, mokėjimo palūkanas. Nutraukus Sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovas turi teisę į patirtus nuostolius (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, t. y. 462,67 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas 2021-10-07 Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui pagal Sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tokiu atveju kredito davėjui nėra užkertamas kelias reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos (jeigu numatytos), įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovas už sutartą mokestį (mokėjimo palūkanas) paskolinęs atsakovui pinigus ir dėl jo neteisėtų veiksmų nutraukęs vienašališkai Sutartį, tačiau iki šiol nėra atgavęs dalies paskolintų pinigų (1301,55 Eur), nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 32,41 proc.), todėl tai sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovo negautų pajamų (negautų mokėjimo palūkanų forma) faktas yra įrodytas. Atsakovo neteisėtas neveikimas (sutartinių prievolių nevykdymas) yra priežastinių ryšiu susijęs su ieškovo nuostoliais (negautomis pajamomis). Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovui taikytina sutartinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovui 462,67 Eur negautas pajamas, kurias jis pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Atsižvelgiant į kasacinio teismo aktualią praktiką ieškovo reikalavimas dėl 462,67 Eur negautų pajamų priteisimo teismo tenkinamas ir dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo negautas pajamas (pelno palūkanas) procentine išraiška, nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties pabaigos dienos, neviršijant negautų pajamų 462,67 Eur sumos. Jeigu ieškovui negautos pajamos būtų priteistos 462,67 Eur suma iki Sutarties pabaigos dienos 2024-02-08, o atsakovas 1301,55 Eur kredito dalį grąžintų anksčiau nei 2024-02-08, ieškovas atsakovo atžvilgiu nepagrįstai praturtėtų atitinkama mokėjimo palūkanų suma, kadangi grąžinus kreditą visiškai būtų išnykęs pagrindas mokėti palūkanas (atlyginimą už pinigų skolinimą).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovui iš atsakovo priteistina 32,41 proc. dydžio negautų pajamų už negrąžintą 1301,55 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuotinų pagal 2021-02-23 Vartojimo kredito sutartyje Nr.(duomenys neskelbtini) nurodytą kredito grąžinimo grafiką, nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021-10-07) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, t. y. 2024-02-08, ir neviršijant 462,67 Eur sumos.

Dėl procesinių palūkanų.

7. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu priteistos 1480,21 Eur (1301,55 Eur + 178,66 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-10-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

8. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 59,49 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 33,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., CPK 93 str. 2 d.).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo.

9. Atsakovas prašo atidėti sprendimo įvykdymą 3 mėnesiams. Tesimo posėdyje nurodė, kad šiuo metu nedirba, atsakovo sunki turtinė padėtis, neatsisako patenkinti ieškinio reikalavimus, tačiau neturi pajamų tai padaryti.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo vykdymas gali būti keičiamas tik išimtiniais atvejais (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-194-544/2020).

Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai <...> Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1313-275/2021).

Nagrinėjamu atveju Sodros duomenimis nustatyta, kad atsakovui yra paskirta 127,52 Eur išmoka. Tai pat valstybinių registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovas nedisponuoja likvidžiu nekilnojamuoju, ar kilnojamuoju turtu, atsakovas nedisponuoja vertybiniais popieriais. Duomenų, kad atsakovas šiuo metu gauna kitas pajams nei 127,52 Eur išmoka nenustatyta. Atsakovas prašė atidėti sprendimo įvykdymą, siekiant susirasti darbą ir tapti mokiam.

Atskirai pažymėtina, kad oficialiosios statistikos duomenimis 2020 m. skurdo rizikos riba vienam asmeniui buvo 430,00 Eur, tuo tarpu atsakovo mėnesinės pajamos sudaro 127,52 Eur.

Taigi atsakovo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės suponuoja, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo.

Pažymėtina, ir tai kad sprendimo įvykdymo atidėjimas trumpam terminui nedaro sprendimo sunkiai įvykdomu ar aplamai neįmanomu įvykdyti. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teismo nustatytas aplinkybes (CPK 179 str. 3 d.), atsakovo prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo tenkintinas visiškai – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-01 sprendimo civilinėje byloje e2-32884-545/2021 įvykdymas atidėtinas iki 2022-03-01.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1301,55 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus vieną Eur 55 ct) negrąžinto kredito, 178,66 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis Eur 66 ct) mokėjimo palūkanų ir administravimo mokesčio sumą, 32,41 proc. dydžio negautas pajamas už negrąžintą 1301,55 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuotinas pagal 2021-02-23 Vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą kredito grąžinimo grafiką, nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021-10-07) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024-02-08) ir neviršijant 462,67 Eur (keturi šimtai šešiasdešimt du Eur 67 ct) sumos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos 1480,21 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-10-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 33,00 Eur (trisdešimt tris Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Pro invest group“, į. k. 302453988, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovo Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo tenkinti visiškai.

Atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-01 sprendimo civilinėje byloje e2-32884-545/2021 įvykdymą iki 2022-03-01.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.